Kauno apylinkės teismo nutartis, II-705-548/2026

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-17
Bylos Nr.: II-705-548/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-15438-2026-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Ričardas Juodis (pran.)
Pažeidėjas: L. S.
Pareiškėjas: L. S.
Institucija: Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-705-548/2026 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-15438-2026-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.10.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. liepos 17 d. Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Vilmai Janonienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. S., nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2026 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) L. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2026 m. balandžio 29 d. 17.03 val. vairavo transporto priemonę „Opel Astra Sports Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivumas, kai jam nustatytas 0,44 promilių neblaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus ir padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. L. S. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. S., nesutikdamas su Institucijos 2026 m. gegužės 22 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo, termino sušvelninimo arba skirti vieną administracinio poveikio priemonės.

Skundas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, pripažįsta savo kaltę dėl transporto priemonės vairavimo esant 0,42 prom. neblaivumui ir neskundžia jam paskirtos 800 Eur baudos, tačiau nesutinka su paskirtomis administracinio poveikio priemonėmis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pareiškėjas teigia, kad Institucija neindividualizavo atsakomybės, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą už tokio pobūdžio pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Pareiškėjo teigimu, Institucija neatsižvelgė į jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes: ilgą vairavimo stažą, tai, kad anksčiau nebuvo sistemingai pažeidinėjęs Kelių eismo taisyklių, nepiktnaudžiauja alkoholiu, yra neteistas, teigiamai charakterizuojamas darbdavio ir kitų asmenų, aktyviai užsiima visuomenine veikla, sportuoja, yra kraujo donoras ir remia labdaros iniciatyvas. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, dėl jo nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, o nusižengimo padarymas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių kitų asmenų turtui ar sveikatai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nustatytas 0,42 prom. neblaivumas buvo tik nežymiai didesnis už ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, jog prieš vairuodamas jautėsi blaivus, buvo vartojęs nedidelį kiekį silpno alkoholio, bendradarbiavo su pareigūnais, pripažino pažeidimą ir padėjo jį išaiškinti. Be to, jis pažymi, kad jau yra sumokėjęs dalį baudos, išklausė privalomus mokymus apie alkoholio žalą, ketina baigti papildomą vairuotojų mokymo programą ir atlikti kitus teisės aktuose numatytus veiksmus, todėl administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnes administracinio poveikio priemones.

Skunde taip pat akcentuojama, kad teisė vairuoti pareiškėjui yra būtina darbo funkcijoms vykdyti, ūkininko veiklai, šeimos ūkiui prižiūrėti bei studijoms, todėl teisės vairuoti atėmimas ir papildomas draudimas vairuoti transporto priemones be antialkoholinių variklio užraktų sukelia jam ir jo šeimai neproporcingai dideles neigiamas pasekmes. Pareiškėjo nuomone, Institucija šių aplinkybių neįvertino ir nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo analogiškose bylose. Remdamasis šiomis aplinkybėmis pareiškėjas prašo teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, sušvelninti administracinio poveikio priemones, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, o draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, netaikyti arba jį sušvelninti.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjas pagrįstai pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes 2026 m. balandžio 29 d. 17.03 val. Žaslių miestelyje vairavo automobilį būdamas neblaivus. Pirmojo patikrinimo metu jam nustatytas 0,49 promilės, pritaikius matavimo priemonės paklaidą – 0,47 promilės, o antrojo patikrinimo metu – 0,44 promilės, pritaikius paklaidą – 0,42 promilės neblaivumas. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą. Institucija pažymi, kad pareiškėjui paskirta 800 Eur bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Atsiliepime akcentuojama, kad pareiškėjui paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda ir minimalūs ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyti administracinio poveikio priemonių terminai. Skiriant nuobaudą ir poveikio priemones buvo atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias bei jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, kuriomis jis remiasi ir skunde. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnes, negu įstatymo sankcijoje nustatytos, administracinio poveikio priemones. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis realią grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl atsakomybei kilti ir veikos pavojingumui konstatuoti nebūtina, kad būtų kilę eismo įvykio, turtinės žalos ar kitų neigiamų padarinių. Institucija teigia, kad pareiškėjas, būdamas brandus ir atsakingas asmuo, turėjo dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo įvertinti alkoholio vartojimo pasekmes ir numatyti, jog dėl padaryto pažeidimo gali netekti teisės vairuoti. Pareiškėjo nurodomos teigiamos asmeninės savybės, atsakingumas, darbiniai, šeiminiai ir ūkiniai įsipareigojimai, institucijos nuomone, ne mažina jo atsakomybę, bet patvirtina, kad jis galėjo ir turėjo suprasti savo veiksmų neteisėtumą bei galimus jų padarinius.

Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjo argumentu, kad jis prieš vairuodamas jautėsi blaivus ir tikėjosi, jog suvartotas alkoholis jau nebeturės įtakos jo būklei. Institucija nurodo, kad Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta vairuotojo pareiga nevairuoti neblaiviam ir prieš pradedant vairuoti įsitikinti savo blaivumu. Subjektyvus geros savijautos vertinimas šios pareigos nepanaikina. Institucija remiasi byloje esančiais duomenimis, kad pareiškėjas policijos pareigūnams nurodė alkoholį vartojęs prieš maždaug pusvalandį iki vairavimo, todėl daro išvadą, kad jis suvokė neseniai vartojęs alkoholį, tačiau vis tiek sąmoningai sėdo vairuoti padidinto pavojaus šaltinį. Šios aplinkybės, Institucijos vertinimu, leidžia veiką laikyti padaryta tyčia.

Institucija taip pat pažymi, kad alkoholio poveikis žmogui pasireiškia dėmesio koncentracijos, koordinacijos, reakcijos, situacijos suvokimo ir savikontrolės suprastėjimu. Todėl net ir nedidelis leistinos alkoholio koncentracijos viršijimas negali būti vertinamas kaip nereikšminga aplinkybė, juolab kad vairuotojui nustatyta alkoholio koncentracija viršijo įstatyme nustatytą 0,4 promilės ribą. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesukėlė eismo įvykio ir nepadarė žalos, institucijos nuomone, nėra pakankama veikos pavojingumui sumažinti, nes pažeidimas buvo nutrauktas tik policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę. Institucija teigia, kad, pareigūnams pareiškėjo nepastebėjus, jis būtų tęsęs kelionę ir išvengęs atsakomybės, nors jo veiksmai jau kėlė realią grėsmę eismo saugumui. Atsiliepime nepripažįstamos išskirtinėmis ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su teisės vairuoti būtinybe darbui, studijoms, ūkininkavimo veiklai, šeimos ūkiui ir šeiminių pareigų vykdymui. Institucija nurodo, kad teisės vairuoti atėmimo sukeliami nepatogumai, finansiniai sunkumai ar darbo bei šeimos gyvenimo apsunkinimas yra įprastos ir natūralios pažeidimo pasekmės, apie kurias asmuo gali žinoti iš anksto. Vien tokios pasekmės nėra ypatingos aplinkybės, pateisinančios išskirtinai švelnesnės atsakomybės taikymą. Priešingas vertinimas, institucijos nuomone, pažeistų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nes asmenims, kuriems teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ar šeimos poreikių, būtų nepagrįstai sudarytos palankesnės sąlygos negu kitiems analogiškus pažeidimus padariusiems asmenims.

Institucija pabrėžia, kad sprendžiant dėl atsakomybės už vairavimą neblaiviam pirmenybė turi būti teikiama viešajam interesui – visuomenės ir eismo dalyvių saugumui, administracinės atsakomybės prevenciniams tikslams bei pažeidėjo nubaudimui. Pareiškėjo privatus interesas išvengti teisės vairuoti atėmimo sukeliamų nepatogumų negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės intereso užtikrinti saugų eismą. Asmuo, darydamas administracinį nusižengimą, prisiima įstatyme nustatytų neigiamų pasekmių riziką, todėl paskirtos nuobaudos sukeliami suvaržymai savaime nesudaro pagrindo atsakomybę švelninti.

