Kauno apygardos teismo nutartis

2026-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-480-383/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-30
Bylos Nr.
1S-480-383/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32103-2024-0
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Nukentėjusysis
NKA1
Prokuroras
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra (Jurbarkas) prokuroras Artūras Bartusevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-480-383/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32103-2024-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 30 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nukentėjusiosios NKA1 (NKA1) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutarties, kuria netenkintas nukentėjusiosios NKA1 prašymas grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose (toliau – apylinkės teismas) nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-23-503/2026, kurioje KAL1 kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme 2026 m. birželio 12 d. gautas nukentėjusiosios NKA1 prašymas grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui esminiams pažeidimams pašalinti ir papildyti ikiteisminį tyrimą. Tačiau skundžiama apylinkės teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartimi prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad kaltinamojo akto turinys atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui nukentėjusioji NKA1 prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-503/2026 bei grąžinti bylą prokurorui.

Skunde nurodo, kad tyrimo institucija nenustatė eismo įvykio techninių priežasčių, o faktinė įvykio priežastis liko neišaiškinta. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai padarė sisteminių pažeidimų fiksuodami materialius ir techninius įrodymus dėl transporto priemonės stabdymo kelio ir faktinio greičio nenustatymo, tachografo duomenų negavimo, vairo mechanizmų būklės nenustatymo ir t.t., kaltinamajame akte neatspindėti visi apžiūros metu paimti daiktai ir dokumentai, medžiagoje nėra kelionės lapo bei transporto priemonės registracijos dokumentų, atliktos techninės apžiūros. Tai atėmė galimybę nustatyti, ar autobusas į reisą buvo išleistas tvarkingas, ar buvo anksčiau užfiksuotų techninių gedimų ir ar vairuotojas laikėsi darbo bei poilsio režimo. Nuodugniai neištyrus transporto priemonės techninių parametrų, paimtų dokumentų ir kitos bylai reikšmingos medžiagos, neįmanoma nustatyti tikrojo nusikalstamos veikos padarymo būdo ir jos faktinių aplinkybių.

Nukentėjusiosios teigimu, autobuso grąžinimas savininkei tą pačią įvykio dieną atėmė galimybę jį detaliai apžiūrėti ir atlikti išsamų jo sistemų ekspertinį tyrimą ir objektyvų visos apimties pareikšto kaltinimo nustatymą. Toks skubus įrodymo perdavimas dirbtinai susiaurino kaltinimo apimtį iki asmeninių kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimų.

Skundo autorė pažymi, kad nereikalavo teismo patraukti vežėjo baudžiamojon atsakomybėn, o nurodė būtinybę kaltinamajame akte atspindėti faktinius duomenis. Avarijos padarymas komercinio tarptautinio reiso metu pagal įstatymą yra neatsiejamas nuo paties autobuso, kurį suteikė transporto priemonės savininkas, techninės būklės. Reiso vykdymo komercinių sąlygų ir suteikto transporto techninės būklės išbraukimas iš įrodinėjimo dalyko lėmė kaltinimo vienašališkumą, neįvertino įmonės-vežėjos, transporto priemonės savininkės įmonės vadovybės vaidmens. Tai tiesiogiai prieštarauja imperatyvioms Europos Sąjungos teisės normoms, reglamentuojančioms komercinių operatorių solidariąją atsakomybę už keleivių saugumo užtikrinimą vykdant tarptautinius reisus.

Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ar prašymų negauta.

Nukentėjusiosios NKA1 skundas paliekamas nenagrinėtas.

BPK aiškiai nustato procesinių sprendimų apskundimo terminus ir taisykles, privalomas visiems proceso dalyviams. BPK X dalyje reglamentuota žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimo tvarka, tačiau dalis teismo priimamų nutarčių negali būti skundžiamos nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, nei jokia kita tvarka. BPK 439 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Ši nuostata taikoma ir nutartims, kuriomis teismas atmeta proceso dalyvių prašymus grąžinti bylą prokurorui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis byloje Nr. 1S-5-165/2016; 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-249-1076/2018, 2026 m. gegužės 7 d. nutartis byloje Nr. 1S-75-487/2026 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji skundžia apylinkės teismo nutartį, kuria atmestas jo prašymas perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti. Atsižvelgdamas į ankščiau aptartą teisinį reguliavimą ir formuojamą teismų praktiką, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tokio pobūdžio nutartis, kuria buvo išspręstas nukentėjusiosios prašymas, vadovaujantis BPK 439 straipsnio 2 dalimi, yra neskundžiama, nepaisant to, kad apylinkės teismas minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, jog ji skundžiama. Tokia apylinkės teismo klaida nepakeičia išdėstyto teisinio reglamentavimo ir nesukuria teisinio pagrindo aukštesniajam teismui nagrinėti pateiktą skundą.

Esant šioms aplinkybėms, skundas dėl apylinkės teismo 2026 m. liepos 2 d. nutarties paliekamas nenagrinėtas. Kadangi aukštesnysis teismas neturi teisinių įgalinimų patikrinti šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, dėl skunde dėstomų argumentų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nukentėjusiosios NKA1 skundą palikti nenagrinėtą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas