Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei, nuteistojo NUT1 gynėjui advokatui Albertui Kručkauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT1 paskirta 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Alberto Kručkausko apeliacinis skundas atmestinas.

Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistojo gynėjas, kuris nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų dėl NUT1 kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už jį jam paskirtos baudos bausmės bei jos dydžio. Apeliantas tik prašo atleisti NUT1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas. Neįžvelgusių esminių pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Laidavimas taikytinas tik tokiu atveju, jeigu nustatyta BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Tai reiškia, kad teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos (bent vienos iš sąlygų), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

Nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas jau buvo svarstomas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas nustatė, kad NUT1 padarė nesunkų nusikaltimą, taip pat konstatavo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti ir tai, kad turtinė ar neturtinė žala NUT1 nusikalstamais veiksmais nepadaryta. Vis tik, žemesnės instancijos teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nes buvo baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatyta tvarka. Apylinkės teismas sprendė, kad ši aplinkybė NUT1 charakterizuoja kaip ne itin linkusį laikytis teisės aktų reikalavimų asmenį, kuris nepadarė tinkamų išvadų dėl anksčiau padarytų nusižengimų, jam anksčiau skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų, ir tai neleido teismui daryti tvirtos išvados, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat apylinkės teismas nusprendė, jog prašymą perduoti NUT1 jo atsakomybei pagal laidavimą pateikęs asmuo – jo motina LUD4 nėra tinkama laiduotoja. Teismas įvertino tai, jog nuteistojo motina neteista, turi koleginį ir bakalauro išsilavinimą, dirba, darbdavio ir gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojama teigiamai, yra negydyta ir nekonsultuota dėl priklausomybių ligų, psichopatologija nestebima, pas psichiatrą nesilankė, į jo stebimų asmenų sąrašą neįtraukta, tačiau yra labai daug kartų bausta už administracinių nusižengimų padarymą ir paskirtos nuobaudos jos nė kiek nesulaikė nuo naujų teisės pažeidimų padarymo iki šiol, kas rodo, kad ji pati akivaizdžiai nėra linkusi laikytis įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų. Taip pat skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pažymėjo, kad NUT1 gyvena apie 10 km atstumu nuo motinos, su kuria matosi apie kartą du per savaitę, susiskambina, tačiau ji nežinojo apie visus jo padarytus administracinius nusižengimus, nežinojo, kad sūnus ir iki įvykio vartojo narkotines medžiagas, o net ir žinodama apie kai kuriuos iš nusižengimų, ji niekaip jo nepaveikė, kad jis nedarytų naujų administracinių nusižengimų ir, tuo labiau, nenusikalstų. Taipogi nuosprendyje atkreiptas dėmesys, kad tiek NUT1, tiek laiduotoja prašoma skirti jo motina yra dirbantys, gyvenantys savarankiškus atskirus gyvenimus. Remdamasis tuo teismas nurodė neturintis pagrindo daryti išvadą, kad LUD4 , kuri auklėjo ir augino sūnų iki jo pilnametystės, tačiau nepaveikė jo elgesio taip, kad jis laikytųsi įstatymų, nedarytų administracinių nusižengimų ir nenusikalstų, sugebės tai padaryti dabar, galės daryti kokią nors realią ir efektyvią įtaką jam. Tuo labiau, kad sūnus, būdamas beveik (duomenys neskelbtini) metų, yra jau visiškai susiformavusi, pakankamą gyvenimišką patirtį turinti asmenybė, dėl ko abejotina, kad tokiam asmeniui papildoma jo elgesio korekcija šiuo atveju būtų efektyvi.

Įvertinusi bylos medžiagą bei pateikto apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismu, jog ne vienkartinis NUT1 nubaudimo pagal ANK faktas vis tik neleidžia konstatuoti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat pritartina žemesnės instancijos teismui, kad LUD4 neatitinka BK 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų laiduotojui keliamų reikalavimų. Skundžiamame nuosprendyje pateikti išsamūs, pagrįsti ir pakankami motyvai, kuriais remiantis tokios išvados padarytos. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai jų nepaneigia ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, neatleidęs nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 straipsnio nuostatas.

