Kauno apylinkės teismo nutartis

2026-06-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-592-548/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-25
Bylos Nr.
eII-592-548/2026
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00537-2026-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Ričardas Juodis
Pažeidėjas
L. S.
Institucija
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-592-548/2026 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00537-2026-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.1; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. birželio 25 d. Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Vilmai Janonienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam L. S., nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2026 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) L. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2026 m. kovo 26 d. 20.41 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ,,Lexus“, VIN:(duomenys neskelbtini) ant kurio buvo pritvirtinti automobiliui ,,Opel“ priklausantys valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis ,,Lexus'“ VIN:(duomenys neskelbtini) yra be privalomo civilinio draudimo ir be atliktos privalomosios techninės apžiūros. Šiais veiksmais L. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 5 dalyje ir už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur dydžio bauda, už nusižengimą, numatytą 415 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur dydžio bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 325 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu skirta galutinė 325 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais L. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 226 ir 225 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad įvykio vietoje pareigūnai jam surašė protokolą, kuriame buvo paskirta 240 Eur bauda, nenumatant teisės vairuoti atėmimo. Šio protokolo kopiją pareiškėjas turi. Jis paskirtos 240 Eur baudos negalėjo sumokėti, nes ji nebuvo rodoma VMI sistemoje, todėl neturėjo galimybės jos apmokėti nustatyta tvarka. Vėliau, 2025 m. gegužės 11 d., jis gavo nutarimą, kuriuo bauda buvo padidinta iki 325 Eur ir papildomai paskirtas 6 mėnesių teisės vairuoti atėmimas. Pareiškėjas pripažįsta savo padarytą pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi ir nurodo, kad šis įvykis buvo vienkartinis bei padarytas dėl neapdairumo. Nors anksčiau yra gavęs administracinių nuobaudų už greičio viršijimą, tačiau tokie pažeidimai nėra sistemingi. Atsižvelgdamas į tai, kad pripažįsta padaręs pažeidimą, dėl jo padarymo gailisi, taip pat į šeimines aplinkybes, jog augina dvejų metų dukrą, kurią darbo dienomis privalo vežti į darželį ir parvežti iš jo, pareiškėjas teismo prašo sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime Institucija nurodė, kad pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už kelis vienu metu padarytus administracinius nusižengimus: vairavo automobilį su kitai transporto priemonei priskirtais valstybiniais numeriais, neturėdamas galiojančios techninės apžiūros ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Už šiuos pažeidimus teisėtai paskirta 325 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

Pareiškėjas neginčija savo kaltės ar baudos dydžio, o prašo tik sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Tačiau, Institucijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės – poreikis vežti vaiką į darželį, šeiminiai ir darbiniai nepatogumai – nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti švelnesnę atsakomybę. Tokie nepatogumai laikomi natūraliomis teisės pažeidimo pasekmėmis, kurias pažeidėjas turėjo numatyti iš anksto.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime akcentuoja, kad pareiškėjas pažeidimus padarė tyčia, sąmoningai naudodamas kitam automobiliui priklausančius valstybinius numerius, siekdamas išvengti atsakomybės už kitus galimus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl jo veika vertinama kaip pavojinga eismo saugumui. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjo administracinių nusižengimų istorija nėra nepriekaištinga – nuo 2020 metų jis buvo baustas 24 kartus, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir šiurkščius pažeidimus. Institucijos nuomone, tai rodo sistemingą teisės normų nepaisymą ir leidžia daryti išvadą, kad ankstesnės švelnesnės nuobaudos nepasiekė prevencinio tikslo.

Atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą, pareiškėjo ankstesnius nusižengimus bei viešąjį interesą užtikrinti eismo saugumą, Institucija mano, kad 6 mėnesių teisės vairuoti atėmimas yra proporcinga ir būtina poveikio priemonė. Todėl prašoma pareiškėjo skundo netenkinti ir Kauno apskrities VPK nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Pareiškėjas L. S. teismo posėdžio metu skundą palaikė. Jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nurodė nuoširdžiai besigailintis dėl savo elgesio. Pareiškėjas prašė sumažinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pažymėdamas, kad administracinio nusižengimo protokole teisės vairuoti atėmimas nebuvo numatytas, tačiau skundžiamu nutarimu ši poveikio priemonė buvo paskirta. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad iš pradžių jam buvo skirta 240 Eur bauda, o vėliau priimtame nutarime jos dydis buvo padidintas iki 325 Eur. Be to, pareiškėjas prašė atsižvelgti į jo šeiminę padėtį – jis augina dvejų metų vaiką, kurį darbo dienomis veža į darželį ir po darbo pasiima iš jo, todėl teisės vairuoti atėmimas jam sukeltų kasdienių sunkumų.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Nagrinėjamoje byloje Institucijos nutarimu L. S. yra pripažintas padaręs ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, taikant BK 38 straipsnio nuostatas, už tai jam buvo paskirta 325 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 6 mėnesių. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo byloje nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sušvelninti asmens teisinę padėtį.

