- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-19
- Bylos Nr.
- eTA-159-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03173-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Iveta Pelienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijaus Šileikio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba), 10 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2025 m. balandžio 23 d. atliktame patikrinime nustatyta, jog 2 būrio koridoriuje įrengtos rūkymo patalpos lange sumontuotas mechaninis oro šalinimo ventiliatorius. Pagal atliktus laboratorinius matavimus buvo nustatyta, kad šalinimo oro kiekis, skaičiuojant 1 kv. m šios patalpos grindų, buvo 25,8 kub. m / h ir tai neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ (toliau – ir HN 122:2006) 12 punkto reikalavimo, kad į rūkymo šalinimo vietas oro kiekis, skaičiuojant 1 kv. m šios patalpos grindų, turi būti ne mažesnis kaip 72 kub. m / h. Parametrai neatitiko daugiau nei du kartus. Tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – ir Vilniaus kalėjimas) pareigūnai nekreipdavo dėmesio į pareiškėjo nusiskundimus. Pareiškėjas turėjo kentėti šias sveikatai kenksmingas sąlygas. Pareiškėjo skundas dėl netinkamo vėdinimo įkalinimo įstaigoje pateiktas 2025 m. kovo 20 d. ir pareiškėjas iki šiol nėra informuotas apie pažeidimo pašalinimą.
NVSC 2023 m. spalio 6 d. atliko dirbtinio apšvietimo matavimus gyvenamojoje patalpoje Nr. 203. Po atliktų matavimų nustatytas akivaizdus neatitikimas. Dirbtinis apšvietimas siekė 108 lx. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015)14 punktą reikalavimas yra ne mažiau kaip 200 lx. Skirtumas yra du kartus. Tai įrodo, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos yra netinkamos, kenkiančios jo sveikatai. Pareiškėjas kreipėsi į NVSC 2023 m. rugsėjo mėn. 18 d., tačiau apie pažeidimo pašalinimą informacija nebuvo suteikta.
Maistas patiekiamas be padėklų. Tokios sąlygos pažeidžia pareiškėjo teisę higieniškai maitintis. Vilniaus kalėjimo administracija uždraudė pareiškėjui turėti savo prietaisus (stalo įrankius ir kt.), kuriais būtų užtikrintas pareiškėjo tinkamas maitinimas. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus kalėjimo administraciją su skundu, tačiau nurodytas pažeidimas nebuvo pašalintas.
Pareiškėjas buvo nuolat verčiamas atlikti šlapimo ir kt. testus, tačiau nebuvo tokio poreikio testams atlikti. Šia procedūra buvo atliekama pareigūnams faktiškai piktnaudžiaujant įgalinimais. Minėtos procedūros pareiškėjui buvo itin varginančios. Administracijai vis pasireikšdavo noras daugiau tyčiotis iš pareiškėjo. Administracija vengdavo nurodyti testų kiekius, teigdama, kad tokia informacija pareiškėjui būtų perteklinė. Be to, kelis kartus buvo klaidingai nustatyti testo rezultatai.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
Tarnybos Turto valdymo skyrius 2025 m. liepos 1 d. raštu Nr. 1S-4788 NVSC informavo, jog šiuo metu Vilniaus kalėjime yra sprendžiamas klausimas dėl galimybės įsigyti ir sumontuoti mechaninį oro šalinimo ventiliatorių, kuris atitiktų HN 122:2006 12 punkte nustatytus reikalavimus. Gyvenamosios patalpos, kuriose pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. liepos 22 d.) patvirtintomis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Visose Vilniaus kalėjimo gyvenamosiose patalpose yra įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. NVSC specialistai Vilniaus kalėjime 2023 m. spalio 4 d. atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir 2023 m. spalio 6 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.4.8 Mr) PA-5856, kuriame buvo nustatyta, jog Vilniaus kalėjimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 203 bendra dirbtinė apšvieta siekė 108 lx, tai neatitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimo ir Vilniaus kalėjimo administracija buvo įpareigota iki 2023 m. spalio 13 d. pašalinti minėtą pažeidimą. Vilniaus kalėjimo administracija 2023 m. spalio 18 d. raštu Nr. 1S-5902 „Dėl atlikto patikrinimo“ informavo NVSC, kad Vilniaus kalėjimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 203 nustatyti trūkumai yra pašalinti, t. y. minėtoje patalpoje tinkamai sutvarkytas apšvietimas ir visi joje esantys šviestuvai veikia. NVSC specialistai Vilniaus kalėjime 2023 m. spalio 27 d. atliko grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir 2023 m. spalio 31 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.4.8 Mr) PA-6567, kuriame nustatė, jog 2023 m. spalio 27 d. kontrolės metu buvo atlikti bendro dirbtinio apšvietimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 203 laboratoriniai matavimai. Atliktų laboratorinių matavimų duomenimis gyvenamojoje patalpoje Nr. 203 dirbtinė apšvieta atitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimą.
Visose bausmės atlikimo vietose, taip pat ir Vilniaus kalėjimo, patalpų aprūpinimas baldais ir kitu inventoriumi vykdomas, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos). Minėtose Aprūpinimo normose nėra numatyta, jog valgyklos patalpose būtų privaloma naudoti maisto padėklus. Jokie kiti teisės aktai nenumato privalomo maisto padėklų išdavimo bausmės atlikimo vietoje esančioje valgykloje.
Vilniaus kalėjimo pareigūnai, atlikdami savo funkcijas ir vadovaudamiesi Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-281 „Dėl Kalėjimuose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Kalėjimuose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), reguliariai atlieka įstaigoje laikomų nuteistųjų ir suimtųjų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimą, o tai, kad pareiškėjo netenkina tokių patikrinimų tvarka ir dažnumas, nėra pagrindas pripažinti, jog Vilniaus kalėjimo pareigūnai piktnaudžiauja įgaliojimais. Pareiškėjas šiuo metu yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas, nes laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.
Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai ir darbuotojai stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo, etikos, teisėtumo ir teisingumo principų, išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus, suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais kalbamasi individualiai. Pareigūnai ir darbuotojai, atlikdami tarnybines pareigas, neturi išankstinio ar asmeninio nusistatymo nei prieš vieną nuteistąjį (suimtąjį), savo pareigas atlieka dorai bei atsakingai, todėl nėra priežasčių teigti, kad priesaiką davę ir sąžiningai dirbantys pareigūnai ar darbuotojai, atlikdami savo funkcijas, dirba aplaidžiai ar viršydami savo įgaliojimus.
Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ir nenurodė teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo E. M. skundą – pripažino, kad, nuo 2025 m. balandžio 17 d. atliekant bausmę Vilniaus kalėjimo 2 būrio koridoriuje įrengtoje rūkymo patalpoje, buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą oro pašalinimą iš rūkymo patalpos; laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 4 d. iki 2023 m. spalio 18 d. atliekant bausmę Vilniaus kalėjimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 203, buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą; laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2021 m. birželio 20 d. ir nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. atliekant bausmę Vilniaus kalėjimo 1-ojo ir 2-ojo gyvenamojo korpuso kamerose, buvo pažeista pareiškėjo teisė į pagrįstą apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų patikrinimo organizavimą; kitą skundo dalį atmetė.
Įvertinęs skundo argumentus dėl tinkamo vėdinimo rūkymo patalpoje neužtikrinimo, NVSC duomenis, teismas konstatavo, kad NVSC 2025 m. balandžio 17 d. atlikus patikrinimą Vilniaus kalėjimo 2 būrio koridoriuje įrengtoje rūkymo patalpoje, buvo nustatytas pažeidimas dėl oro pašalinimo iš patalpos, pažeidimas nebuvo pašalintas (to Tarnyba neneigia). Teismas pažymėjo, kad šių aplinkybių (nustatyto pažeidimo pašalinimo) įrodinėjimo našta tenka atsakovui (jo atstovui), todėl nurodytas aplinkybes teismas vertino pareiškėjo naudai ir konstatavo, kad HN 122:2006 12 punkto pažeidimas tęsėsi nuo 2025 m. balandžio 17 d. apie 4 mėn.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs NVSC duomenis, teismas konstatavo, kad NVSC 2023 m. spalio 4 d. atlikus patikrinimą Vilniaus kalėjimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 203 buvo nustatytas pažeidimas dėl apšvietimo, jis truko nuo 2023 m. spalio 4 d. iki 2023 m. spalio 18 d. (14 dienų), 2023 m. spalio 18 d. pažeidimas buvo pašalintas. Teismas sprendė, kad yra nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai (2023 m. spalio 4–18 d.) dėl tinkamo apšvietimo gyvenamojoje kameroje užtikrinimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog pažeidimas tęsiasi, tačiau, įvertinus oficialius NVSC pakartotinės patikros duomenis, 2023 m. spalio 18 d. pažeidimas buvo pašalintas.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 18 d. kreipėsi į Vilniaus kalėjimo administraciją su skundu dėl indų bei stalo įrankių ir Vilniaus kalėjimas 2025 m. kovo 24 d. raštu Nr. SN-25-528 bei 2025 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 2S-2850 pareiškėjui pateikė atsakymus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, jog jam maistas buvo išduodamas taip kaip numatyta teisės aktuose, t. y. paduodamas tinkamai supakuotas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nenustatyti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pataisos įstaiga atsako už teisės aktų tinkamą įgyvendinimą ir tinkamo maitinimo visiems nuteistiesiems organizavimą, o padėklų suteikimas teisės aktais nėra numatytas, todėl pataisos įstaiga neturi pareigos vykdyti pareiškėjo pageidavimo. Dėl asmeninių įrankių turėjimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas nėra konkretizuotas, kadangi pagal vidaus tvarką pataisos įstaigose daliai nuteistųjų leidžiama turėti asmeninių daiktų, kurie nepriskirtini prie draudžiamų turėti daiktų. Pareiškėjui suteikta galimybė konkretizuoti savo pageidavimą pataisos įstaigai, suteikiant galimybę pareigūnams įvertinti pageidaujamus naudoti (įsigyti) asmeninius stalo įrankius saugos ir leistinumo aspektu.
Įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 91 straipsnio 1 dalies, Aprašo 8 ir 9 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad Vilniaus kalėjimas turi teisėtą pagrindą (kilus įtarimui, kad asmuo pavartojo draudžiamas medžiagas ir (ar) asmuo dalyvauja darbinėje, pozityvaus užimtumo programose ir pan.) atlikti asmens apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų patikrinimus, dėl to šiuo aspektu neteisėti atsakovo atstovo veiksmai nenustatytini. Tačiau, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, testų rezultatų duomenis, atsakovo atstovo poziciją ir į bylą pateiktą rašytinę medžiagą, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo atstovas nepagrindė rašytiniais įrodymais (pvz., tarnybiniais pranešimas ir pan.) poreikio tokiu dažnumu, koks nustatytas nagrinėjamoje byloje, atlikti pareiškėjo apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų patikrinimus. Teismas akcentavo, kad šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka atsakovui (jo atstovui), todėl nurodytas aplinkybes teismas vertino pareiškėjo naudai ir konstatavo, kad nebuvo pakankami pagrįstas poreikis 2021–2022 metais tokiu dažnumu, koks nustatytas nagrinėjamoje byloje (11 ir 7 kartai per kalendorinius metus), įvertinus tai, kad visi testai būdavo neigiami, atlikti pareiškėjo apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų patikrinimų. Todėl šiuo aspektu teismas konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (rūkymo patalpoje nėra užtikrinama tinkamas oro pasišalinimas iš patalpos, 15 d. nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas; pareiškėjui, nesant pakankami pagrįstos priežasties, dažnai 2021–2022 metais daryti apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų patikrinimai), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, visuotinai žinoma, kad rūkymas daro žalą žmogaus kūnui, pareiškėjui nėra būtinybės lankytis rūkymo patalpoje, be to, pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad bandė mesti rūkyti; patalpoje yra natūralus apšvietimas, nustačius pažeidimą dėl dirbtinio apšvietimo, pažeidimas pagal galimybes (operatyviai) pašalintas; nors atsakovo atstovas objektyviais rašytiniais įrodymais nepagrindė poreikio kelis kartus per metus daryti apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų patikrinimus, tačiau byloje yra duomenų, kad pareiškėjui yra sudarytos galimybės palengvinti resocializacijos procesą, nėra duomenų, kad dažnas tikrinimas būtų objektyviai pareiškėjui pakenkęs, todėl pats savaime apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų patikrinimas nelaikytinas asmens teisių pažeidimu; pareiškėjo posėdyje išsakyti teiginiai, kad dėl netinkamai įrengto dirbtinio apšvietimo patalpoje Nr. 203 pareiškėjui sutriko regėjimas laikytini abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti įrodymais, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo rega pablogėjo būtent dėl ginčo laikotarpiu 15 d. neužtikrinto tinkamo dirbtinio apšvietimo ir kad nustatytos netinkamos bausmės atlikimo sąlygos neigiamai paveikė jo psichinę būklę), priėjo prie išvados, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas E. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai arba panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pripažino faktus dėl apie 4 mėn. žalojamos pareiškėjo sveikatos jam privalomai naudojantis patalpomis be tinkamo vedinimo, tačiau atsisakė pripažinti pareiškėjui teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pasak pareiškėjo, yra akivaizdu, jog rūkalų kvapas veikdavo pareiškėjo gyvenimo sąlygas įkalinimo įstaigoje, jam pablogėjo sveikata dėl nuolatinių kvapų, jo drabužiai prisigėrė nemalonaus kvapo, atsirado kosulys ir kiti neigiami sveikatai simptomai (nerimas, blogas miegas, kt.). Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, pareiškėjui yra padaryta neturtinė žala, kurią atsakovas privalo atlyginti.
Teismas neįvertino pateiktų įrodymų dėl netinkamo apšvietimo. Nors teismas konstatavo, kad yra nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai (2023 m. spalio 4–18 d.) dėl tinkamo apšvietimo gyvenamojoje kameroje užtikrinimo, tačiau nepripažino neturtinės žalos reikalavimo. Teismas nesiėmė priemonių įrodymams išreikalauti. Pareiškėjas nurodė, kad apšvietimo trūkumas nėra pašalintas, tai yra tęstinė problema, kurios Vilniaus kalėjimo administracija nesprendžia. Proceso metu buvo pateiktas prašymas pateikti duomenis dėl dabartinio apšvietimo, tačiau teismas netenkino šio prašymo.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus kalėjime nėra sudarytos tinkamos sąlygos maitinimui, maistas patiekiamas be padėklų. Pareiškėjo atveju tokios sąlygos pažeidžia pareiškėjo teisę saugiai ir higieniškai maitintis, nes maisto indai yra karšti, todėl pareiškėjas negali jų išlaikyti rankose. Be to, Vilniaus kalėjimo administracija uždraudė pareiškėjui turėti savo prietaisus (stalo įrankius ir kt.), kuriais būtų užtikrintas pareiškėjo tinkamas maitinimas. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus kalėjimo administraciją su skundu. Pateikti administracijos atsakymai (Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo 2025 m. kovo mėn. raštas „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 2025 m. balandžio mėn. raštas „Dėl kalinimo sąlygų“). Pareiškėjo reiškiami prašymai yra nuolat ignoruojami. Dėl atsakovo kaltės nėra suteikiama galimybių tinkamai maitintis.
Visi testai dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvo neigiami, todėl, pareiškėjo vertinimu, nebuvo poreikio taip dažnai atlikti testų. Kelis kartus buvo atlikti testai su klaidomis. Toks testavimas sukeldavo pareiškėjui nuolatinį nerimą. Klaidingas pažeidimų konstatavimas reikštų netekti galimybės į lygtinį paleidimą. Pareiškėjo teigimu, vertimas atlikinėti patikrinimus laikytinas piktnaudžiavimu tarnybiniais įgaliojimais ir šiukštus žmogaus teisių pažeidimas. Nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, jog asmuo, būdamas įkalintas, jautriai reaguoja į bet kokį pareigūnų savivaliavimą. Pareigūnai turi pareigą griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų, o ne tyčiotis iš pareiškėjo. Pareiškėjas nurodydavo Vilniaus kalėjimo administracijai šias aplinkybės, tačiau Vilniaus kalėjimo administracija ignoravo jo pranešimus ir toleravo prižiūrėtojų piktnaudžiavimą. Teismas neatsižvelgė į tai ir padarė teisės taikymo klaidą, atsisakęs pripažinti pareiškėjui neturtinės žalos reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, išdėstytas savo skunde, kurias pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai įvertino. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurią jis kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nuo 2025 m. balandžio 17 d. atliekant bausmę Vilniaus kalėjimo 2 būrio koridoriuje įrengtoje rūkymo patalpoje buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą oro pašalinimą iš rūkymo patalpos; laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 4 d. iki 2023 m. spalio 18 d. atliekant bausmę Vilniaus kalėjimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 203, buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą; laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2021 m. birželio 20 d. ir nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. atliekant bausmę Vilniaus kalėjimo 1-ojo ir 2-ojo gyvenamojo korpuso kamerose, buvo pažeista pareiškėjo teisė į pagrįstą apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų patikrinimo organizavimą. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo dalį dėl netinkamų maitinimo sąlygų (maistas patiekiamas be padėklų; pareiškėjui uždrausta turėti savo prietaisus (stalo įrankius ir kt.)).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir neišreikalavo naujų įrodymų, nepagrįstai nenustatė pažeidimų dėl netinkamų maitinimo sąlygų bei nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. lapkričio 28 d. pateikė dokumentą „Apeliacinio skundo papildymas“ bei pridėjo įrodymus: 2025 m. spalio 8 d. prašymą Vilniaus kalėjimo viršininkui, Vilniaus kalėjimo 2025 m. spalio 16 d. raštą Nr. SN-25-1900 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, Vilniaus kalėjimo 2025 m. sausio 30 d. suimtojo (nuteistojo) neblaivumo arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktą, 2025 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-N 322/2025(01), 2025 m. rugsėjo 15 d. skundą Vilniaus kalėjimo viršininkui, NVSC Vilniaus departamento 2025 m. spalio 22 d. raštą Nr. (10-12 15.4.8 Mr) 2-42065 „Dėl gauto skundo nagrinėjimo rezultatų pateikimo“.
