- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- TA-207-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01165-2025-5
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- T. P.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą ir patikslintą skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, jį patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2025 m. kovo 10 d. raštą Nr. 2S-1633 „Dėl skundo nenagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti jo skundą iš esmės bei priteisti jam 97 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
Lietuvos kalėjimų tarnyba atmetė jo skundą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalimi, tačiau pareiškėjo atvejis yra specifinis – jis buvo suimtas ir kalinamas iki 2024 m. vasario 29 d., todėl neturėjo realios galimybės pateikti skundo anksčiau. Dėl patirtų fiziologinių ir psichologinių pasekmių jam buvo sunku operatyviai surinkti visus įrodymus ir tinkamai kreiptis. Pareiškėjo skunde aiškiai nurodytas pažeidimo laikotarpis (2023 m. gegužės 4 d.–2024 m. vasario 29 d.), konkretūs kalinimo sąlygų pažeidimai, įskaitant medicininės priežiūros trūkumą, higienos normas neatitinkančias sąlygas, pavojingą aplinką ir konvojavimo sąlygas, nustatytos ligos ((duomenys neskelbtini)), kurios yra tiesiogiai susijusios su kalinimo sąlygomis, tarptautinių ir nacionalinių įstatymų pažeidimai. Todėl skundas nepagrįstai atmestas dėl nekonkretumo.
Tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime jam (pareiškėjui) buvo tiekiamas nepakankamas ir prastos kokybės maistas, maitinimas neatitiko sveikatos standartų, o jo kokybė dažnai buvo prasta. Buvo tiekiami sugedę arba mažos maistinės vertės produktai ir tai turėjo įtakos jo sveikatai. Per visą kalinimo laikotarpį pareiškėjui teko nuolat patirti bado pojūtį, tai dar labiau sustiprino fizinius negalavimus ir psichologinį stresą. 2023 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuris galėjo atsirasti dėl nešvarios aplinkos ir prastos mitybos. Byloje Nr. eTA-376-789/2026 buvo pripažinta, kad kalėjimo sąlygos pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, draudžiantį kankinimą ir nežmonišką elgesį.
Pareiškėjo laikymo sąlygos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir Pravieniškių 2-ajame kalėjime neatitiko minimalų žmogaus orumą užtikrinančių standartų: gyvenamasis plotas buvo per mažas, patalpos perpildytos, o privatumas neegzistavo. Tai sudaro pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, kas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, kurios įtvirtina žmogaus orumo neliečiamumą kaip pamatinę vertybę. Net ir būnant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – vietoje, kur turi būti suteikiama pagalba, pareiškėjas liko be galimybės išsikviesti pagalbą, nes nebuvo nė vieno „domofono“ (telefonspynės), nė vieno mygtuko. Kai skaudėjo ar grėsė pavojus, vienintelė išeitis buvo daužyti į metalines duris. Prie ligoninės pareiškėjui teko ilgai laukti be oro ir tualeto. Dėl tokių sąlygų pareiškėjui atsirado (duomenys neskelbtini), niežulys, miego trūkumas, išsekimas, jis jautė nuolatinį skausmą, šaltį, dusulį nuo oro trūkumo.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2025 m. kovo 4 d. pateikė skundą Nr. 2G-945 Tarnybos direktoriui, kuriame išreiškė nepasitenkinimą kalinimo sąlygomis, nurodydamas analogiškas aplinkybes kaip ir šioje administracinėje byloje pateiktame skunde ir patikslintame skunde, bei prašė už patirtą moralinę ir fizinę žalą priteisti 97 000 Eur kompensaciją. Skundžiamu Raštu pareiškėjo skundą buvo atsisakyta nagrinėti. Raštas priimtas teisėtai, pagrįstai ir nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, pateiktas nepažeidus VAĮ nuostatų.