Institucijos vertinimu, pareiškėjo prašymas teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpinti iki dviejų mėnesių ir netaikyti arba sutrumpinti draudimą vairuoti transporto priemones be antialkoholinio variklio užrakto iš esmės reiškia prašymą sudaryti jam išskirtines sąlygas. Tokių sąlygų taikymas neatitiktų ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat protingumo, proporcingumo ir asmenų lygiateisiškumo principų.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – L. S. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad 2026 m. balandžio 29 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,42 promilės neblaivumas. Dėl šio pažeidimo jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Pareiškėjas nurodė, kad teisė vairuoti jam yra itin reikalinga, nes jis gyvena Vilniuje, tačiau ūkininkauja Kaišiadorių rajone ir dėl ūkio veiklos turi nuolat vykti į ūkį. Netekęs teisės vairuoti jis negali pats atlikti dalies kasdienių ūkio darbų, taip pat vairuoti traktoriaus, todėl šiuos darbus už jį turi atlikti kiti asmenys. Dėl to kyla papildomų nepatogumų ir apsunkinama ūkio veikla. Paaiškino, kad pažeidimo dieną buvo vartojęs alaus. Alkoholį vartojo prieš pristatydamas savo ūkio projektą Žemės ūkio agentūros atstovams. Kadangi mikčioja, jo teigimu, nedidelis alkoholio kiekis padeda sumažinti įtampą ir lengviau kontroliuoti mikčiojimą. Praėjus maždaug kelioms valandoms jam paskambino tėvas ir paprašė atvykti pasitikti Žemės ūkio agentūros atstovų. Pareiškėjas teigė tuo metu jautęsis blaivus, todėl nusprendė sėsti prie automobilio vairo. Pareiškėjas pripažino padaręs pažeidimą ir su nustatytu neblaivumo faktu sutiko, tačiau mano, kad jam paskirtos administracinio poveikio priemonės yra per griežtos. Teismo prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, pažymėdamas, kad tokio įrenginio įrengimas jam sukeltų didelių finansinių išlaidų.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, įvertinus aplinkybę, jog apie skundo nagrinėjimo datą, laiką bei vietą Institucijos atstovui buvo pranešta tinkamai, atsiliepime pateiktas prašymas skundą nagrinėti jam nedalyvaujant, dėl to nesant prieštaravimų, skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2026 m. gegužės 22 d. nutarimu L. S. buvo pripažintas padariusiu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik nubaustajam paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą bei neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Apylinkės teismas patikrina administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą tiek, kiek to prašoma pareiškėjo skunde.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, pripažintam kaltu padarius šio straipsnio dispozicijoje numatytą nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo 800 iki 1 100 Eur. Be to, šio straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, kaip teisingai pažymima ir pareiškėjo skunde, sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/ administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017).

Taigi sprendžiant, ar Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, visų pirma turi būti įvertinamos bendrosios administracinio poveikio priemonės skyrimo nuostatos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į analizuojamą situaciją, svarbu nustatyti, ar net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas L. S. prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo paskirta minimalaus sankcijoje numatyto dydžio administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui – 6 mėnesių su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui. Šiuo atveju byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sąlygotų galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Priešingai, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad administracinio poveikio priemonė, ją paskyrus ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodytose ribose, aiškiai prieštarautų nurodytiems kriterijams. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas visada turi būti itin rūpestingas ir esant bent menkiausiai abejonei dėl galimo neblaivumo, turi atsisakyti vairavimo. Vis dėlto L. S., nors prieš vairuodamas buvo vartojęs alkoholio, neįsitikino, kad jo organizme alkoholio koncentracija neviršija įstatyme nustatytos leistinos ribos. Pats pareiškėjas paaiškino, kad pažeidimo dieną buvo vartojęs alaus. Jo teigimu, alkoholį vartojo prieš vykdamas pristatyti savo ūkio projekto Žemės ūkio agentūros atstovams, o praėjus maždaug dviem valandoms, tėvui paprašius atvykti pasitikti agentūros atstovų, nusprendė vairuoti automobilį, nes jautėsi blaivus ir manė, kad alkoholis jau yra pasišalinęs iš organizmo. Tokiu būdu jis sąmoningai prisiėmė riziką vairuoti neblaivus ir nepaisė Kelių eismo taisyklių reikalavimo vairuoti tik esant blaiviam. Vien tai, kad pareiškėjas pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, bendradarbiavo su Institucija, anksčiau nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus ar dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių patiria nepatogumų, savaime nesudaro pagrindo taikyti šią išimtinę teisės normą. Šios aplinkybės yra būdingos daugeliui administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų, todėl jų pripažinimas pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį reikštų, kad ši teisės norma taptų bendrąja taisykle, o ne įstatymų leidėjo numatyta išimtimi. Toks aiškinimas būtų nesuderinamas su įstatymo paskirtimi, administracinės atsakomybės neišvengiamumo principu bei formuojama teismų praktika. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjui jau buvo pritaikytos pačios švelniausios įstatymo leidėjo leidžiamos sankcijos – minimalaus dydžio bauda ir minimalūs ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyti administracinio poveikio priemonių terminai. Tai reiškia, kad Institucija individualizuodama atsakomybę jau įvertino pareiškėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kitas jo nurodytas aplinkybes. Todėl vien pakartotinis tų pačių aplinkybių nurodymas teismui nesudaro pagrindo dar kartą švelninti paskirtas administracinio poveikio priemones.