Pažymėtina, kad ABTĮ nenustatyta galimybė pateikti patikslintą apeliacinį skundą, todėl pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikto patikslinto apeliacinio skundo priėmimo klausimas nesprendžiamas.
Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Minėtomis ABTĮ nuostatomis yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024).
Atsižvelgdama į aptartas ABTĮ nuostatas, teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neprideda pareiškėjo naujai pateiktų įrodymų, kurie surašyti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl 2025 m. sausio 30 d. suimtojo (nuteistojo) neblaivumo arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui bei nepaaiškino, kokias aplinkybes jis galėtų patvirtinti ar paneigti, todėl šis dokumentas taip pat nepridėtinas prie bylos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 322/2025(01) buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, todėl nėra pagrindo pakartotinai spręsti šio įrodymo priėmimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014; 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).
Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas neteisingomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimų dėl netinkamų maitinimo sąlygų (maistas patiekiamas be padėklų, Vilniaus kalėjimo administracija uždraudė pareiškėjui turėti savo prietaisus (stalo įrankius ir kt.)), teisėjų kolegija pažymi, kad Aprūpinimo normos nenumato privalomo maisto padėklų išdavimo bausmės atlikimo vietoje esančioje valgykloje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių VII skyriaus „Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, jų kiekis ir bendra masė“ 42.5.5 papunktyje nustatyta, kad lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą) laisvės atėmimo vietų įstaigoje leidžiama įsigyti ir turėti plastikinių arba medinių stalo indų (lėkštę, dubenėlį sriubai, šaukštą, puodelį, šakutę, peilį). Vilniaus kalėjimo 2025 m. kovo 24 d. raštu Nr. SN-25-528 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse nenumatyta nuteistajam galimybė turėti savo gyvenamojoje patalpoje bei aukšto bendro naudojimo virtuvėje metalinių, keramikinių, stiklinių indų bei metalinių stalo įrankių, todėl vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, X skyriaus nuostatomis, kratų metu iš nuteistųjų minėti draudžiami daiktai yra paimami. Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 2S-2850 „Dėl kalinimo sąlygų“ pareiškėjui paaiškinta, kad Aprūpinimo normose nėra numatyti padėklai valgykloje, taip pat Aprūpinimo normose nėra draudžiama valgykloje naudoti metalinius indus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjui maistas buvo išduodamas taip kaip numatyta teisės aktuose, t. y. paduodamas tinkamai supakuotas.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju, nenustačius Vilniaus kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų (netinkamų maitinimo sąlygų), t. y. nenustačius visų būtinųjų sąlygų valstybės deliktiniai atsakomybei kilti, nėra pagrindo spręsti dėl prievolės atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį.
Iš Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus dėl higienos normų neatitikimo Vilniaus kalėjimo patalpose (Vilniaus kalėjimo 2 būrio koridoriuje įrengtos rūkymo patalpos netinkamo vėdinimo, Vilniaus kalėjimo gyvenamosios patalpos Nr. 203 netinkamo apšvietimo), taip pat nustatė pareiškėjo teisės į pagrįstą apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų patikrinimo organizavimą pažeidimą ir dėl to konstatavo pareiškėjo nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl, atsakovui nepateikus apeliacinio skundo, šie atsakovo neteisėti veiksmai vertintini kaip nustatyti ir papildomai neįrodinėtini.
Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, nes ir teisės pažeidimo pripažinimas savaime gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-196-556/2025 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką paprastai neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, jeigu, atsižvelgus į konkrečią asmens, padavusio skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, situaciją, nustatoma, kad egzistuoja tik nežymūs, vienkartiniai, neilgalaikiai kalinimo sąlygų pažeidimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-62-815/2023; kt.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nustatyto Vilniaus kalėjimo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2023 m. spalio 4–18 d. dirbtinis apšvietimas gyvenamojoje patalpoje Nr. 203 ir nuo 2025 m. balandžio 17 d. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (apie 4 mėn.) 2 būrio koridoriuje įrengtoje rūkymo patalpoje šalinamo oro kiekis (vėdinimas) neatitiko nustatytų reikalavimų, taip pat 2021–2022 m. nebuvo pakankamai pagrįstas poreikis tokiu dažnumu (11 ir 7 kartai per kalendorinius metus) atlikti pareiškėjo apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų patikrinimų), pareiškėjo patirto diskomforto dydį bei tai, kad nepateikti įrodymai, jog buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog nurodytas pažeidimas sukėlė jam tokio masto pasekmes, dėl kurių turėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.