- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-22
- Bylos Nr.
- eA-582-662/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06477-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Audrius Bakaveckas, Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 24S174782, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. sausio 18 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą.
Pareiškėjas nurodė, kad jis yra Rusijos Federacijos pilietis, Lietuvos Respublikoje nepertraukiamai gyvenantis nuo 2010 metų. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 20 d. padavė Departamentui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, Leidimas) pakeitimo, prašydamas prašymą išspręsti skubos tvarka. Atsakovas pareiškėją informavo, jog Leidimo išdavimas gali užsitęsti, todėl pasiūlė jam kreiptis į Departamentą dėl nacionalinės vizos išdavimo. Pareiškėjas pagal atsakovo žodinį patarimą kreipėsi į Departamento Kauno skyrių dėl nacionalinės vizos išdavimo, prašyme nurodydamas, kad Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, ir jų nepilnametis vaikas, turintis leidimą laikinai gyventi. Departamentas 2023 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Nr. 23SD4285, kuriuo pareiškėjui atsisakė išduoti nacionalinę vizą, ir 2023 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 23S20013, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo penkerius metus bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė)), nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pareiškėjas minėtus atsakovo sprendimus apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. birželio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-6447-979/2023 tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Departamento sprendimus, įpareigodamas atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą. Minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2024 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-652-463/2024 paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą.
Pareiškėjas teigė, kad kai Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, Departamentas pateikė teismui 2023 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 23S18274, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (toliau – ir Sprendimas dėl Leidimo nepakeitimo), t. y. atsakovas atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi tais pačiais pagrindais, kaip ir teismui apskųstame atsisakyme išduoti nacionalinę vizą.
Pareiškėjas akcentavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 13 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartyje nesutiko su Departamento nurodytu pagrindu, susijusiu su pareiškėjo keliama grėsme nacionaliniam saugumui.
Pareiškėjo vertinimu, Departamentas, siekdamas pateisinti savo anksčiau priimtus sprendimus, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Pasak pareiškėjo, jis Prašymą pateikė dar galiojant leidimui laikinai gyventi, Prašyme nurodė buvimo Lietuvoje tikslą, todėl Departamentas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, turėjo pareigą vertinti pareiškėjo faktinę padėtį ir priimti sprendimą pagal 2022 m. lapkričio 29 d. teiktą prašymą pakeisti Leidimą ir 2023 m. sausio 18 d. pateiktą prašymą išduoti nacionalinę vizą. Departamentas nepagrįstai vadovavosi 2024 metų faktine situacija, kai Departamentas buvo priėmęs sprendimą nepakeisti pareiškėjui Leidimo ir pareiškėjas nebegalėjo pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad sprendimas išduoti nacionalinę vizą turi būti priimtas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Departamento Sprendime nėra nurodyta duomenų apie tai, kad Departamentas buvo priėmęs sprendimą pratęsti Prašymo nagrinėjimo terminą. Departamentas Sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą priėmė tik 2023 m. vasario 22 d., t. y. suėjus 35 kalendorinėms dienoms, o tai rodo, kad atsakovas vilkino pareigą priimti sprendimą, tuo grubiai pažeisdamas pareiškėjo teises.
Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo Sprendimas jam buvo įteiktas tik 2024 m. spalio 31 d. Nors Departamentas tvirtino siuntęs Sprendimo kopiją pareiškėjui el. paštu, tačiau tokio laiško pareiškėjas nėra gavęs. Pareiškėjo teigimu, Departamentas su juo nebendradarbiavo, laiku neinformavo apie priimtą Sprendimą ir vilkino Sprendimo pateikimą. Toks Departamento elgesys vertintinas kaip atsisakymas bendradarbiauti ir yra pareiškėjo teisių pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo minimas ankstesnis sprendimas atsisakyti išduoti vizą buvo priimtas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (dėl grėsmės nacionaliniam saugumui) ir šis sprendimas buvo panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Departamentas pareiškėjo Prašymą nagrinėjo iš naujo, t. y. iš naujo vertino faktines aplinkybes ir priėmė šiomis aplinkybėmis ir teisės normomis pagrįstą sprendimą.
Atsakovas pažymėjo, kad Departamento Sprendimas dėl Leidimo nepakeitimo yra įsiteisėjęs. Kadangi pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo metu Departamente nebuvo registruoti nauji prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas negalėjo pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, todėl buvo pagrįstai vadovautasi Įstatymo19 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis ir atsisakyta išduoti nacionalinę vizą.
Atsakovas paaiškino, kad visa informacija, susijusi su Sprendimo priėmimu, pareiškėjui buvo pateikta 2024 m. liepos 25 d. elektroniniu paštu, taip pat kartu su Sprendimu buvo pateikti dokumento metaduomenys, kuriuose nurodyta visa būtina dokumento informacija.
Atsakovo vertinimu, ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Įstatymo ir kitų teisės aktų bei teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2025 m. vasario 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą – panaikino Departamento Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo. Teismas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-6447-979/2023, todėl Departamentas turėjo pareigą vertinti pareiškėjo faktinę padėtį ir priimti Sprendimą pagal pareiškėjo 2023 m. sausio 18 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą (pareiškėjas 2022 m. lapkričio 29 d. taip pat teikė prašymą pakeisti Leidimą), o ne pagal faktinę padėtį 2024 metais, nes pakartotinis prašymo nagrinėjimas reiškia Departamento pareigą priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2023 metais teiktą prašymą. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas Sprendime nurodė, jog Departamentas 2023 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą Nr. 23S18274 atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, taip pat tai, kad Departamente šiuo metu nėra nagrinėjamas joks pareiškėjo prašymas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šiuo metu negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, tačiau ginčas dėl Departamento Sprendimo dėl Leidimo nepakeitimo dar nėra išspręstas. Teismas akcentavo, kad bylos kontekste pareiškėjo situacija turi būti vertinama individualiai atsižvelgus į tai, jog pareiškėjui nuo 2012 metų buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, Lietuvoje pareiškėjas gyveno su savo šeima ir turi darbą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėją su Rusijos Federacija sietų nuolatinio pobūdžio ryšiai. Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Teismas vertino, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatliko pareiškėjo individualaus vertinimo, todėl ginčijamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą.
III.
Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad Departamentas turėjo pareigą vertinti pareiškėjo faktinę padėtį ir priimti sprendimą, vadovaudamasis pareiškėjo 2023 m. sausio 18 d. pateikto prašymo išduoti nacionalinę vizą metu buvusia situacija, o ne pagal faktinę padėtį 2024 metais, t. y. susiklosčiusią po teismo priimtų sprendimų, kuriais atsakovas įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą. Atsakovo teigimu, vadovaudamasis tokiu teismo aiškinimu Departamentas, nagrinėdamas Prašymą, turėtų ignoruoti svarbias faktines aplinkybes, turinčias esminės ir lemiamos įtakos sprendimui priimti. Sprendimo priėmimas, neįvertinus visų aktualių faktinių aplinkybių, prieštarautų VAĮ nuostatoms.
Atsakovas pažymi, kad teismas nevertino aplinkybių, jog, pirma, pareiškėjas kreipėsi dėl „laukimo“ vizos, t. y. vizos, kuri išduodama užsieniečiui, kuris laukia, kol Departamentas išnagrinės jo prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi; antra, Departamentas pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išnagrinėjo ir 2023 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi; trečia, Departamente ginčijamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, o tai leido daryti išvadą, kad pareiškėjas šiuo metu negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Teismas neįvertino, kad Sprendimas yra glaudžiai susijęs su Departamento Sprendimu dėl Leidimo nepakeitimo – nepanaikinus šio sprendimo, nėra ir pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi, kuris galėtų būti nagrinėjamas, todėl negali būti išduodama nacionalinė viza pagal pareiškėjo Prašymą. Teismas neįvertino ir to, kad viza pagal Aprašo 70.11 papunktį buvo išduodama prašymo nagrinėjimo laikotarpiui (kol Departamentas priims sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo), o ne bylinėjimosi teisme laikotarpiui. Priešingas interpretavimas sudarytų sąlygas užsieniečiams piktnaudžiauti tiek migracijos procedūromis, tiek apskundimo teise.
Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai darė išvadą, jog bylos kontekste pareiškėjo situacija turi būti vertinama individualiai atsižvelgus į tai, kad jis Lietuvoje gyvena nuo 2010 metų, jam nuo 2012 metų išduodami leidimai laikinai gyventi, Lietuvoje pareiškėjas daug metų gyvena su savo šeima ir turi darbą. Pasak atsakovo, šios individualios aplinkybės buvo įvertintos, tačiau jos nesuteikia Departamentui teisinio pagrindo priimti kitokį sprendimą, nes pareiškėjas vizos prašė konkrečiam teisės aktuose numatytam tikslui – užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, todėl Departamentas neturi diskrecijos teisės išduoti vizą, jei užsienietis nėra pateikęs prašymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovo vertinimu, Sprendimas nepagrįstai panaikintas kaip neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Departamentas objektyviai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai nurodė motyvus ir pagrindė savo priimtą sprendimą. Teismas savo išvadas grindė ne faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, o išimtinai ankstesniais dėl pareiškėjo priimtais teismų sprendimais ir individualiomis, su pareiškėju susijusiomis, aplinkybėmis, todėl teismas, suteikdamas išskirtinę reikšmę pareiškėjo individualiai situacijai, o ne realiai egzistuojančioms bylos aplinkybėms, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pažymi, kad jis Prašymą pateikė Departamento darbuotojų siūlymu, paaiškinus jam, jog prašymo dėl Leidimo pakeitimo nagrinėjimas gali užsitęsti, o vizos išdavimas padėtų užtikrinti teisėtą pagrindą likti Lietuvoje. Departamentas pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo išnagrinėjimo praleidęs Įstatyme nustatytą tokio prašymo nagrinėjimo terminą, tuo pažeisdamas pareiškėjo teises. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo rekomendacija pateikti prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo apgaulė, nukreipta siekiant pridengti ir pateisinti sprendimo atsisakyti išduoti Leidimą priėmimą.
Pareiškėjas teigia, kad teismas, įpareigodamas Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 metais paduotą Prašymą, iš esmės grąžino situacijos vertinimą iš naujo pagal tuo metu buvusią faktinę situaciją, kai pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, turėjo galiojantį Leidimą, ir kas lėmė padėtį, kad toks sprendimas turėjo būti priimtas pareiškėjo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 24S174782, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. sausio 18 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą, pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Departamento Sprendimą. Teismas konstatavo, kad bylos kontekste pareiškėjo situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 2010 m., pareiškėjui nuo 2012 m. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, čia jis daug metų gyvena su savo šeima, dirba, todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas. Taip pat tenkinus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, tenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo nagrinėti iš naujo.
Atsakovas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendime motyvai išdėstyti nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti
ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.
Departamento Sprendimu pareiškėjui buvo nuspręsta atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nes asmuo nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Priimdamas minėtą sprendimą atsakovas iš esmės vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (Rusijos Federacijos pilietis) Lietuvos Respublikoje nepertraukiamai gyvena nuo 2010 m., turėdamas leidimus laikinai gyventi (paskutinio jam išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimas baigėsi 2023 m. sausio 15 d.). Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. Taip pat Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė (santuoka sudaryta 2004 m.), kuri čia gyvena ir dirba nuo 2009 m., 2013 m. jai išduotas leidimas nuolat gyventi, o 2021 m. ji tapo Lietuvos Respublikos piliete. Pareiškėjo sūnui, Rusijos Federacijos piliečiui, gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2014 m. sausio 29 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, nuo 2014 m. jis Lietuvos Respublikoje gyvena su leidimu nuolat gyventi.
Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 29 d. pateikė atsakovui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėjui Departamento atstovai paaiškino, kad jo laiku pateiktas ir žyminiu mokesčių apmokėtas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo bus išnagrinėtas po pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo termino pabaigos (2023 m. sausio 15 d.) ir tai jam sukels neigiamas pasekmes. Tam, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų teisėtas ir leistinas po to, kaip baigsis jam išduoto laikino leidimo gyventi galiojimo terminas, būtina pateikti prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo. Būtent vadovaudamasis atsakovo pareigūnų išaiškinimu ir rekomendacija, pareiškėjas ir pateikė prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo.
Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą Departamentas 2023 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 23SD4285 atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjas šį atsakovo sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Departamento 2023 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 23SD4285, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą. Šį pirmosios instancijos teismo sprendimą 2024 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-652-463/2024 paliko nepakeistą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atmesdamas trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) apeliacinį skundą. Vykdydamas anksčiau minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-6447-979/2023 Departamentas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir 2024 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 24S174782 jo netenkino, t. y. vėl pareiškėjui atsisakė išduoti nacionalinę vizą.
Pažymėtina, kad Departamentas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 23S18274 taip pat atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi. Be kita ko, šis sprendimas priimtas vadovaujantis atsakovui pateikta VSD 2026 m. vasario 7 d. išvada Nr. 18-1445, pagal kurią pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD konstatavo, kad pareiškėjas, tarnaudamas TSRS ir Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje (tarnavo nuo 1985 m. iki 2005 m.), turėjo kontaktų su NATO ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis) ir turėdamas leidimą dirbti su įslaptinta informacija, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, išdavus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šio atsakovo sprendimo pareiškėjas neskundė, jis yra galiojantis.
Departamentas 2025 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 25S215150, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. sausio 21 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Departamento Sprendimo dalis, kuriomis uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir nuspręsta įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1847-821/2026 anksčiau minėtas pirmosios instancijos sprendimas paliktas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas. Pastebėtina, jog abu šie sprendimai grindžiami tapačiais pagrindais, t. y. pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Departamentas turėjo pareigą vertinti pareiškėjo faktinę padėtį ir priimti Sprendimą, remdamasis faktine situacija, buvusia 2023 m. sausio 18 d. pateikto prašymo išduoti nacionalinę vizą metu (pareiškėjas 2022 m. lapkričio 29 d. teikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi), o ne pagal faktinę padėtį 2024 m., nes pakartotinis prašymo nagrinėjimas reiškia atsakovo pareigą priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2023 m. teiktą prašymą. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymo dėl nacionalinės vizos išdavimo nagrinėjimas užsitęsė ne dėl pareiškėjo kaltės.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Visų pirma, pareiškėjas kreipėsi dėl taip vadinamos „laukimo“ vizos išdavimo, t. y. vizos, kuri išduodama užsieniečiui, kuris laukia, kol Departamentas išnagrinės jo prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi (pagal galiojusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.11 papunktį, nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę). Tai reiškia, jog tokiu būdu siekiama tik laikinai sureguliuoti padėtį, t. y. kol bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas ir priimtas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas sprendimą Nr. 23S18274, kuriuo atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, priėmė 2023 m. vasario 20 d., kuris, kaip minėta anksčiau, nebuvo apskųstas bei yra galiojantis. Antra, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu Departamente nebuvo nagrinėjamas naujas pareiškėjo prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi (prašymas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo jau buvo išnagrinėtas ir priimtas sprendimas), todėl pagal pareiškėjo pateiktą prašymą negalėjo būti išduodama ir nacionalinė viza. Trečia, galiojant Departamento 2023 m. vasario 20 d. sprendimui Nr. 23S18274, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, ir 2025 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 25S215150 daliai, kuria nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, tokio pobūdžio nacionalinės vizos („laukimo“) nagrinėjimo klausimas yra beprasmis, kadangi faktinė situacija pakartotinai nagrinėjant prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo pasikeitė iš esmės. Ketvirta, nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kurią vertinti atsietai nuo vėliau atsiradusių ir glaudžiai tarpusavyje susijusių aplinkybių, nėra tikslinga. Penkta, pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo yra akivaizdu, kad atsisakius pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi (2023 vasario 20 d.), jis (pareiškėjas) nebeatitiko jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Departamento Sprendimas pirmosios instancijos teismo nepagrįstai panaikintas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Atsakovas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo su pareiškėjo prašymu išduoti nacionalinę vizą susijusias aplinkybes, jas vertino pasikeitusios faktinės situacijos kontekste ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusią individualią situaciją bei nepagrįstai nusprendė, kad ginčijamas Departamento Sprendimas buvo priimtas visapusiškai ir tinkamai neįvertinus jo priėmimui svarbių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Departamento apeliacinis skundas tenkinamas, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti. Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti. Sprendimas neskundžiamas.