Vertindamas pareiškėjo asmenybę, teismas atsižvelgia ne tik į jo paties pateikiamą savo asmens apibūdinimą, bet ir į byloje esančių duomenų visumą. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad yra dirbantis asmuo, ūkininkas, studijuoja Vilniaus kolegijoje, aktyviai dalyvauja šeimos ūkio veikloje, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio ir kitų asmenų, sportuoja, yra kraujo donoras, remia labdaros iniciatyvas ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjo teigimu, teisė vairuoti jam yra būtina tiek darbo funkcijoms atlikti, tiek ūkininkavimo veiklai, todėl administracinio poveikio priemonės jam sukelia itin didelių nepatogumų. Teismas sutinka, kad pareiškėją teigiamai charakterizuojantys duomenys yra reikšmingi individualizuojant administracinę atsakomybę. Tačiau jie negali būti vertinami atsietai nuo padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio, jo pavojingumo bei paties pareiškėjo elgesio. Šios aplinkybės jau buvo įvertintos Institucijai skiriant minimalią įstatymo sankcijoje numatytą baudą ir minimalius administracinio poveikio priemonių terminus. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra tokio išskirtinio pobūdžio, kurios leistų konstatuoti, kad įstatymo sankcijoje numatytų administracinio poveikio priemonių taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ar protingumo principams.

Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas pats suvokė teisės vairuoti reikšmę savo profesinei ir ūkinei veiklai. Pats pareiškėjas paaiškino, kad pažeidimo dieną buvo vartojęs alaus. Jo teigimu, alkoholį vartojo prieš vykdamas pristatyti savo ūkio projekto Žemės ūkio agentūros atstovams, o praėjus maždaug dviem valandoms, tėvui paprašius atvykti pasitikti agentūros atstovų, nusprendė vairuoti automobilį, nes jautėsi blaivus ir manė, kad alkoholis jau yra pasišalinęs iš organizmo. Tačiau toks subjektyvus savo būklės vertinimas neatleidžia vairuotojo nuo pareigos prieš pradedant vairuoti įsitikinti, kad jo organizme alkoholio koncentracija neviršija įstatyme nustatytos ribos. Žinodamas, kad prieš tai buvo vartojęs alkoholio, pareiškėjas vis tiek priėmė sprendimą sėsti prie vairo. Tokiu būdu jis sąmoningai prisiėmė riziką vairuoti neblaivus ir nepaisė Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtinto draudimo vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam.

Teismo vertinimu, reikšminga ir tai, kad tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas ne kartą akcentavo, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbui, ūkininkavimo veiklai, studijoms ir kasdieniam gyvenimui. Vadinasi, pareiškėjas puikiai suvokė, kokias teisines ir faktines pasekmes jam sukels vairavimas po alkoholio vartojimo. Nepaisant to, jis pasirinko vairuoti transporto priemonę, taip parodydamas nepakankamai atsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi ir neįvertindamas rizikos netekti jam itin reikšmingos specialiosios teisės. Todėl aplinkybė, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės apsunkina jo darbą, ūkininkavimą ar studijas, negali būti vertinama kaip išskirtinė. Priešingai, šios pasekmės yra tiesioginis paties pareiškėjo sąmoningai pasirinkto neteisėto elgesio rezultatas.

