- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-10
- Bylos Nr.
- eAS-709-525/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02449-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- D. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su prašymu į teismą prašydamas pratęsti 2021 m. vasario 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210226-00024 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2027 m. gruodžio 14 d. (imtinai).
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu. Teismas nurodė, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimas išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. eI3-2939-979/2025 (toliau – ir Administracinė byla-1) ir prašymas buvo netenkintas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo klausimas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1036-624/2026 (eA-2330-502/2025) (toliau – ir Administracinė byla-2). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant apeliacinį skundą suėjo terminas iki kurio buvo prašoma pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nekeičia teisinės situacijos vertinimo. Privalomojo nurodymo termino pratęsimo klausimu jau yra pasisakyta, todėl tik apeliacinės instancijos teismas gali teikti galutinį situacijos vertinimą šio teisinio santykio aspektu. Teismas nurodė, kad ne termino trukmės klausimas iš esmės yra ginčo objektu, o pats teisinis vertinimas ar yra teisiniai pagrindai termino pratęsimui, todėl kito termino nurodymas, kuriam yra prašoma pratęsti terminą nėra pagrindas vertinti, kad prašymas yra teikiamas kitu pagrindu ar dėl kito dalyko.
III.
Pareiškėjas D. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį ir pareiškėjo 2025 m. gruodžio 14 d. prašymo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad asmuo į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo gali kreiptis ne vieną kartą, o pagrindas pratęsti nurodytą terminą yra asmens veiksmai, kurie yra atlikti ir toliau yra atliekami tam, kad būtų įteisintas savavališkos statybos rezultatas, bei kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos – tai administracinių bylų, kuriose yra pateikiami ir nagrinėjami aptariami prašymai pagrindas ir dalykas niekada nėra ir negali būti vienodas. Kiekvieną kartą, kai teismui yra paduodamas naujas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą papildomam laikotarpiui, ir teismui sprendžiant, ar yra pagrindas tą terminą pratęsti, pareiškėjo ne tik yra ir turi būti nurodomas skirtingas terminas (prašymo dalykas), bet ir turi būti nurodomas bei vertinamas visiškai skirtingas pagrindas, kuriuo grindžiamas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki atitinkamo prašomo papildomo termino (prašymo pagrindas).
Pareiškėjo 2025 m. gruodžio 14 d. pateiktas prašymas pirmosios instancijos teismui yra dėl skirtingo dalyko, t. y. dėl kito termino, nei buvo nagrinėjama ankstesnėse administracinėse bylose (Regionų administracinio teismo adm. b. Nr. eI3-1026-422/2022; Nr. eI3-4887-422/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje Administracinėje byloje-2). Be to, šio naujo prašymo teikimas grindžiamas kitomis faktinėmis aplinkybėmis.
Pareiškėjas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą ir pateikdamas naujas faktines aplinkybes, siekia pagrįsti, kad jis tęsia veiksmus, būtinus savavališkos rekonstrukcijos įteisinimui. Šioje naujoje administracinėje byloje vertinami pareiškėjo veiksmai, kuriuos jis atliko ir toliau atlieka siekdamas įteisinti savavališką rekonstrukciją jau po tų paskutinių veiksmų, kurie buvo nurodyti ir įvertinti priimant Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą Administracinėje byloje-1 (šias aplinkybes papildomai vertins ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas minėto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą).
