- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-26
- Bylos Nr.
- eAS-2857-552/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05082-2026-8
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, A. K., V. M., D. K., P. K., R. T., T. T.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, A. K., V. M., D. K., P. K., R. T. ir T. T.) dėl sprendimo ir rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT arba Tarnyba) 2026 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 1SK-9247 (toliau – ir Sprendimas) ir 2026 m. birželio 9 d. raštą Nr. 1SSds-153-(5.75 Mr.) (toliau – ir Raštas). Pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl teismas 2026 m. liepos 15 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja 2026 m. liepos 16 d. pateikė teismui patikslintą skundą. Kadangi patikslintas skundas iš esmės atitiko ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, jis priimtas nagrinėti teisme. Patikslintame skunde pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atlikti veiksmus, kurie gali būti atliekami vadovaujantis NŽT 2026 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 1SK-9247 ir 2026 m. birželio 9 d. raštu Nr. 1SSds-153-(5.75 Mr.), taip pat laikinai sustabdyti šių administracinių aktų galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja grindė tuo, kad po skundo pateikimo teismui gavo uždarosios akcinės bendrovės „ID Vilnius“ matininko pranešimą, kuriame nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pavedimu planuojama atlikti naujai formuojamų žemės sklypų ribų ženklinimą adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad ginčijamas Sprendimas yra aktyviai įgyvendinamas, nepaisant to, jog jo teisėtumas šiuo metu ginčijamas teisme. Pareiškėja nurodo, kad, atlikus žemės sklypų ribų ženklinimą, gali būti atliekami kadastriniai matavimai, formuojami nauji nekilnojamojo turto objektai ir registruojami nauji kadastro duomenys, o vėliau tęsiamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Tokiu atveju, jeigu jos skundas būtų patenkintas, galėtų tekti naikinti atliktų kadastrinių veiksmų rezultatus, tikslinti kadastro duomenis, spręsti dėl naujai suformuotų žemės sklypų teisinės registracijos panaikinimo bei šalinti kitas dėl ginčijamo Sprendimo ir Rašto įgyvendinimo galinčias kilti teisines pasekmes.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 23 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą, tačiau netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas atsisakė taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes nenustatė, kad jos netaikius, pareiškėjai grėstų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 70 straipsnį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tada, kai pareiškėjas ne tik tikėtinai pagrindžia savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir konkrečiai pagrindžia realią tokios žalos grėsmę. Šiuo atveju pareiškėja rėmėsi prielaidomis, kad, patenkinus jos skundą, ateityje galėtų tekti naikinti atliktus kadastrinius veiksmus, tikslinti kadastro duomenis, spręsti naujai suformuotų sklypų registracijos panaikinimo bei kitų teisinių pasekmių klausimus. Tačiau vien galimų neigiamų pasekmių atsiradimo ateityje nepakanka reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti, ypač kai neįrodyta, kad tokių pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar itin sudėtingas. Teismo vertinimu, įsiteisėjus teismo sprendimui, kadastro duomenys galėtų būti koreguojami teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai kils neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, teismas įvertino viešąjį interesą užtikrinti visuomenės poreikiams paimamos žemės procedūrų tęstinumą. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikyti nėra pagrindo.
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir taikyti prašomą priemonę reikalavimui užtikrinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjos situaciją hipotetine. Šiuo metu ginčijami aktai jau yra įgyvendinami, nes pareiškėja yra gavusi 2026 m. liepos 8 d. kvietimą „Dalyvauti parodant ir (ar) paženklinant žemės sklypo ribas arba atstatant ankstesnius sunaikintus žemės sklypo riboženklius“. Tai reiškia, kad turi būti atliekamas pirmasis naujai formuojamų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimas vietovėje. Sklypų ribų ženklinimas nėra vien formalus, techninis ar hipotetinis veiksmas – juo vietovėje galutinai įtvirtinama šių abiejų žemės sklypų struktūra, nors jos pagrįstumas ir teisėtumas dar nagrinėjamas teisme. Ginčijamais aktais iki tol buvęs vientisas nekilnojamojo turto kompleksas, susidedantis iš vientiso žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bus padalintas į du žemės sklypus. Viename iš jų – visuomenės poreikiams planuojamame paimti žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), liks pagrindiniai statiniai – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tai yra pagrindinę vertę sudarantys namai, kurių savininkai netenka. Pareiškėjai ir kitiems bendrasavininkams liksiančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriam nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas, liks tik pagalbinio ūkio paskirties statiniai – kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie, be pagrindinių pastatų – namų, netenka savo vertės. Dėl tokio padalijimo nutrūks pagrindinių ir pagalbinių statinių funkcinis ryšys, todėl pagalbiniai statiniai nebegalės būti naudojami pagal iki žemės sklypo padalijimo buvusią paskirtį.
