Alytaus apylinkės teismo nutartis, II-193-1258/2026

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-21
Bylos Nr.: II-193-1258/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-15024-2026-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Antonina Sinkevičienė (pran.)
Pareiškėjas: D. Z., Alytaus apskrities vyriausiais policijos komisariatas

Kategorijos

21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Bylos Nr. II-193-1258/2026 Teisminio proceso Nr. 4-13-3-15024-2026-3 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. liepos 21 d. Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Antonina Sinkevičienė, sekretoriaujant Valei Bulgakienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. Z. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje (toliau – Institucija) D. Z. 2026 m. gegužės 28 d. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2026 m. balandžio 11 d., 13 val. 46 min. Druskininkų sav., Druskininkų mieste, Veisiejų g. vairavo transporto priemonę ir važiuodamas lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę liniją bei pėsčiųjų perėjoje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8, 140.4, 140.7 punktų reikalavimus, jam paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesius.

Teisme gautas pareiškėjo D. Z. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą dalyje, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtą nuobaudą, netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas D. Z. nurodė, kad važiavo paskui kitą automobilį ir likus 5 – 8 metrams iki išvažiuojančio maršrutinio autobuso, jį pastebėjo ir norėdamas išvengti staigiai pasitraukė į priešpriešą, manevras įvyko dar prieš punktyrinę liniją, tad, įvertinęs, kad nesukelia pavojaus niekam, staigiai stabdant būtų sukėlęs pavojingą situaciją tiek savo keleiviams, tiek paskui važiuojantiems. Nurodo, kad niekada nebuvo baustas, jog lenkė neleidžiamoje vietoje ar iš chuliganiškų paskatų. Pažymėjo, kad įvykis įvyko dėl klaidingai priimto sprendimo. Taip pat nurodė, kad pėsčiųjų perėjoje žmonių nebuvo, iš priekio atvažiuojančių automobilių taip pat. Pažymėjo, kad teisės yra jo pragyvenimo šaltinis, netekus teisės vairuoti, praras ir pragyvenimo šaltinį. Nuoširdžiai galisi, kad priėmė neteisingą sprendimą, išvengti eismo įvykio.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo palikti Nutarimą nepakeistą. Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas skundą motyvuoja tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Pabrėžė, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad D. Z. vairuojamas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, pažeisdamas KET 179 punkto reikalavimus, nesulėtino važiavimo greičio ir nepraleido iš pažymėtos sustojimo stotelės išvažiuojančio maršrutinio autobuso, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir jį lenkė kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją (Nr. 1.1) bei per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pažymėtą kelio ženklo Nr. 533, lenkimo manevrą baigė jau už pėsčiųjų perėjos. Teigia, kad tokiais savo pavojingais veiksmais D. Z. sukėlė realią grėsmę eismo saugumui ir pažeidė KET 140.4, 140.7 punktų reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, kad D. Z., matydamas iš pažymėtos stotelės išvažiuojantį maršrutinį autobusą, privalėjo sumažinti važiavimo greitį ir jam duoti kelią, vaizdo įrašas patvirtina, jog maršrutinis autobusas į kelio važiuojamąją dalį neišvažiuoja staiga ir netikėtai, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Pabrėžė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, nesant jokių pateisinamų priežasčių. Pažymėjo, kad transporto priemonių lenkimas yra ypatingai rizikingas ir pavojingas veiksmas, todėl transporto priemones lenkiantis vairuotojas turėtų įvertinti, ar lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, ar nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, ar baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei ir nepažeisdamas KET reikalavimų, analizuojamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė. Nurodė, kad pareiškėjas padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, institucijos vertinimu, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Pabrėžė, kad nors skundu teigiama, jog D. Z. atliekant lenkimo manevrą nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, nesudaryta avarinė situacija, tačiau šios aplinkybės visiškai nepateisina D. Z. elgesio pažeidinėti KET, priešingai, tai parodo tik tai, kad D. Z., būdamas brandi asmenybė, pateisina savo pavojingą elgesį, t. y. transporto priemonių lenkimą neleistinoje vietoje, kas dažnai sąlygoja eismo įvykių, su ypač sunkiomis pasekmėmis, kilimą. Mano, kad skundo argumentai, jog padarytas KET pažeidimas nėra tyčinis, jo pobūdis nėra tokio pavojingumo, kad būtų kėlęs grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei, ar turtui, niekaip nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nepaneigia pareiškėjo D. Z. kaltės, priešingai, individualiai įvertinus D. Z. pažeidimo mąstą ir sukeltą grėsmę, institucija šį pažeidimą vertina kaip ypatingai šiurkštų. Pažymėjo, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats lenkimo minimoje pėsčiųjų perėjoje faktas. Pabrėžė, kad D. Z. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra paskirtas minimaliam 3 mėnesių terminui, nekyla abejonių dėl to jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, darbu bei rūpinimusi kitais asmenimis, šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir D. Z. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Teigia, kad D. Z., būdamas socialiai atsakingas, privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad viešasis transportas turi įsitikinti ar jį praleidžia paskui jį važiuojantis automobilis. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad jis važiavo ne vienas, priekyje jo vairuojamo automobilio važiavo kitas automobilis. Pamatęs autobusiuką, kad trauksis link jo, persirikiavo per punktyrinę liniją. Iš dalies turėjo būti atidesnis tuo atveju, kad punktyrinė linija baigsis. Įvertino, kad tai leidžiamas manevras, ir manė įsileisti autobusiuką į eismo juostą. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad vaizdo medžiagoje matyti autobusiuko pagreitėjimas jo lenkimo metu. Jeigu iki pėsčiųjų perėjos yra tarkim 6 metrai, autobusiukas 40 km/h greitį pasiekė per 6 metrus, be to jo išvažiavimo kampas, jo išvažiavimo juosta yra 4,5 metro pločio. Autobusiukui ar kitai transporto priemonei išvažiuojant į kelią, ši turi laikytis dešinės kelio pusės. Jeigu kitas vairuotojas būtų laikęsis dešinės pusės jie abu būtų tilpę eismo juostoje. Nestabdė dėl to, kad iš paskos važiavo automobiliai. Tikrai ne iš chuliganiškų paskatų, nepradėjo lenkimo iš tolo ar kita. Pripratęs, kad Anglijoje važinėja su vilkiku ir ten yra visai kitokia kultūra, kadangi ten gali daryti tokius manevrus ir ten niekas nebaus. Tą padarė Lietuvoje neįvertinęs, kad čia visai kitaip žiūri. Priekyje jo toliau važiavo automobilis, to automobilio net leidžiamoje vietoje nelenkė, jis važiavo savo greičiu. Gal per vėlai truputį pamatė, kad autobusiukas juda su juo kartu ir iš inercijos pasitraukė į kairę pusę. Autobusiukas jį kampu kaip ir išstūmė iš tos juostos ir jam gavosi grįžimas per perėją. Neginčija, kad kirto ištisinę liniją. Tai buvo bandymas išvengti, nenorėjo staigiai stabdyti iš paskos važiuojančiam automobiliui, nei norėjo į autobusiuką atsitrenkti. Pasirinko manevrą, kaip kliūties apvažiavimą. Teisės labai reikalingos, neturi jokių griežtų nuobaudų. Lietuvoje yra keletą kartų baustas už greičio viršijimą, bet tai buvo senai, taip pat vieną kartą baustas už rankoje laikomą telefoną, užsienyje nėra baustas. Mano, kad šis įvykis yra per griežtai vertinamas. Ne iš chuliganiškų paskatų, o iš mandagumo, draugiškumo, kad jie kartu būtų įsilieję į eismą, pagalvojo ir taip padarė. Prašo atsižvelgti į autobusiuko greitį, kadangi jam nebuvo galimybės grįžti į savo eismo juostą. Pradėjo lenkimą per punktyrinę liniją, o baigė per ištisinę liniją ir per pėsčiųjų perėją, nes nuo stotelės iki perėjos kokie 5 metrai. Pamatė tą autobusą likus kokiems 4 metrams. Nenorėjo kirsti per stabdžius, todėl per punktyrinę liniją pasitraukė, manė, kad jį apvažiuos. Vaizdo medžiagoje matyti, kad autobuso vairuotojas jau pervažiuoja kokiu 35 – 40 km/h greičiu, kur yra 5 metrai. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad eismo jokio nėra, tai kam sukelti tokią situaciją. Priekyje važiavo kitas automobilis, važiavo paskui tą automobilį, tarp jų buvo kokie 5 metrai. Kada tas automobilis pravažiuoja, matosi, kad tas autobusiukas išvažiuoja ir jis tuo momentu truputį anksčiau pasitraukė. Tai buvo šeštadienis, apie pietus, 2026 m. balandžio 11 d. Pripažino, kad kirto ištisinę liniją, taip pat per perėją grįžo. Prašo skirti maksimalią baudą, o administracinio poveikio priemonės terminą bent sumažinti. Nurodė, kad vairuotojo teisės yra jo pragyvenimo šaltinis, negali dirbti ūkyje, nes jo visos kategorijos atimamos, negali apsimokėti savo sąskaitų vien dėl to, kad ne iš chuliganiškų paskatų padarė tą pažeidimą. Yra vairuotojas, darbo vieta (duomenys neskelbtini), važinėja į Angliją. Prašo perkvalifikuoti straipsnį, pagal kurį yra nubaustas, nes nebuvo taip, kad pasielgė taip tyčia. Jam teisės yra labai reikalingos. Taip pat pažymėjo, kad jį suklaidino ir ta punktyrinė linija.

Institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. Z. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jam skirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad jis 2026 m. balandžio 11 d. 13 val. 46 min. Druskininkų sav., Druskininkų mieste, Veisiejų g. vairavo transporto priemonę ir važiuodamas lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę liniją bei pėsčiųjų perėjoje ir taip pažeidė KET 8, 140.4, 140.7 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Skundu iš esmės neginčijamos nustatyto nusižengimo faktinės aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę liniją bei pėsčiųjų perėjoje, tačiau keliamas nusižengimo teisinio kvalifikavimo klausimas, pareiškėjas posėdžio metu prašė administracinį nusižengimą, pareiškėjui inkriminuotą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į kitą, nenurodė konkretaus kito ANK straipsnio į kurį prašo perkvalifikuoti padarytą nusižengimą.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: 1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Bet kuri iš nurodytų situacijų (t. y. bet kuris iš paminėtų alternatyvių veiksmų) yra laikoma pavojingu vairavimu, kuris paprastai sukelia pavojų eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aktualus 2 punktas – lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, kadangi tokia yra administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto nusižengimo esmė.

Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022, 15 punktas). KET 140.4 punkte nurodyta, kad draudžiama lenkti pėsčiųjų perėjoje. KET 140.7 punkte nurodyta, kad draudžiama lenkti kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1. KET 3 priedo 1.1. nurodyta siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Šiuo atveju, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis, vairuodamas transporto priemonę lenkė kitą transporto priemonę kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją bei per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pažymėtą kelio ženklu Nr. 533, lenkimo manevrą baigė jau už pėsčiųjų perėjos. Ginčo dėl to, kad įvykio metu automobilį vairavo būtent pareiškėjas, taip pat, kad jis atliko lenkimo manevrą skundžiamame nutarime nurodytoje kelio atkarpoje, nėra. Be kita ko, šios aplinkybės objektyviai užfiksuotos byloje pateiktame vaizdo įraše, iš kurio matyti, kaip pareiškėjo vairuojamas automobilis atlieka lenkimo manevrą, matyti, kad lenkimo manevras pradėtas leidžiamoje kelio vietoje, tačiau iš karto prasideda siaura ištisinė linija ir pėsčiųjų perėja. Šiuo atveju, vaizdo įrašas patvirtina, kad D. Z. atliekamas lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame lenkti draudžiama, nesant jokių pateisinamų priežasčių. Pareiškėjas šios nuostatos nepaisė, neįvertino to, jog lenkimo manevrą atlieka kelio ruože, kuriame draudžiama tai daryti. Vien tai, kad pareiškėjas pateikia savitą analizuojamos situacijos vertinimą, o būtent tai, kad pareiškėjas tokį manevrą buvo priverstas atlikti dėl staigaus maršrutinio autobuso išvažiavimo į važiuojamąją dalį, pagrindo teismui konstatuoti priešingai, nei įvykio aplinkybes įvertino Institucija skundžiamame nutarime, nesudaro.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

Pagal ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas padarytu tiesiogine tyčia, nes pareiškėjas atliko lenkimo manevrą suvokdamas, kad atlikdamas šį manevrą kerta siaurą ištisinę liniją bei pėsčiųjų perėjoje, taigi vietoje, kurioje lenkti yra draudžiama. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas, suprasdamas savo veiksmų pavojingumą, atliko lenkimo manevrą ir norėjo taip veikti. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas formaliai lenkimo manevrą pradėjo leistinoje kelio atkarpoje, nešalina jo atsakomybės už draudžiamoje vietoje atliktą lenkimą.

Pareiškėjas nurodo, kad pamatęs autobusiuką, kuris traukėsi link jo, persirikiavo per punktyrinę liniją. Sutinka, kad turėjo būti atidesnis, kad punktyrinė linija baigsis, tačiau jis įvertino, kad tai leidžiamas manevras ir manė įsileisti autobusiuką į eismo juostą, dėl to atliko lenkimo manevrą. Taip pat pažymėjo, kad autobusiukas jį kampu kaip ir išstūmė iš tos juostos ir jam gavosi grįžimas per pėsčiųjų perėją. Patvirtino, kad jis kirto ištisinę liniją, tačiau tai buvo bandymas išvengti atsitrenkimo į autobusiuką, taip pat jis nenorėjo staigiai stabdyti iš paskos važiuojančiam automobiliui. Dėl nurodytų priežasčių pasirinko manevrą, kaip kliūties apvažiavimą.

Be to, pareiškėjas nurodė, kad lenkimo manevrą atliko neleistinoje vietoje, nes autobusas, kuris išvažiavo iš stotelės, pradėjo didinti greitį. Teismas tokią pareiškėjo poziciją vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą ir siekį išvengti administracinės atsakomybės. Savo skundo argumentais pareiškėjas siekia eliminuoti savo veiksmų neteisėtumą kito vairuotojo atliktais veiksmais (esą jis padidino greitį), tačiau šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad maršrutinis autobusas į kelio važiuojamąją dalį neišvažiuoja staiga ir netikėtai, kaip nurodo pareiškėjas.

Pažymėtina, kad KET 179 punkte nurodyta, kad gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės.

Pareiškėjas, matydamas iš pažymėtos stotelės išvažiuojantį maršrutinį autobusą, privalėjo jam duoti kelią, be to, akivaizdu, kad išvažiavęs iš stotelės, autobusas, įsiliedamas į eismą, pradės didinti greitį.

KET 5 punkte įtvirtina eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, pareiškėjas, turėdamas didelę vairavimo patirtį, privalėjo pastebėti kelio ženklinimą ir prieš pradėdamas lenkimo manevrą, jį įvertinti, o ne tikėtis, jog lenkimo pradžios vietoje esamo kelio ženklinimo pakaks manevro atlikimui pagal KET. Atitinkamai nustačius, kad lenkimo manevras buvo atliktas neleistinoje vietoje, transporto priemonių greitis administracinio nusižengimo konstatavimui įtakos neturi.

Pažymėtina, kad net ir tokiu atveju, kai priekyje važiuojantis automobilis lenkimo metu pradeda didinti greitį, tai negali pateisinti KET pažeidimo ir pavojingo vairavimo. Vairuotojas privalo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti leistinoje vietoje, o nebūdamas tuo tikras, privalo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo, privalo grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę.

Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas – lenkimas vietoje, kurioje draudžiama tai daryti, yra apibrėžiamas būtent ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl pareiškėjo veiksmus vertinti ne kaip šiame straipsnyje numatytą nusižengimą, teisinio pagrindo nėra. Pareiškėjo veiksmai, teismo vertinimu, teisėtai, teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalaujanti jokių padarinių kilimo, todėl nėra pagrindo pareiškėjo veiksmus vertinti pagal kitą teisės normą nei ta, kurioje yra apibrėžiama konkretaus administracinio nusižengimo sudėtis.

Skundu taip pat prašoma netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Pareiškėjui už ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti) atėmimas 3 mėnesiams. Pareiškėjas prašė sutrumpinti šį terminą, argumentuodamas tuo, kad jis dirba vairuotoju, teisė vairuoti yra jo pragyvenimo šaltinis, taip pat jis negali dirbti ūkyje, negali apsimokėti savo sąskaitų, teisės vairuoti atėmimas trims mėnesiams darytų neigiamą poveikį, teisės vairuoti atėmimas sukeltų finansinį nestabilumą, apsunkintų jo gyvenimą.

Teismas, vertindamas skundo argumentus, pirmiausiai pažymi tai, kad padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Skirti mažesnę švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba jos netaikyti, galima tik išimtiniais atvejais (ANK 34 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas administracine tvarka nubaustas už KET 140.4 punkte įtvirtintą draudimo lenkti pėsčiųjų perėjoje pažeidimą bei KET 140.7 punkte įtvirtintą draudimą lenkti kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1. Pagal administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis pareiškėjas per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas už įvairius KET pažeidimus. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamas pažeidimas nebuvo atsitiktinis, o ankstesnės sankcijos teigiamo poveikio KET laikymuisi nepadarė. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, o padarytas nusižengimas nepavojingas.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjui netekus teisės vairuoti transporto priemones bus apsunkintas darbinių funkcijų vykdymas, pačios savaime prioriteto, svarstant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės netaikymo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, neturi. Teismas pažymi, kad skunde minimos asmeninio pobūdžio aplinkybės egzistavo iki nusižengimo padarymo, tačiau jos pareiškėjo nuo administracinio nusižengimo nesulaikė. Dėl padaryto nusižengimo patiriamos neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. AT-39-1073/2019), ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis daugiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Pareiškėjas turėjo suvokti daromo nusižengimo keliamą pavojų ir galimas neigiamas pasekmes jam, todėl tokias pasekmes jis turi prisiimti. Taigi, skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove, darbinių pareigų vykdymu, kitais nepatogumais nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios D. Z. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina užtikrinti administracinio poveikio priemonės tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams. Darytina išvada, kad tiek nuobaudą, tiek poveikio priemonę minimaliam sankcijoje numatytam terminui paskyrusi institucija priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, todėl keisti nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba skirti ją mažesniam terminui nei įstatyme įtvirtintas minimalus jos terminas, skundo motyvais pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto D. Z. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo D. Z. skundo ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.

Teisėja Antonina Sinkevičienė