ANK 415 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

ANK 415 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

ANK 415 straipsnio 5 dalis, be kita ko, numato, kad transporto priemonių su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki trijų šimtų keturiasdešimt eurų.

ANK 415 straipsnio 8 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas). Pavyzdžiui, šiuo atveju galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas).

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas L. S. paaiškino, kad administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčija, savo kaltę pripažįsta ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjas nurodė nesutinkantis tik su jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams – taikymu. Paaiškino, kad 2026 m. kovo 26 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole jam buvo nurodyta 240 Eur bauda, tačiau jokių duomenų apie galimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą protokole nebuvo. Tik 2026 m. gegužės 11 d. priimtu Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo paskirta ne tik didesnė – 325 Eur – bauda, bet ir papildoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui. Pareiškėjas taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad augina dvejų metų vaiką, kurį darbo dienomis turi vežti į darželį ir po darbo pasiimti iš jo.

Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-289-493/2023). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga kasdieniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Todėl vien aplinkybė, kad pareiškėjas augina mažametį vaiką ir naudojasi transporto priemone šeimos poreikiams užtikrinti, negali būti laikoma savarankišku pagrindu netaikyti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui sukeltų tam tikrų kasdienių nepatogumų, tačiau tokios pasekmės yra įprastas administracinės atsakomybės taikymo rezultatas ir savaime nelaikytinos išskirtinėmis.

Kita vertus, teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes jų visumoje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir panaikinti pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Teismas sutinka su Institucijos argumentais, kad pareiškėjo nurodomi šeiminiai nepatogumai, susiję su būtinybe vežti mažametį vaiką į darželį ir jį pasiimti po darbo, savaime nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Vis dėlto ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą šioje byloje lemia ne pareiškėjo šeiminė padėtis, bet susiklosčiusių aplinkybių visuma. Visu pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui 2026 m. kovo 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad protokole pareiškėjui buvo numatyta 240 Eur bauda, tačiau nebuvo nurodyta, kad jam gali būti ar bus skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tik 2026 m. gegužės 11 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo paskirta galutinė 325 Eur bauda ir papildomai pritaikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Tokiu būdu pareiškėjo teisinė padėtis, lyginant ją su protokole nurodytomis pasekmėmis, buvo pabloginta. Be to, pareiškėjas kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, taip pat byloje nenustatyta papildomų aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog vien piniginė nuobauda būtų akivaizdžiai nepakankama administracinės atsakomybės tikslams pasiekti.

Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo protokolas nėra vien formalus procesinis dokumentas. Jis informuoja asmenį apie jam inkriminuojamą veiką, numatomą teisinį vertinimą bei galimas atsakomybės pasekmes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai galėjo manyti, kad jam bus taikoma tik piniginė nuobauda, nes teisės vairuoti transporto priemones atėmimas protokole apskritai nebuvo nurodytas.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ANK 415 straipsnio 8 dalis nenustato privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už ANK 415 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad už ANK 415 straipsnio 5 dalyje nustatytą pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti skiriamas, tačiau nėra nustatęs pareigos tokią poveikio priemonę taikyti kiekvienu atveju. Vadinasi, institucija, spręsdama dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju privalo individualiai įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes ir motyvuoti, kodėl vien piniginė nuobauda nėra pakankama administracinės atsakomybės tikslams pasiekti. Šiuo atveju, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog vien paskirta piniginė nuobauda būtų akivaizdžiai nepakankama administracinės atsakomybės tikslams pasiekti.

Teismas pažymi, kad administracinio poveikio priemonės paskirtis nėra vien nubausti pažeidėją, bet ir užtikrinti prevencinius tikslus, skatinti teisės aktų laikymąsi bei užkirsti kelią naujiems pažeidimams. Vis dėlto administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo principą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo vairuojama transporto priemonė būtų sukėlusi eismo įvykį, kad būtų atsiradę žalingų pasekmių tretiesiems asmenims ar kad būtų buvusi sukelta reali grėsmė eismo saugumui, peržengianti pačio pažeidimo sudėtyje numatytą pavojingumą. Pareiškėjas pažeidimo neginčijo, savo kaltę pripažino ir dėl padaryto nusižengimo gailėjosi.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad formalus ANK 415 straipsnio 8 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) priimto 2026 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria L. S. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui, panaikinti, paliekant galioti paskirtą piniginę baudą – 325 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo L. S. skundą tenkinti. Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo ir panaikinti L. S. paskirtą specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) 6 (šešių) mėnesių terminui. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Juodis