Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Vilmai Janonienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. M., nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2026 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) M. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2026 m. balandžio 2 d. 22.11 val. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivumas, kai jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus ir padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. M. M. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, įvertinus aplinkybę, jog apie skundo nagrinėjimo datą, laiką bei vietą Institucijos atstovui buvo pranešta tinkamai, atsiliepime pateiktas prašymas skundą nagrinėti jam nedalyvaujant, dėl to nesant prieštaravimų, skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2026 m. balandžio 20 d. nutarimu M. M. buvo pripažintas padariusiu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik nubaustajam paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Apylinkės teismas patikrina administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą tiek, kiek to prašoma pareiškėjo skunde.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, pripažintam kaltu padarius šio straipsnio dispozicijoje numatytą nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo 800 iki 1 100 Eur. Be to, šio straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, kaip teisingai pažymima ir pareiškėjo skunde, sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/ administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017).

Taigi sprendžiant, ar Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, visų pirma turi būti įvertinamos bendrosios administracinio poveikio priemonės skyrimo nuostatos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į analizuojamą situaciją, svarbu nustatyti, ar net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas M. M. prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo paskirta minimalaus sankcijoje numatyto dydžio administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui – 6 mėnesių su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui. Šiuo atveju byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sąlygotų galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Priešingai, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad administracinio poveikio priemonė, ją paskyrus ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodytose ribose, aiškiai prieštarautų nurodytiems kriterijams. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas visada turi būti itin rūpestingas ir esant bent menkiausiai abejonei dėl galimo neblaivumo, turi atsisakyti vairavimo. Vis dėlto M. M., nors prieš vairuodamas buvo vartojęs alkoholio, neįsitikino, kad jo organizme alkoholio koncentracija neviršija įstatyme nustatytos leistinos ribos. Pats pareiškėjas nurodė, kad prieš vykdamas namo buvo išgėręs du bokalus alaus, tačiau, manydamas, jog alkoholis jau yra pasišalinęs iš organizmo, nusprendė vairuoti transporto priemonę. Tokiu būdu jis sąmoningai prisiėmė riziką vairuoti neblaivus ir nepaisė Kelių eismo taisyklių reikalavimo vairuoti tik esant blaiviam. Be to, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas akcentavo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra itin svarbi jo profesinei veiklai ir šeimos poreikių užtikrinimui. Nepaisant to, jis pasirinko vairuoti transporto priemonę po alkoholio vartojimo, taip parodydamas nepakankamai atsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi ir neįvertindamas rizikos netekti jam reikšmingos specialiosios teisės.

Nagrinėjamu atveju, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir M. M. apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės, skirti trumpesnį nei įstatyme numatytas jos terminą arba paskirti specialiosios teisės atėmimą trumpesniam nei 6 mėnesių terminui bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniam nei 12 mėnesių terminui, šiuo atveju pagrindo nėra. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, ANK 34 straipsnio 6 dalis yra išimtinio pobūdžio teisės norma, kuri gali būti taikoma tik tais atvejais, kai nustatomas išskirtinių aplinkybių visetas, leidžiantis daryti išvadą, jog įstatymo sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiu atveju akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vien tai, kad asmuo pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, bendradarbiavo su institucija ar dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės patiria nepatogumų, savaime nesudaro pagrindo taikyti šią išimtinę teisės normą. Priešingas aiškinimas reikštų, jog ANK 34 straipsnio 6 dalis taptų bendrąja taisykle, o ne įstatymų leidėjo numatyta išimtimi.

Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas per pastaruosius kelerius metus ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn. Vien 2025 metais jis buvo baustas už kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus – leistino greičio viršijimą, pavojingą lenkimą, už kurį jam buvo paskirtas ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 3 mėnesiams, taip pat už kitus administracinius nusižengimus. Be to, pareiškėjas buvo trauktas administracinėn atsakomybėn ir kaip juridinio asmens vadovas už teisės aktų, reglamentuojančių finansinės apskaitos, mokesčių administravimo bei juridinių asmenų registro duomenų teikimo pareigų vykdymą, pažeidimus.

Todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis yra išskirtinai pavyzdingas, teisės aktų nuosekliai besilaikantis asmuo, kuriam administracinio poveikio priemonės taikymas būtų perteklinis, nėra pagrįsti objektyviais bylos duomenimis. Priešingai, administracinių nusižengimų registro duomenys rodo, kad pareiškėjas pakankamai dažnai pažeidžia įvairių sričių teisės aktų reikalavimus, įskaitant ir kelių eismo saugumą reglamentuojančias normas. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo asmenybė charakterizuojama akivaizdžiai teigiamai, jog vien dėl jos būtų pagrindas nukrypti nuo įstatymo nustatytos minimalios sankcijos.