Pareiškėjui Sveikatos priežiūros padalinio (toliau – ir SPP) patalpose Nr. 204, Nr. 205, Nr. 207, Nr. 225, Nr. 310, Nr. 320, Nr. 321 teko mažiau gyvenamojo ploto, negu tai numato Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir 2023 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. V-15). Visgi, Tarnybos vertinimu, gyvenamojo ploto neatitikimas nėra toks žymus, jog sudarytų pagrindą vertinti neturtinės žalos atlygimą pinigais. SPP apgyvendinimas vykdomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas, kurios numato, kad nuteistieji atskirai vieni nuo kitų turi būti laikomi: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo pilnamečių; nuteistieji – atskirai nuo arešto bausmę atliekančių nuteistųjų; buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, pirmąjį kartą atliekantys laisvės atėmimo bausmę, – atskirai nuo kitų nuteistųjų (BVK 74 str.1 d.). Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Teisingumo ministro nustatyta tvarka atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi ir kiti, BVK 73 straipsnio 1 dalyje nenurodyti, nuteistieji (BVK 74 str. 3 d.). SPP teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kas taip pat turi įtakos skirstant asmenis į kamerų tipo patalpas (atsižvelgiama į asmens sveikatos būklę ir gydytojų rekomendacijas) ir šis procesas turi būti nenutraukiamas ir / ar kitaip ribojamas. SPP patalpos yra pakankamai šviesios, taip pat yra atskiros patalpos pasinaudoti tualetu, ventiliacija. Atsižvelgus į trukmę, kuomet pareiškėjas buvo laikomas SPP, nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos priteisimo, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.
Nuteistuosius konvojuoja Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) ir už konvojų (specialiojo transporto) techninę būklę bei įrengimą yra atsakinga VST. Todėl dėl šios skundo dalies Tarnyba nelaikytina atsakovu.
Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12.11 papunkčiu, nuteistiesiems, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis, nėra įpareigojimo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukų. Tarnyba Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą ir SPP yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punkte bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete, taip pat kiekviename būryje esančiame Resocializacijos skyriaus specialisto kabinete. Su pareigūnais susisiekti gali pasinaudodami „domofonu“, kuris yra įrengtas bendro naudojimo patalpose, koridoriuje. „Domofono“ pagalba palaikomas vaizdo ir garso skambutis. Taip pat bendro naudojimo patalpose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kuriomis visą parą matomas ir stebimas koridoriaus vaizdas. Įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, žymintys evakuacinius išėjimus, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat būrių patalpose įrengti avariniai išėjimai. Tarnyba užtikrina visas galimas prevencines priemones, siekdama apsaugoti kalinamus asmenis. Saugiai ir atsakingai turėtų elgtis ir patys nuteistieji. Gaisro atveju nuteistuosius lydės ir visų nuteistųjų evakuaciją vykdys pareigūnai, kurie yra tam pasirengę, periodiškai dalyvaudami gaisrinių pratybų mokymuose. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai išvardina savo nuogąstavimus dėl galimų nelaimingų atsitikimų patalpose, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, jog patalpose, kuriose buvo kalinamas, buvo kilęs gaisras ir buvo sužalotas ar patyręs kitas neigiamas pasekmes. Pareiškėjo nuogąstavimai dėl ateities neįrodo Tarnybos neteisėtų veiksmų.
Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pastate Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (SPP) yra įrengta „Komfovent“ ventiliacijos sistema. Atsakovas neturi duomenų, jog ventiliacijos sistema būtų sugedusi, o pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog ventiliacija patalpose būtų nepakankama. Todėl tokie pareiškėjo argumentai turėtų būti atmestini kaip deklaratyvūs.
Kalinimo įstaiga užtikrina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 37 punkto reikalavimą – švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Bendrojo naudojimo patalpas bei gyvenamąsias patalpas kasdien valo ir tvarko TVS skyriuje darbinę veiklą vykdantis nuteistasis. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodo, jog nebuvo higieniškų sąlygų, tačiau nenurodo, jog TVS skyriuje darbinę veiklą vykdantys nuteistieji nevykdė savo pareigų, nedetalizuoja jokių aplinkybių, todėl tokie pareiškėjo argumentai turėtų būti atmesti. Tarnyba 2023 m. balandžio 21 d. yra sudariusi sutartį Nr. ST-217 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfekcijos paslaugos“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji praneša savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistui, o šis informuoja Tarnybos Turto valdymo skyriaus komendantą. UAB ,,Dezinfekcijos paslaugos“ atvyksta sutartu laiku ir atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Ginčo laikotarpiu atliktų parazitų naikinimo darbų aktų kopijos patvirtina, kad Tarnyba ėmėsi priemonių ir naikino parazitus patalpose.
