Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-541-821/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-08-19
Bylos Nr.: A-541-821/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-08886-2023-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Iveta Pelienė (pran.)
Pareiškėjas: A. A.
Atsakovas: Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Administracinė byla Nr. A-541-821/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08886-2023-0 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 19 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Imuniteto valdybos 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 5-S-18946 „Dėl skundo“ (toliau – ir Departamento sprendimas, Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 21RE(AG-651/04-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodė, kad jis su 2023 m. rugpjūčio 3 d. skundu kreipėsi į atsakovą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) darbuotojų (pareigūnų) veiksmų, kurie, pareiškėjo teigimu, jį neteisingai apkaltino autoįvykio sukėlimu, tyrimo metu neskyrė eismo įvykio ekspertizės, o kai ji buvo atlikta – nevertino jos duomenų. Į pareiškėjo skundą buvo atsakyta Departamento Sprendimu, su kuriuo pareiškėjas nesutiko, todėl su 2023 m. rugsėjo 11 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Departamento Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, tačiau Komisija sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas teigė, kad Departamentas priimtame Sprendime nurodė, jog pareiškėjo skundas dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų atliekant administracinio nusižengimo tyrimą dėl eismo įvykio nebus nagrinėjamas, nes atsakovas nėra įgaliotas spręsti pareigūnų atliktų procesinių veiksmų ir jau priimtų sprendimų administracinių nusižengimų byloje pagrįstumo ir teisėtumo klausimų. Pareiškėjas sutiko su šia atsakovo pozicija dėl administracinių nusižengimų veiksmų ir sprendimų vertinimo, tačiau, pareiškėjo manymu, Departamentas nepagrįstai neįvertino skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su galima policijos pareigūnų korupcija. Komisija sprendime taip pat nepagrįstai nurodė, kad neturi teisės įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą, nes, pareiškėjo teigimu, viena iš Departamento funkcijų yra viešosios tvarkos palaikymas, eismo automobilių keliais priežiūra, leidimų ir licencijuojamos veiklos priežiūra; Departamentas atlieka tarnybinių nusižengimų, darbo pareigų pažeidimų policijos įstaigose tyrimą, kaupia, tvarko ir analizuoja informaciją apie policijos įstaigų personalo veiklos teisėtumo pažeidimus, numato ir vykdo jų prevencijos priemones, t. y. atsakovas turi teisę atlikti patikrinimą dėl pareigūnų veiksmų.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti arba administracinę bylą nutraukti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas už tai, jog jis 2021 m. lapkričio 9 d. 08.20 val., vairuodamas transporto priemonę, buvo neatidus, važiuodamas šalutiniu keliu nevykdė kelio ženklo „204“ (STOP) reikalavimo, įvažiuodamas į sankryžą nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. Pareiškėjas jam paskirtą baudą ginčijo teisme, tačiau teismai paliko galioti nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas, pripažindami, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai ir teisėtai. Atsakovas teigė, kad šiuo atveju visos tiek eismo įvykio, tiek pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (o taip pat ir pareiškėjo prašymas dėl tyrimo atnaujinimo) buvo išsamiai ištirtos, priimti procesiniai sprendimai patikrinti apeliacine tvarka ir yra įsiteisėję, t. y. įgiję res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią.

Atsakovas paaiškino, kad Departamente buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo jis reikalavo atlikti tyrimą ir iš naujo įvertinti eismo įvykio aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos ir dėl jų priimti įsiteisėję teismų sprendimai. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų, kompetentingų institucijų nevertintų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas nurodė tik subjektyvias prielaidas apie pareigūnų, atlikusių jo padaryto administracinio nusižengimo tyrimą, galimą suinteresuotumą (korupciją). Atsakovas teigė, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo motyvuotai atsakyta, jog asmenų pateikiami skundai apie administracinės teisenos metu netinkamą pareigūnų įrodymų rinkimą, jų vertinimą bei netinkamų proceso veiksmų, sprendimų, nutarimų priėmimą negali būti vertinami policijoje, nes policijos pareigūno proceso veiksmų, priimtų sprendimų, nutarimų administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat byloje surinktų įrodymų kokybę ir atliktus procesinius veiksmus turi teisę vertinti tik teismai, todėl skundžiami Kauno AVPK darbuotojų (pareigūnų) veiksmai, priimti procesiniai sprendimai atliekant aptariamą administracinio nusižengimo tyrimą Departamento nebus vertinami ir nagrinėjami.

