Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

APA1 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 800,00 eurų dydžio bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio mėn. 14 d. 9.40 val., vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam įvertinus paklaidą nustatytas 1,12 promilės neblaivumas, t. y. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – APA1 neginčija kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tai yra, jog jis 2025 m. rugpjūčio mėn. 14 d. 9.40 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam įvertinus paklaidą nustatytas 1,12 promilės neblaivumo laipsnis. Skunde nėra ginčijama ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta bauda, tačiau nesutinkama su paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių terminui. Apelianto teigimu, administracinio poveikio priemonė yra pernelyg griežta, dėl ko prašoma sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą iki 10 mėnesių ir skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, išnagrinėjęs skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad APA1 pagrįstai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų bei skirti kitą alternatyvią administracinio poveikio priemonę taikant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra teisėtas ir pagrįstas.

Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju, APA1 Institucijos 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas minimalus sankcijoje numatytas baudos dydis – 800,00 eurų bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, nustatant minimalų sankcijoje numatytą terminą – 12 mėnesių.

Teismų praktikoje pasisakoma, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia daryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama ar iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių.

Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad APA1 pripažino padaręs administracinį nusižengimą bei dėl to nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti iš Institucijos priimto Nutarimo, ši aplinkybė pripažinta APA1 atsakomybę lengvinančia. Visgi, vien tai, kad apeliantas pripažino padaręs administracinį nusižengimą esminės reikšmės sprendžiamam klausimui neturi, aukštesniojo teismo vertinimu, toks prisipažinimas buvo nulemtas byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų, todėl nesudaro pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei tai numatyta įstatyme ar skirti kitą alternatyvią sankcijoje numatytą priemonę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Šiame kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. 9.30 val., APA1 nustatytas 1,15 promilių girtumas, ženkliai viršijantis leistiną ribą, o 9.47 val. – 1,14 promilių girtumas. Nors apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad iš vakaro gėrė tik alų bei vairavimo metu nesijautė apsvaigęs, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, šios nurodomas aplinkybės yra abejotinos ir mažai įtikinamos, įvertinus pažeidėjui nustatytą neblaivumo laipsnį. Taigi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo spręsti, kad APA1 padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo nei įprastai būna tokio pobūdžio pažeidimai, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai didelis.

Skunde apygardos teismui akcentuojama tai, kad apeliantas turi žemės sklypą, kuriame augina daržoves, o užaugintą produkciją parduoda bei tai yra jo pragyvenimo šaltinis. Neturint teisės vairuoti transporto priemones, tai padaryti itin sudėtinga. Visgi, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad pažeisdamas teisės normų reikalavimus, APA1 privalėjo įvertinti šias aplinkybes, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog neigiamų pasekmių atsiradimas, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Nagrinėjamu atveju, aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos, tačiau nuo neatsakingo ir teisei priešingo elgesio apelianto tai nesulaikė.

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad nenustatyta, jog specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris taikomas nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d., APA1 sukels neproporcingai neigiamas pasekmes, t. y., jog dėl šios teisės paradimo jis negalės užsiimti vykdoma darbine veikla. Iš esmės nėra pagrindo spręsti, kad taikoma administracinio poveikio priemonė yra neproporcingai suvaržanti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, labiau nei tai yra būtina įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytos nuobaudos paskirtį. Juolab, jog specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra tik viena iš alternatyvių susisiekimo priemonių. Taigi, aptariamu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skunde prašoma skirti alternatyvią sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, t. y. 10 mėnesių specialiosios teisės atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

ANK 31¹ straipsnyje įtvirtinta galimybė taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šią priemonę kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); šios poveikio priemonės trukmė nustatoma nuo vienerių iki dvejų metų. Antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

Nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad APA1 sutinka su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei to prašoma apeliaciniame skunde, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog skundas dėl Institucijos priimto Nutarimo buvo pateiktas praėjus daugiau nei po pusei metų, t. y. iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog iki Institucijos priimto Nutarimo, APA1 prašymo skirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę nepateikė. Ir nors skunde nurodo, jog buvo suklaidintas Institucijos, kadangi jam buvo nurodyta, kad teikti prašymą dėl draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai galės tik praėjus 6 mėnesiams po Institucijos priimto Nutarimo, tačiau kaip ir nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, šie apelianto nurodyti argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis bei laikytini subjektyviais jo samprotavimais. Nepaisant to, aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 31¹ straipsnio taikymas, net ir tuo atveju kai pažeidėjas su tuo sutinka, nėra privalomas.

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija turi diskreciją nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

Institucijos Nutarimu paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų, nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. APA1 padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemone apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina tai, kad APA1 nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršijo leistiną ribą (0,41 promilių), nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Kas patvirtina, kad savo tokiu elgesiu APA1 išties kėlė grėsmę tiek sau pačiam, tiek ir kitų saugumui.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad APA1 galima taikyti švelnesnes poveikio priemones, t. y. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą paskirti jam ANK 31¹ straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę, kuri nustatyta kaip alternatyvi (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Manytina, kad šiuo atveju nuobaudos tikslai negali būti pasiekti taikant alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones, skiriant APA1 trumpesnį specialiosios teisės atėmimą nei paskirta Institucijos Nutarimu bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Juolab, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas APA1 taikomas nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d. iki 2026 m. rugpjūčio 13 d. Taigi, šios nutarties priėmimo dieną paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas bus minimalus, dėl ko manytina, kad pažeidėjui taikyti ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dar bent vieneriems metams, kaip tai numatyta sankcijoje, būtų neproporcinga ir neteisinga jo paties atžvilgiu. Taigi, APA1 pasibaigus jo atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės terminui (2026 m. rugpjūčio 13 d.) galės imtis reikalingų priemonių siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tenkinti APA1 apeliacinio skundo ir trumpinti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą ir skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nėra pagrindo. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko APA1 skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.