Iš pareiškėjo prie skundo pridėtų medicininių duomenų matyti, jog pareiškėjas jau nuo 2020 m. skundžiasi rankos skausmingumu, deginimo jausmu, kuris vargina po buvusio rankos nudegimo. Todėl darytina išvada, kad pareiškėją kamuoja skausmas ne dėl kalinimo sąlygų, o dėl aplinkybių, kilusių iki laisvės atėmimo bausmės pradžios. Taip pat iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui yra atliekami įvairūs medicininiai tyrimai, suteikiama reikiama medicininė pagalba. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pareiškėjas paminėto teisinio reglamentavimo nesilaikė, t. y. nesikreipė su skundu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl jo netinkamo gydymo, o kreipėsi į administracinį teismą, kurio kompetencijai nepriskirtina nagrinėti ginčus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimai dėl neva netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų turėtų būti palikti nenagrinėti.
Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 5 ir 6 būrių dušinėse ir virtuvėlėse elektros instaliacija yra tvarkinga. Jeigu įvyksta elektros instaliacijos gedimai, šalinami nedelsiant, o nuteistųjų sugadinta elektros instaliacija keičiama nauja. Visuose būriuose iškvietimo sistema yra sumontuota, tačiau kartais patys nuteistieji netausoja ar tyčia gadina valstybės turtą.
Maitinimas Pravieniškių 2-ajame kalėjime organizuojamas, vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“, bei valgiaraščiais, patvirtintais Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (iki 2024 m. liepos 12 d. galiojusi redakcija) bei Tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (galioja nuo 2024 m. liepos 13 d.). Patvirtinti valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka savo kaloringumu, o pagrindinių maisto elementų kiekiu netgi viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusio iki 2023 m. sausio 1 d.) (toliau – ir 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 14) patvirtintas fiziologines mitybos normas. Maitinimas buvo tiekiamas pagal sudarytas sutartis su maitinimo organizatoriais, kurie užtikrino tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų. Tarnybos Turto valdymo skyrius laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. pareiškėjo vardu registruotų skundų dėl teikiamo netinkamo maitinimo, per mažų maisto davinių, nekokybiško maisto, neturi. Pareiškėjas pateiktame skunde taip pat nedetalizuoja, kada jam buvo išduotas per mažas maisto davinys ar netinkamos kokybės. Todėl pareiškėjo argumentai turėtų būti pripažinti kaip deklaratyvūs ir atmesti.
Nėra duomenų, jog pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas tik abstrakčiai išvardina galimus pažeidimus, tačiau jų nedetalizuoja, neįvardina kada jie tiksliai atsirado, nepateikia jokių objektyvių duomenų, kad dėl to jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Pareiškėjas neįrodė atsiradusios neturtinės žalos fakto, priežastinio ryšio tarp galbūt neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo T. P. skundą patenkino iš dalies – reikalavimą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė; pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Pravieniškių 2-ajame kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2025 m. kovo 3 d. skundu „Dėl kankinimo, nežmoniškų sąlygų kalinimo metu ir 97 000 Eur kompensacijos priteisimo“ kreipėsi į Tarnybą. Skunde nurodė, kad buvo pervežtas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą atlikti laisvės atėmimo bausmės ir laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2024 m. vasario 29 d. kalėjo Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Per šį laikotarpį daug kartų buvo etapuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Konvojavimo metu nebuvo tualetų, buvo priverstas šlapintis į plastikinius butelius, transporto priemonės buvo nešvarios, be saugos diržų. Ligoninės kamerose neveikė pagalbos mygtukai, nebuvo galimybės susisiekti su pareigūnais. Nebuvo gesintuvų ir neužtikrinta gaisrinė sauga. Kalinimo patalpos buvo perpildytos, trūko oro, nebuvo higienos sąlygų. Jis jautė nenumaldomą skausmą, jam nustatyti traukuliai, per paskutinį mėnesį 4 kartus lankėsi priėmime dėl nepakeliamo skausmo, kas yra tiesioginė kalinimo pasekmė. 2023 m. rugsėjo 5 d. jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kurį sukėlė nešvara ir blakių įkandimai. Pravieniškių 2-ajame kalėjime nėra avarinio išėjimo, nėra gesintuvų, pagalbos mygtukų, netvarkinga elektros instaliacija.