Atsakovo vertinimu, priimtas Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis ir negalintis sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje, tačiau jie jau įgijo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, todėl nei atsakovo, nei teismo iš naujo nebegali būti kvestionuojami.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, Komisijos sprendimas taip pat yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija sprendime nurodė ir išaiškino pareiškėjui, kad ji ikiteismine tvarka sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje pagal jai priskirtą kompetenciją dėl administracinių aktų, kurie asmenims sukelia teisines pasekmes. Komisijos vertinimu, Departamento Sprendimas pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir dėl to negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Su tokia Komisijos sprendime padaryta išvada atsakovas sutinka ir jai pritaria.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. A. skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde sutiko su Departamento pozicija dėl administracinių nusižengimų veiksmų ir sprendimų vertinimo, t. y. jog atsakovas nėra įgaliotas spręsti pareigūnų atliktų procesinių veiksmų ir jau priimtų sprendimų administracinių nusižengimų byloje pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, tačiau pareiškėjas mano, jog Departamentas nepagrįstai neįvertino jo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su galima policijos pareigūnų korupcija. Taip pat pareiškėjas teigė, kad Komisija nepagrįstai nurodė, jog neturi teisės įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, teigdamas, kad jam nebuvo atsakyta į jo skunde iškeltus klausimus dėl galimos Kauno AVPK pareigūnų korupcijos, siekia, jog dėl policijos pareigūnų būtų pradėtas tarnybinis patikrinimas bei sprendžiamas jų tarnybinės atsakomybės klausimas.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus ir Sprendimo turinį bei jo priėmimo pagrindus, pažymėjo, kad Departamentas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus dėl policijos pareigūnų veiksmų atliekant administracinio nusižengimo tyrimą dėl eismo įvykio, pakankamai aiškiai, suprantamai ir motyvuotai atsakė pareiškėjui. Kaip galima spręsti iš pareiškėjo skundo turinio (skundo pabaigoje formuluojamų klausimų), jame pareiškėjas kėlė abejones dėl policijos pareigūnų atlikto administracinio nusižengimo tyrimo objektyvumo, tačiau Departamentas Sprendime pareiškėjui aiškiai nurodė, jog policijos pareigūnų veiksmų, priimtų sprendimų, nutarimų administracinio nusižengimo byloje pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat byloje surinktų įrodymų kokybę bei atliktus procesinius veiksmus turi teisę vertinti tik teismas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, teismai (Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN-62-530/2023) pasisakė dėl 2021 m. lapkričio 9 d. kilusio eismo įvykio ir pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo. Teismas minėtoje byloje padarė išvadą, jog pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai ir teisėtai, o Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 24 d. nutarimas, priimtas dėl pareiškėjo, yra teisėtas. Teismų procesiniuose sprendimuose nėra pasisakyta apie netinkamus / neteisėtus administracinio nusižengimo bylos tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmus, surinktų įrodymų kokybę ar procesinių veiksmų atlikimą.

Teismas vertino, kad atsakovas Sprendime pagrįstai vadovavosi Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatomis (9.3 p.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika nagrinėjant bylas dėl raštų, kuriais asmenys informuojami apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus. Atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog šioje situacijoje Departamentas negali nei nagrinėti, nei vertinti pareiškėjo skunde nurodytų policijos pareigūnų procesinių veiksmų. Pareiškėjui Sprendime buvo detaliai išaiškinta, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmenys, nurodydami policijos pareigūnų galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų, jie tik turi būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Teismas sprendė, kad Sprendime pateikto atsakymo turinys buvo pakankamai informatyvus ir nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo keliami klausimai dėl pareigūnų netinkamo (korumpuoto) elgesio gali būti susiję arba su viešuoju interesu, kurį ginti pareiškėjas nėra įgaliotas, arba su pareiškėjo interesais tiek, kiek tai susiję su ištirto įvykio aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio aplinkybių klausimai jau yra išspręsti kitose bylose, todėl Departamentui nėra pagrindo abejoti tokio tyrimo objektyvumo. Taigi šiuo aspektu yra pagrįstas atsakovo atsakymas, kad nutarimų administracinių nusižengimų bylose teisėtumo klausimas nėra Departamento kompetencija.

