Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Raimondos Jačiauskienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 (toliau – NUT1) pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta arešto bausmė – 81 (aštuoniasdešimt vienai) parai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir NUT1 paskirta sumažinta bausmė – areštas 54 (penkiasdešimt keturioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmės pridėta visa neatlikta baudos bausmė – 20 MGL (1000 Eur) (vieno tūkstančio eurų) dydžio bauda pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 54 (penkiasdešimt keturių) parų areštas ir 20 MGL (1000 Eur) (vieno tūkstančio eurų) bauda.

NUT1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios nuspręsta palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtas bausmes – panaikinti.

Nuspręsta iš NUT1 konfiskuoti pinigines lėšas kaip nusikalstamos veikos rezultatą ir iš NUT1 išieškoti valstybės naudai 21,74 Eur (dvidešimt vieną eurą ir septyniasdešimt keturis centus).

n u s t a t ė : Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliaciniame skunde klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės nėra keliamas. Skunde iš esmės prašoma peržiūrėti nuosprendžio dalį dėl NUT1 nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi. Įvertinant tai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, NUT1 padarė neatlikęs ankstesniu 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir dėl to nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 64 straipsnio taisykles. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, patikrina ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant NUT1 bausmę.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 276-1073/2020, Nr. 2K-111-511/2021, Nr. 2K- 125- 689/2021, Nr. 2K-155-489/2023).

Skirdami bausmes teismai visada remiasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė.

Skundžiamu nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Baudžiamajame įstatyme už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įtvirtintos šios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas NUT1 už nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – areštą. Įvertinus aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to NUT1 buvo nubaustas per griežtai.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas NUT1 bausmę, Kauno apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalį ir nustatė, kad NUT1 yra teistas 12 kartų, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės baudos neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirba. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad NUT1 buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 28 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu BK 27 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažintas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes ir tai, jog nuteistasis, Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 27 d. posėdžio metu, nurodė, kad prašo teismo jam paskirtą areštą pakeisti į lygtinumą (bausmės vykdymo atidėjimą), teismas daro išvadą, kad bausmės rūšys šiuo atveju parinktos tinkamai, todėl šiuo klausimu daryti kitokių išvadų, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis turėjo bendrinti taikydamas ne BK 64 straipsnio, o BK 63 straipsnio nuostatas. Prokurorė skunde nurodo, kad nuosprendis šioje dalyje turėtų būti pakeistas, nes jos manymu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Prokurorė skunde siūlo nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmes iš dalies sudedant.

NUT1, Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 42 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 MGL (1000 eurų) bauda, jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta – 42 parų arešto bausmė ir 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudos bausmė, baudos nesumokėjęs.

NUT1 už nusikalstamą veiką padarytą 2025 m. spalio 1 d., Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis. Teismas tokį savo sprendimą pagrindė tuo, kad NUT1 naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu 2025 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės.

Bausmių subendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. BK 63 straipsnyje nustatyta, kad pagal jame reglamentuotas taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 64 straipsnį, bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-654/2023, 2K-86-511/2026).

Įvertinus aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pritaria prokurorei ir konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiu netinkamai pritaikė BK 64 straipsnio taisykles bendrinant bausmę su Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Skundžiamame nuosprendyje, Kauno apylinkės teismas taikydamas bausmių subendrinimą pagal BK 64 straipsnį nurodė, kad NUT1 naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu Kauno apylinkės teismo argumentu, kadangi NUT1 nusikalstamą veiką, už kurios padarymą buvo pripažintas kaltu skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, padarė iki Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio priėmimo (veika padaryta 2025 m. spalio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, šiais teismų galutiniais procesiniais sprendimais paskirtos bausmės, kaip ir nurodė prokurorė, turėjo būti subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnyje nustatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis.

BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimą, be kitų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų, teismas taiko tada, kai laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, pavyzdžiui, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2A-7-222/2016). Taip pat vertinat BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-268/2008, Nr. 2K-519/2013, Nr. 2A-2/2014, Nr. 2A-6-495/2022).

Remiantis pateiktais išaiškinimais, teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamos bylos atveju NUT1 padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi savo pavojingumu ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu nuteistas už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, o Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiu nuteistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės prašymu bausmes NUT1 subendrinti pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, kadangi bausmės NUT1 turi būti subendrintos pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą ir 9 dalį, remiantis tuo, kad padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos skirtingoms kategorijoms.

Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalimi, kuria NUT1 paskirta bausmė subendrinta su 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, pažeidė bausmių subendrinimo taisykles, nes NUT1 padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. NUT1 paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, t. y. griežtesnei 54 parų arešto bausmei apimant švelnesnę 42 parų areštą ir 20 MGL (1000 eurų) baudą ir skiriant subendrintą bausmę – 54 parų areštą. Atsižvelgiant į tai, ši baudžiamojo įstatymo taikymo klaida taisytina keičiant skundžiamą nuosprendį (BPK 328 straipsnio 1 dalis), bei prokurorės skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teisme 2026 m. gegužės 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. gegužės 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 62,50 Eur už nuteistajam NUT1 suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese. Pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Kauno apygardos teismui buvo pateikta po to, kai teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 27 d. išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje pareikštas prašymas iš nuteistojo valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl nuteistojo NUT1 atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies, 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam NUT1 paskirtų bausmių bendrinimo pagal BK 64 straipsnio nuostatas pakeisti:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajam NUT1 skirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtą 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę ir 20 MGL (1000 Eur) (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausme ir nustatyti galutinę subendrintą 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti visą ar iš dalies pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nuosprendį atliktą bausmę.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. gegužės 28 d. prašymą iš nuteistojo NUT1 išieškoti 62,50 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme palikti nenagrinėtą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.