- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-13
- Bylos Nr.
- II-866-1189/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-17214-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Pažeidėjas
- S. J.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, sekretoriaujant Editai Juršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) S. J. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad jis 2026 m. birželio 20 d. 10.54 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį ,,Subaru Outback“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai pritaikius alkotesterio paklaidą, vairuotojo naudai, buvo nustatytas 1.00 promilių neblaivumas. Už šį nusižengimą S. J. buvo skirta administracinė nuobauda – 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. J. (toliau – ir pareiškėjas) teismo skundu prašo pakeisti skundžiamą Nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, pateikiant alternatyvius prašymus – panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, netenkinus šio prašymo uždrausti vairuoti transporto priemones taikant ir antialkoholinio variklio užraktą, trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui arba skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Skundas grindžiamas sekančiais argumentais.
Skunde nurodyta teismų praktika susijusiu su ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymu ir pareiškėjas nurodė, jog jis atitinka visas sąlygas šio instituto taikymui. Nurodyta, kad pareiškėjo konkretus pavojingumo laipsnis buvo mažesnis nei tipiniais tokio pobūdžio atvejais – transporto priemonė buvo vairuojama geromis eismo sąlygomis, pažįstamoje vietovėje, šeštadienio rytą, nepadarant jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o neblaivumas nustatytas prevencinio reido metu. Kartu reikšminga ir tai, kad pareiškėjas vairuoti pradėjo praėjus apie dvylikai valandų po alkoholio vartojimo bei po nakties poilsio, klaidingai manydamas, jog alkoholis jau yra pasišalinęs iš organizmo, todėl jo kaltės intensyvumas buvo mažesnis nei tais atvejais, kai asmuo sąmoningai vairuoja suvokdamas savo neblaivumą. Apelianto asmenybė taip pat leidžia tikėtis teigiamo prevencinio poveikio ir taikant švelnesnę poveikio priemonę – jis beveik dešimtmetį dirba toje pačioje darbovietėje, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, gyvena santuokoje, augina tris nepilnamečius vaikus, neturi teistumo, jo ankstesni administraciniai pažeidimai yra pavieniai, kaltę pripažino, bendradarbiavo su pareigūnais, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi ir paskirtą baudą sumokėjo nedelsdamas. Be to, teisės vairuoti atėmimas pareiškėjui sukeltų neproporcingai dideles neigiamas pasekmes – reikšmingai apsunkintų galimybę vykdyti darbines pareigas, užtikrinti trijų nepilnamečių vaikų kasdienius poreikius bei sveikimo procesą po patirtos traumos ir operacijos. Šias aplinkybes papildo ir tai, kad administracinis nusižengimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių, o administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę administracinio poveikio priemonę.
Pareiškėjas buvo sustabdytas šeštadienį apie 10.54 val. vykdant prevencinį transporto priemonių patikrinimą. Byloje nėra jokių duomenų, jog iki sustabdymo pareiškėjas būtų padaręs kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, viršijęs leistiną greitį, pavojingai manevravęs, važiavęs netolygia trajektorija ar kitaip demonstravęs vairavimą, kuris būtų leidęs pareigūnams individualiai įtarti jo neblaivumą. Priešingai, jis buvo patikrintas bendro reido metu kartu su kitais vairuotojais. Tai reiškia, kad jo neblaivumas buvo nustatytas ne dėl išoriškai pasireiškusio pavojingo elgesio kelyje, bet taikant prevencines kontrolės priemones. Be to, automobilyje nebuvo keleivių, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo sukeliama papildoma grėsmė kitų asmenų, kurių saugumas tiesiogiai priklausė nuo pareiškėjo vairavimo, gyvybei ar sveikatai.
