Alytaus apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. birželio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-3110-2026 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. (toliau ir – pareiškėjas bei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2026 m. birželio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-3110-2026 (toliau ir – Nutarimas) nubaustas 1 000 eurų bauda, taip pat paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams ir daikto konfiskavimas, išieškant automobilio ,,Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 197,00 eurų už tai, kad jis 2026 m. balandžio 26 d. 12.00 val. Alytaus mieste, Naujojoje gatvėje transporto priemonę ,,Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,61 prom. girtumas, nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos (pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį) administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas A. V. palaikė skundo argumentus ir motyvus, papildomai paaiškino, jog tą naktį, apie 4 val. ryto buvo padurtas peiliu draugės, su kuria juos siejo karšta meilė. Jį išvežė į ligoninę, kur jam sakė, kad iki arterijos trūko 2 mm, todėl jis yra ,,laimės kūdikis“. Padūrimo metu buvo nustatytas 1,02 promilės neblaivumas. Ligoninėje susiuvus žaizdą jis grįžo į draugės namus, jos namuose nebuvo, nes ji buvo uždaryta areštinėje. Atvykusio draugės buvusio vyro jis buvo išvarytas iš draugės namų, tas vyras bandė jį pulti, todėl dėl lengvo šoko, nukraujavimo susirinko daiktus, manė, jog yra pakankamai blaivus, norėjo išvengti konflikto, apie 11.30 val. dienos pasišalino iš tos vietos, kur jo gyvybei galėjo grėsti pavojus. Laiko, kad buvo būtinasis reikalingumas jam vairuoti automobilį, nes kitos vietos Alytuje, kur nuvykti, neturėjo, galėjo dar labiau nukentėti, nes vyras buvo girtas ir pakankamai agresyvus, bėgdavo į virtuvę kažką pasiimti. Jam išvažiavus tas vyras paskambino į policiją, pamelavo, kad jis (A. V.) turi narkotikų. Manė, kad jis tikrai galės parvažiuoti namo. Pripažįsta padaręs pažeidimą, yra krepšinio treneris, treniruoja visoje Lietuvoje. Prašo skirti draudimą vairuoti be alkobloko, nes vienas augina (duomenys neskelbtini) metų dukrą, ji lanko treniruotes, ją visur reikia vežioti, mano, kad bausmių sistema nelabai veikia, būtų naudingesnis visuomenei važiuodamas su alkobloku nei nevažinėdamas visai. Baudos dar nesumokėjęs, nes laukė teismo sprendimo. Baudą sumokės, vairuotas automobilis yra įmonės, prašys VMI, kad ji automobilio vertės mokėjimą išdėstytų dalimis. Su nusižengimu sutinka, mano, kad yra vertas baudos, sutinka, kad galėjo pasitikrinti girtumą prieš sėsdamas už vairo. Baigiamųjų kalbų metu A. V. prašė skirti draudimą vairuoti be alkobloko, nes taip būtų naudingesnis visuomenei, vaikams ir Lietuvos krepšiniui, arba neskirti baudos, tuomet pinigus paskirtų dukrai važinėti su ,,boltu“.

Institucijos nutarimas ir juo paskirta administracinio poveikio priemonė pakeičiami

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 618 straipsnyje nurodytas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – be kitų reikalavimų, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismo nuomone, skundžiamas nutarimas dalyje dėl A. V. kaltės yra teisingas ir motyvuotas.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjui 2026 gegužės 28 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2026 m. balandžio 26 d. 12.00 val. Alytaus mieste, Naujojoje gatvėje transporto priemonę ,,Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,61 prom. girtumas, nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos (pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį) administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Skundžiamu Nutarimu už šį administracinį nusižengimą A. V. nubaustas 1 000 eurų baudą, taip pat paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams ir daikto konfiskavimas, išieškant automobilio ,,Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 10,197,00 eurų. Nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais A. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjas skundu neginčija pažeidimo padarymo fakto, tačiau tiek skunde, tiek ir teisme teigė, kad šis administracinis nusižengimas (pakartotinas vairavimas esant neblaiviam) padarytas dėl būtinojo reikalingumo, siekiant išvengti prieš tai kilusio konflikto, kurio metu jis buvo sužalotas, tęsinio ir po jo sekančių pasekmių – galimo smurto panaudojimo jo atžvilgiu, nes jeigu 2026 m. balandžio 26 d. jis nebūtų pasišalinęs iš buto, kuriame buvo sužalotas, kai to reikalavo asmuo, būtų įvykęs dar vienas konfliktas, kurio pasekmės neprognozuojamos.

