- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-1266-924/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09896-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracija
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Sujetienės ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ametija“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ametija“ (toliau – ir atsakovė) 7 743,02 Eur nuomos mokestį, 418,12 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2021 m. balandžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1367 pagrindu įsigijo pastatą – sporto salę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – laisvalaikio centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie stovi ant valstybinės žemės ir kurie kartu bendrai užima 0,5638 ha (užstatytas plotas), 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį turtą, kuris stovi ant valstybinės žemės, kilo prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinės žemės nuomą, tačiau atsakovė nuomos mokesčio už valstybinės žemės nuomą už 2024 metus nesumokėjo. Žemės nuomos mokesčio ir priedo už valstybinės žemės nuomą ir naudojimą apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. T-285 „Dėl žemės nuomos mokesčio ir priedo už valstybinės žemės nuomą ir naudojimą apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 8.2 papunktis numato, kad prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę atsiranda valdant nuosavybės teise statinius (pastatus), stovinčius ant valstybinės žemės, dėl kurios nuomos sutartis nėra sudaryta ir kuri nėra valdoma panaudos teise. Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis už žemę išnuomojamą (išnuomotą) ne aukciono būdu, apskaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo. Pagal VĮ Registrų centras pateikiamus duomenis valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo programoje „MASIS“, žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo dalies vertė 2024 m. buvo 193 575,49 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos, vadovaujantis Tarybos sprendimo 1.3 papunkčiu, atsakovei apskaičiuojant mokestį už valstybinės žemės naudojimą buvo taikytas 4 procentų mokesčio tarifas: už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo paskaičiuotas (193 575,49 Eur × 4 proc. = 17 736,98 Eur už 12 mėnesių) 7 743,02 Eur mokestis už valstybinės žemės sklypo dalies (0,5638 ha) naudojimą, už 2024 metus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ 1.6 papunkčiu nustatė, kad nuomos mokestis už valstybinę žemę turi būti sumokamas iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Taisyklių 39 punktas nustato, kad laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, už kiekvieną pavėluotą dieną nuo lapkričio 16 d. skaičiuojami 0,03 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėto mokesčio sumos (delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 d.). Atsakovė UAB „Ametija“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, atsakovei apskaičiuojant mokestį už valstybinės žemės naudojimą buvo taikytas 4 procentų mokesčio tarifas: už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo paskaičiuotas (193 575,49 Eur × 4 proc. = 17 736,98 Eur už 12 mėnesių) 7 743,02 Eur mokestis už valstybinės žemės sklypo dalies (0,5638 ha) naudojimą, už 2024 metus. Visiškai neaišku, kokių sutarčių pagrindu ieškovė reikalauja iš atsakovės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme sumokėjimo. Ieškovė suformulavo ieškinio reikalavimą remdamasi dokumentais, kurie visiškai nesusiję su atsakovės asmeniu bei neįrodo jokių atsakovės pareigų atlikti kokius nors mokėjimus ieškovei. Atsakovei nėra suprantama dėl kokios priežasties ieškovė prašo iš atsakovės mokėti žemės mokestį, kai su atsakove nėra sudarytos jokios sutartys. Byloje esantys duomenys nepagrindžia absoliučiai jokių atsakovės pareigų ieškovei. Ieškovė nepateikė nei teismui, nei atsakovei jokių duomenų, kokiu pagrindu buvo pritaikytas būtent 4 proc. mokesčio už nuomojamą valstybinę žemę tarifas, kai teisės akte nurodyta, kad turėtų būti taikomas žemės mokesčio tarifas nuo 0,1 proc. iki 4 proc. nuo žemės vertės, todėl atsakovei visiškai neaišku, kokiais pagrindais buvo pritaikytas nurodytas žemės mokesčio tarifas atsakovei, kas taip pat nepagrįsta jokiais dokumentais.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Ametija“ ieškovei 7 743,02 Eur skolą už valstybinės žemės nuomą, 418,12 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos 8 161,14 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. spalio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas priteisė iš atsakovės valstybei 184 Eur žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad atsakovė 2021 m. balandžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1367 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius: sporto salę ir laisvalaikio centrą, esančius (duomenys neskelbtini), kurie stovi ant valstybinės žemės ir kurie kartu bendrai užima 0,5638 ha (užstatytas plotas), 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Už 2024 metus atsakovei buvo apskaičiuotas 7 743,02 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį dėl valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Už 2024 metus atsakovei buvo apskaičiuotas 7 743,02 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį dėl valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos.
Teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodė, jog su ja nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl jai visiškai neaišku, kokių sutarčių pagrindu ieškovė reikalauja iš atsakovės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme sumokėjimo. Teismas nurodė, kad į šį klausimą bei kitus atsakovės keliamus argumentus, taip pat ir dėl tarifo dydžio jau yra atsakyta bent keliose jau išnagrinėtose bylose, kuriose sprendimai įsiteisėjo. Kaip pažymėjo ieškovė savo ieškinyje bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, Klaipėdos apylinkės teisme buvo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1882-676/2023, Nr. e2-476-1067/2024, Nr. e2-11660-980/2024, kuriose žemės nuomos mokestis iš atsakovės atitinkamai buvo priteistas už 2021, 2022, 2023 metus. Teismas pažymėjo, kad visose šiose bylose pirmosios instancijos sprendimai buvo apskųsti apeliacinės instancijos teismui ir sprendimai buvo palikti nepakeisti. Nagrinėjamu atveju atsakovė vėl nurodo tas pačias nesutikimo su ieškiniu aplinkybes, nors faktiškai jokie teisiniai santykiai nėra pasikeitę.
Teismas nurodė, kad nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, atsakovei pareigą mokėti žemės nuomos mokestį nustato ne sutartys, o įstatymas. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ buvo nustatyta, kad 4 proc. žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, nuomos mokesčio tarifas taikomas valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių (1.3 papunktis). Tuo tarpu 0,81 proc. žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, žemės nuomos mokesčio tarifas taikomas valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009 m. sausio 1 d., ir asmenims, kuriems valstybinės žemės nuomotojas Vyriausybės nustatyta tvarka perskaičiuoja iki 2008 m. gruodžio 31 d. sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu išnuomotų žemės sklypų vertę (1.2 papunktis).
Teismas konstatavo, kad atsakovė neginčija aplinkybės, jog nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, taip pat neginčija ieškovės patvirtintuose teisės aktuose nustatyto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo metodo ir pritaikytos žemės sklypo vertės. Neginčijama aplinkybė, kad atsakovei nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise priklausė statiniai, esantys valstybinės žemės sklype, patvirtina, jog atsakovė privalo mokėti žemės nuomos mokestį, nepriklausomai nuo to, kad nuomos sutarties nesudarė galimai dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Nors atsakovė nesutinka su jai pritaikytu 4 proc. dydžio nuomos mokesčio tarifu, teigdama, kad jai turi būti taikomas lengvatinis 0,81 proc. dydžio tarifas, tačiau teismas pabrėžė, jog atsakovės minimas 0,81 proc. dydžio nuomos mokesčio tarifas yra taikomas tik tiems asmenimis, kurie sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis po 2009 m. sausio 1 d. Atsakovė siekia, kad teismas iš esmės atsakovei taikytų tokį patį teisinį režimą, kaip ir valstybinės žemės nuomos sutartis po 2009 m. sausio 1 d. sudariusiems asmenimis, nors atsakovė faktiškai nėra sudariusi nuomos sutarties. Teismas sprendė, kad toks atsakovės reikalavimas yra nepagrįstas.
Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-36-1028/2026 (buvęs bylos Nr. e2-87-1028/2025) dėl statinių nugriovimo bei civilinė byla Nr. e2-24-1185/2026 (buvęs bylos Nr. e2-12-1185/2025) dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės nuomos procedūrą, kuri yra sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-36-1028/2026. Šiose bylose sprendžiamas klausimas visiškai nesusijęs su nagrinėjama byla, nes šioje byloje sprendžiamas skolos apmokėjimo klausimas, tačiau nėra sprendžiamas klausimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) veiksmų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad valstybinė žemės nuomos sutartis su atsakove nėra sudaryta, jokios kitos aplinkybės nėra pasikeitusios, todėl nei šios civilinės bylos sustabdymui, nei taikyti kitą tarifą skolos apskaičiavimui, pagrindų nėra.
Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėta byla Nr. e2-30-1025/2026 (buvęs bylos Nr. e2-98-1025/2025) 2024 m. sausio 24 d. buvo sustabdyta iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas Šiaulių apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-24-1185/2026. Teismas pažymėjo, kad nurodytos bylos šalis, t. y. atsakovė yra UAB „Biorent“, o ne UAB „Ametija“, be to, už kitus laikotarpius dėl skolos už žemės nuomos mokestį šiai atsakovei taip pat yra priimti įsiteisėję teismo sprendimai.
Teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės ieškinys dėl skolos už valstybinę žemės nuomą priteisimo yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jų visuma, todėl laikytinas įrodytu bei tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 418,12 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 16 d. iki 2025 m. gegužės 14 d., taikant 0,03 proc. delspinigių normą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė pažeidė prievolę laiku ir tinkamai sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2022 m. balandžio 7 d.) 1.6 papunktis).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ametija“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, priteisęs iš apeliantės ieškovei nuomą pagal padidintą žemės nuomos mokesčio tarifą, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo bendrąsias nuostatas (CPK 176–185 straipsniai), o taip pat netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo tvarką.
Apeliantės nuomone, teismas veikė pernelyg pasyviai ir neįvertino susiklosčiusios situacijos. Nors apeliantė ir nėra sudariusi žemės sklypo nuomos sutarties, tačiau tai nebuvo padaryta išskirtinai dėl ieškovės ir NŽT veiksmų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė aktyviai siekė ir siekia sudaryti žemės sklypo, kuriame yra apeliantei priklausantys pastatai, nuomos sutartį, todėl apeliantei neturėtų kilti pareiga mokėti žemės nuomos mokestį pagal padidintą tarifą. Kadangi ieškovė nepagrįstai reikalavo, kad apeliantė sumokėtų didesnio dydžio nuomos mokestį, nei turėtų sumokėti, atmestinas ir ieškovės reikalavimas dėl delspinigių, priskaičiuotų nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos, priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo atmesti atsakovės UAB „Ametija“ apeliacinį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė apmokestindama žemės nuomos mokesčiu apeliantę 4 proc. žemės nuomos mokesčio tarifu neviršijo Vyriausybės nustatyto maksimalaus 4 proc. žemės nuomos mokesčio tarifo. Nors apeliantė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir savo apeliaciniame skunde, teigė, kad nesutinka su jai pritaikytu 4 proc. dydžio nuomos mokesčio tarifu, kadangi jai turi būti taikomas lengvatinis 0,81 proc. dydžio tarifas, tačiau 0,81 proc. (nuo 2025 m. sausio 1 dienos – 0,80 proc.) dydžio nuomos mokesčio tarifas apeliantei negali būti taikomas, nes jis galėjo būti taikomas tik tiems asmenimis, kurie sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis po 2009 m. sausio 1 d.
Apeliantė neginčijo aplinkybės, kad nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, kaip ir neginčijo ieškovės patvirtintuose teisės aktuose nustatyto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo metodo ir pritaikytos žemės sklypo vertės teisėtumo ar pagrįstumo. Apeliantei nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise priklausė statiniai, esantys valstybinės žemės sklype, todėl apeliantė privalėjo mokėti žemės nuomos mokestį, nepriklausomai nuo to, kad nuomos sutarties, kaip ji teigė, nesudarė, galimai, dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.
Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, kadangi apeliantė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų nuginčytas pagrindas, nustatantis pareigą apeliantei mokėti mokestį už valstybinės žemės naudojimą, valdant nuosavybės teise statinius, stovinčius ant valstybinės žemės, ir, jog jai negalėtų būti taikomas nustatytas 4 proc. tarifas už valstybės žemės naudojimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo pagrįstumo
Byloje nustatyta, kad atsakovė 2021 m. balandžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1367 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius: sporto salę ir laisvalaikio centrą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurie stovi ant valstybinės žemės ir kurie kartu bendrai užima 0,5638 ha (užstatytas plotas), 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).
Kadangi atsakovė nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties dėl valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), už valstybinės žemės (0,5638 ha) naudojimą, taikant 4 procentų mokesčio tarifą, ieškovė už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. paskaičiavo 7 743,02 Eur (193575,49 Eur x 4% = 17 736,98 Eur už 12 mėnesių) nuomos mokestį.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog atsakovė nėra sudariusi nuomos sutarties, sprendė, jog ieškovė pagrįstai, vadovaudamasi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ (redakcija galiojusi iki 2024 m. gruodžio 31 d.) 1.3 papunkčiu, mokestį už valstybinės žemės sklypo dalies (0,5638 ha) naudojimą paskaičiavo taikant 4 procentų mokesčio tarifą. Taigi ieškovės ieškinį dėl skolos už valstybinę žemės nuomą priteisimo teismas tenkino visiškai.
Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kurį apeliaciniu skundu prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad teismas, priteisęs iš atsakovės ieškovės naudai nuomos mokestį pagal padidintą žemės nuomos mokesčio tarifą, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo bendrąsias nuostatas, taip pat netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo tvarką. Apeliantės vertinimu, nors atsakovė ir nėra sudariusi žemės sklypo nuomos sutarties, tačiau tai nebuvo padaryta išskirtinai dėl ieškovės ir Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų, todėl apeliantei neturėtų kilti pareiga mokėti žemės nuomos mokestį pagal padidintą tarifą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ Nr. 1798 (toliau – ir Nutarimas) 1.3. papunktyje nustatyta, kad nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Atitinkamai Nutarimo 1.4. papunktis numato, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Nutarimo 1.6 papunktyje nustatyta, kad nuomos mokestis už valstybinę žemę turi būti sumokamas iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimu patvirtintos Žemės nuomos mokesčio ir priedo už valstybinės žemės nuomą ir naudojimą apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklėse nustatyta žemės nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinės žemės sklypus, išnuomotus ne aukciono būdu, ir už naudojamą valstybinę žemę, suteiktą teisės aktų nustatyta tvarka, arba už sklypus, kuriais naudotis leista valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimais, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, apskaičiavimo, mokėjimo, apskaitos, lengvatų taikymo, skolų pripažinimo beviltiškomis Šiaulių miesto savivaldybėje tvarką. Šių Taisyklių 8.2. papunktyje nustatyta, kad prievolė mokėti nuomos mokestį atsiranda valdant nuosavybės teise statinius (pastatus), daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės, dėl kurios nuomos sutartis nėra sudaryta ir kuri nėra valdoma panaudos teise. Taigi, atsakovei nuosavybės teise valdančiai nurodytus pastatus (14 punktas), kurie stovi ant valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), atsirado prievolė mokėti nuomos mokestį Taisyklių 8.2. punkte įtvirtintu pagrindu.
Pažymėtina, kad atsakovė (apeliantė) iš esmės pareigos mokėti nuomos už valstybinę žemę nekvestionuoja, tačiau apeliantė savo nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu argumentuoja tuo, jog jai turėtų būti taikomas ne 4 procentų mokesčio tarifas, o 0,81 procento tarifas.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ buvo nustatyta, kad 4,0 procentų žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, nuomos mokesčio tarifas taikomas valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių (1.3 papunktis). Tuo tarpu 0,81 procento žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, žemės nuomos mokesčio tarifas taikomas valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009 m. sausio 1 d., ir asmenims, kuriems valstybinės žemės nuomotojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perskaičiuoja iki 2008 m. gruodžio 31 d. sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu išnuomotų žemės sklypų vertę (1.2 papunktis).
Byloje nėra ginčo, kad apeliantė nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl atsakovei, kaip valstybinės žemės naudotojai, nesudariusiai valstybinės žemės nuomos sutarties, kyla prievolė mokėti ieškovės nustatytą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris nagrinėjamu atveju sudaro 4 procentus žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius. Toks įpareigojimas atsakovei nustatytas Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimų nuostatomis, kurios yra imperatyvaus pobūdžio ir yra privalomos abiem šalims. Apeliantė, siekdama pagrįsti jos teisę į mažesnio dydžio valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, nepagrįstai nekreipia dėmesio į galiojančias teisės aktų nuostatas.
Apeliantė nurodo, jog ji iki šiol negali sudaryti nuomos sutarties dėl ieškovės ir Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų, todėl, jos vertinimu, apeliantei neturėtų kilti pareiga mokėti žemės nuomos mokestį pagal padidintą 4 % mokesčio tarifą (jei su atsakove būtų sudaryta žemės nuomos sutartis, atsakovei būtų taikytas 0,81% tarifas). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė yra iniciavusi bylą dėl atsakovei priklausančių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nugriovimo (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-36-1028/2026), taip pat Šiaulių apylinkės teisme pagal atsakovės (UAB „Ametija“) ieškinį iškelta civilinė byla Nr. e2-24-1185/2026 dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės nuomos procedūrą (įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį), kuri yra sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-36-1028/2026. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta išskirtinai dėl ieškovės (ar trečiųjų asmenų) veiksmų. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas per 2024 metus susidariusios skolos pagrįstumo klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo faktinių aplinkybių, dėl kieno kaltės iki 2025 metų (šiuo atveju prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpis nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.) nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Pastebėtina ir tai, jog atsakovei 4 proc. nuomos mokesčio tarifas buvo taikytas ir už ankstesnius laikotarpius (nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.). Atsakovė, nesutikdama su nuomos mokesčio paskaičiavimu, nors nėra pasikeitusi nei teisinė, nei faktinė situacija, vis nurodo iš esmės tuo pačius argumentus, tačiau šiuo klausimu yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, atmetant atsakovės argumentus kaip nepagrįstus (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys: Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-191-777/2024; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-699-618/2024; Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-246-883/2025).
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Ieškovė nei prašymo nei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.