- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-03
- Bylos Nr.
- eA-2140-1188/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05870-2025-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 25S218130, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą pakartotinai nagrinėti jos prašymą Nr. 2506-LNGK-0029 dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas) pakeitimo per įstatymo nustatytus terminus (toliau – ir prašymas).
Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
Ji, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) pilietė, teisėtai gyvena Lietuvoje nuo (duomenys neskelbtini) kaip prieglobsčio prašytoja, o nuo (duomenys neskelbtini) – kaip pabėgėlė ir tarptautinę apsaugą gavęs asmuo (Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) jai išduotas Leidimas, kuris pakeistas (duomenys neskelbtini). Vieninteliai pareiškėjos tapatybę patvirtinantys dokumentai – Leidimas ir kelionės dokumentas ((duomenys neskelbtini)), kurį pagal 1951 m. Ženevos konvenciją išdavė atsakovas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išduotas asmens dokumentas nebegalioja nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja neketina kreiptis į kilmės valstybę dėl naujų asmens dokumentų dėl (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėja 2025 m. birželio 26 d. pateikė prašymą pakeisti Leidimą. Migracijos departamentas 2025 m. liepos 9 d. į jos paskyrą Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) atsiuntė pranešimą, kad sustabdė prašymo nagrinėjimą, o 2025 m. rugsėjo 5 d. – pranešimą, kad prašymo dėl Leidimo pakeitimo (pratęsimo) nagrinėjimas atnaujintas ir bus priimtas sprendimas. Atsakovas 2025 m. rugsėjo 30 d. atsiuntė pranešimą į MIGRIS, kad Leidimas negalioja, nes pareiškėja deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugsėjo 29 d. Atsakovas 2025 m. spalio 8 d. į MIGRIS atsiuntė pranešimą, prie kurio buvo pridėtas Sprendimas.
Sprendimas neteisėtas, motyvuojamas jos išvykimu į (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovui žinoma, jog ji negali atvykti į (duomenys neskelbtini) be vizos, kadangi yra (duomenys neskelbtini) pilietė, o taip pat (duomenys neskelbtini) Užsienio reikalų ministerija dėl jos turimos pilietybės neišduos vizos atvykti į šalį. Migracijos departamentas nepatikrino, ar jai 2025 m. buvo išduota išvykimo viza, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) – ar ji tikrai kirto Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybės sieną.
Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo (duomenys neskelbtini), nes ketinant leisti vaikus mokytis į (duomenys neskelbtini) mokyklą būtina, kad jie turėtų gyvenamosios vietos registraciją (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, vaikų leidimai nuolat gyventi galioja, o pareiškėjos – panaikintas. Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 29 d. nedeklaravo savo gyvenamosios vietos panaikinimo (duomenys neskelbtini), nedeklaravo savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas neteisingai nurodė, kad ji išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paskutinį kartą (duomenys neskelbtini), nuo to niekur iš Lietuvos neišvyko, išskyrus trumpalaikes keliones į Europos Sąjungos šalis, nuolat gyveno ir dirbo tik Lietuvoje.