Teismas akcentavo, kad iš pareiškėjo nebuvo atimta galimybė savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti teismine tvarka. Tai, kad pareiškėjo netenkina, jog tarnybinis patikrinimas dėl Kauno AVPK policijos pareigūnų nebuvo pradėtas, nereiškia, kad paties Sprendimo turinys yra nepagrįstas ir dėl to jis turi būti panaikintas.

Teismo vertinimu, Sprendimas buvo priimtas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytą administracinę procedūrą, nepažeidžiant nurodytos tvarkos ir terminų, todėl yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, dėl to nėra pagrindo jį naikinti.

Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimą nurodė, kad pareiškėjo interesas šioje byloje yra nukreiptas būtent į Sprendimo panaikinimą. Teismas iš esmės išnagrinėjo ginčą dėl Sprendimo teisėtumo, todėl nėra pagrindo panaikinti Komisijos sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą (kas reikštų, kad ginčas būtų grąžintas nagrinėti Komisijai).

III.

Pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus: nuotraukas ir garso įrašus; transporto priemonės „Audi A3“ techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą; eismo įvykio aprašą; L. B. elektroniniu paštu persiustas sugadinto telefono ir kompiuterio nuotraukas; administracinio nusižengimo protokolą; prašymą dėl ekspertizės skyrimo; pareiškėjo antrą prašymą dėl ekspertizės skyrimo; 2022 m. vasario 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje; eksperto išvadą Nr. MV2022-46; Kauno AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą; eismo įvykio nuotraukas; Kauno AVPK tyrėjo atsiliepimą Kauno apylinkės teismui; Kauno AVPK patrulio tarnybinį pranešimą; Kauno AVPK kriminalinės policijos tyrėjos tarnybinį pranešimą; L. B. paaiškinimą; pareiškėjo paaiškinimą; transporto priemonės „Volvo XC60“ techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą; prašymą institucijai, pradėjusiai nusižengimo teiseną, dėl proceso atnaujinimo administracinio nusižengimo byloje; eismo įvykio nuotraukos; duomenis apie dokumentų pateikimą; skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams; Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį; skundą Kauno apygardos teismui; Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį; skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams; eismo įvykio aplinkybių paaiškinimą; Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį; atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui; prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka; Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį; skundą Departamento Imuniteto valdybos viršininkui; Departamento Imuniteto valdybos atsakymą (Sprendimą); skundą Komisijai; Komisijos sprendimą; skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui; patikslintą skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį; Departamento atsiliepimą; pareiškėjo atsikirtimus; Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartį; pirmosios instancijos teismo sprendimą; akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ paaiškinimą; prašymą dėl informacijos suteikimo ir pagalbos ADB „Gjensidige“; atsakymą ADB „Gjensidige“.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, tiek pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, tiek ankstesni teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes buvo priimti neįvertinus pareiškėjo paaiškinimų, eismo įvykio vietoje darytų ir pateiktų nuotraukų, neteisingai nurodant leistiną važiavimo greitį, automobilių apgadinimus, nepašalinus prieštaravimų išreikalaujant ir įvertinant vaizdo kamerų įrašus, neįvertinus eksperto išvadų, kas iš esmės lėmė neteisingų ir neteisėtų sprendimų priėmimą.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis nėra kaltas dėl 2021 m. lapkričio 9 d. įvykusio eismo įvykio. Pareiškėjas nurodo aplinkybes apie įvykusį autoįvykį ir jo pastangas, siekiant įrodyti ir pagrįsti savo įvykių versiją.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad jis, kreipdamasis į Departamento Imuniteto skyrių dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, kurie netinkamai išnagrinėjo skundą, nevertino kelio atkarpai nustatyto greičio ribojimo, neskyrė eismo įvykio ekspertizės, o kai ji buvo atlikta – neįvertino jos duomenų, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas dėl pareiškėjo kaltės eismo įvykio metu, tikėjosi, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės bus iš naujo patikrintos. Tačiau Departamentas Sprendime neįžvelgė pažeidimų pareigūnų veiksmuose dėl klaidinančių automobilio numerių, skirtingų automobilių apgadinimo duomenų įrašymo į protokolą ir skundo nagrinėjimo terminų.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Departamento pozicija šioje administracinėje byloje buvo išsamiai išdėstyta atsiliepime į pareiškėjo skundą, savo poziciją atsakovas visiškai palaiko ir jos motyvų nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, teismo sprendimas priimtas tinkamai įsigilinus į bylos medžiagą, išnagrinėjus šalių pateiktus argumentus, yra išsamus ir motyvuotas, atitinka esamą teisinį reguliavimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Pareiškėjas A. A. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsikirtimus į atsakovo Departamento atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus argumentus, kartu prašymą administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes skundas paduotas asmens padėtį sunkinančiais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.

Pareiškėjas A. A. prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes skundas paduotas asmens padėtį sunkinančiais pagrindais. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017). Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Bylos proceso šalių pozicija ir visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. 5-S-18946 „Dėl skundo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-3615-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 21149711513 (toliau – ir Nutarimas Nr. 1) buvo nubaustas už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 9 d. 08.20 val., vairuodamas transporto priemonę, buvo neatidus, važiuodamas šalutiniu keliu nevykdė kelio ženklo „204“ (STOP) reikalavimo, įvažiuodamas į sankryžą nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Nutarimu Nr. 1 konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 8, 9, 154 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, už kurį pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu Nr. 1, padavė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. birželio 16 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-266-917/2022 pareiškėjo skundą atmetė, konstatuodamas, jog pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta, protokolas administracinio nusižengimo byloje surašytas ir Nutarimas Nr. 1 priimtas institucijai surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių inkriminuoto nusižengimo požymius. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-235-397/2022 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, jog būtent dėl pareiškėjo padarytų KET pažeidimų, jam nesilaikant įvažiavimo iš šalutinio į pagrindinį kelią reikalavimų, įvyko šioje byloje vertinamas eismo įvykis. Tai, jog pareiškėjas savaip vertina eismo įvykį ir neigia savo kaltę, nėra pagrindas abejoti institucijos atliktu tyrimu, teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir skirti šioje byloje eismo įvykio ekspertizę pareiškėjo prašomais klausimais.

Pareiškėjas pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Kauno AVPK Nutarimą Nr. 1, Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno AVPK. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad institucija ir teismai netinkamai nustatė ANK 417 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymį – asmens kaltę, nenustatė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo veiksmų ir kilusio eismo įvykio, taip pat netinkamai taikė ANK 569, 639 straipsnius, 627 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 627 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 640 straipsnį; pareiškėjas teigė, kad eismo įvykis tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su „Audi A3“ vairuotojo padarytais KET 9, 127 punktų pažeidimais, kad dėl eismo įvykio nėra pareiškėjo kaltės, tačiau šios aplinkybės byloje nebuvo tirtos; pareiškėjo vertinimu, institucija ir teismai privalėjo įvertinti, ar automobilio „Audi A3“ vairuotojas tinkamai laikėsi KET reikalavimų, o nustatę, jog KET nebuvo laikytasi – spręsti dėl šio vairuotojo padarytų pažeidimų priežastinio ryšio su kilusiu eismo įvykiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi byloje Nr. DOK-5398/2022 atsisakė priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, konstatuodamas, kad pareiškėjo paduotame prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nenurodyta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų buvimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savaip vertina ir aiškina eismo įvykio aplinkybes, dėsto savo poziciją dėl eismo įvykio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teismuose, taip pat tvirtina, kad nėra jo kaltės, o eismo įvykio tyrimas buvo atliekamas neteisingai, kad dėl eismo įvykio yra kaltas automobilio „Audi A3“ vairuotojas, tačiau pareiškėjo pateikta versija dėl įvykusio eismo įvykio ir jo tyrimo aplinkybių nepatvirtina administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų, t. y. esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, buvimo ir nėra atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas.

Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 14 d. pateikė Kauno AVPK prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK 21149711513 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes pareiškėjas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Impulsana“ su prašymu dėl eismo įvykio ekspertizės atlikimo ir 2022 m. spalio 6 d. gavo eksperto išvadą MV 2022-46, kurioje detaliai nurodyta įvykio eigą ir aplinkybės, kurios lėmė eismo įvykio kilimą; pareiškėjas teigė, kad atlikus eismo įvykio ekspertizę, ekspertizės išvadoje nurodyta, jog techniniu požiūriu nepriimtini „Audi A3“ vairuotojo veiksmai – prieš pat eismo įvykį važiavo apie 51 km/h greičiu, viršydamas maksimalų leistiną duotoje gatvės atkarpoje greitį (30 km/h), – vertintini kaip turėję priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, nes važiuojant ne didesniu nei leistinas greičiu ir laiku sureagavus į eismo pavojų, šis vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę, efektyviai stabdant, sustabdyti vairuojamą automobilį iki buvusio susidūrimo vietos ir eismo įvykis šiuo atveju nebūtų kilęs; pareiškėjo vertinimu, šios išvados patvirtina, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio ir buvo nepagrįstai nubaustas dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas Nr. 2) atsisakė pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 21149711513. Nutarime Nr. 2 nurodyta, kad eksperto išvados negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam aplinkybių vertinimui. Nutarime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, pateikė situacijos teisinį vertinimą, argumentuodamas tuo, jog net jei automobilio ,, Audi A3“ vairuotojas būtų viršijęs leistiną greitį, pareiškėjas vis tiek jam sudarė kliūtį ir dėl greičio viršijimo automobilio ,, Audi A3“ vairuotojui būtų sudėtingesnė techninė galimybė išvengti susidūrimo. Taigi eksperto nustatytas tikslus automobilio ,, Audi A3“ važiavimo greitis šiuo atveju neturi esminės reikšmės pareiškėjo veiksmų teisiniam vertinimui, byloje buvo surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie patvirtina, jog būtent dėl pareiškėjo padarytų KET pažeidimų, jam nesilaikant įvažiavimo iš šalutinio į pagrindinį kelią reikalavimų, įvyko eismo įvykis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Nutarimu Nr. 2, padavė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kurie 2023 m. vasario 2 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-146-1129/2023 pareiškėjo skundą atmetė. Teismas, susipažinęs ir įvertinęs pareiškėjo pateiktą skundą bei kartu su juo pateiktą ekspertizės išvadą, neturėjo pagrindo nesutikti su skundžiamo Nutarimo Nr. 2 motyvais, nes pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis, o dalies jų egzistavimas apskritai yra nepagrįstas. Teismas, vertindamas kartu su pareiškėjo skundu pateiktą eksperto išvadą, sprendė, jog išvadoje nurodytos aplinkybės, o būtent – nustatytas automobilio ,,Audi A3“ važiavimo greitis – savaime neturi jokios įtakos kitokiam pareiškėjo veiksmų teisiniam vertinimui, nes šios aplinkybės nekeičia jo padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą; teismas sutiko su institucijos pozicija, jog ekspertas pateikė išvadas eismo įvykio aplinkybes vertindamas techniniu požiūriu, tačiau proceso dalyvių paaiškinimų atitikinimą byloje nustatytoms aplinkybėms nustato ir teisinį proceso dalyvių veiksmų vertinimą, remdamasis vidiniu įsitikinimu ir byloje surinktų įrodymų visuma, atlieka ne ekspertinę išvadą teikiantis subjektas, bet bylą nagrinėjantis teismas. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-530/2023 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartį palikto nepakeistą ir atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas su 2023 m. rugpjūčio 3 d. skundu kreipėsi į Departamento Imuniteto valdybą dėl Kauno AVPK darbuotojų (pareigūnų) veiksmų, kurie, pareiškėjo teigimu, jį neteisingai apkaltino autoįvykio sukėlimu, tyrimo metu neskyrė eismo įvykio ekspertizės, o kai ji buvo atlikta – nevertino jos duomenų.

