Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1632-896/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-30
Bylos Nr.: e2S-1632-896/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-02369-2025-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Romeika (pran.)
Ieškovas: L. K.
Atsakovas: D. K.

Kategorijos

3.1.18.2.6Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų
3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2S-1632-896/2026 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-02369-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.6; 3.3.2.6.2.

(S)Kauno apygardos teismasN u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 30 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-334-1021/2026 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl iškeldinimo, skolos priteisimo bei atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei L. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Marijampolės apylinkės teisme 2025 m. lapkričio 19 d. priimtas ieškovės L. K. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui D. K. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašoma priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 14 188,79 Eur skolą, iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2026 m. kovo 3 d. priimtas atsakovo priešieškinis ieškovei, kuriuo prašoma pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y.: 0,2151 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, priklausančia bendraturčiams po 1/2 dalį; pripažinti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, priklausančia bendraturčiams po 1/2 dalį; pripažinti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, priklausančia bendraturčiams po 1/2 dalį; pripažinti pinigines lėšas, gautas už parduotą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, priklausančia bendraturčiams po 1/2 dalį; priteisti iš ieškovės atsakovui 102 350 Eur kompensaciją dėl turto pagerinimo. 2026 m. gegužės 6 d. atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini): 0,2151 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti ieškovę per 24 valandas nuo nutarties priėmimo atnaujinti elektros energijos tiekimą adresu (duomenys neskelbtini), numatant 100 Eur baudą už kiekvienos dienos įpareigojimo nevykdymą atsakovo naudai nuostoliams kompensuoti; 3) uždrausti ieškovei atlikti veiksmus, kuriais būtų nutrauktas ar apribotas komunalinių paslaugų teikimas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, įpareigojo ieškovę L. K. netrukdyti atsakovui D. K. naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini): 0,2151 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo ieškovę L. K. nedelsiant, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, kreiptis į elektros energijos tiekėją ir inicijuoti elektros energijos tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimą; uždraudė ieškovei L. K. atlikti veiksmus, kuriais būtų nutrauktas ar apribotas komunalinių paslaugų teikimas adresu (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Teismas nurodė, kad toks reikalavimas, kokį atsakovas pareiškė priešieškinyje, yra galimas (įmanomas), atsakovas suformulavo priešieškinio pagrindą ir dalyką, nurodė įrodymus, kuriais įrodinės priešieškinio pagrindą, todėl atsakovo priešieškinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu gali būti laikomas preliminariai pagrįstu.

Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje be kitų reikalavimų yra pareiškusi reikalavimą iškeldinti atsakovą iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas priešieškiniu be kitų reikalavimų reiškia reikalavimą gyvenamąjį namą ir kitą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja daline jo ir ieškovės nuosavybe, priklausančia bendraturčiams po 1/2 dalį. Taigi, ginčas tarp šalių, be viso kito, yra susijęs su atsakovo galimybe tinkamai naudotis turtu (jo dalimi), esančiu adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad ieškovės, kuri Nekilnojamojo turto registre yra registruota nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke, prašymu buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas į objektą, adresu (duomenys neskelbtini). Nors šią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų (pvz., elektros energijos tiekėjo pažymos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo) nėra pateikta, tačiau pati ieškovė šios aplinkybės neginčijo, ją patvirtino. Dėl elektros energijos tiekimo į objektą, adresu (duomenys neskelbtini), nutraukimo yra apribota atsakovo teisė tinkamai ir visa apimtimi naudotis minėtu adresu esančiu ginčo turtu. Atsakovo vertinimu, toks jo teisių suvaržymas yra neteisėtas, ieškovės atlikti veiksmai laikytini savavaldžiavimu ir piktnaudžiavimu, siekiu daryti jam spaudimą civilinėje byloje. Ieškovė teigia, kad jos kreipimąsi dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo lėmė objektyvios ir ilgą laiką besitęsiančios aplinkybės – atsakovas sistemingai ir savalaikiai nevykdo pareigos atsiskaityti už faktiškai jo vartojamas komunalines paslaugas gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko jai, ieškovei, kaip turto savininkei, tenka prisiimti neigiamas to pasekmes.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus dokumentus (2025-2026 metų, nes vertinti ankstesnių metų nėra tikslinga), sprendė, kad nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, kad atsakovas sistemingai piktybiškai vengia mokėti už jo suvartotą elektros energiją ir komunalines paslaugas. Pažymėjo, kad atsakovo pateikti mokėjimai kvitai leidžia spręsti, kad nors ir nereguliariai (ne kiekvieną mėnesį), tačiau atsakovas už elektrą mokėjo (pvz., 2025 m. lapkričio 17 d. sumokėta 106,65 Eur suma, 2026 m. sausio 15 d. – 99,05 Eur suma). Ieškovės pateikta 2026 m. balandžio 30 d. sąskaita patvirtina, kad šiai dienai įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją nėra; sprendė, kad 2025 m. kovo 31 d. sąskaitą 99,40 Eur sumai apmokėjo ieškovė, tačiau įrodymais pagrįstų duomenų, kad ieškovė būtų raginusi, o atsakovas atsisakęs apmokėti šią sąskaitą, byloje nėra. Duomenys pateiktame UAB „Vilkaviškio vandenys“ 2026 m. gegužės 4 d. rašte bei UAB „Vilkaviškio vandenys“ sąskaitose-pranešimuose leidžia teigti, kad įsiskolinimo už suvartotą vandenį nėra (ieškovė, kaip oficiali turto savininkė, neturi kliūčių pati užtikrinti suvartoto vandens apskaitos rodmenų tinkamą fiksavimą). Įrodymais pagrįstų duomenų, kad ieškovės pateikta Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro 2026 m. kovo 17 d. sąskaita yra neapmokėta ir yra susidaręs įsiskolinimas už atliekų tvarkymą, taip pat byloje nėra.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie dėl atsakovo kaltės susidariusį didelį įsiskolinimą už elektros energiją ar komunalines paslaugas ir dėl to ieškovei taikomas kokias nors sankcijas ar kitus neigiamus padarinius, reikšmingai pažeidžiančius jos turtines teises ar interesus. Todėl sprendė, kad ieškovės pasirinktas jos turtinių interesų gynimo būdas inicijuojant elektros energijos tiekimo nutraukimą į namą, kuriame gyvena atsakovas, ir kitą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra neproporcingas, nepagrįstai suvaržantis atsakovo galimybę tinkamai naudotis ginčo turtu.

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas sprendė, kad, siekiant užtikrinti esamos padėties stabilumą ir užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, yra pagrindas taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), bei uždrausti ieškovei atlikti veiksmus, kuriais būtų nutrauktas ar apribotas komunalinių paslaugų teikimas adresu (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė L. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-334-1021/2026. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

Vien ginčo dėl turto egzistavimas ar aplinkybė, jog atsakovo reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokia teismo argumentacija iš esmės paneigia imperatyvų reikalavimą nustatyti savarankišką ir realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas iš esmės nepateikė jokių motyvų, kurie pagrįstų būtent tokios grėsmės egzistavimą nagrinėjamu atveju. Teismas nenurodė, kokiais konkrečiais ieškovės veiksmais galėtų būti apsunkintas ar apskritai padarytas neįmanomu galimo atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo pareikšti reikalavimai byloje yra deklaratyvaus pobūdžio ir susiję su nuosavybės teisių pripažinimu, todėl savaime nėra susiję su būtinybe nedelsiant taikyti ribojimus ieškovės teisėms disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu ar spręsti dėl komunalinių paslaugų teikimo. Net ir hipotetiškai patenkinus atsakovo priešieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymas objektyviai nepriklausytų nuo to, ar bylos nagrinėjimo metu name buvo tiekiama elektra ar kitos komunalinės paslaugos.

Teismas nepateikė nei konkrečių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių numerių, nei jose suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių, kurios būtų aktualios nagrinėjamai situacijai ir pagrįstų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą bei proporcingumą.

Atsiliepimas

Ieškovė, teikdama atsiliepimą į atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu pateikė šalių tarpusavio susirašinėjimą bei kitus rašytinius įrodymus, iš kurių aiškiai matyti, kad atsakovas ilgą laiką netinkamai vykdė savo pareigą prisidėti prie komunalinių paslaugų apmokėjimo, o ieškovė ne kartą ragino atsakovą padengti susidariusius įsiskolinimus už elektros energiją bei kitas komunalines paslaugas. Teismas šių aplinkybių tinkamai nevertino ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų turinio bei reikšmės.

Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė ir 2026 m. balandžio 30 d. elektros energijos tiekėjo išrašytą sąskaitą, iš kurios aiškiai matyti, kad dėl laiku neapmokėtų įsipareigojimų ieškovei jau buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai. Ši aplinkybė patvirtina ne tik faktinį įsiskolinimo susidarymą, bet ir tai, kad mokėjimai už elektros energiją nebuvo vykdomi tinkamai bei laiku.

Ieškovės pateikta Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro 2026 m. kovo 17 d. sąskaita yra neapmokėta ir yra susidaręs įsiskolinimas už atliekų tvarkymą, taip pat byloje nėra, tačiau ieškovė teikia 2026 m. gegužės 14 d. (gauta po skundžiamos nutarties priėmimo) pažymą apie atsiskaitymus už komunalinių atliekų tvarkymą, iš kurios aiškiai matyti, jog Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui skola yra 42,24 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad laikinoji apsaugos priemonė gali būti draudimas dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar imtis tam tikrų veiksmų. Tokiu atveju turi būti reiškiamas ir prevencinis ieškinys. Prevencinis ieškinys yra specifinis asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuriuo siekiama užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausti atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti (CK 1.138 straipsnio 3 punktas). Šiuo atveju byloje nėra pareikštas prevencinis ieškinys, todėl pripažinimas, kad gali būti taikomos su ieškinio reikalavimais nesusijusios laikinosios apsaugos priemonės, ne tik neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto, proporcingumo bei teisingumo principų, bet ir pažeistų vieną iš esminių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – realios grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo būtinumą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl įrodymų prijungimo

Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2026 m. gegužės 14 d. Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro pažymą Nr. (2.11)RSD-383, kurią apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, kaip neturinčią reikšmės atskirojo skundo išnagrinėjimui.

Dėl ginčo esmės

Byloje kilęs ginčas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, įpareigojo ieškovę L. K. netrukdyti atsakovui D. K. naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini): 0,2151 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo ieškovę L. K. nedelsiant, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, kreiptis į elektros energijos tiekėją ir inicijuoti elektros energijos tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimą; uždraudė ieškovei L. K. atlikti veiksmus, kuriais būtų nutrauktas ar apribotas komunalinių paslaugų teikimas adresu (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Apeliantė, nesutikdama su skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvo būtinos sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su atsakovo priešieškinyje pareikštais reikalavimais, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos.

Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.

Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008, 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013, 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014; kt.).

Nagrinėjamuoju atveju atsakovas yra pareiškęs priešieškinį pripažinti ieškovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bendrąja daline nuosavybe. Ieškovė yra pareiškusi atsakovui ieškinį dėl skolos pagal kredito sutartį priteisimo ir atsakovo iškeldinimo iš ginčo turto. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės prašymu buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas į objektą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena atsakovas.

Apeliacinio teismo vertinimu, skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovės atžvilgiu pritaikyti ribojimai – įpareigojimas ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis nekilnojamuoju turtu, įpareigojimas ieškovę nedelsiant, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, kreiptis į elektros energijos tiekėją ir inicijuoti elektros energijos tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimą; uždraudimas ieškovei atlikti veiksmus, kuriais būtų nutrauktas ar apribotas komunalinių paslaugų teikimas adresu (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, atitinka laikinųjų pasaugos priemonių instituto taikymo paskirtį ir tikslus - laikinai užtikrinti atsakovo teisės į būstą apsaugą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad atsakovas ilgą laiką netinkamai vykdė savo pareigą prisidėti prie komunalinių paslaugų apmokėjimo, o ieškovė ne kartą ragino atsakovą padengti susidariusius įsiskolinimus už elektros energiją bei kitas komunalines paslaugas. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamuoju atveju atsakovas turėtų reikšti prevencinį ieškinį, kurio užtikrinimui galėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios pritaikytos skundžiama nutartimi.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamuoju atveju atsakovui pareiškus ieškinį dėl ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atsakovui nėra tikslinga reikšti dar ir prevencinį ieškinį tam, kad būtų, kaip nurodo apeliantė, taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi. Kaip matyti iš nustatytų byloje aplinkybių, tokios rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo būtinas siekiant laikinai užtikrinti atsakovo, kaip galimai teisėto ginčo turto savininko, teises netrukdomai naudotis ginčo turtu iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Dėl patirtų išlaidų už komunalinius mokesčius ieškovė turėtų ginti savo teises reikšdamas ieškinį dėl tokių išlaidų priteisimo iš atsakovo, o ne atjungdama elektros energijos tiekimą į ginčo būstą.

Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika