- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-17
- Bylos Nr.
- eAS-1227-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01807-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2026 m. kovo 5 d. raštą Nr. 2D-5192 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą skundą nagrinėti iš naujo. Pareiškėja 2026 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) priimti bet kokius sprendimus ir atlikti administracinius veiksmus dėl detaliojo plano K-VT-13-25-237 iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-10143-1247/2026.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjos A. R. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, jog planavimo organizatoriui – Vilniaus miesto savivaldybei – buvo teikiamas 2025 m. lapkričio 28 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-1758 pašalinti jame įvardytus pažeidimus, tačiau jis nėra įvykdytas. Planuojamoje teritorijoje yra nelegaliai eksploatuojama automobilių stovėjimo aikštelė, kurios atstumas nuo pareiškėjos langų yra 3,77 m ir, pareiškėjos vertinimu, neatitinka higienos normų reikalavimų. Detaliojo plano K-VT-13-25-237 sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, bendrojo plano sprendiniams, želdynų normoms bei pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Detaliojo plano sprendiniai pažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, bendrojo plano sprendinius, želdynų normas bei trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, Administracija galėtų toliau priiminėti sprendimus ir atlikti administracinius veiksmus dėl detaliojo plano K-VT-13-25-237.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl teritorijų planavimo procedūrų teisėtumo – dėl byloje kilusio ginčo esmės – šioje proceso stadijoje nėra vertinami ir negali turėti įtakos pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinimui.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ginčija konkretų Inspekcijos Raštą, kuriuo buvo atsakyta į jos skundą. Pareiškėja, prašydama taikyti jos nurodomas reikalavimo užtikrinimo priemones, nepagrindžia, kad jas taikyti yra būtina, siekiant užtikrinti būtent šioje administracinėje byloje pareikštą konkretų reikalavimą – reikalavimą panaikinti Raštą.
Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomos galimos neigiamos pasekmės iš esmės išimtinai grindžiamos prielaidomis apie galimus ateities veiksmus ar sprendimus detaliojo planavimo procese, kartu nepagrindžiant, jog, nepritaikius pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjai kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.
Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei uždrausti Administracijai priimti bet kokius sprendimus ir atlikti administracinius veiksmus dėl detaliojo plano K-VT-13-25-237 iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo šioje administracinėje byloje.
III.
Pareiškėja A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir priimti naują sprendimą – uždrausti Administracijai priimti bet kokius sprendimus ir atlikti administracinius veiksmus dėl detaliojo plano K-VT-13-25-237 iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-10143-1247/2026. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija 2026 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 21RE-(AG-171/04-2026) panaikino Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2026 m. vasario 9 d. potvarkį Nr. P1-15 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. lapkričio 28 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1758 naikinimo“, tačiau tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdo minėto sprendimo ir teritorijų planavimo informacinėje sistemoje detaliojo plano K-VT-13-25-237 vykdymas nėra sustabdytas, o tai kelia grėsmę, kad teismo sprendimas šioje byloje nebus įvykdytas ir dėl to būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas neatliko prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimo. Šioje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso, pvz., būtų realiai įvykdytas Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2026 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 21RE-(AG-171/04-2026). Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, o Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad analogiški pareiškėjos prašymai jau ne kartą buvo atmesti kitose bylose (Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-16617-438/2025, palikta galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi Nr. eAS-1570-1047/2025; 2025 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-l8100-931/2025, palikta galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi Nr. eAS-158-442/2026; 2026 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-2723-931/2026 (pareiškėja šią nutartį yra apskundusi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui)). Taip pat pareiškėja yra inicijavusi administracinę bylą Nr. eI3-3683-1064/2026, kurioje prašo panaikinti Administracijos direktoriaus 2025 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 30-2469/25 „Dėl Administracijos direktoriaus 2025-01-14 įsakymo Nr. 30-79/25 „Dėl leidimo keisti sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius apie 0,28 ha teritorijoje teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu“ pakeitimo“. Pareiškėjos pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra abstraktus ir deklaratyvus. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir nepateikė aplinkybes patvirtinančių dokumentų, todėl teismas pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. birželio 8 d. pateikė prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Prašyme nurodė, kad po atsakovo atsiliepimo iškilo poreikis pateikti naujus dokumentus ir paaiškinimus, kurie atsakovo buvo nutylėti. Pareiškėja paaiškina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 24-820/2021 Administracijos 2013 m. birželio 27 d. išduotas rašytinis pritarimas projektui Nr. RPP-01-130627-00468 pripažintas negaliojančiu, o statytojas įpareigotas pašalinti privačią automobilių stovėjimo aikštelę iš laisvos valstybinės žemės, nes tokia statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4820/2021 Administracijos 2013 m. birželio 27 d. išduotas rašytinis pritarimas projektui Nr. RPP-01-130627-00468 aikštelei, atraminei sienutei, tvorai, esantiems žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir šalia esančioje valstybinėje žemėje, pripažintas negaliojančiu. 2026 m. vasario 13 d. Inspekcijai pateiktas skundas, kuriame buvo prašoma imtis veiksmų dėl nelegalios automobilių stovėjimo aikštelės ir nelegalių teniso kortų eksploatavimo nutraukimo laisvoje valstybinėje žemėje, tačiau atsakovas per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytą terminą nesiėmė jokių veiksmų. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2025 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. SE-2390 įpareigojo atsakovą ir Administraciją atsakyti, ar siekiant įteisinti nelegalias teniso kortų ir automobilių stovėjimo aikštelės statybas per teritorijų planavimo dokumentus bus užtikrintos pareiškėjos teisės, tačiau jokio adekvataus atsakymo nebuvo gauta. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos taip pat kreipėsi į Administraciją, kad „įvertintų nelegalios automobilių stovėjimo aikštelės adresu (duomenys neskelbtini) eksploatavimą valstybinėje žemėje ir jos poveikį pareiškėjai nesilaikant higieninių atstumų iki pareiškėjos namo esančio (duomenys neskelbtini)“, tačiau tiek atsakovas, tiek Administracija vengia priimti sprendimus pagal minėtus dokumentus dėl galbūt korupcinių paskatų. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2026 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą panaikinti detaliojo plano Nr. K-VT-13-25-237 atnaujinimą, kurio siekiama įteisinti nelegalią statybą valstybinėje žemėje ir įteisinti nelegalią automobilių stovėjimo aikštelę ir nelegalius teniso kortus valstybinėje žemėje perduodant ją be konkurso. 2026 m. gegužės 28 d. teritorijų planavimo informacinėje sistemoje buvo paskelbtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas (aiškinamasis raštas), teritorijų planavimo dokumentas, reg. Nr. T00060538. Teritorijų planavimo dokumento, reg. Nr. T00060538, aiškinamojo rašto 2 puslapyje nurodoma, kad „Į planuojamos teritorijos ribas taip pat patenka dalys Pareiškėjos, A. R., gretimame žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiltnamis) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas), kurie dalinai yra už žemės sklypo ribų (žr. Esamos būklės brėžinys).“, todėl Administracijos veiksmais yra pažeidžiamos ir pareiškėjos nuosavybės teisės, nes jos teisėtai pastatyti statiniai įtraukiami į detalųjį planą be jos žinios ir be jos sutikimo, tuo potencialiai gali būti padaryta didelė neatitaisoma žala pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėjos teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų susijęs su konkrečių patikslinto skundo reikalavimų užtikrinimu, nes stabilizuotų tarp šalių kylančius teisinius santykius ir užtikrintų proceso šalių lygiateisiškumą neleidžiant stipresnei šaliai su viešaisiais įgaliojimais kaitalioti savo sprendimų iki bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje. Pareiškėja prie prašymo pridėjo Aiškinamąjį raštą su brėžiniais; Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2025 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. SE-2390 „Tarpininkavimas sprendžiant skundo Nr. 5D-2025/2.2-1469 problemą“; pareiškėjos 2025 m. spalio 29 d. ir 2026 m. vasario 12 d. skundus Inspekcijai; Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2026 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 21RE-403 (AG-171/04-2026); Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento raštą „Skundas dėl 2026-04-18 pasiūlymų (TPD Nr. K-VT-13_25-237)“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024 ir kt.). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas.