Tarnyba atsakė Raštu, kuriame nurodė, jog pareiškėjo skundas nebus nagrinėjamas, nes pareiškėjas skundžiasi dėl galbūt pažeistų jo teisių laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2024 m. vasario 29 d. Informavo, kad Tarnyboje asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės), kur nustatyta, kad prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo; prašymas ar skundas raštu turi būti konkretus ir suprantamas, o tai reiškia, kad turi būti nurodyta galimų pažeidimų data, vieta, konkrečios aplinkybės, be kurių neįmanoma išnagrinėti kreipimųsi išsamiai ir objektyviai.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi 2025 m. kovo 3 d., skunde nurodė savo teisių pažeidimus, kuriuos jis galbūt patyrė Pravieniškių 2-jame kalėjime bei Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2024 m. vasario 29 d., tuo laikotarpiu, kurį ten buvo, t. y. daugiau nei prieš metus, todėl Tarnyba visiškai pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą VAĮ 3 dalies 5 punkto pagrindu. Pareiškėjo skundas yra abstraktus, nedetalizuotas, jis nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios jam galbūt sukėlė neturtinę žalą, todėl jo skundas pagrįstai nenagrinėtas ir nurodytų taisyklių (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės) pagrindu. Teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas (Raštas) atitinka VAĮ reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam buvo tiekiamas nepakankamas ir prastos kokybės maistas, teismas atsižvelgė į atsakovo atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, jog maitinimas Pravieniškių 2-ajame kalėjime buvo vykdomas pagal patvirtintus valgiaraščius, kurie yra visiškai subalansuoti, atitinka savo kaloringumu, o pagrindinių maisto elementų kiekiu netgi viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas fiziologines mitybos normas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas į bylą pateikė 2025 m. balandžio 15 d. pažymą Nr. LV-28421 „Apie nuteistojo T. P. maitinimą“, kurioje nurodyta, jog nuteistasis buvo maitinamas dietiniu NACL valgiaraščiu, T. P. skundų dėl netinkamo maitinimo, taip pat duomenų, jog nuteistasis reiškė pretenzijas dėl maisto davinių ar nekokybiško maisto, nėra. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas dėl, jo manymu, netinkamo maitinimo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kodėl maitinimas neatitiko sveikatos standartų ir kokių, kada buvo pateikti sugedę ar per mažos maistinės vertės produktai, kaip jis tą nustatė. Teismas nurodė, kad dėl galbūt netinkamo maitinimo pareiškėjas buvimo laisvės atėmimo vietoje metu nei kalėjimo administracijai, nei kitoms institucijoms nesiskundė (to nenurodo ir pats pareiškėjas), todėl pareiškėjo teiginius dėl maitinimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.