Migracijos departamento Sprendimas nulėmė tai, kad pareiškėja neteko galimybės tinkamai pasinaudoti Lietuvos Respublikoje tarptautinės apsaugos mechanizmais ir jai garantuotu pabėgėlio statusu. Atsakovas neteisėtai vilkino procesą dėl Leidimo pakeitimo, o Sprendimas panaikino galimybę gauti vienintelius galiojančius asmens dokumentus, kurie patvirtintų jos tapatybę Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje. Be politinio pabėgėlio statuso pareiškėja taps visiškai pažeidžiama (duomenys neskelbtini). Dėl neteisėtų, nepagrįstų Migracijos departamento veiksmų ir sprendimų ji neturi teisėto pagrindo tiek būti, tiek gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtai čia dirbti, ribojama prieiga prie valdžios institucijų paslaugų, medicininės ir teisinės pagalbos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja akcentavo, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų prarado socialinį būstą, negali gauti medicininių paslaugų. Su vaikais 2025 m. rugsėjo 30 d. turėjo išvykti per 6 val., kol galiojo kelionės dokumentas į bet kurią Europos Sąjungos šalį. Jie išvyko į (duomenys neskelbtini), kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo ir jai bei vaikams jis buvo suteiktas, gyvena pabėgėlių centre. Pareiškėja taip pat nurodė, jog atsakovas peržiūrėjo jos prašymą, išdavė leidimą, asmeniškai pasiimti jo negali, neturi dokumentų, atstovo, negali išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašė pripažinti, kad atsakovas pažeidė jos teises, padarė moralinę ir materialinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje Nr. (duomenys neskelbtini). Užsienietė 2025 m. birželio 26 d. pateikė prašymą pakeisti iki 2025 m. lapkričio 17 d. galiojantį Leidimą. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. rugsėjo 29 d., 2025 m. rugsėjo 30 d. paskelbė jos turimą Leidimą negaliojančiu. Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjant prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi pareiškėja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, jog išvyko iš Lietuvos Respublikos, konstatavo, kad nėra pagrindo priimti sprendimą pakeisti Leidimą, todėl prašymo nagrinėjimą nutraukė ir priėmė Sprendimą, kuris yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsakovas nevilkino įstatymų nustatytų terminų sprendimui dėl Leidimo pakeitimo priimti. Sustabdžius prašymo nagrinėjimą, terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai nagrinėjimas atnaujinamas. Pareiškėja asmeniškai Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2025 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą deklaruoti savo ir nepilnamečių vaikų išvykimą iš Lietuvos Respublikos, todėl Migracijos departamentas pagrįstai paskelbė jos turėtą Leidimą negaliojančiu. Gavus duomenis apie deklaruotą pareiškėjos išvykimą iš Lietuvos Respublikos, šių duomenų pakako Leidimą paskelbti negaliojančiu. Atsakovas neturi pagrindo abejoti kitos institucijos teikiamais oficialiais duomenimis ar juos papildomai tikrinti. Pareiškėja, norėdama gauti naują leidimą nuolat gyventi, gali teikti prašymą dėl jo išdavimo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2026 m. vasario 19 d. panaikino Sprendimą, pakeitė leidimą, išsiuntė pareiškėjai 2026 m. vasario 23 d. Migracijos departamentas įvykdė visus pareiškėjos prašymus, tačiau be asmeninio atvykimo negali išduoti dokumentų. Pareiškėja per MIGRIS gali bet kurį asmenį įgalioti juos atsiimti. Atsakovo atstovės manymu, jei nagrinėjimas užtruko, tai nereiškia, kad Sprendimas neteisėtas.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2025 m. birželio 26 d. pateikė prašymą Nr. 2506-LNGK-0029 pakeisti iki 2025 m. lapkričio 17 d. galiojantį Leidimą Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. rugsėjo 29 d., bei remiantis Įstatymo 56 straipsnio 9 punktu, 2025 m. rugsėjo 30 d. paskelbė pareiškėjos turimą Leidimą negaliojančiu, o Sprendimu nutraukė prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašė jį panaikinti.
Atsakovas 2026 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 26S44040 pripažino ginčijamą 2025 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 25S218130 netekusiu galios (toliau – ir 2026 m. vasario 19 d. sprendimas). Jame nurodoma, kad Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas nuolat gyventi, todėl Leidimas turėjo būti pakeistas Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, nurodė, jog administracinis teismas sprendžia tik ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o tai reiškia, kad ginčo bylose tarp šalių (fizinio ar juridinio asmens ir administravimo subjekto) dėl tikro ar tariamo teisės pažeidimo turi kilti ginčas, procese dalyvaujančios šalys turi turėti priešingus interesus.
Teismas nustatė, kad Migracijos departamento 2026 m. vasario 19 d. sprendimu pripažintas ginčijamas Sprendimas netekusiu galios, o taip pat 2026 m. vasario 19 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 26S44088 pakeisti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Apie naujo sprendimo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo priėmimą informacija pareiškėjai buvo išsiųsta per MIGRIS. Atsakovui pripažinus ginčijamą Sprendimą netekusiu galios ir priėmus 2026 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti pareiškėjai Leidimą, ginčijamas Sprendimas tapo negaliojančiu.