Pareiškėjas, siekdamas termino pratęsimo papildomam laikotarpiui (iki 2027 m. gruodžio 14 d.), tikėjosi galimybės, jog bylos eigoje pateiks papildomus įrodymus, patvirtinančius ir toliau (po prašymo padavimo dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo) nuosekliai bei sąžiningai atliekamus veiksmus, siekiant savavališkos rekonstrukcijos rezultato įteisinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje yra nepagrįstai nurodyta, kad, priėmus nagrinėti pareiškėjo prašymą, teismas, priimdamas galutinį sprendimą dėl pareiškėjo keliamo klausimo esmės, turėtų pasisakyti tais faktiniais ir teisiniais aspektais, kuriais gali pasisakyti tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Administracinėje byloje-2.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad būsimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinė nutartis Administracinėje byloje-2, turės tiesioginę įtaką pareiškėjo prašymu keliamos naujos administracinės bylos rezultatui, nes Administracinėje byloje-2 bus įvertintas Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bei atitinkamai bus galutinai (t. y. įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu) išnagrinėtas pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 10 d. prašyme iškeltas klausimas dėl to paties Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iki 2025 m. gruodžio 14 d. (ir bus padarytos galutinės išvados, ar toje byloje pareiškėjo nurodytos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo iki Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo priėmimo atliktais veiksmais, siekiant įteisinti savavališką rekonstrukciją, sudaro pagrindą pratęsti terminą papildomai iki 2025 m. gruodžio 14 d.).
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme nurodė, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priėmus nagrinėti jo prašymą, gali būti pagrindas spręsti dėl naujos inicijuojamos administracinės bylos laikino sustabdymo (iki bus išnagrinėta Administracinė byla-2 ir pirmiausia išspręstas klausimas, ar yra pagrindas pratęsti terminą iki 2025 m. gruodžio 14 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinio teismo priimtu 2025 m. gegužės 27 d. sprendimu buvo nuspręsta nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, tačiau minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes pareiškėjas pasinaudojo teise į apeliaciją. Pareiškėjas pažymi, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. prašymu buvo prašoma terminą pratęsti tik papildomam vienerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2025 m. gruodžio 14 d. (imtinai), todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas Administracinę bylą-2 apeliacine tvarka, bei tenkinęs pareiškėjo apeliacinį skundą, priimta nutartimi galėtų pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti tik iki 2025 m. gruodžio 14 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad nepadavus naujo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą papildomam laikotarpiui, t. y. neinicijavus naujo teisminio proceso šiuo klausimu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui net ir patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą bei panaikinus Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priėmus naują sprendimą – tenkinti 2024 m. rugsėjo 10 d. prašymą (t. y. pratęsus terminą papildomai iki 2025 m. gruodžio 14 d.), jau nebus pasiekti pareiškėjo siekiami tikslai, susiję su teisės į rekonstrukcijos įteisinimą išsaugojimu, t. y. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau vis tiek bus pasibaigęs ir jau nebegalės būti atnaujintas, o tai reiškia, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje Administracinėje byloje-2 vykstantis procesas taps beprasmis, kadangi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui net ir pratęsus terminą, pareiškėjas vis tiek jau negalės realizuoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 5 dalyje, 6 dalies 2 punkte įtvirtintų normų dėl teisės pašalinti savavališką statybą jos įteisinimo (statybą leidžiančio dokumento gavimo) būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimas jau išnagrinėtas kitoje byloje, t. y. Administracinėje byloje-1.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad nepadavus naujo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą papildomam laikotarpiui, nebus pasiekti pareiškėjo siekiami tikslai, susiję su teisės į rekonstrukcijos įteisinimą išsaugojimu.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo žinioje administracinė byla gali būti tik po to, kai ji iškeliama, t. y. priimamas pareiškėjo skundas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla dar nėra iškelta (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-343-415/2024).
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Regionų administracinio teismo nagrinėtoje Administracinėje byloje-1 buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2025 m. gruodžio 14 d., pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas minėto prašymo netenkino. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra pateikęs naują prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, grindžiamą kitomis faktinėmis aplinkybėmis ir susijusį su kitu prašomu terminu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo terminą iki 2027 m. gruodžio 14 d. (imtinai), o Administracinės bylos-1 nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo terminą iki 2025 m. gruodžio 14 d., todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Administracinės bylos-1 ir šios nagrinėjamos bylos dalykai yra skirtingi.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, nagrinėjamu atveju, priimant ginčijamą 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį, nebuvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos sąlygos, t. y. teismo žinioje nebuvo pirmosios instancijos teismo nurodytos analogiško turinio administracinės bylos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą tenkinti. Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo D. J. skundo priėmimo klausimą grąžinti Regionų administraciniam teismui spręsti iš naujo. Nutartis neskundžiama.