Departamentas šioje byloje ginčijamu Sprendimu pateikė atsakymą į pareiškėjo skundą ir nurodė, kad jis (atsakovas) nėra įgaliotas spręsti pareigūnų atliktų procesinių veiksmų ir jau priimtų procesinių sprendimų administracinių nusižengimų byloje pagrįstumo ir teisėtumo, nes administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų kokybę ir atliktus procesinius veiksmus turi teisę vertinti tik teismai, todėl skundžiami Kauno AVPK pareigūnų veiksmai, priimti procesiniai sprendimai atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, Departamento nebus vertinami ir nagrinėjamai; Sprendime pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, kad pagal suformuotą teismų praktiką tarnybinis patikrinimas nėra laikomas asmens galbūt pažeistų teisių gynimo būdu, nes jo išvados gali sukelti teisines pasekmes tik tikrinamam pareigūnui; asmuo neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų, jis įgyja teisę tik būti informuotas apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri Komisijos sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vertindama, kad pareikėjo ginčijamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas, kuris jam nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniam teisme objektu.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Departamento ir Komisijos sprendimus. Pareiškėjas skundą iš esmės grindė argumentais, kad Departamentas turėjo įvertinti jo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su galima policijos pareigūnų korupcija, kuri, pareiškėjo vertinimu, lėmė tai, kad jis buvo nepagrįstai apkaltintas eismo įvykio sukėlimu.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad Departamentas laiku, aiškiai ir motyvuotai atsisakė pareiškėjui į jo skunde keliamus klausimus; Departamentas Sprendime aiškiai nurodė, jog policijos pareigūnų veiksmų, priimtų sprendimų, nutarimų administracinio nusižengimo byloje pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat byloje surinktų įrodymų kokybę bei atliktus procesinius veiksmus turi teisę vertinti tik teismas; įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuota, kad pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, teismų procesiniuose sprendimuose nėra pasisakyta apie netinkamus / neteisėtus administracinio nusižengimo bylos tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmus, surinktų įrodymų kokybę ar procesinių veiksmų atlikimą; nagrinėjamu atveju eismo įvykio aplinkybių klausimai jau yra išspręsti kitose bylose, todėl Departamentas negali nei nagrinėti, nei vertinti pareiškėjo skunde nurodytų policijos pareigūnų procesinių veiksmų administracinio nusižengimo tyrime.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio, nurodo, jog tiek pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, tiek ankstesni teismų procesiniai sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes buvo priimti neįvertinus pareiškėjo paaiškinimų, eismo įvykio vietoje darytų ir pateiktų nuotraukų, neteisingai nurodant leistiną važiavimo greitį, automobilių apgadinimus, nepašalinus prieštaravimų išreikalaujant ir įvertinant vaizdo kamerų įrašus, neįvertinus eksperto išvadų, kas iš esmės lėmė neteisingų ir neteisėtų sprendimų priėmimą. Pareiškėjas nurodo tikėjęsis, kad jo skunde išdėstytos aplinkybės bus iš naujo patikrintos. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia įrodymus (žr. nutarties 19 p.), susijusius, be kita ko, su autoįvykio tyrimu ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, pirmiausia pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas, nutaria nepridėti prie bylos pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų, nes dalis šių įrodymų (šios administracinės bylos procesiniai dokumentai) jau yra pateikti į bylą, o kita dalis (eismo įvykio tyrimo ir kitų teismų bylų medžiaga) nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. Departamento atsakymo (Sprendimo) į pareiškėjo skundą pagrįstumu ir teisėtumu.

Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

VI.

Iš pareiškėjo šioje byloje pateiktų procesinių dokumentų ir juose nurodytų argumentų (skundo Departamento Imuniteto valdybai, skundo pirmosios instancijos teismui, apeliacinio skundo ir kitų dokumentų) galima daryti išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Departamento Imuniteto skyrių, siekė, jog 2021 m. lapkričio 9 d. eismo įvykio, kurio sukėlimu įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, aplinkybės būtų įvertintos iš naujo ir atliktas tyrimas dėl policijos pareigūnų procesinių veiksmų administracinio nusižengimo bylos tyrime, o pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nurodytos šios nutarties 32–38 punktuose, patvirtina, kad dėl eismo įvykio ir pareiškėjo administracinio nusižengimo aplinkybių yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kurie bylos šalims yra įgiję res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią.

ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010).

Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią.

Materialieji sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2422-502/2023; 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-464-968/2025).

Teisės teorijoje akcentuojama, jog būtent teismo sprendimai kartu su pozityviosios teisės normomis garantuoja tam tikrą visuomenės gyvenimo stabilumą, visuomeninių santykių apibrėžtumą ir aiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-54/2012).

