- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-10
- Bylos Nr.
- TA-70-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00120-2024-5
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas) 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2024 m. sausio mėnesio jam atliekant bausmę Pravieniškių 1-ąjame kalėjime 3-ąjame sektoriuje buvo grubiai pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Kalinimo sąlygos buvo žeminančios, nes naudojantis dušu nebuvo užtikrinamas privatumas, dušų patalpose vienu metu maudėsi 7–8 asmenys, tarp kai kurių dušų nebuvo jokių pertvarų ir tekdavo stovėti vos per vieną žingsnį nuo kito asmens. Už kelių žingsnių reikėjo nusišluostyti ir persirengti. Pareiškėjas teigė, kad tokia situacija jam buvo itin nemaloni ir žeminanti, nes jam nemalonu praustis kitų asmenų akivaizdoje, todėl pareiškėjas likdavo tinkamai neišsimaudęs, stengdavosi kuo greičiau palikti dušo patalpas. Pareiškėjas pažymėjo, kad nutikdavo ir tokių situacijų, kuomet vanduo dingdavo arba bėgdavo tik šaltas vanduo, taip pat vanduo tekėjo itin silpna srove. Kalinimo įstaigos vamzdynai yra seni, vanduo teka kalkėtas, po tokių maudynių niežti ir pleiskanoja oda. Po maudynių pareiškėjas jausdavosi nešvarus ir buvo blogas kvapas, dėl to sulaukdavo pašaipų.
Pareiškėjas akcentavo, kad 3-ąjame sektoriuje nebuvo persirengimo kambarių, todėl persirengti tekdavo tiesiog duše, šluostantis kūną nebūdavo užtikrinamas joks privatumas. Pareiškėjui buvo sakomi nepadorūs juokeliai, kurie galėdavo išprovokuoti ir fizinės jėgos panaudojimą, kad išvengti patyčių pareiškėjas turėdavo kuo skubiau palikti patalpas. Pareiškėjas dėl minėtos situacijos atsakovui daug kartų reiškė pretenzijas, tačiau į jas nebuvo reaguota, sąlygos negerėjo.
Nurodytos aplinkybės sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią, todėl jis teigė patyręs neturtinę žalą, kurią įvertino 6 000 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. vadinamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-uoju kalėjimu) 2022 m. spalio mėnesį visų būrių dušinėse buvo įrengtos pertvaros. Pareiškėjas į kalėjimo administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo nei žodžiu, nei raštu nesikreipė ir dėl to nesiskundė. Teisės aktai nenumato atskiros persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo. Pravieniškių 1-ajame kalėjime vietos persirengti buvo įrengtos tose pačiose dušų patalpose. Persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų ar pertvarų privatumui užtikrinti yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo vietų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo.
Atsakovo atstovas pažymėjo, kad 2023 m. spalio mėnesį buvo pastebėta, jog 3-4 būrių (2 aukšte) dušinėje sutriko karšto vandens tiekimas. Kol sutrikimas buvo tvarkomas, nuteistiesiems, taip pat ir pareiškėjui, buvo sudaryta galimybė neribojamai nueiti ir nusiprausti 1–2 būrių dušinėje (1 aukšte).
Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės. Pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus yra jo paties subjektyvi nuomonė, nesudaranti pagrindo neturtinei žalai atsirasti. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ginčo laikotarpiu yra duomenų, kad pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į gydytoją dėl odos bėrimų. Pareiškėjui buvo diagnozuoti niežai ir nenustatytos kilmės sukeltas alerginis kontaktinis dermatitas, paskirtas gydymas. Sveikatos istorijoje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtų susiję su vandens kokybe, niežų kalkėtas vanduo nesukelia, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl neva kalkėto vandens sukeltų sveikatos sutrikimo yra deklaratyvūs ir klaidinantys.
Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Tarnybos veiksmų (neveikimo) ir jam kilusios žalos, todėl nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kalinimo įstaigoje vamzdynas buvo sutvarkytas tik 2024 m. kovo 4 d. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo atstovo teiginiais, kad dėl vandentiekio sutrikimo buvo galima eiti praustis į kitų burių patalpas. Pareiškėjas taip pat padidino prašomą priteisti neturtinę žalą iki 14 000 Eur.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. kovo 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. K. skundą. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl tinkamų kalinimo sąlygų nesudarymo dušuose nesant įrengtoms pertvaroms, nesant atskiros persirengimo patalpos ir esant netinkamos kokybės vandeniui, nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nėra įtvirtinta jokių konkrečių reikalavimų dėl dušo patalpų įrengimo (kabinos, pertvaros ar pan.). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo (tardymo izoliatorių) ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) dušų kabinų įrengimas numatytas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Taisyklėse nenumatyta reikalavimų dušų kabinų įrengimui nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais; dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis, jog visą vertinamąjį laikotarpį ginčo patalpose pertvaros iš šonų buvo įrengtos. Pareiškėjas nenurodė pagrįstų aplinkybių, paneigiančių atsakovo atstovo pateiktus duomenis, kuriais teismas nenustatė pagrindo abejoti. Teismas sprendė, kad nagrinėjam atveju byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo atstovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus (neveikimą), kurie galėtų lemti neturtinės žalos pareiškėjui kilimą. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jam kilusios neturtinės žalos, nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą patvirtinančių duomenų dėl vandens kokybės kalinimo įstaigoje. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir dėl pablogėjusios psichinės sveikatos, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant neturtinės žalos atsiradimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. vasario 2 d. pažyma RV-22-1204 patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į įstaigos psichologus dėl patiriamų dvasinių kančių ir emocinių išgyvenimų, diskomforto, nepatogumų, orumo pažeminimo, patyčių, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai dėl kilusios neturtinės žalos, jų nepagrindžiant įrodymais, negali būti laikomi patirta neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį ir priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą.
III.
Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 13 d. sprendimą, pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala ir priteisti ne 6 000 Eur, bet 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas kartu su apeliacinius skundu pateikia 2025 m. sausio 2 d. prašymą Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui, Tarnybos 2024 m. vasario 9 d. pažymą apie pareiškėjo laikymo sąlygas, dušinių nuotraukas, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės mėnesio raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“.
Atsiliepimas
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytais teiginiais, kad 2022 m. spalio mėnesį visų būrių dušinėse buvo įrengtos pertvaros, taip pat pareiškėjas tvirtina, jog 2023 m. birželio 7 d. atsakovo atstovo pateiktos nuotraukos nėra to būrio, kuriame pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę. Pareiškėjas pažymi, kad dušo pertvaros nebuvo sumontuotos nuo jo perkėlimo į 3–4 būrį. Vaizdo registratoriaus Nr. 211 įrašas, darytas 2024 m. gruodžio 23 d. 13 val., patvirtina, kad tuo metu buvo montuojamos dušo sienelės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad dušuose nebuvo lentynėlių higienos reikmenims susidėti ir tai blogino prausimosi sąlygas. Taip pat nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. sausio 18 d. nebuvo karšto vandens, vanduo buvo vos šiltas arba tekėdavo silpna srove. Vandentiekis buvo sutvarkytas tik 2024 m. kovo 4 d.
Pareiškėjas pažymi, kad į psichologą dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis nesikreipė, nes nemanė, jog psichologas jam gali padėti. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, nusprendė kreiptis į teismą. Pareiškėjas patyrė gilius išgyvenimus, kurie jam turi būti atlyginti priteisiant neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovo atstovas teigimu, teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės dėl įkalinimo įstaigoje neįrengtų dušo pertvarų, atskiros persirengimo patalpos nebuvimo ir netinkamos kokybės vandens pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ąjame kalėjime, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų ir pareiškėjui kilusios žalos fakto, todėl skundą atmetė.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam ne 6 000 Eur, kaip nurodyta skunde, bet 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo atstovo pateiktais įrodymais, kad 2022 m. spalio mėnesį visų būrių dušinėse buvo įrengtos pertvaros; pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovo į bylą pateiktos nuotraukos yra ne tų dušinių, kuriomis naudojosi pareiškėjas; pareiškėjas prašo vadovautis vaizdo registratoriaus Nr. 211 įrašu, darytu 2024 m. gruodžio 23 d. 13 val., kuris, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad tik tuo metu buvo montuojamos dušo pertvaros ginčo dušinėse. Pareiškėjas skundžiasi, kad dušuose nebuvo lentynėlių higienos reikmenims susidėti ir nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. sausio 18 d. nebuvo karšto vandens, vanduo buvo vos šiltas arba tekėdavo silpna srove.
Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia įrodymus: 2025 m. sausio 2 d. prašymą Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui dėl vaizdo registratoriaus Nr. 211 duomenų išsaugojimo, Tarnybos 2024 m. vasario 9 d. pažymą apie pareiškėjo laikymo sąlygas, dušinių nuotraukas, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės mėnesio raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo kartu su apeliacinius skundu pateiktus įrodymus, pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Pažymėtina, kad pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikta Tarnybos 2024 m. vasario 9 d. pažyma apie pareiškėjo laikymo sąlygas, taip pat dušinių nuotraukos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės mėnesio raštas „Dėl skundo nagrinėjimo“ jau yra pateikti į bylą, todėl nevertintini kaip nauji įrodymai. Byloje taip pat yra pateikta vaizdo registratoriaus Nr. 211 medžiaga. Pareiškėjas, pateikdamas 2025 m. sausio 2 d. prašymo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui dėl vaizdo registratoriaus Nr. 211 duomenų išsaugojimo kopiją, nepagrindė, kodėl būtina pridėti prie bylos šį įrodymą, byloje esant pateiktai vaizdo registratoriaus Nr. 211 medžiagai, todėl teisėjų kolegija nutaria nepridėti prie bylos šio pareiškėjo pateikto įrodymo.
Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.).
Pareiškėjas skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, negrindė argumentais, kad dušuose nebuvo lentynėlių higienos reikmenims susidėti ir tai blogino prausimosi sąlygas. Pareiškėjas apeliacinės instancijos procese neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo faktinio pagrindo, todėl teisėjų kolegija nevertins tokių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų. Taip pat pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 24 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi išaiškino pareiškėjui, kad jo prašymas dėl žalos dydžio padidinimo (skundo dalyko keitimo) nėra priimtas, todėl pareiškėjas ir apeliaciniame skunde neturi teisės keisti skundo dalyką bei prašyti priteisti didesnę, nei nurodyta skunde, neturtinę žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ABTĮ 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015; kt.).
ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018; kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių bei visapusiškai, objektyviai jų neištyrė. Šiuo atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės buvo grindžiamas atsakovo atstovo į bylą pateiktais paaiškinimais ir įrodymais, tačiau teismas jokio savarankiško aplinkybių tyrimo (vertinimo) neatliko, priimdamas sprendimą pasikliovė tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Pažymėtina, kad pareiškėjas šioje byloje skundėsi dušo pertvarų Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3-iojo sektoriaus 3–4 būrio dušinėse neįrengimu nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2024 m. sausio mėnesio, persirengimo kambarių (kabinų) nebuvimu ir karšo vandens sutrikimais nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. sausio 18 d. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais, kad dušo pertvaros (iš šonų) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušinėse buvo įrengtos nuo 2022 m. spalio mėnesio, taip pat ginčijo atsakovo atstovo pateiktas dušinių nuotraukas, teigdamas, jog tai nėra dušinės, kuriomis ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas. Pareiškėjas prašė teismo išreikalauti iš atsakovo atstovo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3–4 būrių dušų patalpose 2024 m. gruodžio 23 d. darytą vaizdo registratoriaus Nr. 211 įrašą, kuris, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad būtent tą dieną buvo pradėtos montuoti dušo pertvaros 3–4 būrio dušinėse. Minėtas vaizdo registratoriaus įrašas Nr. 211 yra pateiktas į bylą. Atsakovo atstovas nepateikė jokių paaiškinimų dėl vaizdo registratoriuje Nr. 211 užfiksuotų duomenų vertinimo ir pareiškėjo argumentų dėl pertvarų dušinėse montavimo laiko.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nesprendė atsakovo atstovo ir pareiškėjo pateiktų duomenų apie 3–4 burių dušinių įrengimą ginčo laikotarpiu prieštaravimo klausimo. Pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo teiktais duomenimis ar kad atsakovo atstovas teiktų ne tų patalpų nuotraukas ar siektų nuslėpti tikrąją situaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovo pateiktos dušinių nuotraukos nepatvirtina, kad nuotraukose yra būtent 3–4 būrio dušinės, nes nuotraukose nėra užfiksuota jokių skiriamųjų ženklų, kurie liudytų, jog tai yra būtent ginčo dušinės. Be to, palyginus vaizdo registratoriuje Nr. 211 rodomas dušines ir atsakovo atstovo nuotraukose nurodytas dušines, matyti tam tikri patalpos skirtumai (skirtinga sienos plytelių spalva). Taigi, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, priešingai, byloje yra pagrindas rinkti papildomus įrodymus ir aiškintis aplinkybes, susijusias su dušo pertvarų įrengimu Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3-iojo sektoriaus 3–4 būrio dušinėse nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2024 m. sausio mėnesio.
Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde taip pat buvo nurodęs argumentus dėl karšo vandens sutrikimų nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. sausio 18 d., tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių pareiškėjo nusiskundimų sprendime nepasisakė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neištyrė bei neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiškais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis (ABTĮ 80 str. 1 d.), o tai sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.