A. V. kaltė dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta byloje surinktais įrodymais:

10.1. Iš 2026 m. balandžio 26 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog A. V. buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; pirmojo tikrinimo metu 12.14 val. jam nustatytas 0,73 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 12.30 val. nustatytas 0,63 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais A. V. sutiko, tai patvirtindamas parašu (administracinio nusižengimo bylos 10 lapas).

10.2. Iš pateiktos vaizdo medžiagos (,,body Cam 1“ vaizdo įrašo) matyti, kad A. V., sustabdytas policijos pareigūnų vairuojant automobilį, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nurodė, jog buvo vartojęs alkoholį, papjautas, tačiau neatrodė susijaudinęs, elgėsi ramiai ir vykdė pareigūnų nurodymus. Pareigūnai pirmu tikrinimu jam nustatė 0,73 promilės neblaivumą. A. V. teigė norintis važiuoti duoti tirti kraują, tačiau pareigūnas nurodė laukti 15 minučių ir išlipti iš automobilio. A. V. dar automobilyje persirengia, matosi suvarstyta žaizda petyje. Pareigūnai tikslinasi sužalojimo aplinkybes. A. V. skundžiasi, jog jam silpna, pykina, prašo palydėti jį iki tualeto. Pareigūnas lydi jį į netoliese pastate esantį tualetą, einant jis aiškina, jog važiavo į Kauną, nes jį išvarė iš namų. Tualete A. V. galimai vemia, po vandens nuleidimo pareigūnai liepia jam išeiti iš tualeto. Iš ,,body Cam 2“ vaizdo įrašo matyti, kaip A. V. iš tualeto kartu su pareigūnu eina iki automobilio, pareigūnas sako: ,,pasisekė, spėjai nuleist“. A. V. sako norintis duoti kraują. Pareigūnai atsako, jog galės duoti, kai baigs forminti įvykį. A. V. bando atsigerti iš buteliuko, tačiau pareigūnai jam neleidžia, nurodydami, jog tokios taisyklės, ir paima buteliuką su skaidriu skysčiu. A. V., atsakydamas į pareigūno klausimus, nurodo, jog jis yra krepšinio treneris, kad ryte jį išvarė iš namų, todėl ir vairavo neblaivus, buvo konfliktas, jį papjovė moteris, policija jo moterį išsivedė sulaikytą, o jį iš namų išvarė jos šeima. Pareigūnai tikrina A. V. automobilyje esančius daiktus. A. V., klausiamas pareigūnų, nurodo, kad nevartoja narkotikų, kad prieš 4 metus buvo praradęs teisę vairuoti, buvo taikyta administracinė atsakomybė, dabar teises susigražinęs, kad šis automobilis priklauso įmonei, kad konfliktas su moterimi kilo, nes ji buvo neblaivi. Jis leidžia pareigūnams nuodugniai patikrinti automobilį. Iš ,,body kam vaizdas“ vaizdo įrašo matyti, jog pareigūnai tikrina automobilyje esančius daiktus. A. V. teigia neturintis draudžiamų daiktų, vėl prašosi į tualetą, tačiau pareigūnai neleidžia. Pareigūnas praneša, kad antru tikrinimu A. V. nustatomas 0,6 promilės girtumas. Jis klausia, ar gali paimti mašiną, pareigūnas atsako pažiūrėsiantis, ką rodo sistemos (skundo bylos lapai 13 ir 20).