Pareiškėjas neginčija, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ir visiškai pripažįsta dėl to tenkančią atsakomybę. Vis dėlto, sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, reikšminga įvertinti ir konkrečias subjektyviąsias pažeidimo padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju alkoholis buvo vartotas iš vakaro, o iki vairavimo buvo praėję apie 12 valandų. Per tą laiką pareiškėjas visą naktį miegojo ir tik ryte sėdo prie vairo. Esant tokiam laiko tarpui bei po nakties poilsio, jo įsitikinimas, kad alkoholis jau yra pasišalinęs iš organizmo, buvo grindžiamas objektyviai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, o ne sąmoningu apsisprendimu ignoruoti akivaizdžią neblaivumo būseną. Ne mažiau reikšminga ir tai, kad pareiškėjas neturėjo jokios objektyvios būtinybės išvykti būtent tuo metu. Jeigu būtų suvokęs, kad vis dar yra neblaivus, jis galėjo paprasčiausiai atidėti kelionę ir išvykti vėliau. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai pasirinko rizikuoti vairuoti suprasdamas, jog yra neblaivus. Priešingai, bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad vairuoti jis pradėjo klaidingai manydamas, jog po praėjusio ilgo laiko ir nakties poilsio alkoholis jau pasišalinęs iš organizmo. Tokia situacija, nors ir nepanaikina atsakomybės, reikšmingai skiriasi nuo atvejų, kai asmuo sąmoningai nepaiso aiškiai suvokiamos rizikos.
Administracinis nusižengimas nėra nuoseklaus nepagarbaus požiūrio į teisės aktų reikalavimus išraiška. Pareiškėjas nuo 2016 metų nepertraukiamai dirba toje pačioje darbovietėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur eina (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl jo darbas yra neatsiejamai susijęs su fiziniu buvimu darbo vietoje ir negali būti organizuojamas nuotoliniu būdu ar kitomis alternatyviomis darbo formomis. Toks ilgalaikis ir stabilus darbinis santykis savaime leidžia spręsti apie susiformavusį atsakingą požiūrį į darbines pareigas ir socialinį stabilumą. Darbdavio pateikta charakteristika papildomai patvirtina, kad pareiškėjas darbo vietoje pasižymi kruopštumu, sąžiningumu, gebėjimu atsakingai organizuoti savo darbą, yra pareigingas darbuotojas, gebantis konstruktyviai bendrauti su kolegomis bei tinkamai atlikti pavestas užduotis. Pareiškėjas nuo 2016 metų gyvena santuokoje bei kartu su sutuoktine augina tris nepilnamečius vaikus, todėl yra tvirtai socialiai integruotas ir prisiėmęs ilgalaikius šeiminius įsipareigojimus. Nėra teistas, o ankstesni administraciniai nusižengimai yra pavienio pobūdžio. Pareiškėjas transporto priemones vairuoja daugiau kaip 28 metus. Per šį laikotarpį sukaupta vairavimo patirtis atspindi, kad Kelių eismo taisykles pareiškėjas išmano ir įprastai jų laikosi. Vien ilgametis vairavimo stažas savaime negarantuoja nepriekaištingo elgesio kelyje, tačiau neabejotinai yra reikšmingas kriterijus vertinant, ar konkretus administracinis nusižengimas atspindi asmens nuolatinį elgesį, ar yra pavienis atsitiktinis atvejis.
Viešojo transporto galimybės iš gyvenamosios vietos į darbą yra itin ribotos – kelionė galima tik derinant kelis maršrutus, laukiant ilgų persėdimų, o autobusai kursuoja retai. Todėl teisės vairuoti netekimas šiuo atveju reikštų ne paprastą nepatogumą, bet realų ir nuolatinį apsunkinimą laiku pasiekti darbo vietą bei tinkamai vykdyti profesines pareigas, nuo kurių priklauso šeimos pragyvenimas. Pareiškėjas kartu su sutuoktine augina tris nepilnamečius vaikus, iš kurių du yra mažamečiai ir lanko mokyklą, o trečiajam vaikui yra keturiolika metų. Vaikų ugdymo įstaigos yra (duomenys neskelbtini), jų pamokos prasideda skirtingu laiku, todėl kasdien reikia vienu metu vykti keliomis kryptimis. Nors sutuoktinė taip pat vairuoja automobilį, vien jos galimybių užtikrinti visų vaikų nuvežimą į mokyklas ir kartu laiku pasiekti savo darbo vietą objektyviai nepakanka. Neatsitiktinai šeimoje yra dvi transporto priemonės – vienos/vieno vairuotojo šeimoje yra per mažai. Šią situaciją papildomai apsunkina šiuo metu vykstantys kelio remonto darbai, dėl kurių kelionės maršrutai yra pailgėję, o kelionės trukmė ženkliai išaugusi. Tokiomis aplinkybėmis teisės vairuoti netekimas reikšmingai apsunkintų ne tik paties pareiškėjo, bet ir visos šeimos kasdienio gyvenimo organizavimą.
