- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- eAS-2885-1188/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-04922-2026-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- J. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei J. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Šalies argumentai
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės J. B. (toliau – ir atsakovė) 40 000 Eur ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2026 m. birželio 28 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki kalendorinės dienos, kai grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – įregistruoti turto areštą, t. y. areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (ar) pas kitus trečiuosius asmenis, 40 000 Eur dydžio sumai.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 30 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas nurodė, kad NMA reikalavimai yra grindžiami prašyme išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl prašymas pripažintinas preliminariai pagrįstu. Vertindamas, ar egzistuoja antroji sąlyga, būtina siekiant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kylimo rizika, teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui yra reikšmingas ne tiek siekiamos susigrąžinti lėšų sumos dydis, kiek atsakovo turtinė padėtis ir jos (turtinės padėties) pokyčio perspektyvos, taip pat atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė faktinių duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie realią ir konkrečią riziką, jog atsakovė imsis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Teismas deklaratyviais pripažino teiginius, kad atsakovė gali siekti nuslėpti ar perleisti turtą. Teismo vertinimu, šie argumentai grindžiami vien abstrakčiomis prielaidomis. Pareiškėjas didelę žalos kilimo tikimybę grindė skolos sumos dydžiu, tačiau nepateikė duomenų apie atsakovės finansinę padėtį. Taip pat NMA didelę žalos kilimo tikimybę grindė pažeidimų tyčiniu pobūdžiu, atsakovės nesąžiningumu, pažymėdama, kad paramos gavėja atsisakė suteiktos paramos, nenurodydama jokių objektyvių paramos atsisakymo priežasčių. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad prašyme, kuriuo paramos gavėja atsisakė suteiktos paramos, atsakovė paaiškino, jog nebegali tęsti veiklos, nes ji neteko savo gyvulių. Be to, atsakovė siekia grąžinti paramos lėšas, nurodė, kad pagal projektą įsigyta investicija – traktorius – yra laikoma projekto įgyvendinimo vietoje ir ją pardavus atsakovė galėtų grąžinti paramos lėšas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina akivaizdaus atsakovės nesąžiningumo ir savaime nesudaro pagrindo taikyti tokią išimtinio pobūdžio priemonę kaip turto areštas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad šios priemonės taikymas būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.
III.
Pareiškėjas NMA atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo
2026 m. liepos 30 d. nutartį ir taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus išaiškinimus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nurodo, kad didžiąją dalį skundžiamos teismo nutarties sudaro faktinių aplinkybių bei teismų praktikos nurodymas.
NMA vertinimu, teismas nevertino NMA argumentų dėl paramos gavėjos (atsakovės) nesąžiningumo. Paramos gavėja atsisakė suteiktos paramos, nurodydama, kad neturi galimybės tęsti veiklos, nenurodydama jokių objektyvių paramos atsisakymo priežasčių ar argumentų. Todėl buvo priimtas sprendimas susigrąžinti 40 000 Eur paramos sumą. Teismas nenagrinėjo ir neįsigilino į sąžiningumo aspektą, nors pagal teismų praktiką taikant reikalavimo užtikrinimo priemones svarbus atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad teismas neanalizavo atsakovės veiksmų, o tik nurodė, kad NMA nepateikė dokumentų, iš kurių būtų matoma, jog atsakovei grąžintina 40 000 Eur suma yra per didelė ar kad atsakovė sieks paslėpti turimą turtą. Tačiau didelė prašymo suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones (šiuo atveju – reikalavimo užtikrinimo priemonės), nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. NMA nuomone, nagrinėjamu atveju susigrąžintina paramos suma yra akivaizdžiai didelė, be kita ko, kadangi nurodyta suma yra valstybės biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos paramos lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir dėl to nepagrįstai atmetė NMA argumentus. Šiuo atveju turėjo būti ne selektyviai vertinta galimybė, kad turtas gali būti paslėptas, perleistas ar parduotas, bet ir tai, kad paramos gavėja atsisakė suteiktos paramos, nurodydama, kad neturi galimybės tęsti veiklos, nenurodydama jokių objektyvių paramos atsisakymo priežasčių ar argumentų.
Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, dėl kokių aplinkybių atsakovė neteko gyvulių bei įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė dėjo pastangas parduoti traktorių ir atsiskaityti su NMA. Priešingai, atsakovė beveik 3 mėnesius nesikreipė į NMA bei nepateikė duomenų, kad ji gera valia siekia atsiskaityti su NMA. NMA teigia, kad aplinkybė dėl galimo turto slėpimo, perleidimo ar pardavimo nėra ir negali būti pati reikšmingiausia vertinant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Šiuo atveju užtenka grėsmės, kad tokie veiksmai bus atliekami ir ieškovas (pareiškėjas) neprivalo įrodinėti faktinių veiksmų atlikimo (perleidimo, pardavimo ar paslėpimo). Panašiose bylose, esant tokioms pat ar panašioms piniginėms sumoms, teismai tenkino NMA prašymus ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemones. Skundžiamoje teismo nutartyje pateiktas vertinimas yra nepagrįstas bei perteklinis.
NMA akcentuoja, kad ji yra atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę. NMA privalo užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų panaudojimą ir nustačiusi, kad atsakovas pažeidė įsipareigojimus, taikyti atitinkamas sankcijas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 30 d. nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti pareiškėjo NMA prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas prašė įregistruoti turto areštą, t. y. areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (ar) pas kitus trečiuosius asmenis, 40 000 Eur dydžio sumai.
Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad NMA nepateikė jokių faktinių duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie realią ir konkrečią riziką, jog atsakovė imsis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Taip pat NMA nepateikė duomenų apie atsakovės finansinę padėtį. Taip pat teismas sprendė, kad NMA nurodytos aplinkybės nepatvirtina akivaizdaus atsakovės nesąžiningumo ir savaime nesudaro pagrindo taikyti tokią išimtinio pobūdžio priemonę kaip turto areštas.
NMA su šiuo teismo vertinimu nesutinka ir atskirajame skunde prašo pritaikyti jos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. NMA vertinimu, prašoma priteisti suma yra didelė, o atsakovės veiksmai patvirtina būtinybę įregistruoti turto areštą. NMA nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos aktualiu klausimu.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-624/2026 ir kt.).
Taigi proceso įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-624/2026).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas NMA kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu priteisti NMA naudai iš atsakovės 40 000 Eur bei palūkanas ir siekė, kad laikinai, kol bus išnagrinėta byla, būtų taikomas atsakovės turtui bei piniginėms lėšoms turto areštas 40 000 Eur sumai.
Iš byloje pateiktame NMA 2026 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. SKP-113 „Dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) nurodytų duomenų matyti, kad atsakovė 2026 m. kovo 29 d. pateikė prašymą nutraukti projekto administravimą. NMA 2026 m. balandžio 16 d. atsakymu pranešė apie projekto administravimo nutraukimą. Todėl Sprendimu NMA nusprendė susigrąžinti pareiškėjai išmokėtą 40 000 Eur paramos sumą. Pažymėtina, kad minėtame 2026 m. kovo 29 d. prašyme nurodyta, kad atsakovė neturi galimybių tęsti veiklos, nes neteisėtai veiksmais iš jos buvo „perrašyti“ gyvuliai, o naujiems ji įsigyti neturi pakankamai lėšų. Tačiau atsakovė nurodė, kad pagal projektą buvo įsigytas traktorius, kuris laikomas projekto įgyvendinimo vietoje. Atsakovė prašė paramos lėšas grąžinti atidedant terminą, kad atsakovė galėtų parduoti traktorių.
Atsižvelgus į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, Sprendimo turinį, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-723-624/2026, 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-624/2026), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. NMA, kuriai teko pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, nurodyti argumentai, kuriais ji grindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepagrindžia neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo grėsmės realumo. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, pajamas, įsipareigojimus ir pan., (pvz., duomenų iš viešųjų registrų apie atsakovės turimą turtą, įsiskolinimus ir kt.), kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė yra nemoki ar gali tapti nemoki, imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas.
Vertinant NMA argumentus pažymėtina, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui reikšminga ne tik siekiama susigrąžinti suma, atsakovės turtinė padėtis, jos turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jos elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovės (ne)sąžiningumą. Šiuo konkrečiu atveju duomenų, patvirtinančių akivaizdų atsakovės nesąžiningumą, nėra pateikta. Taip pat NMA argumentai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, jog bus siekiama nuslėpti turimą turtą ar bus imtasi kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti valstybės finansinius interesus, – yra deklaratyvūs ir nepagrįsti faktiniais duomenimis bei savaime nepatvirtina realios grėsmės, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-767-1188/2024; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-136-1047/2025; 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-624/2026).
Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodoma teismų praktika nėra pagrindo remtis, nes aplinkybių visuma nėra identiška nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumai (be kita ko, skiriasi įrodymai byloje, prašomos priteisti sumos, aplinkybės dėl paramos išmokėjimo / susigrąžinimo, atsakovų veiksmai ir kt.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, paaiškėjus naujoms ar pasikeitus aplinkybėms, neužkerta kelio pareiškėjui vėl kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo byloje.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.