Teismas, įvertinęs pareiškėjos 2026 m. vasario 22 d. rašytinius paaiškinimus, priėjo prie išvados, kad pareiškėja mano, jog šioje byloje skundžiamas Sprendimas jai sukuria teisines pasekmes, todėl ginčo dalykas išlieka aktualus, pareiškėja pageidauja bylos nagrinėjimo iš esmės ir nesutinka, kad ji būtų nutraukta.
Teismas, nustatęs, kad atsakovas 2026 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi, konstatavo, jog neliko faktinio pagrindo ginti pareiškėjos teises skunde nurodytu būdu. Skunde nurodomos aplinkybės neturi įtakos pareiškėjos teisėms, jo nagrinėjimas teisme ir teismo sprendimo priėmimas netenka prasmės, tampa betikslis, nebeatitinka asmens pažeistų teisių gynimo teisme paskirties. Teismas nurodė, jog byla neturi būti nagrinėjama teisme, jei priimtas sprendimas neturės jokios reikšmės asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl individualių teisių bei teisėtų interesų gynimo, materialioms teisėms ir teisėtiems interesams, asmuo tokiu atveju nėra laikomas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme suinteresuotu asmeniu ir jo skundo pagrindu byla neturi būti pradedama, o kai yra pradėta, išnykus materialiniam teisiniam suinteresuotumui, skundas turi būti atmestas. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas panaikinti Sprendimu taikytą priemonę, niekaip nesusijęs su jos teisių gynimu, nagrinėjamu atveju (Migracijos departamentui priėmus naują sprendimą) neliko pareiškėjos teisinio suinteresuotumo, kuris išnyko iki teismui priimant procesinį sprendimą.
III.
Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimą kaip priimtą pažeidžiant esmines proceso teisės normas ir neišsamiai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kitoje teisėjų sudėtyje, pašalinant nustatytus esminius proceso pažeidimus, nustatyti, kad bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teismas privalo ex officio visapusiškai, išsamiai ir motyvuotai įvertinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus aspektus.
Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisėtai nutraukė bylą, konstatavęs pareiškėjos teisinio suinteresuotumo nebuvimą, neįvertinęs visų reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių. MIGRIS patvirtina, kad 2025 m. rugsėjo 30 d. buvo fiksuotas administracinio pobūdžio veiksmas, kuris, nors neįformintas individualiu administraciniu aktu, sukėlė teisines pasekmes pareiškėjai. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas teismo posėdžio metu, tačiau teismo ji liko neįvertinta. Teismas neteisingai konstatavo, kad pareiškėja neturi teisinio suinteresuotumo.
Esminė procesinė klaida yra tai, kad teismas neįvykdė procesinės pareigos ex officio tinkamai identifikuoti ginčo teisinę prigimtį, nustatyti ginčo objektą bei atlikti visapusišką faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą. Ginčo objektas nebuvo tinkamai nustatytas, nes neįvertinta, ar 2025 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjos atžvilgiu susiklostė individualaus sprendimo teisiniai santykiai. Ginčo esmė yra ne administracinio akto formos buvimas, o realus viešojo administravimo subjekto veiksmų sukeltas individualus teisinis poveikis pareiškėjos teisinei padėčiai.
Migracijos departamentas 2026 m. vasario 19 d. sprendimu nepanaikino pareiškėjai kilusių faktinių ir teisinių pasekmių, nepašalino susiklosčiusios teisinės padėties neapibrėžtumo, todėl šios pasekmės laikytinos tęstinėmis ir tiesiogiai susijusiomis su pareiškėjos teisiniu suinteresuotumu byloje. Dėl 2025 m. rugsėjo 30 d. sukeltų teisinių pasekmių pareiškėja kartu su vaikais neteko socialinio būsto (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimą nepakeistą.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir akcentuoja, kad:
Migracijos departamento 2026 m. vasario 19 d. sprendimu Sprendimas tapo negaliojantis, pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini), leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai įteiktas 2026 m. kovo 3 d., todėl akivaizdu, kad priimti sprendimai išsprendė ginčo klausimą.
