Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Odeta Gruodienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria APA1 skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos N. K. 2026 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

APA1 (toliau – APA1, pareiškėjas) Institucijos 2026 m. kovo 9 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis 2026 m. vasario 6 d., 13.05 val., Kaišiadorių raj. sav., Kruonio mstl., Pievų g., vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Teisės nesusigražino po atėmimo. Tokiais veiksmais asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Už minėto nusižengimo padarymą asmeniui paskirta 300 Eur piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui.

Teismas nustatė:

APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 neginčija padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, faktinių aplinkybių, tačiau kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, prašydamas neskirti administracinio poveikio priemonės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

APA1 Institucijos 2026 m. kovo 9 d nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui – 6 (šešiems) mėnesiams. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas galioti nepakeistas konstatuojant, jog administracinė poveikio priemonė paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su Marijampolės apylinkės teismo nutartyje dėstoma pozicija, jog nagrinėjamu atveju APA1 paskirta administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuota. Taip pat, nesutinkama su APA1 argumentu, kad paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jo atžvilgiu yra per griežtas, kadangi asmeniui ir taip administracinio poveikio priemonė buvo paskirta sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

APA1 skunde nurodo, kad nei Institucija, nei teismas nesivadovavo proporcingumo principu, skiriant administracinio poveikio priemonę, tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu. Kaip minėta, įstatyme įtvirtinta, kad už APA1 padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą ir šiuo atveju pareiškėjui buvo skirta minimalaus termino administracinio poveikio priemonė. Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucija vadovaujantis ANK 34 straipsniu teisingai atsižvelgė į visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, tai yra į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taigi pareiškėjui administracinė poveikio priemonė skirta atsižvelgus į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl ko teigti, jog buvo pažeistas proporcingumo principas nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo. Juo labiau, kad ir pats APA1 pateiktame skunde aiškiai nenurodo kaip nagrinėjamu atveju proporcingumo principas buvo pažeistas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad APA1 administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones trims mėnesiams, jis neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje nustatytų sąlygų ir teisės vairuoti transporto priemones nesusigrąžino. Tai rodo, kad nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Šioje dalyje taip pat įvertintina, kad nors APA1 akcentuoja, jog kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažino ir gailisi, kas pagrįstai buvo įvertinta skiriant administracinio poveikio priemonę, tačiau administracinio nusižengimo protokole APA1 paaiškindamas padaryto nusižengimo aplinkybes nurodė, jog nežinojo ir nesigilino. Aukštesniojo teismo nuomone, toks pareiškėjo pateiktas aplinkybių paaiškinimas rodo, kad padarytas nusižengimas buvo įtakotas jo paties atmestino požiūrio į teisės aktais nustatytą tvarką, o kilusios pasekmės yra jo paties neteisėto elgesio rezultatas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis).

Nors skunde akcentuojama, kad APA1 anksčiau nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau šis argumentas taip pat nesudaro objektyvaus pagrindo administracinio poveikio priemonės netaikymui. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nors APA1 anksčiau ir nebuvo baustas už tapataus nusižengimo padarymą, tačiau penkių metų laikotarpyje jis net penkis kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn – vieną kartą už transporto priemonės vairavimą neužsisegus saugos diržo bei keturis kartus už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai yra už greičio viršijimą. Be to, nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo ir vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Šių aplinkybių kontekste spręstina, kad ankstesnės APA1 taikytos nuobaudos savo tikslų nepasiekė, jo teisėto elgesio neįtakojo, todėl padarytas administracinis nusižengimas nevertintas kaip atsitiktinis jo poelgis.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/20218, 2AT-15-788/2024). Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas APA1 neabejotinai sukelia nepatogumų, pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jo darbas yra tiesiogiai susijęs su jo darbu, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, visos aplinkybės, dėl kurių APA1 reikalinga teisė vairuoti, buvo jam žinomos ir prieš nusižengimo padarymą, todėl kilusios pasekmės yra jo paties elgesio rezultatas. Aukštesniojo teismo vertinimu, APA1 patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinės poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai skunde nurodytiems argumentams, Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka jų skyrimo pagrindus.

Skunde APA1 nurodo, kad administracinės poveikio priemonės pradžios ir pabaigos sąlygos turi būti nustatytos nutarime, tačiau nepagrindžia, kaip ši aplinkybė nagrinėjamu atveju paneigia skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, iš Institucijos nutarimo matyti, kad jame buvo išaiškinta, jog paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, išskyrus ANK 686 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos.

Nors skunde APA1 pažymi, kad teismai analogiškose bylose neskiria teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, pateikdamas nuorodą į bylą Nr. eII-62-771/2026, tačiau toks argumentas vertinamas kaip deklaratyvus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde pateikiama apylinkės teismo praktika šiuo atveju nesaisto skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo priimti APA1 pageidaujamo procesinio sprendimo, be to, minėtoje apylinkės teismo praktikoje nustatytos aplinkybės nelaikytinos analogiškomis šiai bylai.

Remiantis visomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, nes skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartis ir Institucijos nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, todėl paliekami galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartį nepakeistą ir APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.