Kauno apygardos teismo nuosprendis

2026-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-350-926/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-07-28
Bylos Nr.
1A-350-926/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-00636-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
Nuteistasis
NUT1
Prokuroras
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-350-926/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00636-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.2.23.2.1; 2.1.7.5; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.5.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 28 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui,nuteistajam NUT1, jo gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 (toliau – nuteistasis) gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, pripažintas recidyvistu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu, paskirtos bausmės dalis pridėta prie Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatliktos šio nuosprendžio priėmimo dienai (2026 m. balandžio 14 d.), ir paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2026 m. balandžio 14 d

Kardomosios priemonės nuspręsta neskirti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būrio kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti tarp laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, nuotraukų albume neteisėtai laikė 13 vnt. popieriaus lapelių, kurių masė 0,3544 g, su juose esančia psichotropine medžiaga sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurios grynasis kiekis yra 0,0322 g, iki tol, kol 2024 m. rugsėjo 27 d., apie 19.35 val., neplaninės kratos metu šias psichotropines medžiagas surado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnai. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas skundžiam nuosprendį, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtinta, jog NUT1 žinojo ir suprato, kad neteisėtai laiko psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti ir to siekė bei kad NUT1 veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad turi būti skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant lygų vidurkiui. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes bendrino BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridėdamas prie Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatliktos skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai ir paskyrė galutinę subendrintą 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Nuteistojo gynėjas advokatas Dainius Gudas pateiktu apeliaciniu skundu prašo Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – NUT1 išteisinti iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Skunde nurodoma, kad tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu ir mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nepateikė įtikinamų ir neprieštaringų motyvų dėl veikos kvalifikavimo, pažeidė BPK 305 straipsnio 1–5 dalių reikalavimus, todėl toks nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Taip pat nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad kratos metu nuo spintelės buvo paimtas jo sąsiuvinis, kuriame buvo jo šeimos nuotraukos, sąskaitos, užrašai ir kokiu būdu jame atsirado popieriaus lapeliai su psichotropinėmis medžiagomis, teigia nežinantis. Nuteistasis patvirtino, kad sąsiuvinį skolino prieš šį įvykį kitam nuteistajam LUD1, nurodė, kad kratos metu rasti mobilaus ryšio telefonai priklausė ne jam, o kitam nuteistajam LUD6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis LUD6 dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog kameroje rasti mobilaus ryšio telefonai priklauso jam, o ne nuteistajam NUT1.

Skunde teigiama, kad apklausus liudytoją LUD1, pastarasis patvirtino, jog skolinosi užrašų sąsiuvinį iš nuteistojo ir prieš jį grąžindamas, į sąsiuvinį įdėjo popieriaus lapelius su psichotropine medžiaga, o taip pasielgė todėl, kad turėjo eiti į ilgalaikį pasimatymą ir nenorėjo, kad kas nors rastų psichotropines medžiagas. Taip pat minėtas liudytojas pripažino, kad po pasimatymo praėjus kelioms dienoms grąžino sąsiuvinį NUT1 su palikta psichotropine medžiaga, nes jis tiesiog ją pamiršo. Taip pat skunde nurodoma, jog teisme buvo apklausti kiti nuteistieji, kurie patvirtino, jog niekada nematė, kad NUT1 vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas, juo labiau jas platintų.

Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, besąlygiškai rėmėsi liudytojo LUD3 parodymais, kuris atpažino telefone užfiksuotą balsą kaip nuteistojo NUT1, kuris neva siūlo įsigyti narkotinių medžiagų. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas LUD3 nėra ekspertas, byloje nebuvo atlikta balso ekspertizė, todėl tikėti liudytojo parodymais teismas negalėjo.

Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo NUT1 parodymus, vertindamas kaip pastarojo pasirinktą gynybos būdą, pasielgė neteisingai, ko pasėkoje nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei atkreipiamas dėmesys, kad ant lapelių su psichotropine medžiaga nebuvo rasta NUT1 DNR, kas rodo, jog nuteistasis sako tiesą.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinis skundas atmetamas.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, jog skundžiamas nuosprendis ginčijamas iš esmės, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dėl ko prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį bei nuteistojo NUT1 atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingą aplinkybę, o būtent, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu bei skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas apeliacinio skundo ribose.