10.3. Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno 2026 m. gegužės 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas A. V. buvo surašytas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2026 m. balandžio 26 d. apie 12.00 val. Alytaus mieste, Naujojoje gatvėje vairavo automobilį ,,Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,61 prom. girtumas. Patikrinus pateiktą administracinio nusižengimo bylą nustatyta, kad A. V. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje (būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį), buvo nubaustas 2022 m. kovo 23 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kartu su bauda jam paskirtos ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesių terminui (nuo 2022 m. vasario 6 d. iki 2024 m. vasario 5 d.) ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių terminui (nuo 2024 m. vasario 6 d. iki 2025 m. rugpjūčio 5 d.), todėl administracinė nuobauda šioje administracinio nusižengimo byloje galioja iki 2026 m. rugpjūčio 5 d. ANK 427 straipsnio 1 dalis nustato, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba <...>, kai vairuotojui buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, ir jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba <...>. 2026 m. balandžio 26 d. A. V. transporto priemonę vairavo pakartotinai būdamas neblaivus, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą ir nepraėjo metai nuo paskirtos administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Padarytas nusižengimas turėjo būti kvalifikuojamas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, priimtas sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Todėl administracinio nusižengimo byla grąžinta trūkumams pašalinti: perrašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį dalyvaujant A. V. bei spręsti klausimą dėl administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės (priverstinio transporto priemonės nuvežimo) taikymo (administracinio nusižengimo bylos 6 lapas).

10.4. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos A. R. tarnybinio pranešimo matyti, jog gavę pranešimą apie neblaivų vairuotoją, policijos pareigūnai, važiuodami Naująją gatve, ties namu, pažymėtu numeriu 120, pastebėjo požymius atitinkantį pranešėjo nurodytą automobilį ,,Toyota Auris“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė Naujojoje gatvėje. Automobilio vairuotojas prisistatė kaip A. V., gimęs 1982 m. lapkričio 29 d. Jam atidarius langą, pasijuto stiprus alkoholio kvapas, todėl nusprendė patikrinti jo neblaivumą. Asmeniui alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ARPK-0084, metrologinės patikros Nr. 2426627, apie 12.14 val. buvo nustatytas 0,73 prom. neblaivumo laipsnis, o antruoju tikrinimu apie 12.30 val. nustatytas tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 0,63 prom. neblaivumo laipsnis. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakar vakaro, šiandien jautėsi dar gerai, todėl sėdo prie vairo. Asmeniui automobilis ,,Toyota“ buvo grąžintas, jo atvyko pasiimti asmens draugas J. S., gimęs 1990 m. birželio 18 d., tel. Nr. +37068672791. Asmuo buvo pristatytas į Alytaus apskrities VPK dėl kito įvykio apklausai atlikti. Asmuo su pažeidimu nesutiko, nurodydamas, kad pareigūnai turėjo duoti jam dar trečią kartą pasitikrinti neblaivumą ir tada promilės būtų sumažėję iki leistinos normos. Asmeniui paaiškino, kad to daryti negalima, todėl jis nesutiko su pažeidimu, tačiau ant dokumentų pasirašė (administracinio nusižengimo bylos 12 lapas).

Išanalizavęs pareiškėjo teisme duotus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, Institucijos atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir rašytinę bylos medžiagą bei vaizdo įrašų duomenis teismas konstatuoja, kad pateiktame skunde nėra jokių objektyvių būtinojo reikalingumo situaciją patvirtinančių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti A. V. skundą ir naikinti ginčijamą policijos pareigūno nutarimą būtent šiuo pagrindu. ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal ANK už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022). Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas (ANK 16 straipsnis), turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.