Teismas taip pat nelaiko išimtinėmis pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina profesinei veiklai vykdyti. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra įmonės vadovas, dėl darbo pobūdžio turi vykti į įvairius statybos objektus visoje Lietuvoje, bendrauti su klientais, organizuoti įmonės veiklą, todėl teisės vairuoti netekimas jam sukelia didelių nepatogumų. Tačiau teismo posėdžio metu pats pareiškėjas paaiškino, kad šiuo metu į darbo vietas ir susitikimus jį vežioja įmonėje dirbantis inžinierius. Tai reiškia, kad, nors administracinio poveikio priemonė objektyviai apsunkina jo kasdienę veiklą, ji neužkirto kelio tęsti profesinės veiklos, o pareiškėjas rado būdą organizuoti darbą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Net ir pripažinus, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui sukelia papildomų nepatogumų organizuojant darbą ar rūpinantis šeimos poreikiais, vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens vykdoma profesinė veikla ir specialiosios teisės būtinybė šiai veiklai nėra laikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis nukrypimą nuo įstatyme nustatytų sankcijų. Priešingas aiškinimas pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą, nes asmenys, kurių profesinė veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu ar dažnu jų naudojimu, nepagrįstai atsidurtų palankesnėje padėtyje nei kiti administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas puikiai suvokė teisės vairuoti transporto priemones reikšmę savo profesinei veiklai. Kaip jis pats nurodė, vairuotojo pažymėjimas jam būtinas vykdant įmonės veiklą, vykstant pas klientus, prižiūrint statybos objektus bei užtikrinant šeimos poreikius. Būtent dėl šios priežasties iš jo buvo tikimasi didesnio atsakingumo ir rūpestingumo laikantis Kelių eismo taisyklių. Vis dėlto pareiškėjas, žinodamas, kad prieš vairuodamas buvo vartojęs alkoholio, neįsitikino, jog jo organizme alkoholio koncentracija neviršija įstatyme nustatytos leistinos ribos. Skunde jis pats nurodė, kad, jeigu būtų pasitikrinęs turėtu alkotesteriu ir būtų žinojęs, jog yra neblaivus, transporto priemonės nebūtų vairavęs, tačiau tokios galimybės nepasinaudojo. Nepaisydamas rizikos netekti, jo paties vertinimu, itin svarbios specialiosios teisės ir nepaisydamas galimo pavojaus kitiems eismo dalyviams, jis pasirinko vairuoti transporto priemonę. Tokiu elgesiu pareiškėjas pademonstravo nepakankamą atsakingumą ir atsainų požiūrį ne tik į Kelių eismo taisyklių reikalavimus, bet ir į pareigą pačiam įvertinti savo tinkamumą dalyvauti eisme kaip transporto priemonės vairuotojui.

Teismo vertinimu, būtent paties pareiškėjo sąmoningai pasirinktas neteisėtas elgesys lėmė administracinio poveikio priemonės taikymą ir su tuo susijusius nepatogumus. Todėl neigiamos pasekmės profesinei veiklai, įmonės veiklos organizavimui ar šeimos poreikių tenkinimui vertintinos kaip natūralus jo paties padaryto administracinio nusižengimo padarinys, o ne kaip išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Nors pareiškėjas pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir šios aplinkybės pagrįstai buvo įvertintos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios institucijos, paskiriant jam minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą bei minimalius administracinio poveikio priemonių terminus, teismas konstatuoja, kad jos nesudaro pagrindo dar labiau švelninti pareiškėjo teisinę padėtį.

Šiuo atveju, tiek administracinio nusižengimo pavojingumas, tiek ir pareiškėją charakterizuojančių duomenų visuma neatitinka sąlygų, būtinų tam, kad analizuojamą situaciją būtų galima vertinti kaip išimtinę ir sudarančią pagrindą spręsti, jog net ir minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonių paskyrimas pareiškėjui neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų. Nors skunde cituojama gausi teismų praktika, kurioje buvo svarstomas klausimas dėl administracinio poveikio priemonės panaikinimo, pakeitimo ar jos taikymo termino sutrumpinimo, tačiau pažymėtina, kad kiekvienu atveju, net ir nustačius analogišką neblaivumo laipsnį, byloje esančios aplinkybės privalo būti vertinamos individualiai.

Analizuojamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjo veiksmais iš tiesų nekilo jokių papildomų pasekmių, jis kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, tačiau ši aplinkybė jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina. Teismo vertinimu, vien tai, kad asmuo savo veiksmais, sėsdamas už vairo neblaivus, vairuodamas padidintą pavojaus šaltinį be jokios objektyvios būtinybės, sudarė prielaidas tokiems galimiems padariniams kilti, sudaro pagrindą spręsti apie įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, kadangi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį, visų pirma prioritetą teikė visuomenės interesams į saugų eismą automobilių keliais. Tuo tarpu eisme dalyvaujant asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio, šie tikslai neabejotinai negali būti įgyvendinami tinkamai, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos ar poveikio priemonės yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas numato privalomą specialiosios teisės atėmimo skyrimą asmenims, padariusiems ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, todėl, priešingai nei teigiama skunde, nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis galėtų būti įgyvendinama M. M. šios administracinio poveikio priemonės netaikant arba taikant ją trumpesniam nei įstatyme numatytas terminui, kadangi, kaip jau aptarta, jokių išimtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 6 daliai taikyti šioje byloje nenustatyta.

Tai, kad nubaustasis, pavartojęs alkoholio, sėdo už vairo besijausdamas galintis vairuoti, tėra jo subjektyvus vertinimas, kurio nepatvirtina objektyviai nustatytos aplinkybės, kuomet jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Tokio manymo nepašalina ir skunde nurodomos pareiškėjo šeiminės, taip pat darbo aplinkybės, apie kurias pažeidėjui buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Kaip Jau minėta aukščiau, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimui, tiek sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo, tiek ir draudimo vairuoti transporto priemones su neįrengtais antialkoholiniais variklio užraktais terminą, tiek ir apskritai netaikant pastarųjų priemonių, kadangi šios aplinkybės nebuvo pakankamos sulaikyti pareiškėją nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Tai, kad M. M., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas. Itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Teismas konstatuoja, jog skunde nurodytos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių M. M. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Dar labiau trumpinti skundžiamu nutarimu nustatytos administracinio poveikio priemonės minimalaus termino dydį nėra pagrindo. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, skundo tenkinimui pagrindo nustatyta nebuvo, todėl jis yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

Netenkinti M. M. skundo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.