Vadovaujantis šios nutarties 50–53 punktuose pateiktais išaiškinimais, įsiteisėjusios Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-266-917/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-235-397/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje Nr. DOK-5398/2022, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-146-1129/2023 ir Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-530/2023 yra įgijusios res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) ir prejudicinę galias, todėl šių administracinių bylų dalyviai nebegali iš naujo ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Taigi, nepaisant to, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje ginčija Departamento Sprendimo (atsakymo į pareiškėjo skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų) teisėtumą, tačiau minėtose administracinio nusižengimo bylose yra nustatyti prejudiciniai faktai, įskaitant dėl Nutarimo Nr. 1 teisėtumo, kurie iš naujo neįrodinėjami, todėl pareiškėjas nepagrįstai šioje byloje siekia, kad Departamentas iš naujo įvertinų eismo įvykio aplinkybes ir policijos pareigūnų atliktus veiksmus administracinio nusižengimo tyrime.

Teisėjų kolegija pažymi, kad policijos pareigūnų atliktų procesinių veiksmų teisėtumas visų pirma yra reikšmingas vertinant policijos pareigūnų fiziniam asmeniui (šiuo atveju – pareiškėjui) pagal ANK pritaikytos sankcijos pagrįstumą ir teisėtumą. Nagrinėjamu atveju Nutarimo Nr. 1, kuriuo pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už eismo įvykio sukėlimą, pagrįstumas ir teisėtumas buvo įvertintas Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-266-917/2022 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-235-397/2022 (pagrindo priimti pareiškėjo prašymą dėl administracinio nusižengimo bylų atnaujinimo nenustatė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi byloje Nr. DOK-5398/2022), konstatuojant, jog pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, ir nenustačius esminių pažeidimų, turinčių įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (pareiškėjo) procesinėms teisėms ar keičiančių nustatytas byloje faktines aplinkybes bei turinčių reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikacijai. Ginčo eismo įvykio aplinkybės taip pat buvo papildomai įvertintos (atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus (ekspertizės išvadą)) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-146-1129/2023 ir Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-530/2023, pareiškėjui ginčijant Nutarimą Nr. 2, kuriuo institucija atsisakė pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 21149711513.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pareiškėjo nebuvo atimta galimybė (teisė) savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti teismine tvarka. Pareiškėjas aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, jo skundus ir juose nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus nagrinėjo ir vertino skirtingų instancijų teismai, kuriems nekilo abejonių dėl Kauno AVPK pareigūnų atlikto pareiškėjo administracinio nusižengimo tyrimo ir nusižengimo kvalifikavimo (taip pat ir kaltės klausimo).

Departamentas Sprendime pagrįstai pareiškėjui nurodė, kad policijos pareigūnų proceso veiksmų, priimtų sprendimų / nutarimų administracinio nusižengimo bylose pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų kokybę ir atliktus procesinius veiksmus turi teisę vertinti tik teismai. Departamentas, atsisakydamas atlikti pareiškėjo prašomą tarnybinį patikrinimą, pagrįstai vadovavosi Tvarkos aprašo 9.3 papunkčio nuostatomis, pagal kurias tarnybinis patikrinimas neatliekamas nustačius, jog skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno ar pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, proceso veiksmai ir nutarimai yra priimti atliekant ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo tyrimą. Taip pat Departamentas tinkamai pareiškėjui išaiškino, kad pagal suformuotą teismų praktiką tarnybinis patikrinimas nėra laikomas asmens galbūt pažeistų teisių gynimo būdu, nes jo išvados gali sukelti teisines pasekmes tik tikrinamam pareigūnui; asmuo neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų, jis įgyja teisę tik būti informuotas apie konkretaus tarnybinio patikrinimo (ar jo nepradėjimo) rezultatus.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Departamento Sprendimu pareiškėjui pateiktą atsakymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme ir VAĮ nustatytus reikalavimus, pagrįstai sprendė, kad atsakovas laiku, aiškiai, suprantamai ir motyvuotai atsakė pareiškėjui, todėl priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį aktą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, o pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėArūnas SutkevičiusDalia Višinskienė