Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1 , gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

KAL1 2025 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.10 val., poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto vandens kubile metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės NKA1 atžvilgiu – ranka sugriebė nukentėjusiajai NKA1 už kaklo, panardino jos galvą į vandenį, vėliau, jai iškritus iš vandens kubilo ant žemės, sugriebęs už rankų atitempė į laivą, kur pargriovęs nukentėjusiąją NKA1 ant lovos ir delnu užspaudęs burną ją smaugė, sudavė ne mažiau penkių smūgių kumščiu į galvą, kojas, dešinės pusės šoną bei kitas kūnas vietas, ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai NKA1 padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, dešinėje šlaunyje, dešinio X-o šonkaulio lūžiu. Šiais savo veiksmais KAL1 padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Jis pripažino, kad kubile sugriebė nukentėjusiąją NKA1 už kaklo, tačiau nesutiko su sužalojimų mastu bei tuo, jog nutempė nukentėjusiąją į laivą ir jai smūgiavo būnant laivo viduje. Parodė, kad jo santykiai su NKA1 prasidėjo prieš kažkur 10 metų, tačiau niekada nebuvo geri. Jie visą laiką turėdavo konfliktų, tą žinojo tiek jos mama, tiek visi draugai, taip pat NKA1 negali vartoti alkoholio, nes tai iškelia jai agresiją. Jis pats asmeniškai niekada nėra pradėjęs konfliktų ar muštynių, bet iš jos pusės yra ir buteliai skraidę, ir mašinos langai dužę. Santykių metu dažnai skirdavosi, todėl bendrai sudėjus iš viso buvo 6 ar 7 metai bendro gyvenimo. Įvykio dieną jie gyveno kartu. Tikslios dienos nenurodys, tačiau tai buvo vasaros gale arba rudens pradžioje, kai iš (duomenys neskelbtini) išplaukė su laivais į (duomenys neskelbtini). Plaukė jis su NKA1 bei kiti draugai: LUD3 ir LUD2 vienu kateriu, LUD3 ir LUD4 kitu kateriu. Nuplaukę apsistojo poilsiavietėje, kepė maistą, vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek pamena, merginos gėrė šampaną, o vyrai viskį. Jau tada tarp jo ir NKA1 įvyko žodinis konfliktas, tačiau taip būna dažnai kai ji išgeria. Po apsižodžiavimo NKA1 buvo tam tikram laiko tarpui dingusi, išėjusi į mišką, o vėliau grįžo. Jis su draugais dar pusvalandį pavakarojo ir nuėjo miegoti. Kitos dienos rytą visi papusryčiavo ir plaukė į „(duomenys neskelbtini)“ sodybą, kur prisišvartavus taip pat kepė mėsą, vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus ir leido laiką. Atėjus vakarui ėjo maudytis į kubilą. Pradžioje kubile buvo jis kartu su NKA1, vėliau prisijungė ir LUD3 su LUD2. Kubile buvo keturiese, o likusieji buvo šalia esančioje pavėsinėje, 3 ar 5 metrai nuo kubilo. Konfliktas tarp jo ir NKA1 prasidėjo nuo cigarečių, jis pasakė jai šias paduoti, o ji dėl to susinervino, įsiplieskė, kad neva jis ją žemina prašydamas tos cigaretės. Apsižodžiavus NKA1 atsistojo ir pirma ant jo puolė, todėl jis sugriebė ją už kaklo ir atsistojęs kelioms sekundėms panardino į vandenį, taip nuo jos atsistumdamas ir gindamasis. Tuo metu su NKA1 buvo priešais vienas kitą, o jam po kaire puse sėdėjo LUD3, po dešine – LUD2. Negali pasakyti už kurios kaklo vietos jai sugriebė. Iš karto po to LUD2 puolė juos skirti, o NKA1 antrą kartą jį bandė pulti, todėl jis atsitraukė, LUD2 laikė NKA1 ir gavosi toks susistumdymas bei rankų makalynė. Tada NKA1 iškrito iš kubilo, jis pats iškritimo nematė, žiūrėjo į kubilo pusę, o persisukęs pamatė, kad ji yra iškritusi ant prie kubilo esančių laiptukų. Jai iškritus jis sėdėjo kubile, nėjo NKA1 padėti, tačiau po konflikto ir ji pati nebūtų prašiusi jo pagalbos. Tuomet prie NKA1 priėjo LUD3 su LUD4, LUD3 paklausė kodėl ji šokinėja prieš savo vyrą ir jos tarpusavyje susistumdė. Jis pamatęs, kad NKA1 puola LUD3, išlipo iš kubilo ir bandė jas suvaldyti, kad nekiltų muštynės. NKA1 gulėjo ant žemės, ji šalia laikė jos rankas, detalių nepamena, bet ji muistėsi, nesitvardė, todėl pakėlė ją nuo žemės ir bandė nuvesti į laivą miegoti. Einant į laivą ji toliau muistėsi, mosikavo rankomis, jam sunkiai sekėsi ją išlaikyti, dėl to abu nukrito ant pievos. Ant pievos buvo gal kelias minutes ir tuomet atėjo LUD2 padėti NKA1 nuvesti iki laivo, nes jis vienas nesusitvarkė. Nuvedus NKA1 į viršutinį laivo denį LUD2 išėjo iš laivo, o jis pats toliau ją nuvedė į apatinį laivo denį, kur yra miegamoji lova, bei uždarė duris, kad toliau nevyktų konfliktas. Jis stovėjo prie kajutėje esančių varstomų durų ir jos neišleido, o NKA1 buvo agresyvi, norėjo išeiti, daug keikėsi. Ant lovos NKA1 tikrai nemetė ir smūgių jai nesudavė. Po kokių 20 minučių atėjo LUD2 su LUD4, NKA1 išgirdusi jų balsus vėl tapo agresyvi, todėl jis paprašė šių išeiti, kad ji nusiramintų. Vėliau jai nusiraminus jie pasikalbėjo apie įvykį ir nuėjo miegoti. Naktį buvo prabudęs, matė, jog NKA1 yra išėjusi į lauko denį, todėl paprašė jos sugrįžti bei miegojo toliau. Atsikėlęs ryte jis vienas išėjo į lauką, pasikalbėjo su draugais, NKA1 liko laive ir jie kartu išplaukė atgal į (duomenys neskelbtini). Ryte ant jos veido matėsi mėlynė po akimi, nebuvo užtinusi, mano, jog tai nuo to, kad NKA1 tą vakarą ne vieną kartą krito, stumdėsi su LUD3, grūmėsi kubile, taip pat skundėsi, kad skauda šoną. Jis neapžiūrėjo jos kūno, bet gali nurodyti, kad jos oda jautri, todėl visą laiką mėlynės atsirasdavo ant kojų. Grįžus namo jam reikėjo vykti pasiimti dukrą, o jam išvažiavus NKA1 parašė žinutę, jog nenori, kad dukra matytų ją su mėlyne, todėl išvyksta pabūti pas mamą. Jis su NKA1 bendravo žinutėmis ir kartu nusprendė, kad jiems yra nepakeliui. Pareiškimą, jei neklysta, parašė po savaitės laiko, mano, kad tai yra kerštas. NKA1 teigia, kad laive jis jai smūgiavo į šoną, tačiau patikina, kad tokių dalykų nebuvo, viskas yra išgalvota, o kur ji galėjo susilaužyti šonkaulius, tai tiek krentant iš kubilo, tiek kritinėjant ant pievos, galbūt vienas iš kritimų tai ir lėmė. Jų gyvenime buvo visko įvykę, tiesiog taip gyvendavo, ji pati žino, kad jei ne išgėrimai, tai kartu gyventų iki dabar. Skatino ją nevartoti, tačiau negali uždrausti.

Teismas, tiesiogiai ir betarpiškai ištyręs bylos duomenis, surinktus laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų, atitinkančių leistinumo ir sąsajumo kriterijus, pripažįsta juos KAL1 kaltės nusikalstamos veikos padarymo įrodymais. Visi teismo ištirti ir toliau aptariami įrodymai yra tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja ir vienas kitą papildo, todėl gali būti laikomi patikimais kaltinamojo kaltės įrodymais, paneigiančias kaltinamojo poziciją, kad jis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė.

Nukentėjusioji NKA1 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirmo plaukimo metu vartojo alkoholinius gėrimus, ji pati gėrė putojančio vyno ir mineralinio vandens kokteilius. Pirmo vakaro konfliktas įvyko, nes KAL1 kitam laivui pradėjo grasinti, jog perplauks ir sumuš. Bendrai su KAL1 konfliktai kildavo nuo alkoholio, mano, jog per tiek metų turėjo iš abiejų pusių vienas kitam įvairių nuoskaudų, kurios išgėrus atsiverdavo, todėl bandydavo aiškintis santykius prie draugų. Iš KAL1 pusės jos atžvilgiu jautėsi nepagarba, kartais kildavo ir agresija. Konflikto metu KAL1 pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais, o ji bijodama konfliktų, išėjo ir paliko tą aplinką, kurioje jautėsi nesaugi, įtarė, kad viskas gali baigtis kaip baigėsi sekantis vakaras. Dėl to rinko įrodymus, įrašė tą pokalbį, jog galėtų parodyti kaip KAL1 išgėręs neadekvačiai elgiasi ir tada nieko neatsimena. Ji paliko laivą, laukė kol kompanija baigs gėrimus ir grįžo, nes naktį praleisti miške buvo ne kokios sąlygos. Ryte parodė vaizdo įrašą KAL1, jis nieko neatsiminė, prašė ištrinti vaizdo įrašą, todėl jį ištrynė, o po to išsikėlė iš šiukšliadėžės. Nenorėjo aiškintis santykių, manė, jog baigs išvyką ir tuomet pasikalbės, kad tokie jo protrūkiai yra per dažni. Tos pačios dienos vakarą įvyko ir kubilo konfliktas. Kol buvo kubile dviese viskas buvo gerai, tačiau atėjus draugams pasijuto tokia vyriška energija, lyg bandymas prieš draugus parodyti savo poziciją. Prašymas atnešti cigarečių jai nepatiko, nebuvo gražus, skambėjo kaip liepimas, todėl atsisakė. KAL1 dėl to prie jos prisikabino, taip ir įvyko konfliktas. Nemano, jog būnant kubile fiziškai galėjo KAL1 paliesti, o ypač suduoti jam tiesioginių smūgių, nes tarp jų buvo LUD2, daug vandens ir taškymasis. Pamena, kad KAL1 atsistojo, panardino ją į kubilą. Tuo metu jai buvo šokas, įtampa, nes netikėtai panėrus po vandeniu pritrūksta oro. Ji buvo ką tik išnėrusi iš kubilo, per plaukus buvo sunku kažką matyti, kai pajautė, kad ją kažkas pakėlė ir išmetė iš kubilo. Pati iš kubilo nelipo ir iš jo nesišalino, tai nebuvo jos iniciatyva. Nukritusi nejautė didelio smūgio. Tačiau kaip ir vaizdo įraše matė, kad galbūt LUD4 ištraukė ją iš kubilo, norėjo apsaugoti nuo KAL1 veiksmų, nuo konflikto, nes nukrito lengvai. Kubile jie buvo keturiese, bet LUD4, kuris nebuvo kubile, prieš tai buvo atnešęs KAL1 cigarečių. Visumoje tiksliai pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai, ji buvo ką tik išnirusi iš vandens, todėl kokiu būdu iškrito pasakyti negali. Iškritusi atsistojo, prie jos pribėgo LUD4 žmona LUD3, pasakė, kad kaip ji čia gali taip prieš vyrą šokinėti, ji su jos žodžiais nesutiko, mano, kad moterys turi viena kitą palaikyti, taip pat buvo išgėrusi, todėl bandė ją nuo savęs atstumti. Nejautė, kad LUD3 nori jai padėti, o kaip tik iškelti konfliktą, jos jėga buvo didesnė, todėl ši ja pastūmė ir ji nukrito. Nukritusi skausmo nejautė, gulėjo ant nugaros, kai pribėgo KAL1, pradėjo jai sakyti necenzūrinius žodžius ir vestis į laivą. Ji nenorėjo eiti su KAL1 į laivą, nesijautė su juo saugi. Tempė iš pradžių KAL1, paskui padėjo ir LUD2. Nutempus ją į laivą, KAL1 nuvedė ją į lovą, uždarė stumdomas laivo kajutės duris, ant jos rėkė, bandė pamokyti už tai kaip elgiasi prieš draugus, kaip jo negerbia ir smūgiavo kumščiais į veidą. Smūgiavo daugiau nei penkis kartus į veidą, į galvą, į įvairias kūno vietas, tada prasidėjo smaugimas. Labai greitai atbėgo LUD2 su LUD4, bet KAL1 užčiaupė burną, todėl negalėjo prisišaukti. Gal girdėjosi, kad ji rėkė, mano, kad jie gal ir atbėgo dėl to. KAL1 jiems pasakė, kad viskas gerai ir jie grįžo atgal, nematė, kad buvo užsidarę kajutėje. Po kurio laiko vėl prasidėjo smūgiai, ji bandė ištrūkti, pabėgti. Paskutinis bandymas buvo atidaryti duris, bet tuo metu KAL1 kumščiu trenkė jai į kairės pusės šoną. Tuomet patikslino, kad visgi trenkė į dešinės pusės šoną, nes negalėjo ant tos pusės miegoti. Mano, kad nebūtų turėjusi tiek jėgų lauke muistytis prieš KAL1 ir LUD2, kai jie vedė ją link laivo, jeigu jai būtų lūžęs šonkaulis. Po KAL1 smūgio prie durų pajuto didelį skausmą ir sukniubo ant žemės. Jis liepė eiti miegoti, ją pakėlė, nebeturėjo jėgų priešintis, todėl ji atsigulė į lovą ir laukė, kol KAL1 užmigs. Vis bandydavo išeiti, bet KAL1 prabusdavo ir liepdavo sugrįžti. Tik iš ketvirto bandymo pavyko, kai jis įmigo. Pradžiai išėjo iš laivo, jai buvo šokas, buvo tamsu ir visi miegojo, nesijautė smagiai po konflikto, nusivylė jų poelgiu, todėl nėjo pas draugus. Suprato, kad reikia susirasti telefoną, tačiau grįžusi į laivą ir jį pasiėmusi pamatė, jog yra tik keli procentai baterijos energijos likučio, bandė susisiekti su policija, bet buvo gaila įvelti draugus, jautė atsakomybę dėl konflikto, taip pat KAL1 yra jos vaiko tėtis, tą akimirką buvo sunku suprasti ar tikrai reikia jam pridaryti problemų su teisėsauga, todėl skambutį atmetė. Taip pat nerimavo, kad išsikraus telefonas, ji yra ne Kaune, nežinos kokioje tiksliai vietoje yra, jos neras, negalėjo tuo metu racionaliai mąstyti. Lauke buvo šalta, todėl grįžo į laivą, užsidarė tualete, nes nenorėjo būti bendroje erdvėje ir pusę nakties praleido laivo tualete. Ryte LUD1 atėjo pas juos į laivą, matė mėlynę po akimi, atnešė vaistų, tačiau jai nekilo klausimų iš kur atsirado mėlynė, matyt suprato iš kur. KAL1 tuo metu buvo nuėjęs iki draugų paklausti kad tą naktį įvyko. Ji pati negalėjo pakilti iš lovos. Su KAL1 šnekėjo apie šį įvykį, gal labiau apie dukrą, kad kaip reikės jai pasirodyti, ką sakyti apie mėlynę, jis kaip ir atrodė, kad gailėjosi, bet nuoširdaus atsiprašymo neišgirdo. Susitarė, kad sakys, jog iškrito iš laivo. Tada išplaukė, grįžo namo, KAL1 nuvažiavo pasiimti jų dukros, o ji suprato, kad negali pateisinti tokios smurto formos, nenorėjo, kad dukra ją tokią pamatyti, todėl išvažiavo pas mamą viską apmąstyti. Pasakė mamai, kad ją sumušė, tai jei nebuvo naujiena, jau buvo pas ją atvažiavusi po praeito incidento pas LUD2 ir LUD1 , kai KAL1 jai kubile sumušė galvą, jam lūžo delnikaulis. Mama ją palaikė, sakė, jog reikia nutraukti santykius, skambino KAL1, kad reikia skirtis. Ji pati kurį laiką negalėjo dirbti, turi daug įsipareigojimų, saloną studiją, paskolą, tai atbaidė nuo kreipimosi. Laikosi nuomonės, kad KAL1 neatsimena ką padarė ir ji negali taikytis su žmogumi, kuris neprisiima atsakomybės. Tokie sprendimai neįvyksta greitai, tikėjosi viską išspręsti tarpusavyje, buvo linkusi pasigailėti vaiko tėčio, todėl prireikė laiko kol stabilizavosi savo psichologinę būklę ir kreipėsi į teismą. Kreipėsi po dviejų savaičių po įvykio. Su KAL1 bendravo SMS žinutėmis per „Facebook“, bandė aiškintis situaciją, KAL1 buvo užsiminęs, kad ji nebuvo nusipelniusi tokių smūgių, bet pati pozicija išliko, kad jis ją kaltino ir ji nesijautė saugi toje situacijoje, nes buvo palikta su sulūžusiu šonkauliu ir visu smurtu viena, be pagalbos. Jis pervedė jai 500 Eur, bet tai buvo pinigai už vaiko išlaidas. Po įvykio kairės pusės ausis buvo mėlyna, vidinė lūpa mėlyna, dešinės pusės akis buvo mėlyna, smaugimo žymės buvo ant kaklo, ant kojos mėlynė.

