Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų T. M. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Dainava“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų T. M. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Dainava“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Labas GAS NT“ dėl įpareigojimo pašalinti pastato defektus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Avadi“,

Teisme nagrinėjamas ieškovų T. M. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Mano Būstas Dainava“ (toliau – ir ieškovai) ieškinys atsakovei UAB „Labas GAS NT“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo ieškovai prašo: 1) įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) fasado defektus pagal 2025 m. birželio 5 d. eksperto UAB „Įrąža“ nurodytą technologiją; 2) tuo atveju, jeigu atsakovė per teismo sprendimu nustatytą terminą neįvykdytų pareigos pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo fasado defektų taip, kaip nurodyta teismo sprendime, leisti namo fasado defektus pašalinti savavališkai patiems per rinkos sąlygomis pasirinktą rangovą ieškovams atsakovės sąskaita, įpareigojant atsakovę atlyginti visas faktiškai ieškovų patirtas protingas išlaidas, susijusias su namo fasado defektų pašalinimu; 3) atsakovei neįvykdžius teismo sprendimu nustatytos pareigos per nustatytą terminą savo sąskaita pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo fasado defektus taip, kaip nurodyta teismo sprendime, priteisti iš atsakovės 300 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendime nustatyto termino pabaigos iki visiško sprendimo įvykdymo. Bauda mokama nepriklausomai nuo to, ar vėluodama teismo sprendimą įvykdo ir namo defektus pašalina pati atsakovė, ar jai to nedarant – už ją atlieka patys ieškovai. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki kol įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje: 1) areštuoti (uždraudžiant, be kita ko, perleisti, įkeisti, disponuoti, ar kitaip apsunkinti nuosavybės ir (ar) valdymo teisę) atsakovei priklausantį žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ir ūkinį pastatą esančius (duomenys neskelbtini); 2) areštuoti (uždraudžiant, be kita ko, perleisti, įkeisti, disponuoti, ar kitaip apsunkinti nuosavybės ir (ar) valdymo teisę) atsakovei priklausančią 17/47 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį tvoros (duomenys neskelbtini); 3) areštuoti (uždraudžiant, be kita ko, perleisti, įkeisti, disponuoti, ar kitaip apsunkinti nuosavybės ir (ar) valdymo teisę) atsakovei priklausančią 8/25 garažo patalpos (duomenys neskelbtini), dalį; 4) atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie draudimą atsakovei perleisti, įkeisti, disponuoti, ar kitaip apsunkinti nuosavybės ir (ar) valdymo teisę į visą nurodytą nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo klausimą civilinėje byloje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 2026 m. kovo 17 d. sutarties išrašą, viešą detalią informaciją iš teritorijų planavimo informacinės sistemos, Įsakymą dėl detalaus plano rengimo ir teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad visi naujai pateikti įrodymai yra gauti po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, taip pat tai, kad šie įrodymai yra susiję su ginčo klausimu, jais grindžiami atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, pateikti duomenys šalims yra žinomi, kas reiškia, kad teismas šiuo atveju turi vertinti ne tik duomenis, buvusius bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet įvertinti ir faktinę situaciją bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu bei teismo pareigą išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas ginčo klausimas, naujai pateiktus įrodymus priima (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

Civilinėje byloje kilęs ginčas dėl atsakovės atliktų nekokybiškų statybos darbų trūkumų šalinimo, prašant teismo įpareigoti atsakovę pašalinti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), fasado defektus pagal eksperto UAB ,,Įrąža“ nurodytą technologiją, o jei atsakovė įpareigojimo nevykdytų – leisti namo fasado defektus pašalinti patiems pasirinkus rinkos sąlygas atitikintą rangovą, o atsakovą įpareigojant atlyginti ieško patirtas protingas išlaidas ir kt. Šio reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, t. y. 1) žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ir ūkinį pastatą esančius (duomenys neskelbtini); 2) 17/47 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį tvoros (duomenys neskelbtini); 3) 8/25 garažo patalpos Kaune, (duomenys neskelbtini); 4) atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie draudimą atsakovei perleisti, įkeisti, disponuoti, ar kitaip apsunkinti nuosavybės ir (ar) valdymo teisę į visą nurodytą nekilnojamąjį turtą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė šią sąlygą esant, šios sąlygos buvimas atskirajame skunde nekvestionuojamas. Taigi dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Nesant ginčo dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto arešto – taikymo, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovams, įvykdymui.

Apeliantai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės bloga finansine padėtimi ir atsakovės nesąžiningumu tiek iki ieškinio pareiškimo, tiek ir po ieškinio pareiškimo teisme, atsakovei, neturint tam jokios pareigos, imantis veiksmų masiškai ir neatitinkant rinkos kainų, perleidžiant turtą jos akcininkei UAB ,,Labas GAS“.

Aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019).

Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovės interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai šiuo atveju nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantai (ieškovai) jokių objektyvių (bent tikėtinų) duomenų, kad atsakovė turėtų ketinimų perleisti, slėpti turimą turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Akivaizdžių aplinkybių, galinčių patvirtinti tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Minėta, kad apeliantai, kaip atsakovės nesąžiningumą įvardija aplinkybę, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai tiek iki bylos iškėlimo – sąmoningai vilkindama laiką ir žadėdama pašalinti defektus, tiek nesąžiningi jos veiksmai tęsiasi ir po bylos iškėlimo teisme – atsakovė sąmoningai mažina savo bendro turto masę, siekdama išvengti palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Savo akcininkui UAB ,,Labas GAS“ perleido jai priklausančius butus Nr. 6, 7, 9, 21, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ir tvoros dalis bei garažo dalį.

Byloje pateiktų duomenų apie nekilnojamojo turto objektų perleidimo sandorius, įgyvendinant atsakovės vystomus statybos projektus, apeliacinio teismo nuomone, nėra pagrindo vertinti kaip atsakovės nesąžiningo elgesio. Nurodytos aplinkybės nesukuria objektyvių prielaidų manyti, kad nekilnojamojo turto objektų pardavimo tikslas – sąmoningas siekis apsunkinti galimybę ieškovams patenkinti savo reikalavimus jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nelemia atsakovės nesąžiningumo, įvertinus bendrovės veiklos specifiškumą. Iš VĮ ,,Registrų centras“ duomenų matyti, atsakovė veikia nuo 2012 m. liepos 25 d., jos veiklos tikslai: nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas; gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; maisto produktų gamyba; baldų gamyba; statinių, kitokių nei pastatai, statyba; sandėliavimas ir saugojimas; nekilnojamojo turto operacijos už atlygį arba pagal sutartį; pagrindinių buveinių veikla, konsultacinė veikla. Tai reiškia, kad įmonė yra nekilnojamojo turto vystytoja, kurios tiesioginė veikla susijusi su nekilnojamojo turto statyba ir pardavimu, kuri pernelyg nutolusi nuo aplinkybių, kurios įrodinėtinos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – jog atsakovė ketina išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Remiantis byloje pateiktais ir VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis matyti, kad atsakovė yra įgyvendinusi du statybos projektus, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), t. y. pastatydavo (ar rekonstruodavo) daugiabučius namus, butus įregistruodavo iki ̴ 82-85 proc. baigtumo, likusius vidaus darbus įsipareigojo atlikti butų pirkėjai, o atsakovė įsipareigojo, butų savininkams atlikus vidaus darbus, statybos objektą priduoti (įregistruoti 100 proc. baigtumą). Iš atsakovės nurodytų aplinkybių galima suprasti, kad adresu: (duomenys neskelbtini), 4 (keturiems) butams pirkėjai neatsirado, tačiau atsakovė, kaip nurodo, siekdama užtikrinti namo pridavimą kitų pirkėjų atžvilgiu, šiuo butus pardavė savo akcininkei, kad atliktų vidaus darbus. Vien tai, kad atsakovė perleidusi butus akcininkei piniginių lėšų negavo, o padengė savo skolą UAB „Labas GAS“, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie atsakovės veiksmų nesąžiningumą. Tokiu būdu atsakovė padengė tik dalį skolos (tuo pačiu mažino savo įsipareigojimų apimtį), likusi skolos dalis akcininkei sudaro beveik 1 300 000 Eur. Taigi iš esmės įvyko butų pirkimo–pardavimo sandoris, šie butai, jei ne akcininkei, tai kitiems pirkėjams dėl atsakovės vykdomos veiklos pobūdžio būtų buvę parduoti ir tokių veiksmų negalima savaime vertinti kaip nesąžiningų, siekiant turtą sąmoningai paslėpti ar sumažinti turto apimtį.