Dėl NUT1 kaltės, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog NUT1 žinojo ir suprato, kad neteisėtai laiko psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti ir to siekė bei kad NUT1 veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Visų pirma nuteistasis ir jo gynėjas advokatas Dainius Gudas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas NUT1 kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nesilaikė baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, nepateikė įtikinamų ir neprieštaringų motyvų dėl veikos kvalifikavimo bei pažeidė BPK 305 straipsnio 1–5 dalių reikalavimus. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentai nesutinka.

Baudžiamajame procese įrodymais laikomi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie buvo patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, ištirti teisiamajame posėdyje ir teismo pripažinti tinkamais ir pagrįstais, sprendžiant klausimus dėl nusikalstamos veikos padarymo, ją padariusio asmens kaltės bei kitų reikšmingų bylos aplinkybių. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjantis teismas turi kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, 2K-188-303/2023, 2K-266-511/2024, 2K-121-719/2025, 2K-78-628/2026 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį ir formą aptartų BPK reikalavimų kontekste, sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje bei padarė šiais įrodymais tinkamai pagrįstas išvadas. Analizuodamas aplinkybes, susijusias su NUT1 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pareikštu kaltinimu, teismas įvertino tiek paties nuteistojo parodymus, tiek bylai reikšmingus liudytojų LUD3, LUD7, LUD2 bei kitų liudytojų parodymus, sąsiuvinio apžiūros metu nustatytus užrašus, mobiliųjų telefonų apžiūrų metų nustatytus susirašinėjimus, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu nustatytus susirašinėjimus ir pokalbius mobiliaisiais telefonais bei kitus byloje surinktus duomenis, vertino juos ne izoliuotai, tačiau susiejo į logišką ir vientisą įrodymų grandinę. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, jog NUT1 neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

Kaip minėta, NUT1 skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, turėdamas tikslą platinti tarp laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, nuotraukų albume neteisėtai laikė 13 vnt. popieriaus lapelių su juose esančia psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurios grynasis kiekis yra 0,0322 g, iki kol neplaninės kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė pareigūnai. Nuteistasis viso proceso metu savo kaltės nepripažino. Apeliaciniame skunde neginčijama aplinkybė, kad nuteistajam NUT1 priklausančiame sąsiuvinyje buvo rasti 13 vienetų popieriaus lapelių su juose esančia psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurios grynasis kiekis yra 0,0322 g. Nuteistojo teigimu, jis savo sąsiuvinį prieš įvykį skolino nuteistajam LUD1, ką patvirtino ir pats liudytojas LUD1 bei parodė, jog prieš grąžindamas sąsiuvinį nuteistajam, į jį įdėjo popieriaus lapelius su psichotropine medžiaga. Dėl kratos metu rastų mobiliojo ryšio telefonų nuteistasis teigia, kad jie priklausė nuteistajam LUD6, kuris šią aplinkybę patvirtino dar ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo pozicija paneigta byloje esančiais ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad dėl visų apeliacinio skundo argumentų išsamiai ir motyvuotai pasisakyta skundžiamame nuosprendyje, kurio argumentams bei išvadoms iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

Pirminės apklausos metu, vykusios 2025 m. sausio 31 d., pats nuteistasis nurodė, kad rastos narkotinės medžiagos yra ne jo ir nežino kieno (2 t., b. l. 143). Tuo tarpu papildomos apklausos metu, vykusios 2025 m. balandžio 10 d., t. y. po daugiau nei 2 mėnesių, jau nurodė, kad savo sąsiuvinį prieš kratą buvo davęs kitam nuteistajam – liudytojui LUD1, o pasiėmęs iš jo sąsiuvinį, nežiūrėjo, kas jame yra (2 t., b. l. 146). Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 13 d. apklausiamas liudytojas LUD1 nurodė, kad tai jis įdėjo į nuteistojo NUT1 jam duotą sąsiuvinį popieriaus lapelius, supurkštus narkotikais ir pamiršęs, sąsiuvinį su minėtais popieriaus lapeliais grąžino nuteistajam NUT1 (2 t., b. l. 187). Vis dėl to, vertinant nuteistojo ir liudytojo parodymų visumą, pažymėtina, kad jie nėra nuoseklūs, todėl laikytini nuteistojo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juo labiau, kaip minėta, pats nuteistasis versiją, jog savo sąsiuvinį davė liudytojui LUD1 ir nežiūrėjo, kas jame yra, kai liudytojas jį grąžino, pateikė ne pirminės apklausos metu.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir minėtų proceso dalyvių parodymų nenuoseklumą dėl to, kaip nuteistojo sąsiuvinis buvo perduotas liudytojui LUD1. Pats nuteistasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sąsiuvinį liudytojui padavė eidamas į pasimatymą ir sutikęs jį koridoriuje (2 t., b. l. 146). Tuo tarpu liudytojas LUD1, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jam būnant pasivaikščiojimo kiemelyje, nuteistasis su siūlu per langą jam nuleido žemyn užrašų knygelę, jos negrąžino, nes nuteistasis sekančią dieną ar po dviejų dienų išėjo į ilgalaikį pasimatymą ir knygelę grąžino po poros dienų (2 t., b. l. 187). Pažymėtina, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nuteistasis pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie aplinkybes, kaip sąsiuvinis buvo perduotas liudytojui ir jau nurodė, kad liudytojui sąsiuvinį perdavė per kameros langą, nuleisdamas žemyn į pasivaikščiojimų kiemelį. Todėl toks nuteistojo parodymų nenuoseklumas esminėse aplinkybėse sudaro pagrindą abejoti jų teisingumu.