Teisės vairuoti poreikį papildomai sustiprina ir pareiškėjo sveikatos būklė. Praėjus vos kelioms dienoms po administracinio nusižengimo padarymo jis patyrė (duomenys neskelbtini), buvo operuotas, jam atlikta (duomenys neskelbtini), paskirta rankos imobilizacija bei tolesnis ortopedo traumatologo stebėjimas ir gydymas. Akivaizdu, kad po tokios traumos laukia ne tik sveikimo laikotarpis, bet ir pakartotiniai apsilankymai gydymo įstaigose bei reabilitacija. Atsižvelgiant į ribotas viešojo transporto galimybes, galimybė savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigas šiuo laikotarpiu įgyja ne vien praktinę, bet ir objektyvią sveikatos priežiūros užtikrinimo reikšmę.
Įvertinus visa tai, pareiškėjas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir jo atžvilgiu taikant švelnesnes administracinio poveikio priemones.
Atsiliepimas
Institucija pateiktu atsiliepimu, prašė skundo netenkinti, nurodydama, jog byloje nėra jokių aplinkybių, kurios suponuotų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. J. paaiškino, kad skundo argumentus palaiko, labai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Pats turi alkotesterį, tačiau jis nėra tinkamai kalibruotas todėl, kai įvykio dieną pasitikrino, rodmenys parodė, jog jis gali vairuoti, nes apsvaigimas buvo leistinos normos, tačiau akivaizdu, kad tai buvo klaidinga. Gyvena (duomenys neskelbtini), susisiekimas su miestu yra sudėtingas dėl viešojo transporto trūkumo, teisės vairuoti netekimas apsunkina ne tik jo, bet ir šeimos poreikių tenkinimą. Šiuo metu jis yra po rankos reabilitacijos, jo laukia gydymas, dėl ko transporto priemonės vairavimas yra išskirtinai reikalingas, kaip ir reikalingas atliekant darbines funkcijas. Sutinka su antialkoholiniu variklio užraktu.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Teismui pateiktu atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Byla teismo posėdyje išnagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
S. J. skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamoje byloje institucijos Nutarimu S. J. yra pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo byloje nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio taikymo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sušvelninti asmens teisinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 422 straipsnio 5 dalį numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> asmenys. Komentuojamo straipsnio 6 dalis imperatyviai numato, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, kaip teisingai pažymima ir pareiškėjo skunde, sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/ administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017).
Taigi sprendžiant, ar Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, visų pirma turi būti įvertinamos bendrosios administracinio poveikio priemonės skyrimo nuostatos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į analizuojamą situaciją, svarbu nustatyti, ar net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas S. J. prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo paskirta minimalaus sankcijoje numatyto dydžio administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui – 12 mėnesių. Šiuo atveju byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sąlygotų galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Priešingai, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad administracinio poveikio priemonė, ją paskyrus ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodytose ribose, aiškiai prieštarautų nurodytiems kriterijams. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas visada turi būti itin rūpestingas ir esant bent menkiausiai abejonei dėl galimo neblaivumo, turi atsisakyti vairavimo. Vis dėlto, S. J. nekreipdamas dėmesio į tai, jog vis dar gali būti neblaivus, dėl iš vakaro vartotų alkoholinių gėrimų, be kita ko, žinodamas apie tai, nes kaip ir pats nurodė tikrinosi savo turimu alkotesteriu, kuris nebuvo kalibruotas ir kuris parodė apsvaigimą, tačiau ribą, kuri dar leidžia vairuoti, nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos netekti jam, kaip jis nurodė tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, tokios itin svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį neblaivus, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį tiek į KET, tiek į vairuotojo teisių turėjimo svarbą savo darbinėje aplinkoje.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, šioje administracinio nusižengimo byloje neleidžia taikyti ir tai, kad kaip nustatyta iš administracinių nusižengimų registro duomenų, S. J. jau buvo baustas už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo įvykdymą ir teisė vairuoti transporto priemones jam jau buvo atimta. Šie duomenys atskleidžia, jog pareiškėjas akivaizdu, kad negeba mokytis iš savo ankstesnio patyrimo yra linkęs kartoti ta pačias klaidas ir nepagrįstai pasitikėti savo savijauta po alkoholio vartojimo. Taip pat ir pareiškėjo šeimos poreikių tenkinimas ar jo darbinė veikla, nagrinėjamu atveju nėra tos aplinkybės, kurios leistų pareiškėjo atžvilgiu netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad visos šios aplinkybės egzistavo ir pareiškėjui darant administracinį nusižengimą, tačiau jo nuo priešingo teisei veikimo nesustabdė, net ir objektyviai įvertinus tai, kad jis iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, o ir kaip pats teigė jo paties turėtas alkoholio matavimo aparatas parodė, jog jis vis dar yra neblaivus, tačiau pareiškėjas pasitikėjo turimo, nekalibruoto alkotesterio duomenimis, kurie jam parodė, kad apsvaigimo laipsnis yra leistinos normos ribose. Taigi, ši aplinkybę atskleidžia, kad priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas pasirinkdamas vairuoti transporto priemonę, vis dar buvo neblaivus, nepaisant jo įsivertinto neblaivumo laipsnio. Taip pat, tai, kad pareiškėjas yra dirbantis, niekaip išskirtinai nešvelnina jo teisinės padėties, priešingai teismo vertinimu, žinodamas, jog transporto priemonė jam reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, turėjo itin atidžiai vertinti savo būklę po alkoholio vartojimo, tačiau to nedarė, taip paneigdamas ir darbinės veiklos aspekto svarbumą. Visa tai, nesudaro pagrindo išskirtinai švelninti pareiškėjo teisinę padėtį.
