- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-22
- Bylos Nr.
- AS-1223-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00865-2026-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Rytis Krasauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- L. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėja L. P. (toliau – ir pareiškėja) 2026 m. kovo 25 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 25S176101 nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybes atkūrimo nagrinėjimą, nes asmuo per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikė prašomos informacijos ar dokumentų (toliau – ir Sprendimas), taip pat įpareigoti Departamentą atnaujinti pareiškėjos prašymo nagrinėjimą ir pripažinti pateiktus dokumentus pakankamais. Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2026 m. balandžio 24 d. pašalinti skundo trūkumus – teikti skundą naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP posistemis). Kadangi pareiškėja pateikė skundą elektroniniu paštu, teismas nurodė, kad pareiškėja turi pateikti skundo originalą. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja turi tiksliai suformuluoti skundo reikalavimus ir patikslinti reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. prašyti panaikinti atsakovo priimtą sprendimą ir įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo iš naujo. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo panaikinti 2025 m. rugpjūčio 26 d. Sprendimą, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėja turi įvertinti, ar teikdama skundą teismui nėra praleidusi termino skundui paduoti (t. y. per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos). Dėl to, pareiškėja buvo įpareigota pateikti duomenis (rašytinius įrodymus), kada gavo prašomą panaikinti Sprendimą, o tuo atveju, jei terminas praleistas, prašyti teismo atnaujinti skundo padavimo terminą ir nurodyti svarbias skundo padavimo praleidimo priežastis. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad šalindama skundo trūkumus, pareiškėja turi pateikti skundą, kaip vientisą dokumentą, atitinkantį ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriame būtų nurodyti visi skundo elementai, t. y. skundo dalykas (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą), pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) ir (arba) reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) teismo patalpose. Šalindama nustatytus trūkumus pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 21 RE-834 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Departamento Sprendimą; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 13 straipsnį. Pareiškėja nurodė, kad ji apie Komisijos sprendimą buvo informuota elektroniniu paštu 2025 m. rugsėjo 24 d. ir pridėjo tai patvirtinanti lydraštį.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir grąžino sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartyje pareiškėjai buvo nurodyta, kad ji turi pateikti teismui skundo originalą, taip pat patikslinti skundo reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat pareiškėja turėjo įvertinti, ar teikdama skundą teismui nėra praleidusi termino skundui paduoti bei buvo įpareigota pateikti duomenis (rašytinius įrodymus), kada gavo prašomą panaikinti Sprendimą. Buvo nustatyta, kad pareiškėja patikslintu skundu ginčija Komisijos 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir Departamento 2025 m. rugpjūčio 6 d. Sprendimą. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, kada skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad Komisijos sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2025 m. rugsėjo 24 d. Iš Liteko duomenų teismas nustatė, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2025 m. spalio 3 d. buvo gautas pareiškėjos skundas dėl to paties Komisijos sprendimo, teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjos skundas (ir patikslintas skundas) laikytas nepaduotu, kadangi pareiškėja nepašalino teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Nurodęs, kad Komisija išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Departamento Sprendimo, o apie Komisijos sprendimą pareiškėja buvo informuota 2025 m. rugsėjo 24 d., teismas darė išvadą, kad skundą teismui pareiškėja dėl ginčijamų aktų galėjo paduoti vėliausiai per vieną mėnesį nuo Komisijos sprendimo gavimo dienos, tačiau į teismą su skundu kreipėsi tik 2026 m. kovo 25 d., t. y. praleidusi skundo padavimo terminą. Teismas pažymėjo, kad ji šio termino atnaujinti neprašė, priežasčių, lėmusių skundo padavimo termino praleidimą, nenurodė. Įvertinęs tai, kad pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą paduoti skundą, nenustatęs faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas, teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).
III.
Pareiškėja L. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjos skundą dėl Departamento sprendimo nagrinėti iš esmės.
Pareiškėja akcentuoja, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), neturi ir negali turėti prieigos prie VEP posistemio, siuntos paštu keliauja 4–8 savaites per muitinę. Pareiškėjos ankstesnis 2025 m. spalio 3 d. skundas taip pat buvo pateiktas netinkamai elektroninių ryšių priemonėmis, kadangi pareiškėja nežinojo apie reikalavimą teikti skundą naudojantis VEP posistemiu.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo išsamius paaiškinimus apie priežastis, lėmusias termino praleidimą, kurių neišdėstė šalindama trūkumus. Pareiškėja neneigia, kad elektroniniu laišku 2025 m. rugsėjo 24 d. gavo Komisijos sprendimą, tačiau nesuvokė teisinių pasekmių, pareiškėja teksto lietuviškai nesuprato be profesionalios pagalbos, pareiškėja rinko reikiamus dokumentus ir nemanė, kad Sprendimo apskundimas teismui vienintelė gynybos priemonė. Terminas turėtų būti skaičiuojamas, kai asmuo suvokė teisines pasekmes, o ne nuo formalaus dokumento gavimo datos.