Specialistė Sigita Bielevičienė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji buvo atvykusi 2025 m. rugsėjo 3 d. su policijos užduotimi atlikti teismo medicinos tyrimą. Ji buvo apžiūrėta, taip pat buvo pateikti medicininiai dokumentai iš Kauno klinikų. Rentgenas nekonkretizuoja vietos, nes šonkaulis eina lanku nuo krūtinės link stuburo. Nustatytas aukštis neprieštarauja, nes yra 10-tas šonkaulis. Yra 3 pažasties linijos, bet lokalizuoti negali, todėl nurodyta pažastinė linija. Vienu trauminiu poveikiu lūžti negalėjo, kadangi yra skirtingos lokalizacijos, aukščiai ir rūšys. Šonkaulio lūžis galėjo atsirasti atsitrenkiant į ribotą, kieto paviršiaus daiktą. Išvada dėl sužalojimų masto padaryta atsižvelgiant į šonkaulio lūžį, atmetus lūžį kiti sužalojimai būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šonkaulio lūžio momentu skausmas vertinamas individualiai, priklauso nuo žmogaus pakantumo skausmui, todėl balų nurodyti negalėtų. Sulūžus šonkauliui toje vietoje turėtų būti sukeltas stiprus skausmas, tačiau stresinėje būsenoje galima ir nejausti skausmo, tokiais atvejais yra daug sudedamųjų. Jei šonkaulis būtų lūžęs kritimo metu, galėtų būti matomi ir pakitimai judesyje, tačiau vėlgi tai priklauso nuo žmogaus. Įprastomis sąlygomis tai žmogui sukeltų tokį pojūtį, kad šis suprastų, jog gavo traumą, būtų jaučiamas stiprus skausmas, jog galėtų kviesti greitąją pagalbą. Lūžis riboja žmogų, taip pat ir darbą pakeltomis rankomis, tą vietą skauda, sunku įkvėpti. Pojūtis pasikeičia per 3 savaites, kad kaulas sugytų. Nukentėjusiosios sužalojimo atsiradimo mechanizmas jos kaip specialistės išvadai neprieštarauja. Kumštis atitinka ribotą daiktą ir koncentruotas smūgis, ypač ties šonkauliais, galėtų sužaloti bei sulaužyti ne vieną šonkaulį, tačiau griuvimui ant neriboto paviršiaus nėra būdingas. Poveikis smūgio koja metu gali būti stipresnis negu ranka, tačiau tiek koja, tiek ranka gali sulaužyti. Lieptas ir jo briauna taip pat tiktų sužalojimų atsiradimui. Konkrečiai negali pasakyti, galėjo tiek tokiu atveju, tiek tokiu mastas sužalojimo nesiskirti, ar kumščiu, ar atsitrenkus į lieptą. Apžiūrint nukentėjusiąją kitokių sužalojimų, apart lūžio ir poodinės kraujosruvos vidinės akies vidiniame kampe, nebuvo matyti, tačiau buvo praėjęs didelis laiko tarpas iki ji pas juos atvyko, todėl gali būti, jog kai kurie sužalojimai jau buvo išnykę. Nuotraukoje yra matomos poodinės kraujosruvos, bet tokių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai atvykus nesimatė, nuo įvykio buvo praėję gal net 11 dienų. Teoriškai nedidelė kraujosruva išgyja per savaitę laiko, didesnės apimties užtrunka ilgiau, priklauso nuo dydžio, gylio. Vietose, kur geresnė žmogaus kraujotaka, kraujosruvos greičiau ir išnyksta.

Liudytojas LUD2 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praeitą vasarą visi su draugais laiveliais buvo nuplaukę į „(duomenys neskelbtini)“. Jis su žmona plaukė vienu laiveliu, kitu – KAL1 su NKA1, dar kitu – LUD4 su LUD3. Poilsiavietėje linksminosi, kažką šventė, vartojo alkoholį, todėl nebuvo blaivūs. Nebeatsimena visų įvykio aplinkybių, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tikslesni, kadangi buvo apklaustas praėjus gal porai mėnesių po įvykio. Kiek pamena, tarp NKA1 ir KAL1 įvyko konfliktas. Jie laiką leido kubile, tai yra jame buvo KAL1, NKA1, jis pats, galbūt ir LUD3. Kubile jis sėdėjo krašte prie išlipimo, jam po dešine puse buvo KAL1, po kaire puse sėdėjo NKA1. Dėl ko NKA1 su KAL1 susikivirčijo nepamena, greičiausiai įvyko apsižodžiavimas, dėl smurto nieko pasakyti negali. Norėdamas išlipti iš kubilo, jis atsistojo tarp jų, prašė nusiraminti, kadangi jam buvo gėda prieš kitus draugus, nes LUD4 su LUD3 nebuvo anksčiau pažįstami su KAL1 ir NKA1. Vėliau jis pirmas išlipo iš kubilo, kiek KAL1 su NKA1 kivirčijosi pasakyti negali, bet pamena lyg jų barnis užtruko. Po to palydėjo juos iki laivo ir grįžo prie stalo. Buvo naktis, jeigu būtų buvęs koks rėkimas, tai tikrai būtų ką nors girdėję. NKA1 yra matęs ir išgėrusią, ir blaivią, būdavo visokių susitikimų. KAL1 nėra konfliktiškas, jis pirmas nepradeda, o NKA1 teko matyti, kad kai per daug pavartoja būna agresyvi. Vaizdo įrašo apžiūros metu teisiamajame posėdyje LUD2 nurodė, kad yra nustebęs, nes manė, jog pirmas išlipo iš kubilo, tačiau pasirodo, jog išlipo paskutinis. Be to, kadangi buvo didelis alkoholio kiekis, tai neatsimena ar ėjo į laivo kajutę, tačiau nemano, kad būtų į ją lindęs, praėjimas ten praktiškai skirtas tik vienam žmogui.

Teismas vadovaudamasis BPK 276 straipsnio nuostatomis kadangi teisiamojo posėdžio metu liudytojas ne viską tiksliai prisiminė, pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus.

Liudytojas LUD2 , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 22 d. vakare jis su žmona LUD3, KAL1 su drauge NKA1 ir LUD4 su žmona LUD3, skirtingais laivais atplaukė iš Kauno į (duomenys neskelbtini), kur ir nakvojo. Ar tą vakarą buvo kažkoks konfliktas tarp NKA1 ir KAL1 jis nepamena. Kitos dienos ryte, apie 12.00 val., jie visi išplaukė į (duomenys neskelbtini). Šią stovyklavietę buvo išsinuomoję iš anksto. Atvykę į stovyklavietę išlipo krante, prieplaukoje. Krante įsikūrė, kepė mėsą, gamino vakarienę, vartojo alkoholinius gėrimus. Vakarui buvo išsinuomoję kubilą. Maudytis pirmi į kubilą nuėjo NKA1 ir KAL1, o jie visi dar liko prie stalo pavėsinėje, netoli kubilo, maždaug 5 metrų atstumu. Kol sėdėjo prie stalo, jis jokio konflikto iš KAL1 ir NKA1, kurie tuo metu buvo kubile, negirdėjo. Maždaug po kokių 10 minučių į kubilą nuėjo ir jis su žmona LUD3. Besimaudant kubile tarp KAL1 ir NKA1 prasidėjo konfliktas dėl cigaretės. KAL1 NKA1 paprašė, kad ši jam nuo stalo atneštų cigaretę. NKA1 iš karto agresyviai pirma puolė žodžiais, kad kuo ją čia laiko, kad neneš. Kad išvengtų konflikto LUD4 atnešė KAL1 cigaretę į kubilą. NKA1 tuo metu pradėjo abejomis rankomis trankyti KAL1 į krūtinę, veidą, todėl jis pats atsistojo tarp jų ir NKA1 trumpam nusiramino. Vėliau jis išlipo iš kubilo palikdamas juos tarpusavyje išsiaiškinti. Mano, jog žmona irgi išlipo iš kubilo, bet tiksliai nepamena. Jam bebūnant prie stalo pavėsinėje, bekalbant su kitais draugais, NKA1 toliau su KAL1 konfliktavo kubile, nes iš ten sklido triukšmas. Kadangi buvo tamsu, kas ten vyko nematė. Fakto kaip NKA1 išlipo ar iškrito iš kubilo nematė, kadangi tuo metu stovėjo netoli pavėsinės atsukęs nugarą į kubilą. Kas sąlygojo NKA1 iškritimą iš kubilo įvardinti negali, bet mano, jog viena iš aplinkybių – jos girtumas. Nematė nei kaip KAL1 NKA1 sudavė kokius nors smūgius, nei kaip NKA1 sudavė kokius nors smūgius KAL1. KAL1 NKA1 vedė į laivą, buvo ją apkabinęs rankomis iš nugaros ar šono, bet ši nenorėjo eiti, todėl spardėsi ir muistėsi, dėl šios priežasties abu nukrito ant žemės. Taip pat dar iki nukritimo NKA1 konfliktavo su LUD4 žmona LUD3, tačiau dėl ko nežino. Kadangi buvo tamsu, NKA1 ir KAL1 nukritus ant žemės, prie jų priėjo, padėjo KAL1 NKA1 vesti iki laivo ir juos palikęs grįžo atgal prie draugų. Pačiame laive nebuvo ir kas ten vyko tarp NKA1 su KAL1 nematė, negirdėjo. Tą vakarą nei KAL1, nei NKA1 prie jų daugiau atėję nebuvo. Kitos dienos ryte, jiems visiems atsikėlus, KAL1 jų visų atsiprašė dėl NKA1 elgesio ir jie su NKA1 išplaukė atgal į Kauną. Naktį jokių riksmų, šauksmų iš KAL1 laivo negirdėjo (t. 1, b. l. 102–105, 108–111).

Liudytoja LUD1 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai buvo rugpjūčio galas, dvidešimt kažkelinta diena. Iš penktadienio į šeštadienį jie trimis laivais išplaukė į tarpinę stotelę (duomenys neskelbtini) ir jau tą vakarą tarp NKA1 ir KAL1 įvyko žodinis konfliktas. Gal NKA1 nelabai suprato KAL1 žodžių, jai nepatiko ką jis pasakė, detalių jau nepamena, bet po konflikto NKA1 buvo išėjusi į mišką, kada grįžo pasakyti negali, tačiau buvo praėjęs nemažas laiko tarpas. Sekančią dieną, tai yra iš šeštadienio į sekmadienį, kaip buvo sutarta, jie išplaukė iš (duomenys neskelbtini) į „(duomenys neskelbtini)“. Atmosfera buvo puiki, visi, išskyrus LUD3 , vartojo alkoholį. Vakare sodyboje buvo užsakytas kubilas, bet iki tol ji pati dar nuėjo pamiegoti. Pirmi į kubilą nuėjo NKA1 su KAL1, gal po 15-20 minučių prisijungė ir ji su vyru. LUD4 su LUD3 į kubilą nelipo, laiką leido zonoje šalia kubilo. Jei neklysta, ji sėdėjo kubilo nugarinėje nuo laiptų dalyje, šalia iš dešinės jai sėdėjo vyras, iš kairės pusės – NKA1, o KAL1 prie laiptų pusės. Jai būnant kubile tarp KAL1 ir NKA1 kilo žodinis konfliktas. Nuo ko prasidėjo apsižodžiavimas tiksliai nepasakys, lyg KAL1 buvo paprašęs jam atnešti elektroninę cigaretę. NKA1 atsakė, kad kas ji tokia, kad nešiotų jam elektronines cigaretes. Detaliai nepasakys, bet tuo metu NKA1 buvo prie kubilo, kai KAL1 jos paprašė, o ji paprieštaravo ir įlipo į kubilą, tačiau negali garantuoti. Ji pati atsiribojo nuo jų konflikto, nesikišo, nieko jiems nesakė, atsitraukė ir sėdėjo užvertusi galvą į viršų, todėl kas vyko toliau nematė. Gali teigti tik tiek, kad iš to žodinio konflikto NKA1 buvo pakėlusi ranką į KAL1 pusę lyg bandydama sutrenkti, o KAL1, kad ši neįsižiebtų lyg ją panardino, bet kaip ir minėjo nežiūrėjo į juos tiesiai, todėl tiksliai nurodyti negali. Sakė LUD2 juos atitraukti vieną nuo kito, tai LUD2 juos kažkaip praskyrė. Po to NKA1 bandė išlipti iš kubilo, ir nežino ar paslydo, ar ne, tačiau iškrito iš kubilo. Iškritusi ji greitai atsistojo, o šalia stovėjusi LUD3 bandė eiti link jos, pagelbėti, tačiau ši ją pastūmė, paklaikusiu balsu ant visų rėkavo, liepė LUD3i nesikišti, bandė pulti. Ji pati dar būdama kubile atsisukusi galvojo ko NKA1 čia užsipuola kitus nors pati konfliktuoja. Atrodo, jog po NKA1 iš kubilo išlipo KAL1, tuomet ji ir vyras, arba atvirkščiai. LUD3 bandė NKA1 raminti žodžiais, tačiau nepavyko. Jie išlipę iš kubilo prisėdo ant šalia buvusių suoliukų, o NKA1 ir toliau rėkavo, jai viskas netiko, į laivą eiti nenorėjo. KAL1 sakė jai, kad šiam gėda dėl jos elgesio ir bandė ją vesti į laivą, bevedant jie nugriuvo, netoli tos zonos, kur sėdėjo. Kai jie nuėjo iki laivo, tai LUD3, LUD4 ir ji sėdėjo prie staliuko, tik jos vyras neilgai bandė padėti nuvesti NKA1 iki laivo, gal 2-3 metrus, bet po to numojo ranka, nes NKA1 nepavyko nuraminti. NKA1 ir KAL1 išėjus, jie toliau vakarojo. Daugiau tą vakarą jų nematė, taip pat negirdėjo jokių riksmų. Ryte pirmieji atsikėlė LUD3 ir LUD4, tada ji su vyru, todėl nuėjo gerti pas juos kavos. Vėliau prie jų prisijungė ir KAL1. Ji klausė KAL1 kaip laikosi NKA1, tačiau šis atsakė, kad ji dar neatsikėlusi ir paprašė jos nueiti pasižiūrėti ar jai nereikia kokio vaisto. Nuėjusi iki laivo vidaus rado NKA1 miegančią pagrindinėje kajutėje. Paklausė šios kaip ji jaučiasi, o NKA1 atsakė, kad blogai, nes jai skauda po akimi ir visą kūną. Po akimi jai matė mėlynę. Atnešė jai vaistą, ragino pabandyti atsikelti, bet NKA1 dar norėjo pamiegoti, todėl daugiau nebesikišo ir išėjo iš laivo. KAL1 išgėrus kavą, gal po pusvalandžio, jie su NKA1 išplaukė. KAL1 dėl NKA1 ji nieko nesakė. Faktas, kad kažkoks smurtinis veiksmas buvo, nes iki ryto kaip ir tos mėlynės ji neturėjo, tačiau kad prie jų muštų, tai taip nebuvo. NKA1 po įvykio jos klausė žinutėse kaip kas ir nuo ko prasidėjo, todėl faktas, kad visų įvykio sekos tikrai neatsimena, buvo suvartota daug alkoholio. Taip pat nurodė, kad tarp NKA1 ir KAL1 būdavo pastovūs apsižodžiavimai, tačiau muštynių nėra mačiusi. Yra buvusi situacija, kai su draugais leido laiką, vartojo alkoholį, buvo kubile, jie irgi apsižodžiavo, nesutarė ir gavosi, kad NKA1 trinktelėjo KAL1 į galvos sritį, o KAL1 trenkę NKA1 atgal, dėl ko jam buvo lūžęs delno kaulas. Nepasakys ar NKA1 tada buvo išėjusi iš vakarėlio ar ne. Be to, kažkada išplaukus su laivu NKA1 buvo KAL1 užsipuolusi, nuvertusi jį nuo kėdės su savo priepuoliais. Jis gindamasis bandė kaip ir atsišalinti nuo jos, po to NKA1 neapsirengusi išėjo. Jie skambino jai, bet ši neatsiliepė. Sekančią dieną sužinojo, kad ji namuose Kaune. Tai ne pirmas kartas, kai jie sukonfliktuoja, NKA1 kažkas nepatinka ir ji išeina, dingsta.

Liudytojas LUD4 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pradžioje laiką leido (duomenys neskelbtini), ten permiegojo, o kitą dieną plaukė į „(duomenys neskelbtini)“. Buvo LUD2 ir LUD1 , jis su žmona ir KAL1 su NKA1. Stovyklavietėje leido laisvalaikį, kepė mėsą, leido laiką, vakare buvo užsakytas kubilas. Kubile NKA1 rėkavo, jis KAL1 nunešė cigaretę, kad jie baigtų tarpusavyje konfliktuoti, NKA1 KAL1 daužė per veidą, vėliau iškrito iš kubilo, tai yra vertėsi per jį. Jai iškritus jis su žmona LUD3 prie jos pribėgo, norėjo padėti, nes visgi kubilas aukštokas, bet ji pašoko ir puolė ant jo žmonos. Žmona NKA1 nustūmė, KAL1 iššoko iš kubilo ir ją apsikabino ir vedė į laivą. Einant jie kritinėjo, kol pasiekė laivą. Lygtais pradžioje KAL1 nuvesti NKA1 padėjo ir LUD2, tačiau gerai nepamena. Jis pats su žmona kubile nebuvo, bendravo tarpusavyje. Pas KAL1 ir NKA1 santykiuose taip dažnai būdavo, kiek prisigerdavo, tiek NKA1 pasikeisdavo. Kadangi praėjo daug laiko, visų įvykio aplinkybių jau nebepamena.

Teismas vadovaudamasis BPK 276 straipsnio nuostatomis kadangi teisiamojo posėdžio metu liudytojas ne viską tiksliai prisiminė, pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus.

Liudytojas LUD4 , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 22 d., po pietų, tikslaus laiko nepamena, jis su žmona LUD3 ir draugais LUD3 bei LUD2 , su jiems priklausančiais laivais iš Kauno jachtų klubo atplaukė į (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko prie jų prisijungė ir KAL1 su drauge NKA1. Visi jie į (duomenys neskelbtini) atplaukė blaivūs bei liko ten nakvoti. Vakare visiems sėdint, bendraujant ir vartojant alkoholį (išskyrus jo žmoną LUD3), NKA1 pradėjo rėkauti bei atsistojusi išėjo link (duomenys neskelbtini). Jie visi šaukė NKA1, prašė šios sugrįžti, tačiau ji į tai nereagavo. Iki jiems nueinant miegoti, NKA1 į laivą grįžusi nebuvo. Atsikėlus ryte matė, kad NKA1 yra grįžusi ir miega KAL1 laive. Pusryčių metu KAL1 įspėjo NKA1, kad ši nevartotų alkoholio, nes kitaip jie plauks namo. NKA1 jam atsakė, kad gers šampaną, atskiestą su mineraliniu vandeniu, ir taip neprisigers. Pavalgius pusryčius jie visi išplaukė į stovyklavietę „(duomenys neskelbtini)“, prieplaukoje pastatė laivus ir laiką leido stovyklavietėje, tai yra kepė mėsą, valgė, vartojo alkoholį. Tuo metu NKA1 viena iš butelio gėrė šampaną kartu su mineraliniu vandeniu „Birutė“ bei agresyvėjo, pastoviai kibo prie KAL1, nes jai vis neįtikdavo ką jis pasakydavo ar padarydavo. Jis pats NKA1 yra matęs tris kartus ir ši visuomet buvo girta bei elgėsi agresyviai. Tą vakarą stovyklavietėje buvo užsakytas ir kubilas. Pirmieji maudytis į kubilą nuėjo KAL1 ir NKA1, visi kiti jiems nenorėjo trukdyti, kadangi šie buvo meiliai nusiteikę. Jis su žmona bei LUD3 ir LUD2 tuo metu sėdėjo prie stalo, kuris buvo 5-6 metrų atstumu nuo kubilo. Po kurio laiko į kubilą nuėjo maudytis ir LUD2 su žmona LUD3. Jis, vis dar sėdėdamas prie stalo, matė kaip NKA1 prieš KAL1 kubile mosikavosi rankomis ir taip sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius į veidą, tačiau kad KAL1 jai būtų sudavęs smūgius nematė. Jam toliau prie stalo bendraujant su žmona, atsisukęs į kubilą matė kaip iš jo ant žemės iškrito NKA1. Tuo metu kubile sėdėjo LUD2, LUD3 ir KAL1. Kad kas nors NKA1 būtų išstūmęs iš kubilo nematė. Jis iš karto su žmona pribėgo prie NKA1 norėdami padėti jai atsistoti, kadangi ši buvo visiškai girta, tačiau pastaroji pradėjo ant jų koliotis, pati stojosi bei vėl krito ant žemės, o pavykus atsistoti puolė prie jo žmonos. Tai pamatęs iš kubilo išlipo KAL1 ir bandė NKA1 nuraminti bei iš nugaros pusės apsikabinęs ją rankomis nuvesti į laivą miegoti, tačiau ji priešinosi, vis rėkė, o kadangi KAL1i buvo sunku ją išlaikyti, tai jie vis pargriūdavo ant žemės ir vėl atsistodavo. KAL1 nuvedė NKA1 miegoti į laivą, ar jam padėjo ir LUD2, nebepamena. NKA1i nuėjus į laivą, jie visi dar truputį pasėdėjo ir taip pat nuėjo miegoti. Nei NKA1, nei KAL1 tą vakarą daugiau prie jų atėję nebuvo. Taip pat nakties metu jis su žmona jokio triukšmo, riksmų ar pagalbos šauksmo iš KAL1 laivo negirdėjo, NKA1 daugiau ir nematė. Atsikėlus ryte KAL1 juos vienas informavo, kad išplaukia į Kauną, kadangi NKA1i skauda šoną, tačiau skausmo priežasties nenurodė. Jis pats mano, jog NKA1 šoną galėjo susimušti iškrisdama iš kubilo bei ne kartą nukritusi ant žemės. Kiek jam yra žinoma, tai NKA1 pareiškimą parašė remiantis tik LUD1 pasakojimu, nes pati įvykio aplinkybių neatsiminė dėl savo neblaivumo (t. 1, b. l. 114–117).

Liudytoja LUD3 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rugpjūčio 21 d. ar 22 d., tai yra penktadienį, su KAL1, NKA1, LUD4, LUD2 ir LUD3, trimis kateriukais išplaukė į (duomenys neskelbtini). Ten leido laisvalaikį, NKA1 su KAL1 apsižodžiavo, o NKA1 pabėgo. Atsikėlus ryte NKA1 jau buvo grįžusi ir jie visi išplaukė į kitą vietą – „(duomenys neskelbtini)“. Ten praleido visą dieną, vakarui buvo užsisakę kubilą. Pirmieji į kubilą nuėjo NKA1 su KAL1, jame glamonėjosi, bučiavosi, todėl niekas prie jų nelindo. Vėliau NKA1 buvo išlipusi iš kubilo, isterikavo, nes KAL1 liepė jai atnešti cigarečių, NKA1 lyg ir ėjo paimti tą cigaretę, jie koliojosi, o tada jos vyras atnešė KAL1i cigaretę, gal ją pridegė, ir NKA1 įlipo atgal į kubilą. Tuomet į kubilą atėjo ir LUD3 su LUD2. Nuo laiptų į kairę pusę sėdėjo LUD3, tada LUD2, NKA1 ir KAL1. Nuo cigaretės kaip viskas prasidėjo, taip ir toliau tęsėsi, jie kubile koliojosi, NKA1 tapšnojo KAL1i per veidą lyg erzindama, todėl šis ją panardino po vandeniu norėdamas, kad ši nuo jo atstotų. Tada įsikišo LUD2, liepė jiems nusiraminti ir atsistojo tarp jų per vidurį. KAL1 visą laiką sėdėjo, o NKA1 tai sėdėjo, tai stovėjo, vėl tapšnojo vandeniu. LUD3 tuo metu rankas išskėtusi žiūrėjo į dangų, nesikišo, nes teigė, jog jei įsikiš – liks kalta. Jos ir pačios vyras sėdint pavėsinėje sakė, kad reiktų NKA1 vesti namo, nes negražu kai ji prisigėrusi daro nesąmones. Jai asmeniškai kubilas stovėjo iš dešinės pusės, o jos vyrui iš kairės. Matė, kad NKA1 stojasi kubile ir gal norėdama išlipti vertėsi iš kubilo, kojos buvo viršuje, vertėsi ant galvos, pečių. Kubile šalia jos stovint nieko nebuvo, visi sėdėjo ir nebuvo pakilę. Ji su vyru pribėgo NKA1 pakelti, pasižiūrėti ar neužsimušė, tačiau ši atsistojo ir pradėjo ant jo šokti, rėkti kažką panašaus į tai, kad čia ji kalta, tikslių žodžių dabar nebeatsimins. NKA1 kibo, todėl ją atsistūmė, kadangi buvo nuokalnė, tai rankomis pasiramstė ir vėl puolė. Tuomet priėjo KAL1, kuris pasakė NKA1i, kad ši nedarys jam gėdos, ir nusivedė ją link laivo. Eidami jie krito, ėjo LUD2 ir ją nunešė į laivą. Kas daugiau buvo nežino, nes nuo jų laivo nebesimatė. Jie toliau vakarojo, buvo gal dar apie 2-3 valandas. Laivų liukai atidaryti, atvira teritorija, todėl jei NKA1 būtų šaukusi pagalbos, tai tikrai būtų girdėję. Ryte KAL1 atėjo atsigerti kavos, sakė, jog blogai jaučiasi, skauda galvą, todėl plauks namo. Sekmadienį jie visi turėjo išplaukti. Su NKA1 iš viso yra plaukusi 3 kartus ir jie visi pasibaigdavo muštynėmis, nes ji pergeria ir pradeda nesąmones. KAL1 niekada nėra mačiusi agresyvaus. Vėliau po visų įvykių LUD3 jai buvo parašiusi, kad NKA1 skambino ar rašė ir prašė jos telefono numerio, norėjo atsiprašyti, kad ant jos tada šoko. LUD3 davė jos telefono numerį, bet ji pati pasakė, kad nėra apie ką čia kalbėtis ir kad daugiau gyvenime jos nesusitiks. Iš LUD1 sužinojo, kad NKA1 jai skambinti norėjo ne atsiprašyti, o dėl pareiškimo.

Iš 2025 m. rugsėjo 3 d. NKA1 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 23 d., apie 16.00 val., su draugų kompanija laivais atplaukė į „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Laivą vairavo jos sugyventinis KAL1 . Laive plaukė dviese. Prisišvartavus prie lieptelio, su draugų kompanija leido laisvalaikį, kepė mėsą ir vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus vartojo ji ir jos sugyventinis. Vakare visa draugų kompanija nusprendė išsimaudyti šalia esančiame kubile. Būnant kubile tarp jos ir KAL1 kilo žodinis konfliktas dėl cigarečių. KAL1 jos paprašė atnešti cigarečių, o jai atsisakius, jis reikalavo bei vis labiau agresyvėjo. Nesuprato kaip, bet pajuto, kad sugyventinis KAL1 sugriebė jai ranka už kaklo ir panardino į kubile esantį vandenį, o tuomet išmetė ją iš kubilo, dėl ko ji nukrito ant žolės. Tokį KAL1 poelgį suprato kaip galios prieš ją parodymą. Visą šį įvykį matė kubile buvusi jos draugė LUD1 ir jos vyras LUD2 . Tuomet prie jos priėjo kompanijoje buvusi mergina LUD3, kuri ją užsipuolė, kad ši pati yra kalta. Jai nustebus, kad LUD3 būdama moteris jos nepalaiko, jos susistumdė. Po jų apsistumdymo prie jų priėjo LUD1 ir LUD3 vyrai, jas išskyrė ir jos sugyventiniui KAL1 liepė ją nusivesti į laivą, jog ji nurimtų. Kadangi tuo metu ji gulėjo ant žemės, prie jos priėjęs KAL1 sugriebęs už rankų bandė ją tempti į laivą. Ji jautė grėsmę, todėl priešinosi ir šaukė, kad ją paleistų. Jai besipriešinant KAL1 ją nutempė iki laivo ir numetęs ant kajutėje esančios lovos pradėjo ant jos šaukti ir smaugti. Smaugimas buvo stiprus, jai netgi trūko oro, bijojo netekti sąmonės. Pastebėjęs, kad nuo oro trūkumo ji netenka sąmonės, KAL1 jai sudavė delnu per veidą, kad atsigautų. Jai būnant ant lovos, jis jai sudavė kelis smūgius kumščiu į galvą, tuomet išgirdo, kad ant lieptelio atbėgo jų draugai LUD2 ir LUD4, kurie paklausė ar viskas gerai. KAL1 atsakė, kad susitvarkys ir viskas gerai. Tuo metu KAL1 jai užspaudė delnu burną, kad ji negalėtų pasikviesti pagalbos. Jai begulint jis sudavė ir daugiau smūgių į įvairias kūno vietas, buvo agresyvus, o ji grumtynių metu vis bandė pabėgti iš kajutės, tačiau priėjus prie kajutės durų KAL1 sudavė stiprų smūgį jai į dešinės pusės šoną. Po šio smūgio jautė didelį skausmą. Tuomet KAL1 ją vėl įmetė į lovą, liepė miegoti, nurodė, kad pasikalbės ryte ir dėl šio įvykio ją apkaltino bei pats atsigulė šalia ir užsnūdo. Jam bemiegant ji ne kartą bandė išeiti iš kajutės, tačiau jis prabusdavo ir neleisdavo jai to padaryti. Vėliau sugyventiniui stipriau įmigus pavyko išeiti iš kajutės, tikėjosi lauke sutikti kokį nors žmogų ir paprašyti pagalbos, tačiau buvo vėlus metas ir nieko nesutiko. Sėdėjo ant suoliuko, tačiau buvo šalta, todėl grįžusi į kajutę susirado savo mobiliojo ryšio telefoną, pagalbos numeriu neskambino, nes jai buvo šokas, o kadangi bijojo, tai užsidarė laive esančiame tualete ir sulaukė ryto. Ryte, KAL1 prabudus, grįžo į kajutę, nes labai skaudėjo kūną ir buvo sušalusi. Apie tai, kad sugyventinis ją sumušė, jis nieko neatsiminė. Ji jam parodė visus savo sužalojimus, mėlynes ant kūno, tačiau jis vėl ją apkaltino, kad ši pati yra dėl visko kalta ir jai reikia tvarkytis su alkoholio vartojimu. KAL1 išėjęs į lauką draugams pasakė, kad ją sumušė, o tada į kajutę atėjusi LUD1 papriekaištavo jam dėl tokio elgesio. Jam pasiteiravus ką nori daryti toliau, ji nurodė, kad nori išplaukti iš salos, todėl abu grįžo namo. Buvo sutarę visiems sakyti, kad sužalojimus ji patyrė iškritusi ir laivo. Grįžus namo KAL1 išvažiavo pasiimti jų dukros, o kol jo nebuvo ji išvažiavo pas tėvus. Nurodė, kad dėl tokių KAL1 veiksmų ji patyrė stiprų fizinį skausmą (t. 1., b. 1. 5–20).

Iš 2025 m. rugsėjo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30–34).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1883/2025(02) nustatyta, kad NKA1 konstatuotos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinėje šlaunyje, dešinio X-o šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2025 m. rugpjūčio 23 d. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio X-o šonkaulio lūžio NKA1 sveikata bus sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti ne mažiau 3 trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose galėjo būti padaryta ranka/kumščiu ar kitu panašaus pobūdžio daiktu ir griuvimui nebūdinga. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, dešinio X-o šonkaulio lūžis galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant, tiek šiomis sritimis atsitrenkiant į bukus daiktus. Sužalojimuose individualios žalojančių daiktų savybės neužsifiksavę. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 75–77).

Iš 2025 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimas poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kameromis padarytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše pavadinimu „20250903152915524.mp4“ fiksuotas vaizdas padarytas 2025 m. rugpjūčio 23 d. nuo 22:09:57 val. iki 22:40:01 val. Dešiniajame apatiniame kampe matomas užrašas „Prieplauka 2“. Vaizdo įraše matomas prieplaukos vaizdas tamsiu paros metu, prie kranto stovintys laivai. Ant kranto matomi augantys medžiai, įrengtos stovyklavietės, pavėsinės. Dešinėje pusėje matomi gultai, padėti ant smėlio prie vandens, netoliese jų suoliukas, kubilas, kuriame sėdi žmonės. Prie kubilo pavėsinė, kurioje sėdi du asmenys – moteris apsirengusi šviesios spalvos striuke bei vyras apsirengęs tamsios spalvos striuke. Vaizdo įraše girdisi pakelto tono vyriški bei moteriški balsai, vykstantis žodinis konfliktas. Girdisi moters pakeltu tonu žodžiai „klausyk [keiksmažodis] ką tu darai [keiksmažodis]“, fone skamba kitų asmenų balsai. Girdisi vyro pakeltu tonu žodžiai „nekelk ant manęs balso“, moteris jam atsako „tu man neaiškink“. Fone girdisi ir kitų asmenų balsai. Girdisi moters žodžiai [neredaguojama] „ir pisk nachui, pisk, per mažai pisai blet“. Vyriškas balsas sako „NKA1, NKA1 ša, ša, ša, šaaaaaa [keiksmažodis]“. Girdisi moters balsas „ko tu manęs parūkyt prašai, kas aš tau, eik ir pasiimk [keiksmažodis]“. Girdisi kitas moteriškas balsas „[keiksmažodis] KAL1 net nepradėk“. Girdisi vyriškas balsas „[keiksmažodis] [keiksmažodis] ramink savo nervus durnele [keiksmažodis]“. Laiku 22:11:26 val. vaizdo įraše matoma kaip kubile sėdintys asmenys ima judėti, per kubilo šonus tyška vanduo. Laiku 22:11:46 val. pavėsinėje sėdėjęs vyras, apsirengęs tamsios spalvos striuke, atsistoja ir nueina kubilo link. Toliau girdisi žodinis konfliktas. Vyriškas balsas sako „apsiramink tu, nerėkauk, apsiramini [keiksmažodis] supratai ar ne [keiksmažodis]“, kitas vyras sako „baik baik, [keiksmažodis] KAL1“. Girdisi kitas moteriškas balsas „KAL1 [keiksmažodis] nesąmones darai“. Vėl girdimas moteriškas balsas „paleiskit mane [keiksmažodis]“. Laiku 22:12:32 val. pavėsinėje sėdėjusi moteris su šviesia striuke atsistoja ir eina prie kubilo. Toliau girdimas žodinis konfliktas. Girdisi vyriškas balsas „baik NKA1 [keiksmažodis], baik NKA1“. Matoma kaip kubile esantys asmenys vėl ima judėti, per kubilo šonus tyška vanduo. Iš pavėsinės atėjusi moteris, apsirengusi šviesios spalvos striuke, su vyru, apsirengusiu tamsios spalvos striuke, nueina nuo kubilo link pavėsinės. Laiku 22:12:53 val. fiksuota kaip kažkas nukrenta šalia kubilo bei girdisi kritimo garsas. Po kiek laiko vyras su tamsios spalvos striuke vėl pribėga prie kubilo. Matoma kaip vyras pasilenkia ir kažką ima tempti, prie jo prieina moteris, apsirengusi šviesios spalvos striuke. Girdimas moteriškas balsas „paleisk tu ja tegul eina“. Vyras su tamsios spalvos striuke dingsta iš kameros stebėjimo lauko. Moteris su šviesios spalvos striuke nueina prie kubilo. Matoma kaip prie moters su šviesios spalvos striuke, netoli kubilo, ant žemės guli mergina, ant jos nesimato rūbų. Girdisi moteriškas balsas „[keiksmažodis] tikrai ne prieš vyrą šokinėt [keiksmažodis]“. Laiku 22:13:30 val. ant žemės gulėjusi mergina atsistoja šalia moters apsirengusia šviesios spalvos striuke. Girdimas kitas moteriškas balsas „aš prieš vyrą šokinėju [keiksmažodis]“. Iš dešinės pusės prie neapsirengusios moters prieina vyras su juodos spalvos striuke bei pastumia neapsirengusią moterį. Matoma kaip šalia jų stovi ir moteris su šviesios spalvos striuke. Vyras juodos spalvos striuke vėl stumia neapsirengusią merginą, pastaroji krenta ant žemės, ant jos užgriūna mergina, apsirengusi baltos spalvos striuke. Matoma kaip moterys moja rankomis viena kitai. Moteris, apsirengusi baltos spalvos striuke, atsistoja, neapsirengusi moteris lieka gulėti ant žemės. Iš kubilo išlipa vyras su tamsios spalvos apatiniais bei ima bėgti prie gulinčios moters. Girdisi vyriškas balsas „KAL1 KAL1 KAL1 [keiksmažodis]“. Iš kubilo išlipa dar vienas vyras su rausvos spalvos apatiniais bei pribėga prie gulinčios merginos. Toliau girdisi žodinis konfliktas. Pirmas iš kubilo išlipęs vyras, su tamsios spalvos apatiniais, pasilenkia prie gulinčios merginos bei priklaupia prie jos, pakelia ją nuo žemės bei ima vestis link laivo, laiku 22:14:51 val. dingsta iš kameros stebėjimo lauko už medžių pakeliui link laivo. Girdisi moteriškas balsas „vesk tu ją [keiksmažodis], nu tai [keiksmažodis] debilė tegul ir sėdi savo toj jachtoj, ją gina, o tai vis tiek raunasi, [keiksmažodis] tegu ir jabašina“. Kiti asmenys lieka pavėsinėje. Laiku 22:17:22 val. matoma kaip vyras su tamsios spalvos apatiniais klupi ant žolės tarp medžių, girdimi neaiškūs merginos žodžiai, vykstantis žodinis konfliktas. Pavėsinėje likę vyrai ima paskubomis eiti link tos pusės, kur prieš tai nuėjo vyras su tamsiais apatiniais bei neapsirengusia mergina. Tamsiai apsirengęs vyras nueina prie laivo, kitas vyras su rausvos spalvos apatiniais prieina prie ant žemės atsiklaupusio vyro. Vyras apsirengęs tamsios spalvos striuke taip pat prieina prie ankščiau minėto vyro, girdimi vyrų bei moters balsai. Laiku 22:18:47 val. vyras su tamsios spalvos striuke bei vyras su rausvos spalvos apatiniais grįžta atgal į pavėsinę. Laiku 22:24:09 val. klūpėjęs vyras, apsirengęs tamsios spalvos apatinius, atsistoja kartu su neapsirengusia mergina bei eina toliau link laivo. Vyras su rausvos spalvos apatiniais eina nuo pavėsinės link valties bei prieina prie vyro su tamsios spalvos apatiniais ir neapsirengusios merginos. Laiku 22:24:46 val. vyras su tamsios spalvos apatiniais, vyras su juodos spalvos apatiniais bei neapsirengusi mergina nueina į laivą. Toliau girdimas žodinis konfliktas, vyriški bei moteriški balsai. Laiku 22:29:45 val. fiksuota kaip iš laivo išeina vyras su rausvos spalvos apatiniais bei nueina į kitą laivą stovintį netoliese. Laiku 22:32:50 val. fiksuota kaip į tą patį laivą, į kurį nuėjo vyras rausvos spalvos apatiniais, ateina ir moteris, apsirengusi šviesios spalvos striuke. Laiku 22:35:39 val. moteris apsirengusi šviesios spalvos striuke grįžta iš laivo atgal prie kubilo. Laiku 22:36:50 val. iš laivo išlipa vyras, apsirengęs rausvos spalvos apatiniais, bei taip pat grįžta prie kubilo (t. 1, b. l. 169–183).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pG 1883/2025(02) nustatyta, kad NKA1 sužalojimas visumoje vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio X-o šonkaulio lūžio NKA1 sveikata bus sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai – poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinėje šlaunyje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dešinio X-o šonkaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Izoliuotas, tai yra vieno šonkaulio lūžis nėra būdingas griuvimui ant buko plokščio neriboto paviršiaus, pvz.: žemės, grindinio ar panašiai. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiuojant ar atsitrenkiant į bukus riboto paviršiaus daiktus (t. 1, b. l. 86–87).

Iš 2025 m. gruodžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimas savanoriškai pateiktas NKA1 mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 16“. Įėjus į foto galerijos albumą, atidaromas albumas pavadinimu „Smurtas13“, kuriame yra fotonuotraukos, o jose fiksuotas 2025 m. rugpjūčio 25 d. susirašinėjimas tarp asmens pavadinto „KAL1“ ir NKA1 (t. 1, b. l. 188–200):

Susirašinėjimo fotonuotraukoje Nr. 1 užfiksuota [neredaguota]: NKA1: „Ko man paklausi? Nori kad jie pasakytų kad nebereikalo gavau?“. KAL1: „Kodėl tu saves to nepaklausi. Pasakytu tikrai kad gavai del savo nesamoniu, o ne uz nieka. Pasikartosiu dar karta as saves tikrai nepateisinu ir sudinai jauciuosi bet viskas prasidėjo ne seip sau“. NKA1: „Manau tiek ir užteks“. KAL1: „Visi mato kalte tavija o tu viena manyje“. NKA1: „As esu pati kalta kad mane sumusei?“. KAL1: „Save paanalizuok ne tik kitus. As neturejau tai trenkt o tik apsisukt ir isplaukt. Tik tokiu atveju buciau kaltas bet be pasekmiu. Jai manes nebutu butum gavus nuo kitu. Taigi spresk pati“;

Susirašinėjimo fotonuotraukoje Nr. 3 užfiksuota [neredaguota]: NKA1: „Antra vakara is eiles mane zeminai prie draugu. Pirma vakara isvadinai sliundra. As tave per daug toleravau. Ko daugiau nebegaliu daryti“. KAL1: „Kol taip galvosi istorijos tave lydes visa likusi gyvenima as nekalbu tik apie save visi zino tavo charaktery, pradek nuo saves, nebegerk, tau negalima alkoholio, tu gali ieskoti sau pateisinimu kiek tik nori visi tau pasakys tu negali gerti. O del mentu man visiskai px, simta kart baisiau kad tu mane priduoti nori visiem toliau gyrkis kaip tu uz save pastovejai ir koks tu herojus o Tavo Vyras sudo gabalas, paklausk geriau saves kodel visi tokie kiti vyriski ir gerbentys save neapgyne taves ir tuo labiau tavo drauge“;

Susirašinėjimo fotonuotraukoje Nr. 5 užfiksuota [neredaguota]: NKA1: „Šita situacija manau yra per gili mums išsiaiškinti“. KAL1: „Bl kaip mane uzpisa, ne bl nenorejo, ziuriu dabar visai kitaip sneka, tai ko LUD2 atsibelde i laiva ta pirma karta ir istisai tau piso prota bl kaip kitaip dabar sneka o kaip buvo jau neatsimena, tegul nepisa proto, tu debile durne ir taip toliau i akis ziuredamas tai kas cia raminimas? Ka cia svaiksta, as taves nekaltinu vienos, abu kalti, bet jai tu pripazysti tik mano vieno kalte tada as pats nematau tikslo but kartu ir visada klausytis tik savo vieno kaltes, nes ir toliau taip bus jai nieko nekeisim“;

Susirašinėjimo fotonuotraukoje Nr. 7 ir Nr. 9 užfiksuota [neredaguota]: KAL1: „Galim susitikt visi ir paziuresim kaip snekes“. NKA1: „Nepyk, bet aš negaliu pripažinti, kad buvau verta tokių smūgių. Nieko kažko tokio nepadariau. Galėčiau bandyti paaiškinti jei būčiau flirtavus ar permiegojus. Nemanau, kad dėl to, kad vaikei cigarečių ir jų neatnešiau, reikėjo taip pasielgti. Nesijaučiu verta nei vieno smūgio“. KAL1: „O kas sake kad buvai verta?“. NKA1: „Jei visi sutiks pasikalbėti, galim. Bet nemanau, kad velsis. Tu pasikalbėk su LUD2 pradžiai, jei jau taip“. KAL1: „Tai duok mentam, liudyt reike“, visi cia dabar tik mane blogiausiu laiko, visi kiti angelai. Smūgiu tu nebuvai verta reikėjo kitaip tave sutramdyt bet kaltes tavo yra tikrai jei nebuciau trenkęs o išplaukęs kas del to būtu kaltas?“.

Susirašinėjimo fotonuotraukoje Nr. 11 užfiksuota [neredaguota]: KAL1: „Paleidai ta kas i darba? Taigi kitaip galejom isprest tau viskas galima ir to net nepastebi“. NKA1: „Tebūnie mano aptrankymai prilygo taviškiams. Jei tau nuo to bus geriau. Aš supratau, kad mums neverta ginčytis, nes turim skirtingas tiesas“. KAL1: „Kaip isgeri tave visi laiko nenuspejama jau visko is taves yra mate ir konfliktai pagrinde prasideda nuo taves ir tavo alko suprask tai visam laikui, o jegom as nesilyginu taigi sakiau, kad gailiuosi kad taip padariau ir tikrai nereikejo tavo mama taip gerai zino ar tu ir ja netiki? Kas ten tavo mociute sake tokia pati buvo, nevaldoma“. NKA1: „Gerai, prisiklausiau jau užtektinai“.

Iš 2025 m. gruodžio 16-17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimas savanoriškai pateiktas NKA1 mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 16“, kuriame įėjus į foto galerijos albumą atidaromas albumas pavadinimu „Smurtas13“. Albume yra fotonuotraukos, darytos 2025 m. rugpjūčio 24 d. 5.08 val., 9.51 val., 12.08 val., 12.09 val., ir jose fiksuota NKA1 bei ant jos kaklo kairės pusės ir po kaire akimi matomos tamsios dėmės, panašios į kraujosruvas (t. 2, b. l. 1–8).

Iš akistatos tarp nukentėjusiosios NKA1 ir įtariamojo KAL1 protokolo nustatyta, kad akistatos metu NKA1 patvirtino, jog KAL1 ją panardino po vandeniu ir išmetė iš kubilo. Tuo tarpu KAL1 nurodė, kad NKA1 jį puolė, todėl jis sugriebė jai už kaklo, panardino į vandenį ir paleido. Ar NKA1 išmetė iš kubilo atsakyti negali, tarp jų vyko susistumdymas. Kad NKA1 būtų paėmęs ir išmetęs iš kubilo nepamena. NKA1 akistatos metu taip pat patvirtino, kad laive KAL1 jai sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, į galvą, žandikaulį, veidą, kojose buvo mėlynės. Smūgiai buvo suduoti pagrinde kumščiais, buvo smaugta. Smūgių buvo suduota daugiau nei dešimt. Paskutinis smūgis buvo suduotas į šonkaulius kumščiu. KAL1 nurodė, kad laive nebuvo suduotas nei vienas smūgis, buvo tik NKA1 apglėbimas rankomis, kad ji nesimuštų (t. 1, b. l. 140–149).