Teismas šioje byloje nenustatinėja faktinių aplinkybių, kokiu būdu A. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes tai buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo eigoje. IBPS sistemoje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-13062-26 buvo patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2026 m. gegužės 25 d. nutarimas, kuriuo E. Č. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jos padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13062-26 nutrauktas. E. Č. buvo įtariama tuo, kad 2026 m. balandžio 26 d. apie 4 val. 26 min. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – partnerį, su kuriuo bendrai gyvena neįregistravusi santuokos, A. V., o būtent peiliu vieną kartą įdūrė A. V. į kairį petį, taip nukentėjusiajam A. V. sukėlė fizinį skausmą ir dėl durtinės žaizdos kairio peties priekinėje pusėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju svarbu, ar A. V. gresiantis tariamas ar tikras pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kaip tik jam vairuojant automobilį esant neblaiviam. Visgi teismas daro išvadą, kad A. V., nors jis anksčiau ir buvo sužalotas, galimai gresiantis pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas vieną kartą jau sužalotas, vėl grįžta į tą patį butą, kuriame buvo sužalotas, ir atvykus jį sužalojusio asmens sutuoktiniui bei jam liepus pasišalinti iš buto, dėl tariamai jo sveikatai kilusio pavojaus neišėjo pėsčiomis, o pasirinko netinkamą elgesio variantą – neblaivus vairavo transporto priemonę, be to, išvykęs iš buto, kuriame jam tariamai grėsė pavojus, t. y. pasišalinęs iš konflikto vietos, nesustojo artimiausioje vietoje, kurioje buvo galimybė sustoti, tačiau važiavo toliau, ketino važiuoti iki savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Tai, kad A. V. teigė, jog manė esantis blaivus, tačiau klaidingai įvertino savo būklę, niekaip nešalina jo administracinės atsakomybės. Įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju A. V. sveikatai tariamai gresiantis pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, jam tiesiog išėjus iš jį sužalojusio asmens buto bei pasinaudojus taksi ar kitų pavežimo paslaugas teikiančių asmenų paslaugomis, ar netgi viešuoju transportu, nes buvo dienos metas. Transporto priemonės vairavimas, žinant kad jis yra vartojęs alkoholio, pateisinant aplinkybėmis, kad Alytuje neturėjo kur eiti, negali būti vertinamas kaip padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pareigūnų nešiojamų vaizdo registratoriaus vaizdo įrašai bei IBPS sistemoje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad A. V. buvo sužalotas 2026 m. balandžio 26 d. 4.26 val. ir dėl to medikai jam suteikė pagalbą sutvarstydami žaizdą, jis turėjo galimybę nevairuoti, galėjo ieškoti kitų būdų, kaip grįžti į savo gyvenamąją vietą, o ne į tą pačią vietą, kurioje ir buvo sužalotas, tačiau to nepadarė. Taigi, nebuvo jokio būtino reikalo pačiam pareiškėjui neblaiviam vairuoti automobilį, todėl daroma išvada, jog net jei ir darant prielaidą, kad jam grėsė pavojus, jis neabejotinai galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-63-976/2022).

Pastebėtina, jog Skunde pareiškėjas nurodė, kad į butą netikėtai atvykęs jį sužalojusios moters buvęs sutuoktinis pasiūlė jam išeiti iš namų gražiuoju, tuo tarpu teismo posėdyje jau nurodė, kad atvykusio draugės buvusio vyro jis buvo išvarytas iš namų ir tas vyras bandė jį pulti, nuolat bėgdavo į virtuvę kažką pasiimti. Tokių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys, todėl vertinti, kad jam buvo kilęs realus pavojus dėl pakartotinio pareiškėjo sužalojimo nėra jokio pagrindo. Taip pat teismas visiškai sutinka su Institucijos atsiliepime nurodyta pozicija, kad Alytaus mieste yra ne viena apgyvendinimo įstaiga, o platus taksi firmų ir pavežimo paslaugas teikiančių subjektų ratas pavežimo paslaugą suteikia per kelias minutes, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog jis, vairuodamas automobilį neblaivus, veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis ir dėl to jo veika laikytina teisėta, yra visiškai nepagrįsti. Tokią išvadas teismas daro taip pat ir kontekste tos aplinkybės, jog teismo posėdyje nusižengimą padaręs asmuo pripažino padaręs nusižengimą – pakartotinai vairavęs automobilį neblaivus. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. V. būtų grėsęs koks nors pavojus ir kad šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kaip tik jam neblaiviam vairuojant automobilį bei juo grįžtant į Kauną.

ANK 427 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba <...>, arba <...>, arba <...>, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba <...>, arba <...>, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

Teismo posėdyje A. V. prašė vietoje teisės vairuoti atėmimo skirti jam draudimą vairuoti be alkobloko, nes taip būtų naudingesnis visuomenei, vaikams ir Lietuvos krepšiniui, arba neskirti baudos, tuomet pinigus paskirtų dukrai važinėti su ,,boltu“. Pažymėtina, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatytos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vis dėlto, paskirtų poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusižengimą padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti nuobaudos tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Teismas pažymi, kad paskirta administracinio poveikio priemonė ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas jis apmąstytų savo elgesį. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, ar visiškai neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokią išvadą teismas daro taip pat ir dėl žemiau nurodomų motyvų.