Pareiškėjos paskutinio turėto pabėgėlio kelionės dokumento galiojimo laikotarpis buvo susietas su Leidimo galiojimo laikotarpiu, pasibaigus šiam laikotarpiui, pareiškėjai išduotas pabėgėlio kelionės dokumentas tapo negaliojančiu, Migracijos departamentas neatliko jokių veiksmų dėl dokumento galiojimo laikotarpio, o pareiškėja nepateikė prašymo išduoti naują pabėgėlio kelionės dokumentą. Aptarus Pabėgėlio kelionės dokumento išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1V-408, 12 punkte nurodytus dokumentus, reikalingus kelionės dokumentui gauti ar pakeisti, teigiama, jog Migracijos departamentas negali išduoti dokumento pareiškėjai neatvykus į Migracijos departamentą ir nepateikus biometrinių duomenų. Pareiškėjai ne kartą buvo išaiškinta (ir teismo posėdžio metu), jog pageidaujant grįžti į Lietuvą, ji gali kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą dėl Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo, o jį gavusi, grįžti į Lietuvą ir pateikti prašymą pabėgėlio kelionės dokumentui gauti.
Dėl pareiškėjos nebuvo priimtas joks grąžinimo ar išsiuntimo sprendimas, pareiškėja nesikreipė konsultacijos dėl jos teisinio statuso išaiškinimo, o nusprendė išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), savo veiksmais sukurdama dabartinę situaciją.
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigiama, jog 2025 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjos Leidimas buvo paskelbtas negaliojančiu, apeliaciniame skunde keliamas ne vien klausimas dėl vėliau išduoto leidimo nuolat gyventi, o taip pat, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos teisinio suinteresuotumo, pakankamai išsamiai įvertino 2025 m. rugsėjo 30 d. atliktų veiksmų teisinę prigimtį, jų reikšmę pareiškėjai, šių aplinkybių reikšmę realizuojant teisę į teisminę gynybą. Teismas nagrinėjo Sprendimo teisėtumo klausimą, tačiau nevertino 2025 m. rugsėjo 30 d. atliktų veiksmų. Nuo 2024 m. liepos 1 d. pasikeitus Įstatymo 139 straipsnio teisiniam reguliavimui nebeliko ankstesnio automatinio apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo tais atvejais, kurie susiję su leidimo gyventi galiojimo pasibaigimu, panaikinimu ar paskelbimu negaliojančiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. Nr. 25S218130, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjos A. R. leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo bei kitų susijusių reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Migracijos departamento 2026 m. vasario 19 d. sprendimu Sprendimas pripažintas netekusiu galios, o 2026 m. vasario 19 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 26S44088 pakeisti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, konstatavo, jog neliko faktinio pagrindo ginti pareiškėjos teises skunde nurodytu būdu ir pareiškėjos skundą atmetė.
Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai nutraukė bylą, konstatavęs pareiškėjos teisinio suinteresuotumo nebuvimą, neįvertinęs visų reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, neatsižvelgęs į tai, kad atsakovo 2026 m. vasario 19 d. sprendimas nepanaikino pareiškėjai kilusių teisinių pasekmių, nepašalino susiklosčiusios teisinės padėties neapibrėžtumo.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos dokumentus: Savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ 2025 m. lapkričio mėn. raštą Nr. 1.35-25/ „Dėl sutarties nutraukimo adresu (duomenys neskelbtini)“ (be metaduomenų) kartu su priedu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus 2025 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. NĮR-268 „Dėl savivaldybės socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties, sudarytos su A. R., nutraukimo“ (toliau – ir 2025 m. lapkričio mėn. raštas su priedu), skundžiamą Sprendimą, Migracijos departamento 2026 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 26S44040, viešosios įstaigos Šeškinės poliklinika siuntimo konsultacijai, tyrimams, gydymui (forma E027) 1 puslapio kopiją (spausdinimo data 2025 m. liepos 8 d.), pareiškėjos ir jos dukters lėktuvo bilietus iš (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Paslaugų skyriaus 2026 m. kovo 6 d. raštą Nr. A6-3848/26 „Dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą“, Centrinio prieglobsčio prašytojų kontaktinio punkto pareiškėjai ir jos vaikams išduotus dokumentus (duomenys neskelbtini), Migracijos departamento 2025 m. gruodžio 5 d. raštą Dublino skyriui (duomenys neskelbtini) anglų kalba, MIGRIS komunikaciją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. kovo 5 d. pažymą Nr. (2026-2-PN)-2465 „Apie įtraukimą į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą“, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų stacionaro epikrizės (2025 m. liepos 2 d.) ekrano nuotrauką, o taip pat skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjos 2026 m. vasario 22 d. pirmosios instancijos teismui teiktą patikslintą ieškinį administracinėje byloje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus, visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turi būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, taigi šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1784-968/2023).