Įvertintina ir tai, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojo LUD1 parodymai apie tai, kaip atrodė psichotropine medžiaga supurkšti popieriaus lapeliai, visiškai neatitinka baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas LUD1 nurodė, jog jo į nuteistojo sąsiuvinį įdėti langeliai buvo sukarpyti ir atitiko matematikos sąsiuvinyje esančių langelių dviejų į plotį ir penkių į ilgį dydį, jie buvo nuspalvinti įvairiomis spalvomis – žalia, raudona, mėlyna bei kad langelių buvo gal 11 vnt., gal 16 vnt., bet ne daugiau kaip 20 vnt. Tačiau byloje esantys kratos protokolas (1 t., b. l. 21, 26), apžiūros protokolas (2 r, b. l. 4, 7–8) patvirtina, kad lapelių buvo 13 vnt. ir jie visi buvo baltos spalvos, t. y. nenuspalvinti, kaip kad teigė liudytojas. Pastarosios aplinkybės iš esmės sudaro pagrindą abejoti, jog būtent liudytojas LUD1 į nuteistojo sąsiuvinį įdėjo popieriaus lapelius, supurkštus psichotropine medžiaga, kadangi akivaizdu, jog dėl savo asmeninių daiktų asmuo negalėtų tiek esmingai klysti, t. y. tiek dėl kiekio, tiek dėl išvaizdos.

Taip pat baudžiamosios bylos duomenys iš esmės paneigia nuteistojo ir liudytojo LUD1 versiją, kokiu tikslu nuteistasis davė savo sąsiuvinį liudytojui LUD1. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis nurodė, kad liudytojas prašė jo žmonos sąskaitos, į kurią galėtų atsiųsti nuteistajam pinigų, jog galėtų apsipirkti, tačiau nuteistasis skubėjo į pasimatymą, neturėjo laiko ieškoti sąskaitos, todėl ir padavė patį sąsiuvinį, kuriame buvo nurodyta jo žmonos sąskaita (2 t., b. l. 146). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas LUD1 nurodė, kad jis prašė nuteistojo taksofono kodo, kad galėtų paskambinti draugei, jog ji atsiųstų nuteistajam pinigų, nes pervedus nuteistajam pinigų, jis liudytojui nupirkdavo cigarečių, kavos, arbatos ir panašiai, o perduotame sąsiuvinyje buvo taksofono kodas ir sąskaita (2 t., b. l. 186–187). Baudžiamojoje byloje esantis 2025 m. spalio 14 d. tarnybinis pranešimas dėl piniginių perlaidų į NUT1 Marijampolės kalėjimo sąskaitą patvirtina, kad nuteistajam 2024 metais pinigines perlaidas pervedė jo sesuo ir žmona, nuteistojo žmonai nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. pinigines perlaidas atliko artimieji asmenys bei asmenys, su kuriais liudytojo LUD1 joks ryšys nesieja (3 t., b. l. 1–3, 4–8). Taigi, nuteistasis, priešingai nei liudytojas, nenurodė aplinkybės, kad sąsiuvinį perdavė ir tuo tikslu, kad liudytojas galėtų pasinaudoti jo turimu taksofono kodu, o minėtas tarnybinis pranešimas paneigia nuteistojo ir liudytojo LUD1 parodymus, jog liudytojas perdavė nuteistojo sąsiuvinyje esančią sąskaitą, kad jo draugė pervestų pinigus nuteistajam, jog jis liudytojui nupirktų atitinkamų prekių.

Aptartų nuteistojo NUT1 ir liudytojo LUD1 parodymų nensuosklumas ir prieštaravimas byloje esantiems rašytiniams įrodymams iš esmės paneigia nuteistojo versiją, jog būtent liudytojas LUD1 į jam priklausantį sąsiuvinį įdėjo popieriaus lapelius, supurkštus psichotropine medžiaga. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, liudytojas LUD1 buvo apklaustas nuo nusikalstamos veikos praėjus daugiau nei metams laiko, liudytojas atlieka bausmę tame pačiame kalėjime kaip ir nuteistasis, pats liudytojas patvirtino, kad turi priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms, todėl turėjo galimybę suderinti parodymus bei prisiimti kaltę. Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ir nuteistojo sąsiuvinyje buvusi informacija (artimųjų nuotraukos, kitų asmenų banko sąskaitos ir kt.) sudaro pagrindą abejoti nuteistojo ir liudytojo LUD1 nurodoma aplinkybe, jog nuteistasis liudytojui tik dėl taksofono kodo bei banko sąskaitos perdavė visą sąsiuvinį su jame buvusiais duomenimis net kelioms dienoms.

Nuteistojo NUT1 kaltę iš esmės patvirtina baudžiamojoje byloje esančio 2025 m. balandžio 1 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų, taikytų nuteistojo naudojamam mobiliojo ryšio telefono numeriui Nr. (duomenys neskelbtini), atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys: 2024 m. rugsėjo 19 d. 19.33-19.20 val. užfiksuotas nuteistojo susirašinėjimas su nenustatytu asmeniu, taip pat atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, kuris prašo perduoti „1dari“ už „10e“ ar į skolą, jam atrašo iš numerio (duomenys neskelbtini) asmuo, pristatantis „(duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini)“ (pažymėtina, kad nuteistasis NUT1 tuo metu atliko bausmę būtent kameroje Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodo jog sakė, kad į skolą duot negali, jog „(duomenys neskelbtini) sake ne“ (su nuteistuoju bausmę vienoje kameroje tuo metu atliko liudytojas LUD6) (1 t., b. l. 130–131); 2024 m. rugsėjo 19 d. 22.43 val. užfiksuotas nuteistojo telefoninis pokalbis su nenustatytu asmeniu, taip pat atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, kuris siūlo įrankį tatuiruotėms daryti „už dvidešimt kaušų“ (20 dozių galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų), prašo pažiūrėti pas „(duomenys neskelbtini)“, ar turi kavos ar tabako, nuteistasis atsako, kad paklaus, toliau abu ginčijasi dėl nepravestų pinigų, nenustatytas asmuo prašo, kad jam duotų tabako (1 t., b. l.131–133); 2024 m. rugsėjo 20 d. 08.30-10.27 val. užfiksuotas nuteistojo susirašinėjimas su nenustatytu asmeniu, taip pat atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, kuris prašo duoti į skolą „vieną“, pažada tą pačią dieną pravesti 30 eurų už pakuotę tabako ir „mažiausiai 2pyp“, nuteistasis atrašo, kad miega, po to kad „duos viena“ (1 t., b. l. 133–134); 2024 m. rugsėjo 20 d. 08.44-11.17 val. užfiksuotas nuteistojo susirašinėjimas su nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, kuris rašo, kad NPD1 pravedė 260 eurų, nuteistasis prašo nufotografuotą pavedimą atsiųsti į programėlę „Signal“, kuri yra sukurta ant telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi LUD6 (1 t., b. l. 134–135); 2024 m. rugsėjo 20 d. 17.07-17.36 val. užfiksuotas nuteistojo susirašinėjimas su nenustatytu asmeniu, taip pat atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, kuris prašo, kad jeigu jis pervestų „60e“, kad jam duotų „5pip“, nuteistasis atrašo, kad su jo pasiūlymu sutinka, vėliau nenustatytas asmuo praneša, kad jo pažįstama jau pravedė minėtus eurus, o nuteistasis atrašo, kad viskas tvarkoje (1 t., b. l. 135–136); 2024 m. rugsėjo 20 d. 19.44-20.09 val. fiksuotas susirašinėjimas nuteistojo su nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, kuris klausia nuteistojo „O pyp yrai“, į ką nuteistasis atsako, kad nėra (1 t., b. l. 136); 2024 m. rugsėjo 21 d. 15.08-17.48 val. užfiksuotas nuteistojo susirašinėjimas su nenustatytu asmeniu, taip pat atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, kurs klausiama „ar bus šiandien pas tave“, nurodo, kad blogai jaučiasi, jam atsakoma, kad nežino ir po valandos jau parašo klausdamas kaip perduoti (1 t., b. l. 136–137); 2024 m. rugsėjo 22 d. 20.19-22.20 val. užfiksuotas nuteistojo susirašinėjimas su nenustatytu asmeniu, taip pat atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, kuris klausia, ar neturi daugiau pasidaręs, kad „trūksta dar vieno iki pilnos laimės“ ir jam atsakoma, kad bus tik rytoj (1 t., b. l. 137); 2024 m. rugsėjo 23 d. 10.45-11.17 val. fiksuotas nuteistojo susirašinėjimas su nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, kuris klausia, ar gali pasiimti „1i“ sveikatai pasitaisyti, kad vakare paims normaliai ir jam atsakoma, kad gali ateiti (1 t., b. l. 138–139); 2024 m. rugsėjo 23 d. 12.51-12.56 val. užfiksuotas nuteistojo susirašinėjimas su nenustatytu asmeniu, taip pat atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, kuris rašo, kad „šitas geresnis“, dėkoja, kad vakar pagelbėjo jo sveikatai pataisyti, kad apėmė relaksas ir nuėjo anksti miegoti (1 t., b. l. 139); 2024 m. rugsėjo 25 d. 11.39-12.00 val. fiksuotas nuteistojo susirašinėjimas su nenustatytu asmeniu, kuris prašo „duoti vieną“ vakarui, nes blogai jaučiasi, galva plyšta, sumokės vakare, jam atrašoma „ok“ (1 t., b. l. 145); 2024 m. rugsėjo 25 d. 12.36-15.23 val. fiksuotas nuteistojo susirašinėjimas su nenustatytu asmeniu, taip pat atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, kuris prašo „uz pinigine duosi 1 pipsa per pragula paduosiu“, jam atrašoma „ok“ (1 t., b. l. 145–146).