Pareiškėjos tvirtinimu, sklypų padalijimas (pertvarka) neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 11.5, 12.1.5, 12.2 ir 34.3 punktuose įtvirtintų reikalavimų, nes likęs suprojektuotas žemės sklypas turėtų būti pagrįstas jo naudojimo paskirtimi bei būdu, o nekilnojamojo turto dalys negali būti atskiriamos, jeigu atskirta dalis nebegali būti naudojama pagal iki paėmimo buvusią paskirtį. Šiuo atveju likusi pareiškėjai ir kitiems savininkams žemės sklypo dalis negalės būti naudojama pagal iki paėmimo buvusią paskirtį. Faktiškai dėl šių priežasčių ir yra ginčijami aktai teisme.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad ginčijama nutartis pareiškėjai jau dabar sukelia tiesiogines ir tęstines turtines pasekmes. Žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, padidėja šio sklypo mokestinė vertė, todėl pareiškėjai atsiranda pareiga mokėti didesnį žemės mokestį. Tuo pačiu pareiškėja privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius už šiame komercinės paskirties žemės sklype likusius pagalbinio ūkio paskirties statinius – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nors dėl ginčijamų aktų šie statiniai yra atskirti nuo pagrindinių gyvenamųjų namų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), nes yra paimamoje visuomenės poreikiams žemės sklypo dalyje ir nebegali atlikti iki paėmimo turėtos pagalbinių statinių paskirties. Taigi pareiškėjai tenka pareiga mokėti mokesčius ne tik už komercinės paskirties žemės sklypą, kurio mokestinė vertė padidėjo, bet ir už statinius, kurių funkcinę paskirtį ir praktinį panaudojimą panaikino ginčijami administraciniai aktai.
Pareiškėja taip pat pažymi, kad 2025 m. birželio 27 d. buvo atliktas viso nekilnojamojo turto komplekso vertinimas, tačiau jo galiojimo terminas jau yra pasibaigęs. Nesustabdžius ginčijamų aktų vykdymo ir galutinai įgyvendinus žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkymą, naujas turto vertinimas nebegalės būti atliekamas kaip vientiso nekilnojamojo turto komplekso vertinimas, nes pagrindiniai statiniai ir jiems funkciškai priklausantys pagalbiniai statiniai bus padalyti. Dėl to naujo vertinimo rezultatai nebeatspindės iki ginčijamo klausimo buvusios vientiso turto vertės ir apsunkins pareiškėjai bei kitiems savininkams padarytos žalos bei galimos kompensacijos dydžio nustatymą.
Pareiškėjos vertinimu, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus toliau įtvirtinama ginčijama faktinė ir teisinė situacija, didės pareiškėjos bei kitų savininkų turtinė našta, o panaikinus ginčijamus aktus ankstesnės padėties atkūrimas bus gerokai sudėtingesnis. Tuo tarpu ginčijamų aktų vykdymo sustabdymas tik išsaugotų esamą padėtį iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo ir nepažeistų viešojo intereso.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Regionų administracinis teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė realios grėsmės, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pareiškėjos galimas neigiamas pasekmes – kadastrinių veiksmų panaikinimą, kadastro duomenų tikslinimą ir naujai suformuotų sklypų registracijos panaikinimą – vertino kaip hipotetines ir nurodė, kad prireikus jos galėtų būti pašalintos teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas jos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad ginčijamų administracinių aktų vykdymas jau yra pradėtas, todėl jos situacija nėra hipotetinė ir jai jau kyla realios turtinės pasekmės. Anot pareiškėjos, sklypų padalijimas atskiria pagrindinius gyvenamuosius namus nuo pagalbinių statinių, dėl ko pastarieji praranda funkcinę paskirtį, o pareiškėjai didėja mokestinė našta. Pareiškėja nurodo, kad toliau vykdant ginčijamus administracinius aktus, būtų apsunkintas žalos ir ankstesnės turto vertės nustatymas bei ankstesnės padėties atkūrimas, todėl prašo sustabdyti jų vykdymą iki galutinio teismo sprendimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023, 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1161-442/2025, 2026 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-770-968/2026).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023, 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1161-442/2025).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo laikinai sustabdyti NŽT 2026 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 1SK-9247 ir 2026 m. birželio 9 d. rašto Nr. 1SSds-153-(5.75 Mr.) galiojimą bei uždrausti atlikti veiksmus, kurie galėtų būti atliekami šių administracinių aktų pagrindu. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos situaciją vertino kaip hipotetinę, nes ginčijamų administracinių aktų įgyvendinimas jau yra pradėtas. Pareiškėja nurodo, kad 2026 m. liepos 8 d. gavo kvietimą dalyvauti parodant ir (ar) paženklinant žemės sklypų ribas, todėl, jos vertinimu, jau pradėti veiksmai, kuriais įgyvendinamas naujų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), formavimas.
Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentais tuo aspektu, kad vien aplinkybė, jog tam tikri ginčijamų administracinių aktų įgyvendinimo veiksmai jau pradėti, savaime nereiškia, kad pareiškėjos nurodoma situacija yra hipotetinė. Tačiau ši aplinkybė taip pat savaime nepatvirtina antrosios ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės. Todėl būtina įvertinti, kokias konkrečias pasekmes pareiškėjai sukelia jau atlikti ir numatomi atlikti veiksmai ir ar šios pasekmės, galimo palankaus teismo sprendimo atveju, galėtų būti pašalintos.
Pareiškėja nurodo, kad sklypų ribų ženklinimas nėra vien formalus ar techninis veiksmas, nes juo vietovėje faktiškai įtvirtinama naujų žemės sklypų struktūra, o vėliau atliekant kadastrinius matavimus, suformuojant ir įregistruojant naujus nekilnojamojo turto objektus, būtų toliau įgyvendinami ginčijami administraciniai aktai. Pareiškėjos teigimu, palankaus teismo sprendimo atveju dėl to tektų naikinti atliktų veiksmų rezultatus, tikslinti kadastro duomenis ir spręsti dėl naujai suformuotų nekilnojamojo turto objektų teisinio statuso.
Vis dėlto vien tokio pobūdžio pasekmių galimybė savaime neleidžia konstatuoti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pareiškėja nepateikė konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad žemės sklypų ribų ženklinimas, kadastrinių matavimų atlikimas ar vėlesnis kadastro duomenų pakeitimas sukeltų tokias pasekmes, kurių, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, nebūtų galima pašalinti teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingai, šie veiksmai, nors ir gali lemti tam tikrus nekilnojamojo turto kadastro duomenų ir teisinės padėties pokyčius, savaime neužkerta kelio, esant palankiam teismo sprendimui, atlikti atitinkamus administracinius, kadastrinius ir registravimo veiksmus bei atkurti teisinę padėtį, buvusią iki neteisėtais pripažintų administracinių aktų įgyvendinimo. Pareiškėja taip pat neįrodė, kad dėl ginčijamų veiksmų galėtų atsirasti kitos teisinės pasekmės, kurių vėliau objektyviai nebūtų galima panaikinti arba pakeisti. Aplinkybė, kad palankaus teismo sprendimo atveju galėtų būti reikalingi papildomi administraciniai, kadastriniai ar registravimo veiksmai, pati savaime nėra pakankama konstatuoti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmę.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad ginčijamais administraciniais aktais iki šiol vientisas nekilnojamojo turto kompleksas, susidedantis iš žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), būtų padalytas į du žemės sklypus. Pareiškėjos teigimu, žemės sklype, kuris numatomas paimti visuomenės poreikiams, liktų pagrindiniai statiniai – gyvenamieji namai, o pareiškėjai ir kitiems bendraturčiams liekančiame žemės sklype liktų tik pagalbinio ūkio paskirties statiniai. Dėl to, pareiškėjos vertinimu, nutrūktų pagrindinių ir pagalbinių statinių funkcinis ryšys ir likęs turtas nebegalėtų būti naudojamas pagal iki sklypo padalijimo buvusią paskirtį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai yra susiję ne su reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu, o su ginčijamų administracinių aktų teisėtumu ir jų atitiktimi teisės aktų, reglamentuojančių žemės paėmimą visuomenės poreikiams, reikalavimams. Pareiškėja nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas, taip pat argumentuoja, kad suprojektuotas likęs žemės sklypas neatitinka jo naudojimo paskirties ir būdo, o jame likę statiniai nebegalės būti naudojami pagal jų ankstesnę paskirtį. Šių aplinkybių vertinimas yra susijęs su ginčo dėl NŽT administracinių aktų teisėtumo išsprendimu iš esmės. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo stadijoje teismas neatlieka išsamaus ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo ir nesprendžia, ar pareiškėjos nurodomas žemės sklypų pertvarkymo būdas iš tiesų atitinka minėtų taisyklių reikalavimus. Šie klausimai nagrinėtini bylą nagrinėjant iš esmės.
Pareiškėja taip pat teigia, kad dėl žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo padidėjo jo mokestinė vertė ir atitinkamai padidėjo pareiškėjos mokestinė našta. Be to, pareiškėjos teigimu, ji turi išlaikyti ir mokėti mokesčius už šiame sklype liekančius pagalbinio ūkio paskirties statinius, nors dėl žemės sklypo padalijimo jie netenka ankstesnės funkcinės paskirties.
Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pareiškėja nepateikė duomenų apie faktiškai padidėjusios mokestinės prievolės dydį, jos trukmę ir kitus turtinius padarinius, taip pat nepagrindė, kad tokie padariniai, ginčijamus administracinius aktus panaikinus, negalėtų būti pašalinti arba kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę šiuo aspektu galėtų pagrįsti tik tokie konkretūs duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, kad turtinių padarinių kompensavimas ar pašalinimas ateityje būtų objektyviai neįmanomas arba itin sudėtingas. Tokių duomenų pareiškėja nepateikė.
Pareiškėjos argumentai dėl 2025 m. birželio 27 d. atlikto viso nekilnojamojo turto komplekso vertinimo galiojimo termino pasibaigimo taip pat nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Teisėjų kolegija neatmeta, kad žemės sklypo pertvarkymas gali turėti reikšmės būsimam turto vertinimui, tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina, kad ateityje objektyviai nebebus galima nustatyti turto vertės, buvusios iki ginčijamų administracinių aktų įgyvendinimo, ar įvertinti galimos pareiškėjai ir kitiems bendraturčiams padarytos žalos. Vien tai, jog ateityje gali tekti atlikti papildomus veiksmus, pvz., atlikti naują turto vertinimą, keisti kadastro ar registro duomenis arba spręsti kitus su susidariusios teisinės padėties atkūrimu susijusius klausimus, nėra tapatu neatitaisomai arba sunkiai atitaisomai didelei žalai.
Sprendžiant dėl pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, taip pat būtina įvertinti šios priemonės proporcingumą ir viešąjį interesą. Pareiškėja iš esmės prašo sustabdyti NŽT administracinių aktų, priimtų vykdant visuomenės poreikiams paimamos žemės procedūrą, įgyvendinimą ir uždrausti atlikti jų pagrindu galimus veiksmus. Tačiau tokios priemonės taikymas laikinai sustabdytų atitinkamų administracinių procedūrų eigą. Nesant neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos individualus interesas šiuo atveju nusveria poreikį užtikrinti administracinių procedūrų tęstinumą.
Taigi pareiškėja, nors ir pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamų administracinių aktų įgyvendinimas yra pradėtas, tačiau ji nepateikė pakankamai konkrečių ir objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad iki bylos išnagrinėjimo atlikus sklypų ribų ženklinimo, kadastrinius ar kitus administracinius veiksmus, jai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodomos galimos pasekmės pagal savo pobūdį ir šioje proceso stadijoje pateiktus duomenis nėra pakankamos konstatuoti ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytą neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos sąlygą.
Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė vienos iš būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, paliekama nepakeista.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju administracinė byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas atlyginti atskirojo skundo nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimo išlaidas šiuo metu nespręstinas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė bylinėjimosi išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.