Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria, pareiškėjui nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, jo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena pagrindinių asmens teisių, įtvirtinta tiek nacionaliniuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje), tiek tarptautiniuose teisės aktuose (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnyje). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus). Vis dėlto asmuo savo procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti ir laikytis įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Ši tvarka skirta sklandžiam teismo procesui, teisinių santykių stabilumui ir teisiniam saugumui užtikrinti. Taigi teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, tačiau ši teisė įgyvendinama laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną, o jeigu nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą (ABTĮ 12 straipsnis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino skundo trūkumams pašalinti nustatymas yra skundą padavusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; kt.).

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį skundai administraciniam teismui paduodami raštu; skundai gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, o tokio skundo padavimo tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka laikoma, kad skundas yra pasirašytas. Kai skundas administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 24 straipsnio 4 dalis).

Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones; asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, o procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, teismui gali būti pateikiami per LITEKO VEP posistemį arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad bylą inicijuojantys procesiniai dokumentai elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis administraciniam teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, o jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas (ABTĮ 23 straipsnio 7 dalis). Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-458-520/2018; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021 ir kt.).

Skundo pateikimas teismui elektroniniu paštu nelaikytinas skundo pateikimu elektroninių ryšių priemonėmis patvirtinant asmens tapatybę, todėl pateikiant skundą teismui elektroniniu paštu ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas (ABTĮ 23 straipsnio 7 dalis). Skundo originalu laikytinas skundas, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis ir patvirtintas elektroniniu parašu, o popierinio skundo originalu – raštu surašytas ir pasirašytas skundas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-695-1062/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pirminis skundas teismui buvo pateiktas elektroniniu paštu, pareiškėjo tapatybės Teismų įstatyme nustatytais būdais nepatvirtinus, o skundo originalas per tris kalendorines dienas nuo jo pateikimo nebuvo pateiktas. Skundas taip pat neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatytų turinio reikalavimų, jo priedai buvo surašyti ne valstybine kalba, nebuvo pateikti duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Ši nutartis yra motyvuota ir pakankamai aiški: joje nurodyti ABTĮ keliami reikalavimai skundui, paaiškinta, kokių nuostatų pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka, be kita ko, kad jie nėra tinkamai pateikti ir pasirašyti, nurodyta, kaip šiuos neatitikimus pašalinti, taip pat išaiškintos trūkumų nepašalinimo teisinės pasekmės.

Šalindamas nurodytus trūkumus pareiškėjas patikslintą skundą teismui išsiuntė elektroniniu paštu 2026 m. gegužės 27 d. (teisme užregistruotas 2026 m. gegužės 28 d.). Šiame procesiniame dokumente pareiškėjo tapatybė nebuvo patvirtinta Teismų įstatyme nustatytais būdais, todėl pagal ABTĮ 23 straipsnio 7 dalį ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turėjo būti pateiktas patikslinto skundo originalas. Kadangi procesinis veiksmas laikomas atliktu jį išsiuntus elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 65 straipsnio 6 dalis), šis terminas prasidėjo 2026 m. gegužės 28 d. ir, paskutinei jo dienai (2026 m. gegužės 30 d.) esant ne darbo dienai, baigėsi 2026 m. birželio 1 d. (ABTĮ 65 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo ranka pasirašyti patikslinto skundo ir atskirojo skundo originalai teismui išsiųsti 2026 m. birželio 17 d., o gauti 2026 m. birželio 26 d. Taigi patikslinto skundo originalas paštui įteiktas praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyto termino pabaigos, todėl šis terminas praleistas ir ABTĮ 65 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta taisyklė pareiškėjo padėties nekeičia. Vadinasi, esminis skundo trūkumas – tinkamai pasirašyto skundo nebuvimas – per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalintas.

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartis priimta 2026 m. gegužės 28 d., t. y. pirmąją iš trijų kalendorinių dienų, per kurias pareiškėjas dar turėjo teisę pateikti patikslinto skundo originalą, taigi dar nepasibaigus ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatytam terminui. Priimdamas nutartį pirmosios instancijos teismas dar negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjas patikslinto skundo originalo per tris kalendorines dienas nepateikė. Tokia procesinė praktika nelaikytina tinkama: skundo laikymo nepaduotu klausimas spręstinas pasibaigus visiems terminams, per kuriuos proceso dalyvis dar turi teisę atlikti atitinkamą procesinį veiksmą.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 151 straipsnį atskiriesiems skundams mutatis mutandis taikomos šio įstatymo taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, taigi ir ABTĮ 146 straipsnio nuostatos. Vis dėlto pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą (nutartį) tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad patikslinto skundo originalas paštui buvo įteiktas tik 2026 m. birželio 17 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po 2026 m. birželio 1 d. pasibaigusio termino. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė, kad skundžiamos nutarties priėmimas būtų sutrukdęs jam iki 2026 m. birželio 1 d. pateikti patikslinto skundo originalą, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokį priežastinį ryšį. Taigi net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo klausimą būtų sprendęs pasibaigus ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatytam terminui, šio procesinio klausimo išsprendimo rezultatas būtų buvęs toks pat. Vadinasi, nurodytas procesinis pažeidimas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos klausimo išsprendimo teisingumui, o skundžiamos nutarties panaikinimas ir klausimo perdavimas nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 straipsnio 3 punktas) būtų formalus ir neatitiktų proceso ekonomiškumo principo (ABTĮ 11 straipsnis).

Dėl pareiškėjo 2026 m. gegužės 27 d. prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 64 straipsnio 1 dalį teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas dėl šio prašymo atskirai nepasisakė, ir tai vertintina kaip nutarties motyvavimo trūkumas. Vis dėlto teisėjų kolegija, pati įvertinusi prašyme nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pagrindo pratęsti teismo nustatytą terminą nebuvo.