Taigi, aptarti duomenys iš esmės patvirtina, kad būtent nuteistasis savo naudojamu mobiliojo ryšio telefono numeriu bendravo su kitais asmenimis būtent tikslu platinti psichotropines medžiagas. Šią aplinkybę pagrindžia ir byloje esantis 2025 m. liepos 15 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog „Pypsais“, „Pyp“, „pipsais“, „langais“ ir panašiai nuteistieji dažniausiai vadina popieriaus lapelius, purkštus psichotropine medžiaga, o žinutėse minimi „Pipsai“, „pyp“, „pip“ yra galimai popieriaus lapeliai supurkšti su psichotropine medžiaga, kaip ir specialisto išvadoje nustatytos psichotropinės medžiagos (1 t., b. l. 193).

Nors skunde nurodoma, kad liudytojas LUD6 patvirtino, kad kratos metu rasti mobiliojo ryšio telefonai yra jo, o ne nuteistojo, tačiau pastarasis argumentas nepaneigia nuteistojo kaltės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme 2026 m. sausio 20 d. teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas LUD6 patvirtino, jog jeigu kameroje yra vienas telefonas, tai juo naudojasi visi, kas yra kameroje, liudytojas LUD4 parodė, kad kameroje kiekvienas turėjo po telefoną. Juo labiau, kad ir pats nuteistasis 2026 m. vasario 23 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kameroje kiekvienas save gerbiantis žmogus turi telefonus, visi turi gal po savo telefoną, bet jeigu du telefonai padėti, tai visi bendrai naudojasi telefonu, kam reikia, tas pasiima ir naudojasi. Skunde taip pat pažymima, kad byloje nebuvo atlikta balso ekspertizė, o liudytojas LUD3 nėra ekspertas, todėl tikėti liudytojo parodymais negalima, tačiau toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad liudytojas LUD3, apklausiamas 2026 m. sausio 20 d. teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis atliko kriminalinės žvalgybos tyrimą, klausėsi nuteistojo pokalbių, kurių metu nuteistasis kalbėjo su žmona, kurią liudytojas žinojo iš ankstesnių tyrimų, ir dar su kažkuo, kalbėjo darbo metu ir liudytojas sugretindavo balsus, todėl abejoti tuo, kad liudytojas LUD3 atpažino būtent nuteistojo balsą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad liudytojas LUD3 būtų suinteresuotas apkalbėti nuteistąjį, tokių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame skunde.

