Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-08-19 · Administracinė byla Nr. eAS-909-1188/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-08-19
Bylos Nr.
eAS-909-1188/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00626-2026-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Virginija Volskienė, Egidijus Šileikis (pran.)
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
"HISK"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-909-1188/2026 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00626-2026-0 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugpjūčio 19 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d.. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „HISK“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) pripažinti, kad trečius metus vilkinami teisminiai procesai; 2) patenkinti pareiškimą ir išreikalauti (įpareigoti pateikti) iš AB HISK dokumento formą, būtiną SODRA dėl išankstinės pensijos dydžių / rodiklių apskaičiavimo / perskaičiavimo; 3) patenkinti pareiškimą ir panaikinti 2026 m. sausio 30 d. priimtą sprendimą Nr. (13-12E) 1-1141, įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą (atsakovą – SODRA) pašalinti padarytą [teisingai išnagrinėti prašymą] pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str.); 4) taikyti [skubiai] reikalavimų užtikrinimo (ABTĮ 70 str. 3 d. 1–3 p.) priemones, užtikrinančias man disponuoti pas atsakovę turimoms / sukauptoms lėšoms, pragyvenimui / išgyventi: pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimui – skubiai skirti išankstinę pensiją; sustabdyti antstolio vykdomus, pagal vykdomuosius dokumentus, išieškojimų veiksmus; įpareigoti antstolį nedelsiant / skubiai priimti patvarkymą – skubiai padidinti vienkartinį (2026 vasario mėn.) jo nustatytą mėnesinį, neišieškotinų [pas atsakovę esančių/sukauptų] lėšų – 4 265,14 Eur dydžiu, limitą; 5) priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kompensaciją už neteisėta veika sukurtą emocinį / moralinį (jauseną, sveikatą, išgyvenimus) diskomfortą ir to pasėkoje patirtą moralinę / materialinę žalą.“

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teismo tvarkos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas reiškia materialinį teisinį reikalavimą – panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą, kuriuo atsisakyta jam skirti išankstinę pensiją. Vadovaudamasis ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi ir įvertinęs Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teismas konstatavo, kad tokiam ginčui nustatyta privaloma išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas šia tvarka būtų pasinaudojęs, be to, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas. Teismas sprendė, kad tai yra kliūtis ginčą nagrinėti teisme, todėl atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, taip pat reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Nurodęs, kad pagal teismų praktiką administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti, kad teisme vilkinamas bylų nagrinėjimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad, nustačius skundo nepriėmimo pagrindą pagal ABTĮ 33 straipsnį, jo atitiktis ABTĮ 24–25 straipsnių reikalavimams nebevertinama ir klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nesprendžiamas.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, taip pat pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės. Pareiškėjas nurodo, kad teismas eiline, kartotine nutartimi nevykdo teisingumo, neužtikrina sąžiningo bylos nagrinėjimo ir be pagrindo varžo pareiškėjo teisę į pažeistų teisių bei interesų gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), nustatęs, kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą, nesilaikė privalomos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – kai asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą, tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai atitinkamai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka įstatyme nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai), o pareiškėjas prieš kreipdamasis į administracinį teismą šia tvarka nepasinaudojo. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; kt.).

Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą, privalėjo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog tokia tvarka pasinaudojo, pagrįstai skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-493-624/2026; 2026 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-926-815/2026; kt.).

Dėl pareiškėjo prašymo pripažinti tam tikrus juridinius faktus pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.).

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo ir taikant atitinkamus teisės aktus, kiltų abejonės dėl taikytinų teisės aktų konstitucingumo. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo teisme dalyku (nepatenka į kito teismo jurisdikciją).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas SutkevičiusEgidijus ŠileikisVirginija Volskienė