Remdamasis atsakovo atsiliepime nurodytais duomenimis ir pateiktomis pažymomis, teismas nustatė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis; pareiškėjas Pravieniškių 2-ajame kalėjime buvo paskirtas gyventi į karantino, 6 ir 5 būrius, 1 ir 3 brigadas, kuriose vietų skaičius buvo: 13 (karantino patalpose), 21 – 6 brigados 3 būryje ir 16 – 5 būrio 1 brigadoje, nuteistųjų skaičius 6 būryje buvo 21, 5 būryje – 14. Pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje buvo laikomas skirtingose 12 korpuso patalpose – Nr. 321, Nr. 320, Nr. 204, Nr. 207, Nr. 224, Nr. 206, Nr. 205, Nr. 225, Nr. 208 ir Nr. 310. Sveikatos priežiūros padalinyje gydomojo korpuso Nr. 12 patalpose buvo įrengta: Nr. 204 patalpoje – 3 vietos, Nr. 205 patalpoje – 2 vietos, Nr. 206 patalpoje – 2 vietos, Nr. 207 patalpoje – 4 vietos, Nr. 208 patalpoje – 2 vietos, Nr. 224 patalpoje – 2 vietos, Nr. 225 patalpoje – 3 vietos, Nr. 310 patalpoje – 3 vietos, Nr. 320 patalpoje 3 vietos, Nr. 321 patalpoje – 3 vietos.
Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui Sveikatos priežiūros padalinio patalpose Nr. 204, Nr. 205, Nr. 207, Nr. 225, Nr. 310, Nr. 320, Nr. 321 teko mažiau gyvenamojo ploto, negu tai numato Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. V-15, taigi atsakovas pats pripažino, jog šio įsakymo reikalavimai pareiškėjo atveju buvo pažeisti, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, dėl gyvenamojo ploto Pravieniškių 2-ojo kalėjimo patalpose pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kuriuose konkrečiai būriuose / brigadose gyvenamasis plotas buvo per mažas ir neatitiko reikalavimų, kokiais laikotarpiais tai buvo, todėl laikytina, kad reikalavimai vienam asmeniui tenkančiam plotui būriuose esančiose gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeisti.
Įvertinęs Taisyklių 11, 12.11 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo patalpoms nėra reikalavimo įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą. Taisyklės taip pat nenumato reikalavimo įrengti iškvietimo mygtuką Sveikatos priežiūros padalinio patalpoms, todėl pareiškėjo pretenzijas teismas atmetė kaip nepagrįstas.
Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam buvo nustatytos ligos, tiesiogiai susijusios su kalinimo sąlygomis, teismas iš byloje esančių pareiškėjo medicininių dokumentų nustatė, jog pareiškėjui diagnozuoti įvairaus pobūdžio sveikatos sutrikimai (duomenys neskelbtini). Nepatikslintas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nustatytas 2023 m. rugsėjo 5 d., t. y. pareiškėjui kalint Pravieniškių 2-ajame kalėjime, pareiškėjas gydytojui skundėsi, kad jį sukandžiojo blakės, nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau Ambulatorinio apsilankymo aprašyme gydytojo išvados dėl (duomenys neskelbtini) priežasties nėra. Pareiškėjas taip pat pateikė dokumentus apie savo sveikatos būklę jau po išėjimo iš įkalinimo įstaigos, tačiau nei viename iš šių dokumentų nėra nei paties pareiškėjo nusiskundimų, nei medikų išvadų, kad jo sveikatos sutrikimus sukėlė galbūt netinkamos laikymo sąlygos laisvės atėmimo vietoje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjo sveikatos būklė ir jam diagnozuoti susirgimai yra susiję su kalinimo sąlygomis Pravieniškių 2-ajame kalėjime.
Atsiliepimas
Teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslintu skundu prašė į bylos nagrinėjimą įtraukti VST, tačiau nei pirminiuose skunduose, nei atsiliepime į Tarnybos poziciją pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kuo pasireiškė VST veiksmai prieš jį, neturtinės žalos reikalavimo dėl konvojavimo sąlygų jis nekėlė, todėl šis jo prašymas nebuvo patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimų (nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma SPP patalpose) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
III.
Pareiškėjas T. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pripažinti, kad pareiškėjo laikymo sąlygos Lietuvos įkalinimo įstaigose pažeidė Konvencijos 3 straipsnį ir priteisti pareiškėjui 97 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė faktinių aplinkybių apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, teismo sprendime nėra tikslių pareiškėjo gyvenamosios kameros ploto duomenų, informacijos, kiek asmenų buvo kameroje, duomenų apie tualeto privatumo užtikrinimą, informacijos apie higieną, vėdinimą, apšvietimą, faktinio žmogaus teisių vertinimo. Teismas pacitavo teisės aktus ir teismų praktiką, tačiau neatliko palyginimo su faktine pareiškėjo situacija, o tai yra motyvavimo trūkumas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnį. Teismas sprendime rėmėsi tik Tarnybos raštais, nevertino jų kritiškai, neprašė nepriklausomų duomenų, nekvietė liudytojų, neprašė objektyvių matavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įkalinimo įstaigų vidiniai raštai negali būti laikomi pakankamu įrodymu, jei nėra objektyvių tikrinimų. Pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo įvertinta, teismas ignoravo (duomenys neskelbtini) skausmą, padidintą jautrumą, faktą, kad pareiškėjo sveikatos būklė reiškia pažeidžiamumą, poreikį užtikrinti geresnes sąlygas nei standartinės. Pareiškėjo skundas grindžiamas Konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, ABTĮ 88, 90, 123 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl mažiau nei 4 kv. m ploto vienam asmeniui buvimo, tualeto (ne)privatumo, higienos trūkumo, buities nepakankamumo, kas savaime reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, nepriklausomai nuo trukmės. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė apie visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti sprendimą. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista neturtinė žala. Tarnyba sutinka su teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. kovo 10 d. rašto Nr. 2S-1633 „Dėl skundo nenagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės, taip pat reikalavimo priteisti pareiškėjui 97 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Pravieniškių 2-ajame kalėjime (nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma Sveikatos priežiūros padalinio patalpose), o kitą skundo dalį atmetė.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas nenustatė faktinių aplinkybių apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, rėmėsi tik Tarnybos raštais, tačiau neišreikalavo papildomų duomenų, nekvietė liudytojų, neįvertino pareiškėjo sveikatos būklės.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Tarnybai 2025 m. kovo 3 d. pateikė skundą Tarnybai, kuriame prašė pateikti dokumentus ir 97 000 Eur kompensacijos už patirtą moralinę ir fizinę žalą. Pareiškėjas šiame skunde nurodė aplinkybes, kad 2023 m. gegužės 4 d.–2024 m. vasario 29 d. kalėjo Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis (pareiškėjas Tarnybai skundėsi netinkamomis konvojavimo sąlygomis, kamerose neveikiančiais pagalbos mygtukais, gesintuvų trūkumu, avarinio išėjimo neįrengimu, netvarkinga elektros instaliacija, perpildytomis ir higienos normų neatitinkančiomis kameromis, neužtikrinta medicinine pagalba, nepakankamu ir prastos kokybės maistu). Tarnyba ginčijamu 2025 m. kovo 10 d. Raštu, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punktu bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 24.3 papunkčiu, nusprendė pareiškėjo skundo nenagrinėti.
VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte (2023 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIV-2243 redakcija nuo 2023 m. lapkričio 30 d.) nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo. Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 24.3 papunktis nustato, kad prašymas ir skundas raštu turi būti konkretus ir suprantamas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teisių pažeidimus 2025 m. kovo 3 d. skunde siejo su laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2024 m. vasario 29 d., t. y. daugiau nei prieš metus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamos kategorijos bylose paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013 ir kt.). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Tarnyba pagrįstai nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2025 m. kovo 3 d. skundo, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punktu.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu ir patikslintu skundu prašė priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą dėl, jo manymu, netinkamų kalinimo sąlygų (netinkamo maitinimo, gyvenamojo ploto trūkumo, pagalbos iškvietimo mygtuko neįrengimo, „ilgo laukimo be oro ir tualeto“).
CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025).
Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo aiškiai nurodyti ir detalizuoti nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, o atsakovo atstovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-758-261/2021). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nei skunde / patikslintame skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatė, kad maitinimas Pravieniškių 2-ajame kalėjime buvo vykdomas pagal patvirtintus valgiaraščius, kurie yra visiškai subalansuoti, atitinka savo kaloringumu, o pagrindinių maisto elementų kiekiu netgi viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsakovo į bylą pateiktoje Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. balandžio 15 d. pažymoje Nr. LV-28421 „Apie nuteistojo T. P. maitinimą“ nurodyta, kad T. P. laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. Pravieniškių 2-ajame kalėjime buvo maitinamas dietiniu NACL valgiaraščiu; informacijos apie bausmės atlikimo laiką nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Turto valdymo skyrius neturi; laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. T. P. registruotų skundų dėl netinkamo maitinimo nėra, taip pat nėra duomenų, jog nuteistasis reiškė pretenzijas dėl mažų maisto davinių ar nekokybiško maisto. Pareiškėjas nei skunde / patikslintame skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių atvejų, kai jo maitinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad Tarnyba pareiškėjui neužtikrino tinkamo maitinimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo / patikslinto skundo ir apeliacinio skundo argumentus, Tarnybos argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl gyvenamojo ploto trūkumo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šiuo pareiškėjo nurodytu aspektu, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir nesurinko būtinų įrodymų šioms aplinkybėms objektyviai išnagrinėti ir pagrįsti.
Pareiškėjas 2025 m. gegužės 7 d. atsiliepime į atsakovo poziciją, kuris pirmosios instancijos teismo priimtas kaip patikslintas skundas, nurodė, kad nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2024 m. vasario 29 d. jis buvo laikomas Pravieniškių 2-ajame kalėjime ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje perpildytose patalpose, gyvenamasis plotas buvo per mažas. Pagal atsakovo pateiktus duomenis ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į būrius / brigadas, o tam tikromis dienomis jis buvo gydomas Pravieniškių 2-ajojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje. Atsakovas atsiliepime į skundą nenurodė duomenų apie patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių 2-ajame kalėjime, plotą, tokių duomenų nėra ir kartu su atsiliepimu pateiktose Tarnybos pažymose. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ploto reikalavimai Pravieniškių 2-ajojo kalėjimo būriuose esančiose gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo pažeisti.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė faktinių aplinkybių apie pareiškėjo kalinimo sąlygas (higieną, vėdinimą, apšvietimą, tualeto privatumo užtikrinimą). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde / patikslintame skunde nenurodė konkrečių aplinkybių dėl higienos sąlygų, apšvietimo ir privatumo tualete užtikrinimo. Pareiškėjas kaip vieną iš atsakovo pažeidimų patikslintame skunde nurodė „Ilgas laukimas be oro ir tualeto“, tačiau šios aplinkybės nėra aiškiai detalizuotos, t. y. iš patikslinto skundo neaišku, kokiose patalpose vėdinimas buvo netinkamas ir nebuvo tualeto. Pirmosios instancijos teismo sprendime šie pareiškėjo patikslinto skundo argumentai (dėl netinkamo vėdinimo ir tualeto nebuvimo) taip pat liko neįvertinti.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylos dalį dėl netinkamų kalinimo sąlygų, susijusių su gyvenamojo ploto trūkumu, netinkamu vėdinimu, tualeto nebuvimu, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. nenustatė ir neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, neišreikalavo pakankamai įrodymų, dėl ko byla šiuo aspektu galėjo būti neteisingai išnagrinėta.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).
Dėl nurodytų priežasčių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tiek, kiek ja atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvenamojo ploto trūkumo, netinkamo vėdinimo, tualeto nebuvimo, naikinama ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpose pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau, kaip minėta, liko neįvertinti kiti pareiškėjo skunde / patikslintame skunde reiškiami nusiskundimai dėl netinkamo vėdinimo ir tualeto nebuvimo, kurie, jeigu bus pripažinti pagrįstais, turėtų būti įvertinti kaip kumuliatyvūs, nustatant neturtinės žalos atlyginimo būdą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tiek, kiek ja atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvenamojo ploto trūkumo, netinkamo vėdinimo, tualeto nebuvimo, naikinama ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (dėl Rašto, maitinimo, iškvietimo mygtuko) paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį tiek, kiek ja atmestas pareiškėjo T. P. reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvenamojo ploto trūkumo, netinkamo vėdinimo, tualeto nebuvimo panaikinti ir perduoti šią bylos dalį Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Likusią Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.