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-443-415/2025). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priimti bet kokius sprendimus ir atlikti administracinius veiksmus dėl detaliojo plano K-VT-13-25-237 iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-10143-1247/2026. Pareiškėja prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išdėstė argumentus dėl ginčo esmės bei nurodė, kad asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, todėl būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekiant užtikrinti galimo sprendimo įgyvendinimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2025 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į atsakovą su skundu, prašydama: „1. aiškiai nurodyti, kokiomis konkrečiomis priemonėmis galėtų būti užtikrintas nelegalios automobilių stovėjimo aiktelės valstybinėje žemėje eksploatavimas šalia sklypo adr. (duomenys neskelbtini) laikantis higienos normų numatytų atstumų iki Pareiškėjos namo vadovaujantis STR 2.02.01:2005 normų 175.7 p. atstumas 5 metrai. 2. užtikrinti, kad detalusis planavimas būtų vykdomas detaliojo planavimo koregavimo proceso būdu, todėl sprendinių dėl sklypų ribų keitimas yra negalimas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 d. ir vengti valstybinės žemės perleidimo be konkurso (korupcija). 3. įvykdyti 2025-12-03 dienos privalomąjį nurodymą Nr. PN-1758 (TPD Nr. K-VK-13-25-237) ir sustabdyti detaliojo planavimo procesą teritorijų planavimo informacinėje sistemoje TPD Nr. K-VK-13-25-237, (TPDRIS) - www.planuoiustatu.lt 4. imtis konkrečių priemonių pašalinant 2025-11-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. SE-23 nurodytą nustatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 60 str. numatytą pažeidimą, antai „valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nelegaliai eksploatuojama automobilių stovėjimo aikštelė“ parduotuvės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) poreikiams“.
Atsakovas ginčijamu 2026 m. kovo 5 d. raštu Nr. 2D-5192 „Dėl skundo nagrinėjimo ((TPD Nr. K-VT-13-25-237)“ pareiškėjai pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad 2025 m. gruodžio 31 d. skundas yra grindžiamas neaktualiu teisiniu reguliavimu, dėl (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių keitimo (TPD Nr. K-VT-13-25-237) teisėtumo Inspekcija jau yra priėmusi sprendimą bei, įvertinus aplinkybę, kad 2025 m. gruodžio 31 d. skunde keliami klausimai nėra priskirti Inspekcijos kompetencijai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 6 punktais Inspekcijoje nutraukiamas skundo nagrinėjimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, atsižvelgusi į tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, ginčijamo administracinių akto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra atsakovo Sprendimo, kuriuo pateiktas atsakymas į pareiškėjos 2025 m. gruodžio 31 d. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau byloje nėra ginčijami konkretūs pareiškėjos minimo detaliojo plano sprendiniai. Todėl prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su byloje priimtu nagrinėti reikalavimu. Kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra taikomos tam, kad būtų sprendžiami ir prevenciškai užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.
Be to, pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepasisakė dėl galimos neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos pobūdžio ir masto. Pareiškėjos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. birželio 8 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti teiginiai dėl ateityje galinčios kilti neatitaisomos žalos, kai byloje pareikšti reikalavimai nėra susiję su konkrečiais detaliojo plano sprendiniais, yra paremti tik prielaidomis, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, tačiau pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies bei 151 straipsnio nuostatas apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.), o pareiškėja, apeliacinės instancijos teismui teikdama naujus įrodymus, nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad šie duomenys yra susiję su apeliacine tvarka nagrinėjamu reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl pateiktų įrodymų nepasisako.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustačius ABTĮ 70 straipsnyje nustatytų pagrindų taikyti pareiškėjos prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.