Apeliaciniame skunde gynėjas akcentuoja tai, kad NUT1 yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą agronomijos srityje, pagal įgytą specialybę dirba, ūkininkaudamas tiek savarankiškai, tiek močiutės ūkyje, kas reikalauja ne tik didelių fizinių pastangų, bet ir atsakomybės jausmo, rodo, kad jis turi artimą ryšį su šeima, jaučia atsakomybę ne tik už save, bet ir pareigą padėti senyvo amžiaus žmonėms. Įgytas išsilavinimas, užsiėmimas pozityvia veikla (šiuo atveju darbine veikla), pagalba močiutei, priskirtina teigiamai nuteistąjį charakterizuojantiems duomenims. Vis tik, sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tikslingesnis yra baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens vertinimas ne šiais aspektais, o praeityje jo padarytų teisės pažeidimų ir už juos taikytų poveikio priemonių efektyvumo įvertinimas, kitos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą apie (ne)atsitiktinį padarytos veikos pobūdį. Juo labiau, kad šiuo atveju nustatyta, jog nusikalstamą veiką NUT1 įvykdė jau turėdamas aukštąjį išsilavinimą bei ūkininkaudamas, kas rodo, kad šios aplinkybės nebuvo veiksniais, sulaikiusiais jį nuo nusikalstamo elgesio. Išvados, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar ne, padarymui įtakos, be kita ko, gali turėti ne tik ankstesni kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, tačiau ir informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, 2K-224-1073/2023, 2K-121-719/2025 ir kt.). Kaip matyti iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, per laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. liepos 10 d. NUT1 yra padaręs aštuonis administracinius nusižengimus. Jis baustas ne tik už KET pažeidimus, tačiau ir už tai, kad be gydytojo paskyrimo vartojo psichotropines medžiagas, vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė metinės pajamų deklaracijos. Administracinius nusižengimus jis darė ir sumokėjęs administracines nuobaudas. Jam jau paskyrus ir sumokėjus baudas, nuteistasis įvykdė ir šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Todėl visiškai pritartina apylinkės teismui, jog NUT1 skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų.

Nors sutiktina su gynėju, kad nuteistojo padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo itin šiurkštūs bei nekėlė didelio pavojingumo visuomenei, tačiau pats baustumo ANK nustatyta tvarka faktas, padarytų administracinių nusižengimų nemažas skaičius vos kiek per daugiau nei 2 metus, rodo, jog jis nėra linkęs preciziškai laikytis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, bei atskleidžia, kad teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys NUT1 gyvenime. Nagrinėjama nusikalstama veika taip pat negali būti pripažįstama kaip padaryta atsitiktinai, spontaniškai, nes, kaip parodė nuteistasis, kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas jis įsigijo pats, ieškojo jas parduodančių asmenų programėlėje „Telegram“, jų nesuvartojo iš karto, o vežėsi į festivalį, disponavo net keliomis rūšimis civilinėje apyvartoje draudžiamų medžiagų, turėjo įsigijęs ir priemones jų svėrimui bei smulkinimui, be to, buvo vartojęs psichotropinių medžiagų ir anksčiau, maždaug penkios dienos iki tol, kol kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas surado ir paėmė jo vairuotą automobilį patikrinimui sustabdę policijos pareigūnai. Pažymėtina ir tai, kad NUT1 pripažino, kad psichotropines ir narkotines medžiagas ketino vartoti festivalyje, tokiu būdu tiesiog norėjo atsipalaiduoti. Į festivalį jis vyko kartu su drauge ir broliu, tad netinkamą pavyzdį būtų rodęs ir jiems. Visa tai rodo jo lengvabūdiškumą ir abejingumą galimoms neigiamoms pasekmėms ne tik jam, bet ir aplinkiniams. Taigi tiek šioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su jo įvykdyta nusikalstama veika, tiek duomenys apie padarytus administracinius nusižengimus, kurių vienas siejasi su jam inkriminuotu baudžiamuoju nusižengimu, kelia pagrįstą abejonę dėl to, ar NUT1 iš tiesų laikysis įstatymų ir nenusikals, tuo tarpu atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu galimas tik tuo atveju, kai tokia abejonė nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-127-628/2021, 2K-212-594/2024).