Prašymą pratęsti terminą pareiškėjas grindė (duomenys neskelbtini) švente ir dėl jos sutrikusiu pašto bei kurjerių paslaugų teikimu, tačiau nenurodė, kokių ir kada veiksmų ėmėsi savo ranka pasirašytam patikslinto skundo originalui išsiųsti, ir nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Pažymėtina ir tai, kad tuo pačiu laikotarpiu pareiškėjas procesinius veiksmus atliko — 2026 m. gegužės 27 d. patikslintą skundą teismui išsiuntė elektroniniu paštu. Vadinasi, jo nurodyta aplinkybė galėjo turėti reikšmės nebent dokumento originalo išsiuntimui paštu, bet ne galimybei atlikti procesinius veiksmus apskritai; be to, pareiškėjas turėjo ir nuo pašto paslaugų nepriklausančių galimybių įvykdyti teismo reikalavimus. Bendro pobūdžio nuoroda į šventinį laikotarpį, nesusieta su konkrečiomis pareiškėjo pastangomis įvykdyti teismo reikalavimus, nesudarė pagrindo pripažinti, kad šie reikalavimai per teismo nustatytą terminą nebuvo įvykdyti dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.

Šią išvadą patvirtina ir tolesnė bylos eiga. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė buvo laikina ir bet kuriuo atveju nebegalėjo daryti įtakos jo veiksmams nuo 2026 m. birželio 1 d., kuri buvo pirmoji darbo diena po šventinio laikotarpio ir kartu paskutinė ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyto termino diena. Tinkamai pasirašytą patikslinto skundo originalą pareiškėjas paštui įteikė tik 2026 m. birželio 17 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviem savaitėms, o byloje nėra duomenų, paaiškinančių, kodėl šis procesinis veiksmas neatliktas anksčiau. Taigi pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp jo nurodytos aplinkybės ir tinkamai pasirašyto patikslinto skundo nepateikimo per nustatytą terminą.

Papildomai pažymėtina, kad pagal ABTĮ 64 straipsnio 1 dalį gali būti pratęsiami tik teismo paskirti terminai. Terminą, per kurį po 2026 m. gegužės 27 d. elektroniniu paštu išsiųsto patikslinto skundo turėjo būti pateiktas jo originalas, nustato ABTĮ 23 straipsnio 7 dalis, todėl vien teismo nustatyto termino pratęsimas šio konkretaus dokumento trūkumo nebūtų pašalinęs.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašyme nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo pratęsti teismo nustatytą terminą, o pirmosios instancijos teismo nutarties motyvavimo trūkumas negalėjo turėti įtakos šio procesinio klausimo išsprendimo teisingumui ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).

Vertindama pareiškėjo argumentus dėl objektyvaus negalėjimo įvykdyti teismo reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, kad prieigos prie LITEKO VEP posistemio neturėjimas savaime neužkerta kelio tinkamai kreiptis į administracinį teismą. Pirma, pareiškėjas turėjo galimybę savo ranka pasirašyto skundo originalą pateikti paštu (ABTĮ 23 straipsnio 7 dalis, 24 straipsnio 1 ir 3 dalys). Antra, pagal ABTĮ 47 straipsnio 1 dalį proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, o skundą gali pasirašyti ir pareiškėjo atstovas, prie skundo pridedant įgaliojimą ar kitokį atstovo įgaliojimus patvirtinantį dokumentą (ABTĮ 24 straipsnio 3 dalis); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad pareiškėjas, turėdamas pagrindą manyti, jog pats negali tinkamai apginti savo galbūt pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010; 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-922-756/2016; 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-341-1062/2018; kt.).

Atsižvelgdama į tai, kad ginčas kilo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, o šią sritį reglamentuoja ir Europos Sąjungos teisė, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis nedraudžia valstybei narei nustatyti procesinių reikalavimų, taikomų kreipimosi į teismą formai, jeigu šie reikalavimai yra aiškūs, iš anksto žinomi, jais siekiama teisėto tikslo, be kita ko, užtikrinti proceso dalyvio tapatybės ir valios autentiškumą, ir jie nepaverčia teisės kreiptis į teismą iliuzine. Nagrinėjamu atveju šie reikalavimai pareiškėjui buvo išaiškinti, jam suteiktas 14 kalendorinių dienų terminas jiems įvykdyti, be to, pareiškėjas turėjo kelias realias galimybes juos įvykdyti. Todėl pareiškėjo skundo laikymas nepaduotu negali būti vertinamas kaip neproporcingas jo teisės kreiptis į teismą ribojimas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, nei ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į administracinį teismą dėl Migracijos departamento 2026 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 26S89562 panaikinimo, pateikiant teisės aktų reikalavimus atitinkantį, tinkamai paduotą ir pasirašytą skundą. Kartu pareiškėjui išaiškintina, kad, kadangi jo skundas laikytas nepaduotu, pirminis kreipimasis į teismą nesukėlė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytų skundo padavimo dienos pasekmių. Todėl, kreipdamasis pakartotinai, pareiškėjas kartu gali paduoti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nurodydamas jo praleidimo priežastis, įskaitant ankstesnio kreipimosi į teismą aplinkybes, ir pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 straipsnis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nepašalino esminio pateikto skundo trūkumo, t. y. per teismo nustatytą terminą nepateikė tinkamai pasirašyto patikslinto skundo, todėl skundžiama nutartimi pareiškėjo skundas pagrįstai laikytas nepaduotu. Kadangi šis trūkumas savarankiškai pakankamas skundui laikyti nepaduotu, teisėjų kolegija dėl kitų pirmosios instancijos teismo nurodytų skundo trūkumų atskirai nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.