Be to, apeliaciniame skunde akcentuojama ir ta aplinkybė, kad ant popieriaus lapelių su psichotropine medžiaga nebuvo rasta NUT1 DNR, kas apeliacinio skundo autoriaus teigimu rodo, jog nuteistasis sako tiesą. Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau aptartų ir į vientisą loginę grandinę sujungtų įrodymų pakanka konstatuoti NUT1 kaltę disponavus psichotropinėmis medžiagomis tikslu jas parduoti ar kitaip platinti. Juo labiau, kad psichotropine medžiaga prisodrinti lapeliai buvo rasti nuteistajam priklausančiame sąsiuvinyje esančiame perlenktame lape, kuriame pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. liepos 14 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus parašė būtent nuteistasis NUT1 (1 t., b. l. 21, 25–26; 2 t., b. l. 63–65).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistojo kaltę dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, tinkamai, remdamasis ne prielaidomis, o įrodymų visuma nustatė visas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes bei teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį, ir priimti nuteistojo NUT1 atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Dėl bausmės

Nuteistojo gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliaciniame skunde nėra suformuluotas joks prašymas dėl nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018), teisėjų kolegija pasisako ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą laisvės atėmimo bausmės vietoje jam skirtos bausmės už labai sunkaus nusikaltimą atlikimo metu, kad neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos kiekis yra artimas nustatytoms nedidelio ir didelio kiekio ribų vidurkiui, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, kad anksčiau NUT1 teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų padarymą, nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ir metu, kad bausmės atlikimo vietos administracijos yra charakterizuojamas neigiamai, keturis kartus baustas drausmine tvarka, administracine tvarka bausmės atlikimo vietoje nebaustas, nedirba.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam NUT1 bausmę, nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Taigi, atskiro sprendimo dėl asmens pripažinimo recidyvistu nereikėjo. Nuo 2025 m. vasario 1 d., pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Naujausioje teismų praktikoje pripažįstama, jog sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62-511/2026, 2K-86-511/2026). Nagrinėjamu atveju ši nuostata taikytina ir nuteistajam NUT1, nes naujo įstatymo nuostatos lengvina nuteistojo teisinę padėtį. Kadangi nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė nebūdamas ankstesniais teismų procesiniais sprendimais pripažintas recidyvistu, minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam netaikytina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama nuteistajam nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad nuteistasis anksčiau teistas, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, kadangi nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką įvykdė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas neigiamai bei kad nuteistasis nedirba. Taip pat teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad NUT1 vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 133), praeityje viso yra teistas net dešimt kartų už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir gyvybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmėmis, paskutiniu Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme (2 t., b. l. 103–109, 110–132). Būtent vykdydamas pastarąją bausmę, nuteistasis įvykdė ir nagrinėjamą nusikalstamą veiką, kuri kaip minėta, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus pateikta 2025 m. spalio 6 d. nuteistojo charakteristika Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad NUT1 laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijos yra charakterizuojamas neigiamai, nurodoma, kad jis nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, o skatintas tik vieną kartą, nedirba ir nevyko darbinės veiklos, be to, charakteristikos surašymo dienai turėjo vieną galiojančią nuobaudą, bausmę atliko uždaro tipo paprastoje grupėje (2 t., b. l. 101).

Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas lygų sankcijoje numatytam vidurkiui. Aukščiau nurodytos nuteistojo asmenybę bei nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis realių išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Nuteistasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, anksčiau skirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos darymo, todėl švelnesnio pobūdžio bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimų ir teisingumo principo. Taip pat pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir bausmių bendrinimo klaidų nepadarė, juo labiau, kad buvo taikomas nuteistajam palankesnis bausmių bendrinimo būdas – dalinis bausmių sudėjimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo NUT1 už nusikaltimą paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo, nes į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nors ir pašalinus nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nebuvo nustatytos jokios svarbios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties, todėl NUT1 už BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuteistojo NUT1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas). Kitos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalies nekeisti. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėAušra Vingilė