Teismas konstatuoja:

III. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 2 straipsnis nustato pagrindines baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

KAL1 šioje byloje kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu. Pagal šią baudžiamojo įstatymo normą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į specialaus nukentėjusio asmens – artimo giminaičio ar šeimos nario – kūno neliečiamumą ir sveikatą (nesunkiai ją sužalojant ar susargdinant). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu arba susargdinimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl jos teisiniam kvalifikavimui ir baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ne tik pačią veiką – fizinio smurto panaudojimą, bet ir dėl šios veikos atsiradusius padarinius – atitinkamą sveikatos sutrikdymą (susargdinimą) bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.

Šioje byloje nekyla ginčas dėl to, kad nagrinėjamų įvykių metu kaltinamasis KAL1 ir nukentėjusioji NKA1 gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, rūpinosi savo bendru vaiku. Todėl baudžiamoji įstatymo prasme jie laikytini šeimos nariais (BK 141 straipsnio 2 dalis), o NKA1 atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto specialaus nukentėjusiojo požymius.

Byloje taip pat nustatyti ir nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys nukentėjusiosios NKA1 patirti kūno sužalojimai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad NKA1 padarytas sužalojimas visumoje vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio X-o šonkaulio lūžio NKA1 sveikata sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai – poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinėje šlaunyje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dešinio X-o šonkaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Izoliuotas, tai yra vieno šonkaulio lūžis nėra būdingas griuvimui ant buko plokščio neriboto paviršiaus, pvz.: žemės, grindinio ar panašiai. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiuojant ar atsitrenkiant į bukus riboto paviršiaus daiktus (t. 1, b. l. 86–87).

Byloje kyla ginčas ar specialistų išvadomis konstatuoti sužalojimai (nusikalstamos veikos padariniai) atsirado dėl kaltų KAL1 veiksmų, t. y. dėl veikos, priežastinio ryšio, atitinkamai – asmens kaltės. Šios aplinkybės yra esminės sprendžiant kaltinamojo veiksmų teisinio kvalifikavimo ir bendrai baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimus, nes bent vieno sudėties požymio nebuvimas eliminuoja galimybę asmenį pripažinti kaltu ir traukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021, 2K-254-1214/2024).

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Šių taisyklių turi būti laikomasi nustatant kiekvieną asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Tačiau prieš nuspręsdamas, kad dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių liko abejonių, teismas turi dėti protingas pastangas, kad pašalintų šias abejones. O vadovaujantis in dubio pro reo taisykle, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-628/2022, 2K-215-942/2022).

Kaltinamasis KAL1 savo kaltės nusikalstamos veikos padarymo iš esmės nepripažino. Jis sutiko su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad vandens kubile vykusio tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja metu buvo trumpam ją panardinęs po vandeniu tam, kad ši nusiramintų. Kaltinamojo teigimu kūno sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati, nes dėl suvartoto alkoholio kiekio ji sunkiai stovėjo ant kojų, griuvinėjo, iškrito iš vandens kubilo, kur ir galėjo susižaloti. Kaltinamasis neigė, kad tuo metu, kai nuvedė nukentėjusiąją į laivą prieš ją vartojo kokį nors fizinį smurtą, jis tik ją apkabinęs laikė, kad ji nusiramintų ir užmigtų. Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu taip pat kėlė abejones, kad nukentėjusioji įvairiu laiku sužalojimus galėjo pasidaryti pati, pavyzdžiui, iškritusi iš laivo arba ją galėjo užpulti koks nors kitas nenustatytas asmuo tuo metu, kai nukentėjusioji, kaltinamajam užmigus, buvo išėjusi iš laivo ir vaikščiojo po poilsiavietės teritoriją.

Vertinant bylos įrodymus nusikalstamos veikos sudėties požymių ir kaltinamojo kaltės įrodomumo prasme jų patikimumo ir pakankamumo aspektais, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje be nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų nėra kitų įrodymų apie tai, kas vyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios tuo metu, kai jie dviese buvo pasišalinę į kaltinamajam priklausantį laivą. Bylos nagrinėjimo teisme metu kilo iššūkių vertinant ir asmenų parodymus: tam tikrais aspektais pati nukentėjusioji negalėjo detaliai prisiminti įvykio aplinkybių, liudytojai, kurie yra išimtinai kaltinamojo draugai, teismo vertinimu taip pat bandė pateikti nagrinėjamą situaciją palankesniu kaltinamajam būdu (teismui ne kartą teko juos įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tikrinti jų parodymus tarpusavyje ir su byloje esančiu vaizdo įrašu iš įvykio vietos). Dar daugiau, beveik visi (išskyrus liudytoją LUD3 ) vakarėlio, po kurio nukentėjusioji patyrė sužalojimus, dalyviai buvo neblaivūs, kas taip pat galėjo turėti įtakos jų galimybėms teisingai prisiminti visas įvykio aplinkybes.

Teismas, ėmęsis visų įmanomų priemonių kilusiems neaiškumams pašalinti, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą objektyviu, visapusišku ir nešališku visų tiesioginių ir netiesioginių byloje surinktų įrodymų vertinimu atskirai ir jų visumoje, sprendžia, kad šioje byloje nėra jokios pagrįstos abejonės, kad nukentėjusiosios sveikata 2025 m. rugpjūčio 23 d. buvo sutrikdyta kaltais KAL1 veiksmais. Teismas konstatuoja, kad KAL1 veiksmuose yra visi būtini BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jis dėl šio nusikaltimo padarymo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Grįsdamas tokią išvadą teismas visų pirma atsižvelgia į bendrą kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykių kontekstą. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas buvo sudėtingas konfliktiškas, kurių pagrindinę priežastį jie patys įvardijo alkoholio vartojimą ir jo poveikį jų emocijoms. Tiek kaltinamasis, tiek iš esmės visi liudytojai vieningai nurodė, kad nukentėjusioji, pavartojusi alkoholio pasikeisdavo iš esmės – ji tapdavo agresyvi ir konfliktiška. Net ir iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuris užfiksavo konfliktą poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“, matyti ir girdėti, kad nukentėjusioji buvo konfliktiška tiek su kaltinamuoju, tiek su kitais vakarėlio dalyviais, ypač – liudytoja LUD3 . Iš esmės visi liudytojai patvirtino, kad maudynių kubile metu ir pati nukentėjusioji vartojo fizinį smurtą prieš kaltinamąjį – dėl menkaverčio nesutarimo kilusio konflikto metu sudavė ar bandė suduoti smūgius kaltinamajam KAL1 , dėl ko šis, bandydamas ją nuraminti, suėmęs jai už kaklo, panardino jos galvą vandens kubile po vandeniu. KAL1 ir NKA1 santykių konfliktiškumą paliudiję liudytojai parodė, kad toks judviejų elgesys jiems nebuvo nei netikėtas, nei kaip nors šokiruojantis, kadangi pakankamai įprastas. Kaltinamasis KAL1 didžiąją dalį savo parodymų skyrė būtent nukentėjusiosios charakterio problematikai. Liudytoja LUD1 , duodama parodymus teismui, patvirtino nukentėjusiosios parodymus apie ankščiau vykusį panašų smurto atvejį, kuomet, nuo smūgio nukentėjusiajai buvo lūžęs kaltinamojo delno kaulas. Teismas pagal byloje ištirtus vaizdo įrašus, asmenų parodymus, vertina, kad tiek nukentėjusioji, tiek pats kaltinamasis po alkoholio vartojimo gali būti ūmaus ir konfliktiško būdo. Kaltinamojo teigimu, tokia nukentėjusioji buvo viso jų bendro gyvenimo metu. Teismui susidarė pagrįstas įspūdis, kad į nukentėjusiosios elgesį pavartojus alkoholio kaltinamasis, nepaisant jam gerai žinomo nukentėjusiosios charakterio, atsako su didele fizine ir psichologine agresija, pasireiškiančia ne tik smurtiniu elgesiu, bet ir nukentėjusios viešu orumo žeminimu. Tokia kaltinamojo reakcija į nukentėjusios elgesį yra absoliučiai neadekvati ir negali būti suprantama ar pateisinama kokiu nors aspektu. Teismas laiko, kad kaltinamojo suvokimas kaip reikia reaguoti į savo buvusios sugyventinės elgesį ir privedė prie šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo.

Pagal pareikštą kaltinimą, KAL1 veiksmai nesunkiai sutrikdant NKA1 sveikatą pasireiškė sugriebimu ranka nukentėjusiajai NKA1 už kaklo, panardinimu jos galvos į vandenį, jos išstūmimu iš vandens kubilo ant žemės, vėliau sugriebus už rankų tempimu į laivą, kuriame ją pargriovė ant lovos ir delnu užspaudęs burną ją smaugė bei sudavė ne mažiau penkių smūgių kumščiu į galvą, kojas, dešinės pusės šoną bei kitas kūnas vietas.

Byloje vaizdo įrašu iš įvykio vietos, kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais patvirtinta, kad įvykusio tarpusavio konflikto metu, įvykusio leidžiant laiką vandens kubile, bandydamas nuraminti konfliktą su nukentėjusiąja, kaltinamasis KAL1 , paėmęs jai už sprando, panardino jos galvą po vandeniu ir ją ten laikė kelias sekundes. Šių aplinkybių neneigė ir pats kaltinamasis, o vaizdo įraše aiškiai girdėti liudytojo LUD2 raginimai KAL1 liautis. Vis dėlto, byloje nebuvo įrodyta kaltinime nurodyta aplinkybė, kad po panardinimo, kaltinamasis išmetė nukentėjusiąją iš vandens kubilo. Nors nukentėjusioji teigė jautusi kaip ją kažkas suima už kojų, iškelia iš vandens ir išmeta iš kubilo, tokios aplinkybės nepasitvirtino. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino aplinkybės, kad kaltinamasis išmetė nukentėjusiąją iš vandens kubilo. Liudytojai LUD3 ir LUD4 , stebėję konfliktą iš šalies, nurodė matę nukentėjusiąją krentant iš kubilo, po ko priėjo jai padėti. Vaizdo įraše, nors negalima įžiūrėti vaizdo, laiku 22:12:53 val. fiksuojamas nukritimo iš kubilo garsas, po ko prie kubilo prieina LUD4 su LUD3 ir padeda nukentėjusiajai atsistoti. Vaizdo įraše nefiksuoti kūno rovimui jėga iš vandens būdingi ar kitokie panašūs garsai, kurie galėtų patvirtinti, kad iš kubilo nukentėjusioji buvo išstumta jėga. Galiausiai, pati nukentėjusioji, duodama parodymus teisme negalėjo konkrečiai nurodyti kokiomis aplinkybėmis iškrito iš kubilo, t. y. ar ją išstūmė kaltinamasis, ar ištraukė liudytojas LUD4, ar iškrito iš kubilo lipdama pati. Dėl šių priežasčių, aplinkybė, kad kaltinamasis išstūmė nukentėjusiąją iš kubilo ir šie veiksmai prisidėjo prie jos sveikatos sutrikdymo, yra laikytina neįrodyta ir šalinama iš kaltinimo.

Byloje esančia specialisto išvada bei specialistės Sigitos Bielevičienės teisme duotais paaiškinimais paneigta versija, kad nukentėjusiosios šonkaulis galėjo lūžti būtent kritimo iš vandens kubilo metu. Toks sužalojimas negalėjo būti padarytas kūnui krentant ant neriboto ploto paviršiaus, o turėjo atsirasti nuo stipraus ir izoliuoto smūgio ar atsitrenkimo į riboto ploto paviršių. Nors, kaip patvirtino specialistė, toks sužalojimas galėtų atsirasti kūnui krentant ir atsitrenkiant, pavyzdžiui, į lieptą ar vandens kubilo laiptus, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji būtų atsitrenkusi į tokį paviršių krisdama pati. Specialistė taip pat paaiškino, kad nors skausmo tolerancija tokio pobūdžio sumušimams gali būti individuali, tačiau pats sužalojimas pagal savo pobūdį yra skausmingas ir žmogus paprastai suvokia, kad patyrė rimtą traumą, dažnai tai gali pasireikšti ir staigiu asmens judesių pokyčiu. Vaizdo įraše nėra fiksuota, kad po iškritimo nukentėjusioji būtų skundusis skausmu, būtų pasunkėję jos judesiai. Be to, nukentėjusioji šiuo aspektu viso proceso metu buvo nuosekli (nors ir maniusi, kad ją iš kubilo išmetė kaltinamasis), teigdama, kad iš kubilo ant žemės nukrito minkštai ir jokio žymesnio skausmo nejautė. Po nukritimo nukentėjusioji ne tik neišreiškė jokio skausmo, bet iškart pradėjo konfliktuoti su liudytoja LUD3 , kuri buvo nepatenkinta nukentėjusiosios elgesiu prieš savo vyrą. Dėl to nukentėjusioji apsistumdė su LUD3 ir LUD4, tačiau nei nukentėjusioji teisme nurodė, kad po šio apsistumdymo būtų jutusi kokius ryškesnius skausmus, nei iš įvykį fiksavusio vaizdo įrašo galima manyti, kad šio susistumdymo metu nukentėjusioji patyrė kokius nors sužalojimus ar susistumdyme dalyvautų su stipria trauma – ką tik lūžusiu šonkauliu. Tačiau po incidento su LUD3 ir LUD4, ryškiai pasikeitė kaltinamojo KAL1 reakcija – jis staigiai išlipo iš kubilo ir pradėjo agresyviai eit link nukentėjusiosios.