Teisėjų kolegija neprijungia prie bylos pareiškėjos pateiktų įrodymų, nes SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2025 m. lapkričio mėn. raštas su priedu, MIGRIS komunikacija jau yra byloje, pareiškėja nenurodė, kodėl medicininių dokumentų išrašų, dokumentų, susijusių su vykimu ir būvimu (duomenys neskelbtini), nepateikė bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, o kiti pateikti dokumentai neturi reikšmės galutinei šios bylos baigčiai, nes ginčo dalykas yra Migracijos departamento 2025 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 25S218130 teisėtumas ir pagrįstumas, todėl įvykiai, atsiradę po skundžiamo Sprendimo priėmimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi reikšmės vertinant atsakovo priimto Sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą.
Byloje surinkti įrodymai patvirtinta, kad pareiškėjai 2020 m. lapkričio 17 d. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje Nr. (duomenys neskelbtini) Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėja 2025 m. birželio 26 d. pateikė prašymą Nr. 2506-LNGK-0029 pakeisti iki 2025 m. lapkričio 17 d. galiojantį Leidimą Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 30 d. MIGRIS paskelbė pranešimą, jog atsižvelgus į tai, kad pareiškėja deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. rugsėjo 29 d., bei remiantis Įstatymo 56 straipsnio 9 punktu (leidimas nuolat gyventi yra negaliojantis, kai užsienietis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyko iš Lietuvos Respublikos), pareiškėjai išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje 2025 m. rugsėjo 30 d. buvo paskelbtas negaliojančiu. Sprendimu atsakovas nusprendė nutraukti prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą, t. y. atsisakė pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėja Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyko iš Lietuvos Respublikos, tačiau atsakovas šį Sprendimą pripažino netekusiu galios 2026 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 26S44040, o 2026 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 26S44088 pakeitė pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šios nuostatos, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-163-968/2026).
Nagrinėjamu atveju iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ginčijamą Sprendimą pripažinus netekusiu galios, neliko administracinio ginčo objekto, nes neliko ginčo teisinio santykio, kuris atsirado minėto Sprendimo pagrindu. Taigi pagal pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą panaikinti Sprendimą (skundo dalyką) net jo patenkinimo atveju pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) negali pasikeisti. Sprendimas nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių pareiškėjos teisėms bei pareigoms, kurios buvo nustatytos ginčijamu administraciniu sprendimu. Šiuo aspektu vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad susiklosčius tokiomis aplinkybėmis nekyla objektyvių kliūčių pareiškėjai kreiptis į teismą dėl žalos, galbūt padarytos neteisėtais valdžios institucijos veiksmais, atlyginimo tuo atveju, jei pareiškėja mano, kad jos teisės buvo pažeistos.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021; 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2570-662/2025). Nagrinėjamu atveju, t. y. išnykus ginčo dalykui dėl to, kad Migracijos departamentas pripažino Sprendimą netekusiu galios vėlesniu administraciniu aktu, pareiškėja turėjo procesinę teisę atsisakyti skundo, tačiau tokia teise nepasinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė.
Apibendrindama teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.