Ieškovai argumentuoja, kad butai parduoti neatitinkant rinkos kainų, t. y. ieškovai nurodo, kad pagal pačios atsakovės pateiktą nepriklausomo turto vertintojo UAB ,,Latmas“ vertinimo ataskaitą buto (duomenys neskelbtini), rinkos kaina 416 000 Eur, todėl visų 4 butų, neįskaičiavus garažo dalies, žemės sklypo ir tvoros dalies, vertė butų 1 664 000 Eur (4 x 416 000 Eur). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokie argumentai nepagrįsti, deklaratyvūs ir paremti ieškovų abstrakčiais samprotavimais. Pirmiausiai pažymėtina, kad turto vertinime nurodytą 416 000 Eur sumą sudaro ne tik buto (duomenys neskelbtini), kaina, kuri yra 368 100 Eur (net mažesnė už tą, kuria buvo parduota), bet dalis žemės sklypo, tvoros ir garažo patalpų. Be to, tokia suma 368 100 Eur turto vertinime (su priklausiniais 416 000 Eur) nustatyta konkrečiam objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, šis objektas – butas yra didžiausias iš kitų parduotų butų, jo plotas siekia 103,48 kv. m. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis vidutinė rinkos vertė – 160 000 Eur. Kiti atsakovės akcininkei parduoti objektai yra žymiai mažesnio ploto, t. y. butas Nr. 6 – 62,04 kv. m - rinkos kaina 107 000 Eur; butas Nr. 7 – 53,74 kv. m., rinkos kainas 98 500 Eur ir butas Nr. 9 – 56,88 kv. m., rinkos kaina 104 000 Eur. Taigi akivaizdu, kad dėl žymaus parduotų objektų plotų skirtumo skiriasi ne tik VĮ ,,Registrų centras“ vidutinės rinkos kaina, bet ir reali parduoto turto kaina. Todėl objektyviai, žymiai mažesnio ploto butų vertės negalima vien tik techniškai, kaip tai argumentuose nurodė ieškovai, vertinti tokia verte kaip paties didžiausios ploto buto, nevertinant kiekvieno jų individualių kriterijų, kas iš esmės yra nelogiška, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.

Nekilnojamojo turto objektų perleidimo sandorius, įgyvendinant atsakovės vystomus statybos projektus, apeliacinio teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo vertinti kaip atsakovės nesąžiningo elgesio. Nurodytos aplinkybės nesukuria objektyvių prielaidų manyti, kad nekilnojamojo turto objektų pardavimo pirkėjams proceso tikslas – sąmoningas siekis apsunkinti galimybę ieškovams patenkinti savo reikalavimus jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, ryšys tarp turėtų ir šiuo metu atsakovės valdomų turto vienetų, atsakovei esant nekilnojamojo turto vystytojai, kurios tiesioginė veikla susijusi su nekilnojamojo turto sukūrimu ir pardavimu, yra pernelyg nutolęs nuo aplinkybių, kurios įrodinėtinos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – jog atsakovė ketina išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovė nurodo aplinkybes, kad atsakovė buvo nesąžininga dar iki kreipimosi į teismą, nes nešalino statybos defektų. Tačiau šiuo aspektu atsakovė nurodo, kad visi defektai buvo pašalinti. Nurodytos aplinkybės yra ginčo iš esmės nagrinėjimo dalykas ir laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo kontekste vertinti jų kaip atsakovės nesąžiningumo nėra pagrindo. Taigi, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, jog atsakovės tikslas yra sąmoningas išvengti būsimo, galbūt palankaus ieškovams, teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovai nurodė aplinkybes, susijusias su atsakovės bloga finansine padėtimi ir finansinės atskaitomybės dokumentų turinio vertinimu. Tačiau pasisakant dėl atsakovės finansinės padėties reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, nurodytina, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti teismo sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, jeigu atsakovas neturi tiek turto, kad jo užtektų reikalavimams patenkinti, pripažįstama, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to atsakovo turtine būkle susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), bet ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-504-912/2023). Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukuria materialinių vertybių. Be to, remiantis viešais VSDFV duomenimis, šiuo metu atsakovė VSDFV biudžetui įsiskolinimo neturi, dirba 4 darbuotojai, o Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokestinės nepriemokos neturi.

Nors ieškovai remiasi 2024 metų finansinės atskaitomybės duomenimis, tačiau vien tik finansinės atskaitomybės dokumentų vertinimas įmonės veiklos specifiškumo kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip patvirtinantys blogą įmonės finansinę būklę. Kaip minėta, statybos darbų vykdymas, vystymas, o vėliau pastatyto objekto realizavimas (pardavimas) yra tam tikras cikliškas procesas, turintis tendenciją: įmonės veiklos vykdymo ir investavimo procese atspindėti nuostolingą įmonės veiklą, o vėliau, pradėjus realizuoti pastatytą objektą ir įgyvendinanti pardavimo procesą, tuo pačiu įmonei dengiant galimus įsiskolinimus, patirtas išlaidas, – įvertinti grynąjį pelną. Nagrinėjamu atveju matyti, kad butų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimai prasidėjo 2025 m. II pusmetį, tęsėsi ir 2026 m. I pusmetį, todėl ankstesniuose finansinės atskaitomybės dokumentuose neatsispindi įmonės finansinė būklė. Pateikti duomenys patvirtina, kad 2026 metais (iki 2026-05-07) atsakovė gavo pajamų 1 162 901,49 Eur sumai. Be to, įmonė pastoviai turi piniginių lėšų virš 100 000 Eur, 2025 metų balanso duomenimis piniginės lėšos sudarė 156 525 Eur, taip pat įmonė turi kito nekilnojamojo turto, kuris arba dar nėra realizuotas, arba kurį planuojama panaudoti kaip investicinį objektą tolimesniam įmonės veiklos vykdymui. Pateikti duomenys patvirtina, kad yra vykdomi detalaus planavimo darbai dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimo. Galima suprasti, kad planavimo darbai pradėti 2021 metais, šiuo metu yra baigiamojo etapo stadijoje.

Taigi pateiktų duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių visetas iš esmės neleidžia daryti išvados apie blogą įmonės finansinę būklę. O be to, net jei ir būtų konstatuotas sudėtingos finansinės padėties kriterijus, šiuo atveju ši aplinkybė, net ir nesant jokia pinigine išraiška apibrėžto ieškinio sumos, savaime nesudarytų jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje nenustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdama sumažinti savo turtą, kartu ir galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis bei mastas iš esmės priklauso nuo ieškovų valios. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo, atsakovės apeliacinės instancijos teisme naujai pateiktas rašytinis įrodymas – Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 07-26-419 (DOK – 85213), neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam procesiniam klausimui, todėl jo priėmimas nebūtų tikslingas ir neatitiktų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų. Dėl šių priežasčių atsakovės pateiktą naują rašytinį įrodymą atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir teisingai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.