Tačiau, teismas vertina, kad institucija nepagrįstai nevertino galimybės pareiškėjui taikyti alternatyvią minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtintą poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo vienų iki dvejų metų. Šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad toks draudimas yra skiriamas pažeidėjui sutikus. Nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnio 6 dalyje, kaip jau minėta, yra numatyta galimybė pažeidėjui už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismo posėdžio metu pareiškėjas sutiko su antialkoholinio variklio užrakto skyrimu, tokį prašymą išreiškė ir savo skunde.
Šiuo atveju, tiek administracinio nusižengimo pavojingumas, tiek ir pareiškėją charakterizuojančių duomenų visuma neatitinka sąlygų, būtinų tam, kad analizuojamą situaciją būtų galima vertinti kaip išimtinę ir sudarančią pagrindą spręsti, jog net ir minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonių paskyrimas pareiškėjui neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų. Nors skunde cituojama gausi teismų praktika, kurioje buvo svarstomas klausimas dėl administracinio poveikio priemonės panaikinimo, pakeitimo ar jos taikymo termino sutrumpinimo, tačiau pažymėtina, kad kiekvienu atveju, net ir nustačius analogišką neblaivumo laipsnį, byloje esančios aplinkybės privalo būti vertinamos individualiai.
Analizuojamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjo veiksmais iš tiesų nekilo jokių papildomų pasekmių, jis kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, tačiau ši aplinkybė jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina. Teismo vertinimu, vien tai, kad asmuo savo veiksmais, sėsdamas už vairo neblaivus, vairuodamas padidintą pavojaus šaltinį be jokios objektyvios būtinybės, sudarė prielaidas tokiems galimiems padariniams kilti, sudaro pagrindą spręsti apie įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, kadangi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį, visų pirma prioritetą teikė visuomenės interesams į saugų eismą automobilių keliais. Tuo tarpu eisme dalyvaujant asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio, šie tikslai neabejotinai negali būti įgyvendinami tinkamai, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos ar poveikio priemonės yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas numato privalomą specialiosios teisės atėmimo skyrimą asmenims, padariusiems ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, todėl, priešingai nei teigiama skunde, nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis galėtų būti įgyvendinama S. J. šios administracinio poveikio priemonės netaikant arba taikant ją trumpesniam nei įstatyme numatytas terminui, kadangi, kaip jau aptarta, jokių išimtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 6 daliai taikyti šioje byloje nenustatyta.
Teismas konstatuoja, jog skunde nurodytos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių S. J. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau, teismo vertinimu įvertinus ta pačias aplinkybes – pareiškėjo charakteristiką, šeiminę padėtį ir darbinį bei sveikatos aspektą yra galimybė jam taikyti specialiosios teisės atėmimą trumpesniam laikotarpiui su draudimu vairuoti transporto priemones su neįrengtu antialkoholiniu variklio užraktu, juo labiau pats pareiškėjas sutiko su antialkoholinio variklio užrakto įrengimu. Teismo vertinimu, ši poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Institucijos nutarimas keičiamas, pakeičiant S. J. skirtą administracinio poveikio priemonę ir skiriant poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieniems) metams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
pareiškėjo S. J. skundą tenkinti iš dalies. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. liepos 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti ir už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą S. J. paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieniems) metams. Kitą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. liepos 7 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.