Pareiškėjos įsitikinimu, nors teismas konstatavo, kad skundas pateiktas penkiais mėnesiais vėliau, tačiau tuo laikotarpiu pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų – nedelsdama 2025 m. spalio 3 d. surašė skundą teismui, tačiau skundas laikytas nepaduotu, pareiškėja toliau rinko archyvinius dokumentus, gavo teisinę konsultaciją (kalbos barjeras ir atstumas apsunkino teisinės pagalbos gavimą), pareiškėja nedelsdama surašė ir 2026 m. kovo 25 d. skundą. Tai, kad pareiškėja šalindama trūkumus neprašė atnaujinti praleistą terminą, buvo procedūrinis trūkumas (be teisinės pagalbos pareiškėja nežinojo šio reikalavimo), kuris ištaisomas atskirajame skunde, o pagal teismų praktiką termino atnaujinimas galimas ir šioje proceso stadijoje. Pareiškėjos pirmasis kreipimasis į teismą 2025 m. spalio 3 d. patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja, gavusi Komisijos sprendimą, reagavo nelesdama.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo priežastis, kurios yra svarbios ir sudaro pagrindą atnaujinti procesinį terminą – ji negali naudotis nei Lietuvos E. pristatymo sistema, nei Liteko VEP posistemiu, todėl negauna procesinių dokumentų laiku, registruota pašto siunta siunčiama 4–8 savaites, muitinės patikros gali neprognozuojamai trukmei sutrikdyti procesą. Registruotas paštas pareiškėjai yra vienintelis būdas pateikti procesinius dokumentus, taigi vieno mėnesio terminas pareiškėjai objektyviai sutrumpėja. Pareiškėja pažymi, kad Komisijos sprendimas buvo dviprasmiškas, kadangi Komisija nurodė, kad pareiškėja gali iš naujo kreiptis į Departamentą. Departamento veiksmai kelis kartus prašant dokumentų kūrė klaidingą proceso tęstinumo įspūdį, o atisakymas priimti skundą nesant pareiškėjos tyčios yra neproporcinga priemonė.
Pareiškėja pabrėžia, kad visos priežastys buvo kumuliatyvios ir turi būti vertinamos kompleksiškai – pareiškėja yra 61 metų moteris, gyvenanti (duomenys neskelbtini) ir siekianti atkurti savo lietuvišką tapatybę. Pareiškėja surinko išsamią archyvinę medžiagą iš kelių valstybių, o formalus atsisakymas nagrinėti bylą dėl procesinės klaidos, padarytos nesant teisinės pagalvos, prieštarautų teisingumo principui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą praleidus skundo padavimo terminą, kai terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Tikrinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija akcentuoja, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles.
Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), tarp jų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (9 p.). Praleisto termino atnaujinimas reglamentuojamas ABTĮ 30 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį praleistas terminas atnaujinamas pareiškėjo prašymu, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą, įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012; 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-628-502/2016; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-285-502/2017; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-157-552/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-508-624/2024).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia apskųsti Departamento 2025 m. rugpjūčio 6 d. Sprendimą ir Komisijos 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą. Departamentas Sprendimu nutraukė pareiškėjos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą. Komisija sprendimu nutraukė administracinio ginčo bylą pagal pareiškėjos skundą, kuriuo ji prašė Komisijos panaikinti Departamento Sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą. Komisijos sprendimas priimtas 2025 m. rugsėjo 23 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 28 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja turėjo skųsti administraciniam teismui šį sprendimą per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėja iš esmės neginčija, kad kreipdamasi į administracinį teismą 2026 m. kovo 25 d. dėl Departamento ir Komisijos sprendimų, ji praleido ABTĮ nustatytą procesinį terminą skundui paduoti.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja skunde teismui prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nesuformulavo, pirmosios instancijos teismui 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi nustačius skundo trūkumą dėl aptariamo termino praleidimo, šalindama nustatytus trūkumus patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kada ji buvo supažindinta su Komisijos sprendimu, tačiau neteikė prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir jį pagrindžiančių įrodymų, nors tokia teisė pareiškėjai buvo išaiškinta 2026 m. balandžio 2 d. nutartyje.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.
Dėl atskirajame skunde formuluojamo prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą ir pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurios, pareiškėjos teigimu, sudaro pagrindą atnaujinti terminą, teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, suformuluotas atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teisme nėra svarstomas: prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti teikiamas pirmosios instancijos teismui kartu su skundu. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, nesprendžia naujai keliamų procesinių klausimų, o tik patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal šios nutarties priėmimo metu buvusias procesines aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-509/2011; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-166-662/2021; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024).
Pareiškėja atskirajame skunde taip pat prašo priimti jos skundą nagrinėti iš esmės. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.), o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jo paduotą skundą netenkinamas.
Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 4 dalį teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjai, patikslinus aplinkybes, susijusias su termino skundui paduoti praleidimo visomis priežastimis, pakartotinai kreiptis į administracinį teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.