Suėmęs nukentėjusiajai už rankų, kaltinamasis pradeda vesti nukentėjusiąją į laivą. Ji eiti nenori, priešinasi. Vaizdo įraše matyti, kad nuėję atokiau nuo poilsiavietės kaltinamasis su nukentėjusiąja atsigula ant žemės ir kurį laiką taip būna. Tik vėliau kaltinamasis nuveda nukentėjusiąją į laivą. Nuo šio momento be nukentėjusios ir kaltinamojo parodymų, byloje nėra tiesioginių duomenų apie tai, kas vyko laivo viduje. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis pargriovęs ją ant lovos ir uždengęs jai burną smaugė, nuo to jai pradėjo dingti sąmonė, jis, bandydamas ją gaivinti, sudavė smūgį į skruostą, vėliau, ne mažiau penkių smūgių, sudavė į galvą ir veidą. Nukentėjusiajai bandant ištrūkti iš laivo ir mėginant atsidaryti kajutės duris, kaltinamasis jai sudavė stiprų smūgį į šoną, dėl kurio ji susmuko ant žemės. Kaltinamasis tokius nukentėjusios parodymus neigė, teigdamas, kad laive tik laikė nukentėjusią apkabinęs, kad ji nusiramintų ir užmigtų.

Gynybos vertinimu, nukentėjusiosios parodymais vadovautis negalima, nes įvykio metu ji buvo neblaivi, negalėjo teisingai įsidėmėti ir prisiminti visų aplinkybių, dėl konflikto sekančią dieną rašė liudytojai LUD1 , prašydama papasakoti apie konfliktą. BPK 301 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais. Nors ir nustatyta, kad kaltinamoji įvykio metu buvo neblaivi, tačiau teismas atkreipia ypatingą dėmesį, kad jos parodymai bei paaiškinimai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir iš esmės nekito. Nukentėjusioji visose apklausose ar rašytiniuose paaiškinimuose apie incidentą įvykio detales nusakė aiškiai, o jos nurodyta įvykių eiga iš esmės atitiko ir kitų liudytojų parodymus. Ji aiškiai nurodė dėl ko kilo konfliktas (prašymo paduoti cigaretę), prisiminė, kad buvo panardinta po vandeniu, kad sukonfliktavo su LUD3 ir žinojo to konflikto priežastį, jos parodymai apie konflikto eigą sutampa ir su vaizdo įrašo bei kitų liudytojų parodymais. Nukentėjusios parodymai apie jai padarytų sužalojimų mechaniką, jos pačios reakciją į tai, buvo nuoseklūs ir nekito viso proceso metu. Teismas neturi duomenų, kad visą įvykių versiją, kokią pateikė nukentėjusioji, tokiu detalumu nukentėjusiajai galėjo papasakoti LUD1 , tuo labiau, kad konflikto laive metu jos nebuvo. Pagrindą tikėti nukentėjusiąja suteikia kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai, kurie pagrindžia būtent nukentėjusiosios pateiktą įvykių versiją.

Nukentėjusioji tiek pateikdama pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuosekliai nurodė, kad sužalojimus, dėl kurių jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata patyrė dėl kaltinamojo smurto prieš ją. Nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad jiems būnant laive, kaltinamasis naudojo prieš nukentėjusiąją smurtą rankomis ją mušdamas į galvą bei kitas kūno vietas. Nukentėjusioji buvo smaugiama, uždėjus ranką ant jos burnos, buvo trukdoma šauktis pagalbos. Smurtą prieš nukentėjusiąją patvirtina jos pačios padarytos nuotraukos, praėjus kelioms valandoms po incidento, kai ji, išėjusi iš laivo ieškotis pagalbos, bet jos neradus ir sušalusi grįžo atgal į laivą ir užsirakino laivo tualete. Ryte nukentėjusiąją su kraujosruvomis ant veido matė ir liudytoja LUD1 , nurodydama, kad iki NKA1 ir KAL1 išėjimo į laivą, ant jos veido sumušimų ar kitokių matomų sužalojimų nebuvo. Tuo pačiu liudytojai nekilo jokios abejonės, kad kaltinamasis jiedviem su nukentėjusiąja likus laive, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Teismas daro išvadą, kad sužalojimai, nustatyti specialistų išvadomis, matomi byloje esančiose nukentėjusiosios pasidarytose nuotraukose, negalėjo atsirasti jokiu kitu būdu tik kaltinamojo veiksmais.

Nukentėjusioji taip pat buvo iš esmės nuosekli pasakodama šonkaulio lūžio aplinkybes. Ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad stiprų smūgį dešiniajame šone pajuto jai mėginant bėgti iš laivo ir bandant atidaryti laivo kajutės duris. Pasak nukentėjusiosios, būtent tada ji pajuto stiprų smūgį į šoną, po kurio suklupo. Nors duodama parodymus teisme nukentėjusioji iš pradžių suklydo nurodydama, kad kaltinamasis jai smogė į kairį, o ne dešinį šoną ir vėliau pasitaisė, teismas tokio suklydimo negali laikyti kaip paneigiančio nukentėjusiosios parodymų visumos nuoseklumą ir patikimumą. Tokį suklydimą teismas laiko neesminiu, galėjusiu atsirasti ir dėl susijaudinimo duodant parodymus teisme ar tiesiog klaidos. Tuo tarpu tai, kad nukentėjusiosios šonkaulis lūžo dėl kaltinamojo suduoto smūgio, pagrindžia ne tik nukentėjusios parodymai, bet ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

nukentėjusiosios apibūdintas skausmas, kurį pajautė dėl lūžusio šonkaulio, atitinka byloje specialistės paaiškinimą, kad tokio pobūdžio sužalojimui paprastai yra būdinga stipraus ir aiškiai išreikšto skausmo simptomatika. Specialistė paaiškino, kad jei sužalojimas būtų padarytas kritimo metu, galėtų matytis pakitimas žmogaus judesyje. Šiuo atveju jokių pakitimų judesyje ar skausmo šauksmo nebuvo tada, kai nukentėjusioji iškrito iš kubilo ir iki kaltinamajam su ja nuėjus iki laivo, tačiau nukentėjusioji aštrų skausmą apibūdino būtent po smūgio jai bandant išeit iš laiko, nuo kurio susmuko vietoje;

pats kaltinamasis savo parodymuose, nors neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją, patvirtino aplinkybes, sutampančias su nukentėjusios pozicija, nurodydamas, jiems būnant laive jis stovėjo prie kajutėje esančių varstomų durų ir jos neišleido, o NKA1 buvo agresyvi, norėjo išeiti, daug keikėsi. Tai patvirtina konkrečią konflikto vietą, kurioje pagal nukentėjusiąją jai buvo suduotas stiprus smūgis į šonkaulį. Tai taip pat patvirtina nukentėjusiosios bandymą išeiti iš laivo ir kaltinamojo trukdymą tam;

liudytoja LUD1 parodė, kad kitą rytą jai nuėjus iki kaltinamojo laivo, viduje rado NKA1 miegančią pagrindinėje kajutėje. Liudytoja paklausė šios kaip ji jaučiasi, o NKA1 atsakė, kad blogai, nes jai skauda po akimi ir visą kūną;

LUD4 apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atsikėlus ryte, prie jų kompanijos buvo atėjęs KAL1 ir pasakė, kad jie su NKA1 plauks atgal, kadangi NKA1i skauda šoną, tačiau skausmo priežasties nenurodė (t. 1, b. l. 114–117);

byloje esančiuose nukentėjusiosios ir kaltinamojo susirašinėjimuose po įvykio kaltinamasis neneigia naudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją. Šiose žinutėse fiksuota, kaip kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji „gavo dėl savo nesąmonių, ne už nieką“, nurodė, kad dėl to jaučiasi prastai. Teigė, kad jei kaltinamasis būtų nereagavęs, o tiesiog išplaukęs vienas, prieš nukentėjusiąją būtų smurtavę kiti vakarėlio dalyviai. Galiausiai, kaltinamasis žinutėse pats pripažino, kad nukentėjusioji smūgių nebuvo verta, o jam reikėjo kitais būdais bandyti ją sutramdyti (t. 1, b. l. 188–200).

Šių įrodymų visumoje teismui nekyla jokios abejonės, kad NKA1 patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagrindinė ir vienintelė priežastis – kaltinamojo KAL1 smurtiniai veiksmai. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad tarpusavio nesutarimai tarp kaltinamojo ir nukentėjusios buvo sprendžiami agresyviai ir konfliktiškai. Nustatyta, kad dar dieną prieš įvykį kaltinamasis su nukentėjusiąja bendravo itin grubiai, jos atžvilgiu vartodamas agresyvią ir šiurkščią leksiką. Iš esmės visi liudytojai sutiko, kad apsižodžiavimai, peraugdavę ir į smurtą, tarp kaltinamojo ir nukentėjusios būdavo įprasti. Teismas negali sutikti ir bent kokiu aspektu bandyti pateisinti tokią kaltinamojo reakciją į nukentėjusios elgesį. Būdami absoliučiai skirtingo jėgų santykio, nukentėjusioji ir kaltinamasis nėra lygiavertėse padėtyse. Net jei nukentėjusioji elgėsi provokuojančiai ar nemaloniai, tai nesuteikė jokios teisės prieš ją vartoti smurtą, jei nebuvo būtinos gynybos. Akivaizdu, kad kaltinamasis susierzino dėl konflikto su nukentėjusiąja, ypač kuomet nukentėjusioji pradėjo konfliktuoti su LUD3 ir savo nepasitenkinimą išreiškė smurtu prieš nukentėjusiąją. Tai, kad kaltinamasis nukentėjusiąją bando raminti tik smurtiniais veiksmais, patvirtina ir epizodas vandens kubile, kuomet kaltinamasis, bandydamas, kaip pats teigė, nuraminti nukentėjusiąją, ją sugriebė už kaklo srities ir kelioms sekundėms panardino jos galvą po vandeniu. Smurtą prieš nukentėjusiąją kaltinamasis naudoja ir aplinkinių akivaizdoje. Jiems (liudytojams) nekilo abejonių, kas bus su nukentėjusiąją, kai kaltinamasis ją pradėjo vestis į laivą. Kaip užfiksuota vaizdo įraše iš poilsiavietės ir jo apžiūros protokole, kaltinamajam vedant nukentėjusiąją į laivą, LUD3 atsiliepia: „vesk tu ją [keiksmažodis], nu tai [keiksmažodis] debilė tegul ir sėdi savo toj jachtoj, ją gina, o tai vis tiek raunasi, [keiksmažodis] tegu ir jabašina“ (t. 1, b. l. 169–183).

Šonkaulio lūžio pripažinimas kaltinamojo veiksmų rezultatu lemia ir jo veiksmų kvalifikavimą pagal atitinkamą BK straipsnį, nes eliminavus šonkaulio lūžį, nukentėjusiosios sveikatai padarytas sužalojimas būtų vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnį. Vis dėlto, teismo aptarti motyvai, nepalieka abejonės, kad nukentėjusiosios šonkaulis lūžo tik dėl kaltinamojo veiksmų prieš nukentėjusiąją. Teismas darytų nelogišką ir tarpusavyje prieštaraujančią išvadą, jei laikytų įrodytais suduotus smūgius į veidą, smaugimo žymes kaklo srityje, bet neįrodytą tomis pačiomis smurtinėmis aplinkybėmis sulaužytą šonkaulį. Teismas, atsižvelgdamas, kad byloje paaiškėjo ir ankstesnių smurto prieš nukentėjusiąją atvejų, tiki nukentėjusiosios versija, kad iš pradžių ji nenorėjo sakyti, kad jai sužalojimas dėl kaltinamojo veiksmų, nes buvo sutarę, jog laikysis iškritimo iš laivo versijos. Teismas pripažįsta, kad tokią versiją nukentėjusioji medikams galėjo nurodyti iš gėdos ir patirto pažemino. Aplinkybė, kada ir dėl kokių priežasčių nukentėjusioji kreipėsi į teisėsaugą dėl kaltinamojo veiksmų, nėra teisiškai reikšminga baudžiamosios atsakomybės taikymo kontekste.

Byloje nėra jokių abejonių, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį ir jų pavojingumą, todėl veikė tik tiesiogine tyčia. Jis suprato, kad savo veiksmais žaloja nukentėjusios sveikatą ir daro jai žalą ir norėjo taip veikti. Šiuo atveju kaltinamojo motyvas ir tikslas nėra reikšmingi veikos kvalifikavimui. Duomenų, kad veikos padarymo metu kaltinamasis turėjo psichikos sutrikimą, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti, nėra. Byloje nustatyta (paties kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais), kad veikos padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau ši aplinkybė taip pat nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, o priešingai – laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Išdėstyti motyvai leidžia konstatuoti, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo įrodyta, kad KAL1 padarytas nukentėjusiosios NKA1 sveikatos sutrikdymas atitinka visus nusikaltimo, nustatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę.

BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Šiuo atveju, už nusikaltimo, nustatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą, sankcijoje nustatyta tik vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas paskiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje numatytais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.

Šiuo atveju teismas nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų galima taikyti išimtinę teismo teisę nesivadovauti įstatymo leidėjo nustatyta sankcija už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto nusikaltimo padarymą. Kaltinamasis savo kaltę dėl nukentėjusios sužalojimo iš esmės neigė, atsakomybę bandydamas perkelti ant pačios nukentėjusiosios. Tai, kad nukentėjusioji galėjo išprovokuoti judviejų konfliktą, visiškai nepateisina neteisėto ir neadekvataus smurto prieš ją panaudojimo. Kaltinamasis savo poelgio nesigailėjo, laikė, kad šią bylą nukentėjusioji iniciavo tik mėgindama jam keršyti už naujai pradėtus santykius.

Teismas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, alkoholio vartojimas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis, komentuodamas teisiamajame posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo, padaryto dieną prieš nagrinėjamą įvykį, kuriame kaltinamasis apie nukentėjusiąją (ir bendrai moteris) atsiliepia ypač niekinamai, nurodė, kad toks bendravimas jam įprastai nėra būdingas ir yra nulemtas alkoholio vartojimo. Teismo nuomone ir 2025 m. rugpjūčio 23 d. įvykęs pykčio protrūkis, pasibaigęs smurtu prieš nukentėjusiąją, taip pat buvo didžiąja dalimi nulemtas kaltinamojo vartoto alkoholio, neigiamai paveikusio jo būseną.

KAL1 už nusikalstamos veikos padarymą yra teisiamas pirmą kartą. Per pastarųjų penkių metų laikotarpį jis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, daugiausiai susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (2 t., b. l. 132–158). Kaltinamasis dirba samdomą darbą ir pagal individualią veiklą, nevedęs, kartu su nukentėjusiąja turi nepilnametį vaiką, kurį išlaiko. KAL1 padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Nusikaltimą padarė neatsitiktinai – konfliktinis ir smurtinis bendravimas buvo tapusi įprasta kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykių dalimi. Kaltinamasis nevengdavo smurtą prieš fiziškai silpnesnę ir pažeidžiamesnę savo šeimos narę – nukentėjusiąją – naudoti kitų asmenų akivaizdoje, yra ne kartą ją viešai žeminęs, o kilusius konfliktus ar jam nepatinkantį nukentėjusiosios elgesį malšindavo agresija.

BK 55 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad pirmą kartą už neatsargų, nesunkų ar apysunkį teisiamam asmeniui teismas paprastai skiria su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Vis dėlto, kaip minėta, už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą nusikaltimą yra numatyta tik vienintelė – terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios keisti sankcijoje nenumatyta švelnesne bausme teismas pagrindo nenustatė.

Įvertinus visas bausmės skyrimo ir jos dydžio parinkimui reikšmingas ir byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu, kaltinamojo asmenybe, galimybėmis bausmės tikslus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas laiko, kad šioje byloje teisinga ir kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai adekvati bausmė yra laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, tikslinga atidėti. Kaltinamajam nėra skiriama reali laisvės atėmimo bausmė taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, teismui vertinant, kad kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę teisingiausia ir tikslingiausia įgyvendinti alternatyviomis sankcijomis – įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurių nevykdymas, be kita ko, lemtų bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą. Skirdamas bausmės vykdymo atidėjimą teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis nėra pavojingas visuomenei, jo nereikia nuo jos izoliuoti. Jo nusikalstamas elgesys yra susijęs tik su santykiais su nukentėjusiąja. Todėl bausmės vykdymo atidėjimu siekiama, kad kaltinamasis, be realaus bausmės atlikimo, bet vykdydamas teismo skiriamus įpareigojimus, suvoktų ir pakeistų savo elgesį, sugebėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už savo veiksmus, svarbiausia – pašalintų nusikalstama veika sukeltus padarinius ir pamėgintų bent kažkuriuo aspektu susitaikyti su nukentėjusiąja – savo vaiko motina. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam turėtų būti taikomas visam bausmės laikui, t. y. 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir tai bus teisinga ir proporcinga reakcija į jo padarytą nusikaltimą.

Siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, KAL1 baudžiamąją atsakomybę teismas nusprendžia įgyvendinti skirdamas BK 75 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą pareigą atsiprašyti nukentėjusiosios, 5 punkte nustatytą pareigą tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 9 punktais, 69 straipsniu ir 72² straipsniu, KAL1 skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: nukentėjusiajai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Civilinių ieškinių ir proceso išlaidų išsprendimas

Byloje civilinius ieškinius pareiškė nukentėjusioji NKA1 (1 t., b. l. 65–66; 3 t., b. l. 65–66), kuri iš kaltinamojo reikalauja 10 000 eurų neturtinės ir 240 eurų turtinės žalos atlyginimo ir Valstybinė ligonių kasa prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos (2 t., b. l. 27–29), reikalaujanti kompensuoti 89,74 eurų dydžio išlaidas, patirtas dėl nukentėjusiosios gydymo.

Pagal BK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą baudžiamojoje byloje teismas privalo nustatyti ne tik žalos faktą, bet ir jos dydį, priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusių padarinių, taip pat įvertinti pateiktų įrodymų pakankamumą.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą padaręs asmuo privalo ją visiškai atlyginti, o teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį.

Teismas laiko visiškai pagrįstu ir įrodytu Valstybinė ligonių kasa prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį 89,74 eurų sumai, kuri susidarė teikiant būtinas sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajai dėl jai kaltinamojo veiksmais padaryto sveikatos sutrikdymo. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra tenkinamas ir jų prašoma priteisti suma yra priteisiama iš kaltinamojo KAL1 .

Teismas taip pat laiko pagrįstu nukentėjusiosios reikalavimą dėl 240 eurų turtinės žalos atlyginimo, kuri susidarė už psichologo pagalbą nukentėjusiajai. Nors kaltinamojo gynėjas nesutiko, kad šioje byloje nukentėjusiajai teiktos paslaugos yra susijusios su būtent kaltinamojo veiksmais ir jos galėjo būti teikiamos dėl kitokių priežasčių, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodomomis ir teisiamajame posėdyje duodant parodymus nurodytomis aplinkybėmis, kad pas psichologą ji turėjo lankytis būtent po iš kaltinamojo patirto smurto. Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad po tokio įžūlaus poelgio prieš nukentėjusiąją jai negalėjo atsirasti psichologinės problemos, kurioms spręsti teko pasitelkti specialistus. Teismas pripažįsta nukentėjusiosios patirtas išlaidas psichologo paslaugoms (3 t, b. l. 69) jos patirta turtine žala, susijusia su neigiamų padarinių po prieš ją padarytos nusikalstamos veikos šalinimu ir šią žalą priteisia iš kaltinamojo KAL1 .

Nukentėjusioji pareikštu ieškiniu taip pat prašo 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje grįsdama tokį savo reikalavimą nukentėjusioji nurodo, kad dėl KAL1 prieš ją panaudoto ne tik fizinio, bet ir psichologinio smurto, pasireiškusio sistemingu psichologiniu spaudimu, grasinimais, žeminimu, nesaugios aplinkos kūrimu, reikšmingai pablogėjo jos emocinė ir psichologinė būklė. Kaip nurodo ieškinyje, po patirto smurto nukentėjusioji negalėjo bendrauti su žmonėmis, bendrauti su dukra, kad nereikėtų jai aiškinti dėl sužalojimų ant veido ir kūno, negalėjo dirbti, jai pasireiškė nerimas, emocinė įtampa, miego sutrikimai, baimės jausmas, pablogėjo kasdieninė savijauta. Dėl pasikeitusios psichologinės būsenos nukentėjusioji turėjo kreiptis pas psichologą, jautė fizinius traumos padarinius – buvo sunku giliai kvėpuoti, skaudėjo kosint, darant staigius judesius.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustaKAL1 vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ir kt.). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011, 2K-121-697/2020 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-191-942/2021), kartu teismas turi atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustaKAL1 atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

Šioje byloje pripažintina, kad nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl jos sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo. Nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, sukeltas didelis fizinis skausmas, dėl padarytų sužalojimų jai teko kreiptis į gydymo įstaigą, vėliau, tvarkantis su smurto pasekmėmis, prireikė ir psichologo pagalbos. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, kuris nebuvo trumpalaikis – šonkaulio lūžio gydymas truko ilgiau nei dešimt dienų. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad sužalojimai būtų sukėlę ilgalaikes ir negrįžtamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Ji pati teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nedarbingumas jai truko apie tris savaites, o po dviejų savaičių jau pradėjo daugiau judėti (3 t., b. l. 75).

Neturtinės žalos dydis šioje byloje yra grindžiamas psichologiniais liekamaisiais nusikalstamos veikos reiškiniais. Teismas jau pasisakydamas dėl turtinės žalos priteisimo pripažino pablogėjusią nukentėjusiosios sveikatos būklę tiesiogiai susijusią su KAL1 nusikalstama veika. Teismas papildomai atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes – smurtas (dalis jo) prieš nukentėjusiąją panaudotas viešu ir įžūliu būdu, matant kaltinamojo draugams, menkinant nukentėjusiosios asmens orumą apie nukentėjusiąją, kuri tuo metu buvo kaltinamojo šeimos narė, o taip pat yra jų dukros motina, atsiliepiant itin nepagarbiu ir užgauliu būdu. Teismas pritaria nukentėjusiosios atstovo pozicijai, kad kaltinamojo požiūris į nukentėjusiąją tam tikra prasme buvo nužmogėjęs. Dėl patirtų sužalojimų, dėl to, kad sumušta nukentėjusioji nenorėjo rodytis judviejų dukrai, nukentėjusioji kurį laiką turėjo gyventi atskirai nuo vaiko. Kita vertus, visiškai neteisindamas kaltinamojo veiksmų, teismas pažymi, kad ir nukentėjusiosios elgesys įvykio metu nebuvo tinkamas. Ji, apsvaigusi nuo alkoholio šūkavo, keikė kaltinamąjį ir kitus vakarėlio dalyvius, provokavo konfliktines situacijas.

Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą, liekamuosius reiškinius, jų pobūdį ir intensyvumą, kaltininko kaltės formą, jo nesigailėjimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, veikos padarymo aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, sprendžia, kad teisingas ir adekvatus neturtinės žalos dydis šioje byloje yra 4 000 eurų. Teismo įsitikinimu, nukentėjusiosios reikalauta neturtinės žalos suma yra per didelė ir neproporcinga, pernelyg apsunkinanti kaltinamojo, kurį teismas pripažino kaltu padėtį. Pati nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jos pagrindinis noras yra, kad kaltinamasis suvoktų savo veiksmų ir elgesio neteisėtumą ir žalingumą ir prisiimtų atsakomybę. Teismas tokį nukentėjusiosios interesą realizuoja nuteisdamas kaltinamąjį ir jam paskirdamas atitinkamus įpareigojimus, t. y. deramai atsiprašyti nukentėjusios ir atlyginti jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Dar labiau sunkinti kaltinamojo padėtį, be kitų jau paminėtų neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbių kriterijų, teismas nemato pagrindo ir mano, kad tai būtų neteisinga kaltinamojo atžvilgiu. Todėl nukentėjusiosios neturtinės žalos reikalavimas yra tenkinamas iš dalies ir jos naudai iš kaltinamojo yra priteisiama 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios atstovas advokatas Marijus Velička į bylą pateikė dokumentus, pagrindžiančius, kad nuketėjusioji dėl jos atstovavimo šioje baudžiamojoje byloje teisme patyrė 3 360 eurų teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 85–86) ir prašė šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.

Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-165-648/2020, 2K-236-495/2021 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusios atstovavimo baudžiamajame procese, priteisimo iš kaltinamojo klausimą, įvertintina tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba. Aplinkybių, rodančių esant sunkią asmens turtinę padėtį, byloje nenustatyta. Įvertinus nukentėjusiajai teiktų teisinių paslaugų apimtį ir trukmę, bylos apimtį ir sudėtingumą, organizuotus teisiamuosius posėdžius, spręstina, kad prašoma priteisti suma yra proporcinga, todėl ji priteisiama iš kaltinamojo.

VI. Kiti klausimai

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. KAL1 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 108–111), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi prie baudžiamosios bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308 straipsniais, 310 straipsniu, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais KAL1 paskirti įpareigojimą atsiprašyti nukentėjusiosios NKA1 ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 9 punktais, 69 straipsniu ir 72² straipsniu, KAL1 skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai iš KAL1 priteisti 89,74 eurų (aštuoniasdešimt devynis ir septyniasdešimt keturis centus) turtinės žalos atlyginimo.

NKA1 civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš KAL1 priteisti 240 (du šimtus keturiasdešimt) eurų turtinės žalos ir 4 000 (keturis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš KAL1 NKA1 naudai 3 360 (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt) eurų proceso išlaidų už advokato atstovavimą jai ikiteisminiame tyrime ir teisme.

KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus prie baudžiamosios bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.