Asmuo, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais ar toliau tęsti darbą treniruojant vaikus, turi būti itin atidus, nes skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek rūpinantis šeimos nariais turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu A. V., jau buvęs baustas administracine tvarka specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu, taip pat žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, kaip pats nurodo, tiek dukros poreikiams tenkinti, tiek nuvažiuoti į darbą, šia specialiąja teise naudojasi itin neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti.

Teismas taip pat pažymi, kad šios aplinkybės ( būtinybė vežioti dukrą ir vykti į darbą) egzistavo ir anksčiau (iki administracinio nusižengimo padarymo), tačiau, akivaizdu, nebuvo pakankamos susilaikyti nuo nusižengimo darymo. Šias aplinkybes prieš lengvabūdiškai sėsdamas prie vairo būdamas išgėręs privalėjo įvertinti pats pareiškėjas, o to nepadaręs privalo prisiimti pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, riziką. Pareiškėjo darbo funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog specialiosios teisės atėmimas panaikins A. V. galimybę tęsti darbinę veiklą, juo labiau, kad specialiosios teisės atėmimas yra laikinas. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad negalėjimas nuvežti dukros ir pačiam automobiliu vykti į darbą neabejotinai sukels jam nepatogumų, tačiau, kaip jau buvo minėta, šie nepatogumai, atsiradę dėl paties neatsakingumo, negali savaime būti laikoma išskirtine priežastimi švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 427 straipsnio 2 dalyje, kuri už šio straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė, neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Be to, netaikant specialiosios teisės atėmimo, be kita ko, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai – atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus bei atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo. Todėl nagrinėjamu atveju švelnesne poveikio priemone šis tikslas nebus pasiektas, nes A. V. ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam paskirta minimali bauda ir minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus.

Tačiau, atsižvelgiant į ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatytas alternatyvias sankcijas: teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų, pažymėtina, jog nustačius galimybę asmeniui paskirti naują administracinio poveikio priemonę draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Siūlomas teisinis reguliavimas nustatys galimybę neblaiviems vairuotojams taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones. Taigi draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti alkoholiniai variklio užraktai, paskirtas kartu su administracine nuobauda, padės įgyvendinti nuobaudos paskirtį bei atliks prevencinę funkciją. Atsižvelgus į aukščiau nurodytus A. V. skundo argumentus dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės, visiškai neskirti draudimo vairuoti transporto priemones teismas neturi pagrindo, nes akivaizdu, jog jei asmuo jau ne kartą neįvertino savo būklės dėl apsvaigimo nuo alkoholio, yra didesnė tikimybė, jog gali neįvertinti jos ir dar kartą. Teismo vertinimu, A. V. alternatyvių administracinio poveikio priemonių paskyrimas visiškai įgyvendins ne tik jam paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį. Tokia teismo pozicija atitinka ir teismų formuojamą praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-365/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-255-658/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-260-290/2020).

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra įrodyta A. V. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo – pakartotinio vairavimo neblaiviam, ir šis jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismo vertinimu, A. V. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant jo vertę, yra proporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, jog Institucijos pareigūnas tinkamai įvertino jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir išsamiai įvertino visas administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Tačiau pareiškėjo teisme išreikštu prašymu administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams – keistina administracinio poveikio priemonėmis – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams 6 mėnesiams. Neabejotina, kad pakeitus administracinio poveikio priemonę A. V. patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.

A. V. išaiškintina, jog vadovaujantis ANK 31¹ straipsnio 3 dalimi, 693 straipsnio 2 ir 3 dalimis, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminai pradedami skaičiuoti pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vykdo teisę vairuoti transporto priemones suteikianti institucija.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. birželio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-3110-2026, kuriuo A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį: A. V. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams pakeisti administracinio poveikio priemonėmis – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.