- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- AS-166-662/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03370-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2020 m. gruodžio 28 d. gautas pareiškėjo V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (išsiųstas paštu 2020 m. gruodžio 21 d.), kuriame pareiškėjas prašė teismo: 1) panaikinti 2020 m. rugsėjo 26 d. Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) nutarimą Nr. 82/04-1575 (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 2S-4205 (toliau – ir Sprendimas).
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Teismas, akcentuodamas ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, akcentavo, kad bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimui yra numatytas išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 str. 1 d., 2 d. ir 3 d.)).
Teismas pažymėjo, kad terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo Kalėjimų departamento Sprendimo, priimto išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl 2020 m. rugsėjo 26 d. Marijampolės PN Nutarimo gavimo dienos.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodo, kada gavo Kalėjimų departamento ginčijamą Sprendimą, tačiau pagal pareikalavimą Marijampolės PN pateikė teismui 2021 m. sausio 6 d. raštą Nr. 9/07-150 (reg. Nr. DOK-405), kuriame nurodė, kad Kalėjimų departamento Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. lapkričio 27 d. bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus (nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės kopijas), t. y. pareiškėjui jau 2020 m. lapkričio 27 d. buvo žinoma apie priimtą Kalėjimų departamento Sprendimą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas teisme buvo gautas 2020 m. gruodžio 28 d. (išsiųsta paštu 2020 m. gruodžio 21 d.). Atsižvelgiant į dvidešimties dienų terminą, Kalėjimų departamento Sprendimui apskųsti paskutinė diena buvo 2020 m. gruodžio 17 d., todėl pareiškėjas yra praleidęs BVK nustatytą dvidešimties dienų apskundimo terminą, kurio atnaujinti neprašo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pažymėjo, kad teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis aplinkybes. Termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą).
Teismas akcentavo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 7 d. nutartį pripažinti neteisėta ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą skundą priimti ir atnaujinti bylos nagrinėjimo procesą.
Pareiškėjas nurodo, kad terminą skundui paduoti nėra praleidęs, nes nagrinėjamu atveju BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatyto dvidešimties darbo dienų termino skundui paduoti, skaičiuojant šį terminą nuo Kalėjimo departamento Sprendimo įteikimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 27 d., paskutinė diena buvo 2020 m. gruodžio 29 d. Net ir skaičiuojant skundo padavimo terminą ne darbo dienomis, paskutinė diena skundui paduoti buvo 2020 m. gruodžio 17 d. Šią dieną parengtą skundą padavė Marijampolės PN darbuotojui išsiuntimui. Priežastys, kodėl skundas buvo išsiųstas pavėluotai, nežinomos ir nuo pareiškėjo nepriklauso. Aplinkybę, kad skundas buvo paduotas išsiuntimui būtent 2020 m. gruodžio 17 d., gali patvirtinti su pareiškėju kameroje tą dieną buvę nuteistieji.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 7 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes jis paduotas praleidus terminą ir pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.). BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal BVK 183 straipsnio 3 dalį Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatytas dvidešimties dienų terminas procesiniam veiksmui atlikti apibrėžtas kalendorinėmis dienomis.
Kadangi pareiškėjas Kalėjimų departamento Sprendimą gavo 2020 m. lapkričio 27 d., todėl, vadovaujantis BVK 183 straipsnio 3 dalimi, paskutinė diena skundui paduoti buvo 2020 m. gruodžio 17 d. Pareiškėjo skundas teismui išsiųstas 2020 m. gruodžio 21 d., t. y. praleidus terminą skundui paduoti.
Taigi, kaip teisingai atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti ir nepateikė prašymo šiam terminui atnaujinti.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Pažymėtina, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl ginčijamo akto į teismą, kartu su skundu pateikiant įrodymais grįstą prašymą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl termino skundui paduoti praleidimo priežasčių (skundas paduotas laiku, tačiau išsiųstas pavėluotai dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių) galėtų būti reikšmingos būtent sprendžiant klausimą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo. Taigi, šiuo atveju minėtos aplinkybės nesvarstytinos, kadangi prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui kartu su skundu, o ne išreiškiamas apeliacinės instancijos teismui paduotame atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, naujai keliamų procesinių klausimų nesprendžia, o tik patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal šios nutarties priėmimo metu buvusias procesines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-509/2011).
Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.