Priešingos išvados daryti skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, rimtai išgyvena dėl savo veiksmų bei juos smerkė, bendradarbiavo su pareigūnais tiek įvykio vietoje, tiek pradėto ikiteisminio tyrimo metu, žada ateityje nebenusikalsti, neleidžia. Nors šios aplinkybės ir negali būti ignoruojamos, nes, vertinant, ar egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, taip pat būtina įvertinti ir asmens požiūrį į padarytą veiką, ką atskleidžia ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, vis tik, vien tik šių aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, nepakanka pagrįstai manyti, kad ateityje NUT1 laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Juo labiau, kad nėra aišku kiek toks nuteistojo elgesys buvo nuoširdus, o kiek išskaičiuotas (strategiškai apgalvotas), siekiant kuo labiau sušvelninti savo teisinę atsakomybę, suvokiant, kad policijai pareigūnams suradus draudžiamas medžiagas, priemones, skirtas jų smulkinimui ir svėrimui, NUT1 priklausančiuose daiktuose, paneigti tiek pačios nusikalstamos veikos faktą, tiek tai, kad ji buvo įvykdyta nuteistojo, sunkiai įmanoma.

Advokatas skunde nurodo ir tai, kad nuteistajam, uždirbančiam iš ūkinės veiklos vykdymo ir iš anksto nežinančiam, ar sezono pabaiga bus sėkminga, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bauda yra itin didelė ir reikšminga, tačiau taip ir nedetalizuoja kaip paskirtos baudos bausmės dydis siejasi su BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Toks skundo argumentas apskritai vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio, nes teismui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai nebuvo pateikta jokių duomenų apie nuteistojo finansinę padėtį, o jo paties nurodytos gyvenimo būdo aplinkybės, įskaitant išlaidas pramoginiams renginiams (festivaliams) bei lėšų skyrimą psichoaktyvių medžiagų vartojimui, naujų administracinių nusižengimų darymas nepaisant skiriamų nuobaudų, leidžia manyti, kad 2 000 Eur dydžio suma NUT1 nėra tokia jau reikšminga ir didelė, kaip kad teigiama skunde, nepaisant to, kad iš jo veiklos gaunamos pajamos nėra stabilios, jų dydis kinta priklausomai nuo įvairių veiksnių.

Kartu pažymėtina, kad nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, šio straipsnio taikymas tampa negalimas, dėl ko LUD4 tinkamumo būti laiduotoja nagrinėjimas iš esmės netenka prasmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, 2K-105-719/2026). Konstatavęs, kad nėra pagrindo manyti, jog NUT1 laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, žemesnės instancijos teismas neprivalėjo vertinti prašymą perduoti NUT1 jos atsakomybei pagal laidavimą pateikusios LUD4 tinkamumo būti laiduotoja.

Kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl LUD4 netinkamumo būti laiduotoja, gynėjas vėl gi itin daug dėmesio skiria jos išsilavinimui, sričiai, kurioje ji dirba, tačiau tai, kad nuteistojo motina turi socialinio darbo bakalaurą ir slaugos aukštesnįjį išsilavinimą, dirba medike, yra teigiamai charakterizuojama darbdavio ir gyvenamosios vietos seniūno, nepaneigia duomenų apie jos padarytus administracinius nusižengimus bei teismo motyvų, kuriais remiantis jis konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad ji gali daryti realią ir efektyvią teigiamą įtaką sūnui. Nors kaip ir NUT1, LUD4 nebuvo bausta už itin šiurkščius, itin visuomenei pavojingus administracinius nusižengimus, jos padaryti teisės pažeidimai susiję išimtinai tik su KET pažeidimais, tačiau negalima ignoruoti to fakto, kad per pastaruosius 5 metus ji įvykdė net 29 administracinius nusižengimus. Tai akivaizdžiai patvirtina, jog laiduotoja kritiškai nevertina savo teisės aktams prieštaraujančio elgesio, tiesiog formaliai sumoka jai paskirtas baudas. Toks pačios LUD4 elgesys, sistemingas, sąmoningas ir piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas, rodo, kad ji nėra asmuo, vertas teismo pasitikėjimo ir galintis savo pavyzdžiu daryti teigiamą įtaką nuteistajam, padėti suvokti jo padarytas klaidas, kad ateityje jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų ar kitaip nepažeistų įstatymų reikalavimų. Sutiktina su advokatu, kad administraciniai nusižengimai tikrai nėra reti, tinkamais laiduotojais teismų praktikoje pripažįstami ir ANK nustatyti tvarka bausti asmenys, tačiau padarę tikrai ne tokį kiekį administracinių nusižengimų kaip LUD4. Tai puikiai matyti ir iš paties gynėjo minimos kasacinio teismo praktikos. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019 nustatyta, kad prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą pateikęs asmuo administracine tvarka baustas vos kartą ir tik už tai, kad kirto gatvę ne pėsčiųjų perėjoje, o ne keliasdešimt kartų, kaip LUD4.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, taip pat pažymėtina ir tai, kad atstumas, kuriuo vienas nuo kito gyvena nuteistasis ir jo motina, apylinkės teismo nebuvo vertintas kaip veiksnys, kuris paneigia LUD4 teigiamos įtakos NUT1 darymo galimybę. Skundžiamame nuosprendyje teismas apskritai nevertino šio atstumo nei kaip didelio, nei kaip mažo, kaip ir nepasisakė nieko apie motinos ir sūnaus ryšio susilpnėjimą, pastarajam išsikrausčius gyventi atskirai. Nuosprendyje atstumas, kuriuo nutolę vienas nuo kito gyvena NUT1 ir jo motina, aplinkybės dėl jų bendravimo yra paminėtos, tačiau iš konteksto, kuriame jos minimos, yra aišku, kad apylinkės teismas šias aplinkybes kaip tik vertino kaip leidžiančias spręsti, jog tarpusavyje jie bendrauja pakankamai dažnai. Tačiau teismas akcentavo, kad, nepaisant to, LUD4 nebuvo žinoma nei apie visus jo padarytus administracinius nusižengimus, nei to, kad jis yra vartojęs narkotines medžiagas, o net ir žinodama apie kai kuriuos iš nusižengimų, ji niekaip jo nepaveikė, kad jis nedarytų naujų administracinių nusižengimų ir, tuo labiau, nenusikalstų. Teisėjų kolegija visiškai pritaria apylinkės teismui, jog nėra pagrindo manyti, kad LUD4 sugebės ateityje paveikti suaugusio sūnaus elgesį ir mąstymą taip, kad jis laikytųsi įstatymų, nedarytų administracinių nusižengimų ir nenusikalstų, kai ji to nepadarė augindama ir auklėdama jį iki pilnametystės, juo labiau, kai ir ji pati yra linkusi nesilaikyti visų privalomų elgesio taisyklių. Juo labiau, kad kaip ir pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl NUT1 asmenybės brandumo. Jis yra savarankiška asmenybė, turinti pakankamą gyvenimišką patirtį, gebanti savarankiškai priimti sprendimus ir kontroliuoti savo veiksmus, todėl manytina, jog todėl didesnę įtaką jo elgesio koregavimui turi ne motinos kontrolė bei pamokymai, o jo paties nuostatos.

Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir taikyti NUT1 BK 40 straipsnio nuostatas, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.