Teismo vertinimu, būtent paties pareiškėjo sąmoningai pasirinktas neteisėtas elgesys lėmė administracinio poveikio priemonės taikymą ir su tuo susijusius nepatogumus. Todėl neigiamos pasekmės ūkinei ar darbo veiklai, vertintinos kaip natūralus jo paties padaryto administracinio nusižengimo padarinys, o ne kaip išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Kaip jau minėta, nors pareiškėjas pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir šios aplinkybės pagrįstai buvo įvertintos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios institucijos, paskiriant jam minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą bei minimalius administracinio poveikio priemonių terminus, tačiau teismas konstatuoja, kad jos nesudaro pagrindo dar labiau švelninti pareiškėjo teisinę padėtį.

Šiuo atveju, tiek administracinio nusižengimo pavojingumas, tiek ir pareiškėją charakterizuojančių duomenų visuma neatitinka sąlygų, būtinų tam, kad analizuojamą situaciją būtų galima vertinti kaip išimtinę ir sudarančią pagrindą spręsti, jog net ir minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonių paskyrimas pareiškėjui neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų. Nors skunde cituojama gausi teismų praktika, kurioje buvo svarstomas klausimas dėl administracinio poveikio priemonės panaikinimo, pakeitimo ar jos taikymo termino sutrumpinimo, tačiau pažymėtina, kad kiekvienu atveju, net ir nustačius analogišką neblaivumo laipsnį, byloje esančios aplinkybės privalo būti vertinamos individualiai.

Analizuojamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjo veiksmais iš tiesų nekilo jokių papildomų pasekmių, jis kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, tačiau ši aplinkybė jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina. Teismo vertinimu, vien tai, kad asmuo savo veiksmais, sėsdamas už vairo neblaivus, vairuodamas padidintą pavojaus šaltinį be jokios objektyvios būtinybės, sudarė prielaidas tokiems galimiems padariniams kilti, sudaro pagrindą spręsti apie įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, kadangi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį, visų pirma prioritetą teikė visuomenės interesams į saugų eismą automobilių keliais. Tuo tarpu eisme dalyvaujant asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio, šie tikslai neabejotinai negali būti įgyvendinami tinkamai, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos ar poveikio priemonės yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas numato privalomą specialiosios teisės atėmimo skyrimą asmenims, padariusiems ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, todėl, priešingai nei teigiama skunde, nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis galėtų būti įgyvendinama L. S. šios administracinio poveikio priemonės netaikant arba taikant ją trumpesniam nei įstatyme numatytas terminui, kadangi, kaip jau aptarta, jokių išimtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 6 daliai taikyti šioje byloje nenustatyta.

Tai, kad nubaustasis, pavartojęs alkoholio, sėdo už vairo besijausdamas galintis vairuoti, tėra jo subjektyvus vertinimas, kurio nepatvirtina objektyviai nustatytos aplinkybės, kuomet jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Tokio manymo nepašalina ir skunde nurodomos pareiškėjo darbo aplinkybės, apie kurias pažeidėjui buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Kaip jau minėta aukščiau, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimui, tiek sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo, tiek panaikinant draudimą vairuoti transporto priemones su neįrengtais antialkoholiniais variklio užraktais terminą, kadangi šios aplinkybės nebuvo pakankamos sulaikyti pareiškėją nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Tai, kad L. S., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas. Itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Teismas konstatuoja, jog skunde nurodytos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių L. S. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Dar labiau trumpinti skundžiamu nutarimu nustatytos administracinio poveikio priemonės minimalaus termino dydį nėra pagrindo. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, skundo tenkinimui pagrindo nustatyta nebuvo, todėl jis yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

Netenkinti L. S. skundo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėjas Ričardas Juodis