Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-09-16 · Administracinė byla Nr. eAS-894-552/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-16
Bylos Nr.
eAS-894-552/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00561-2026-8
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas, Iveta Pelienė, Egidijus Šileikis
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Mažeikių rajono savivaldybės meras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-894-552/2026 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00561-2026-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. rugsėjo 16 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Egidijaus Šileikio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas); 2) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir atsakovas) 2025 m. vasario 18 d. raštą Nr. R8-560 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 d. 7–8 punktus; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 6–10 punktus, 13 punktą; Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2–5 punktus, 12 punktą, 17 punktą, 29–30 punktus; Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A1-2300 patvirtintos Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje 2–4, 6.5, 6.6–6.8, 6.10, 7–9, 10.1, 13.6–13.8, 14.1, 15.3–15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 punktus; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; 4) pripažinti, kad antrus metus vilkinamas administracinių ginčų nagrinėjimas ir priteisti 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktų pagrindais. Teismas taip pat pareiškėjui skyrė 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, nes apie ginčijamą Mažeikių rajono savivaldybės mero Raštą pareiškėjui buvo žinoma ne vėliau kaip 2025 m. vasario 19 d., o pakartotinį skundą dėl jo panaikinimo pareiškėjas pateikė tik 2026 m. vasario 25 d. Pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino ir nenurodė aplinkybių, kurios galėtų pateisinti jo praleidimą, todėl teismas, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad vien termino praleidimo bei prašymo jį atnaujinti nebuvimo pakanka atsisakyti priimti skundą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir teismas nenustatė jokių naujų teisiškai pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jam nustatytu terminu ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, kurių nebūtų įvertinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025 ir kt.). Teismas taip pat pažymėjo, kad dalis pareiškėjo reikalavimų apskritai nenagrinėtini administraciniame teisme. Reikalavimas pripažinti, kad administracinių ginčų nagrinėjimas yra vilkinamas, nelaikytas savarankiškai ginama subjektine teise ar teisėtu interesu, nes juo siekiama tik tam tikrų aplinkybių konstatavimo. Taip pat, anot teismo, reikalavimas priteisti 150 000 Eur neturtinės žalos nebuvo priskirtas administracinių teismų kompetencijai, nes pareiškėjas žalą kildino iš teismo jurisdikcinės veiklos, o ne iš viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje. Dėl šių priežasčių atitinkamą skundo dalį teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą taip pat nebuvo laikytas tinkamu pagrindu procesui inicijuoti, nes pareiškėjas nenurodė konkrečios byloje taikytinos teisės normos, dėl kurios atitikties Konstitucijai kiltų pagrįstų abejonių. Teismas 200 Eur baudą pareiškėjui skyrė dėl piktnaudžiavimo administraciniu procesu, vadovaudamasis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Teismas pažymėjo, kad nors teisė kreiptis į teismą yra garantuojama, procesinėmis teisėmis privaloma naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiaujant. Piktnaudžiavimu laikytinas, be kita ko, akivaizdžiai nepagrįstų procesinių dokumentų teikimas ar objektyviai nesąžiningas elgesys, nukreiptas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą proceso išnagrinėjimą. Šiuo atveju teismas, įvertinęs pareiškėjo inicijuotų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu skaičių (pvz. administracines bylas Nr. eI2-7527-473/2026, eI2-7596-776/2026, eI2-7703-1235/2026, eI2-7817-743/2026, eI2-8054-609/2026 ir kt.), nustatė, kad pareiškėjas pakartotinai inicijuoja tapačius teismo procesus, nors dėl tų pačių klausimų jau buvo priimtos teismų nutartys, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo pasisakęs dėl tokių skundų nepriimtinumo. Atsižvelgęs į pareiškėjo teikiamų skundų tapatumą, didelį inicijuojamų bylų skaičių ir pakartotinį kreipimąsi į teismą dėl tų pačių reikalavimų, teismas konstatavo, kad toks elgesys peržengia sąžiningo naudojimosi teise į teisminę gynybą ribas ir laikytinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą bei pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai nenustatė termino trūkumams pašalinti, tokiu būdu suvaržė pareiškėjo teises. Pareiškėjas taip pat teigia, kad bauda paskirta nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais bei pareiškėjui paskirta 200 Eur bauda, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, sutinka su tuo, kad pareiškėjas apie ginčijamą Raštą ir jo turinį neabejotinai žinojo ne vėliau kaip 2025 m. vasario 19 d., kai pirmą kartą kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl šio Rašto panaikinimo administracinėje byloje Nr. eI3-9183-809/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00305-2025-3), todėl atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, su skundu nagrinėjamoje byloje kreipęsis į Regionų administracinį teismą 2026 m. vasario 25 d., akivaizdžiai praleido terminą skundui paduoti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Pažymėtina, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-490-815/2023, 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-155-556/2024 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti, todėl vadovaudamasis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas. Kadangi pareiškėjas praleido terminą skundui dėl ginčijamo Rašto paduoti, tuo pačiu pagrindu pagrįstai atsisakyta priimti ir su pagrindiniu reikalavimu susijusius išvestinius reikalavimus – įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ir išnagrinėti prašymą iš naujo.

Įvertinusi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pareiškėjo skundo turinį ir jame suformuluotus kitus reikalavimus, teisėjų kolegija pastebi, kad šie pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo priimtais sprendimais, teisėjų veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Pareiškėjo reiškiamas žalos atlyginimo reikalavimas taip pat kildinamas ne iš viešojo administravimo subjekto veiksmų, o iš teismų ir teisėjų veiklos vykdant teisingumą, todėl toks reikalavimas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją.

Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025; kt.).

Šiuo atveju pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jo skundo reikalavimai (visi ar dalis iš jų) turėtų būti priimti nagrinėti.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 200 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu gali būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas, objektyviai nesąžiningas veikimas ar neveikimas, nukreiptas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams – iki 300 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; ir kt.).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi į teismą su tapačiais skundais, t. y. inicijuoja naujus procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius įsakymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nuolatinis kreipimasis į teismą su skundais dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu laikytinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios šias išvadas paneigtų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-993-492/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti anksčiau, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais ir pagrįstai skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasIveta PelienėEgidijus Šileikis