- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- 1A-343-935/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnius Trumpulis, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. S. atsakomybei vieneriems metams su 600 Eur užstatu, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. S. 2020 m. gegužės 12 d., apie 19.08 val., viešoje vietoje – kelyje, esančiame Gražinos gatvėje, Vilniuje, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išlipęs iš automobilio „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo R. S. ir E. S., priėjęs prie automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo R. Š., keikėsi necenzūriniais žodžiais, sakė, kad „sudubasins“, koja spyrė į R. Š. automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės galinio matymo veidrodėlį, kurio vertė 571,84 Eur, ir jį nulaužė, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendį, kuriuo A. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir pripažinti A. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytas sąlygas. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, negalima apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, o turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalu įvertinti byloje esančius įrodymus, visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš baudžiamajame įstatyme nurodytų sąlygų nebuvimas lemia tai, kad BK 40 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis, nes parinko aiškiai netinkamą laiduotoją.
4. Prokuroras aiškina, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Išvadą, kad asmuo gali būti laiduotoju, darytina įvertinus laiduotoją apibūdinančių savybių visumą, t. y. jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
5. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą skirti A. S. laiduotoja jo sutuoktinę. Pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie laiduotojos teigiamą asmenybę, visiškai ignoruodamas jos galimą indėlį nukreipiant sutuoktinio elgesį teigiama linkme. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad R. S. daro teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, nepagrindžia jokios bylos aplinkybės, todėl ši išvada laikytina formalia. Aplinkybė, kad sutuoktinių santykiai yra artimi, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, savaime nepagrindžia, jog R. S. yra pajėgi daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui ir jo elgesį nukreipti tinkama linkme.
6. Prokuroras sutinka, kad laiduotojos asmenybė yra teigiama, nes ji neteista, nebausta, charakterizuojama teigiamai, tačiau vien tik šių aplinkybių nepakanka, jog ji būtų laikoma tinkama laiduotoja šiuo konkrečiu atveju. Vien pats nusikalstamas įvykis aiškiai rodo, kad A. S. sutuoktinė neturi jokios realios įtakos jo elgesiui. R. S. įvykio metu buvo kartu su kaltinamuoju ir tai šiam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nes jis, net ir būdamas kartu su sutuoktine bei jų mažamete dukra, padarė nusikalstamą veiką. Be to, teisminio proceso metu R. S., vertindama sutuoktinio poelgį, nurodė, kad sutuoktiniui netinkamoje situacijoje prasiveržė emocijos. Akivaizdu, kad R. S. nėra pajėgi daryti teigiamos įtakos sutuoktinio elgesiui, o jo padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip padarytą spontaniškai, prasiveržus emocijoms. Taigi iš R. S. parodymų suprantama, kad A. S. galimai yra ūmaus būdo, priimantis sprendimus vedamas emocijų ir tai, kad net ir įvykio metu šalia jo buvo sutuoktinė ir jų mažametė dukra, nepadarė jokios įtakos. Dėl šių priežasčių visiškai nesuprantama pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju laiduotoja yra tinkama.
7. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad aplinkybės, jog R. S. yra nepriekaištingos reputacijos, jos ir sutuoktinio santykiai yra artimi, neleidžia daryti išvados, kad A. S. ateityje susilaikys nuo nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, paminėtos aplinkybės jam ir praeityje neturėjo jokios svarios įtakos. Be to, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, A. S. savo padarytos veikos iš esmės nevertino kritiškai, o ieškojo pateisinimų savo elgesiui. Taigi darytina išvada, kad net ir po įvykio R. S. jam nepadarė teigiamos įtakos, nepadėjo suvokti neteisėto elgesio pasekmių.
8. Skunde pažymima, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog laiduotojui yra keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Šiuo atveju R. S. sutuoktinio veiksmus teisino emocijų proveržiu. Be to, R. S. nurodė, kad teigiamos įtakos darymą ji supranta kaip prisidėjimą prie to, jog daugiau tokie sutuoktinio veiksmai nepasikartotų. Taigi ir pati laiduotoja miglotai suvokia, kaip ji galėtų savo sutuoktiniui galėtų daryti teigiamą įtaką, o bendrai tikisi, kad vyras daugiau taip nepasielgs.
9. Prokuroro įsitikinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pagal asmenines ir kitas savybes R. S. turi galimybę daryti realią teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, todėl negalima daryti išvados, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja. Pirmosios instancijos teismas, formaliai įvertindamas laiduotojos tinkamumą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.
10. Teismo posėdžio prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
11. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo ir kuris pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui, prašymas perduoti tokį asmenį jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-51/2010 ir kt.). Taip pat, be jokių abejonių, asmuo, pateikęs prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, turi atitikti BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje nurodytus kriterijus.
12. Baudžiamojoje byloje iš esmės nekilo ir nekyla ginčų dėl to, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant A. S. galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliaciniame skunde neginčijama tai, kad R. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Vis tik šiuo atveju prokuroras tikina, kad R. S. negali būti laiduotoja, nes ji nedarė ir negali daryti A. S. realios teigiamos įtakos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia prokuroro pozicija nesutinka ir konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti R. S. charakterizuojantys duomenys neleidžia pagrįstai abejoti dėl jos galimybių daryti teigiamą įtaką A. S..
13. R. S. nėra pradėta ikiteisminių tyrimų, ji nėra teista (b. l. 133). Per penkerius metus R. S. administracinėn atsakomybėn buvo traukiama vieną kartą (bausta įspėjimu už tai, kad 2016 m. balandžio 22 d. maksimalų leistiną greitį viršijo 1 km/h) (b. l. 132). Ji dirba (yra valstybės tarnautoja, kuriai teisės aktuose keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas), savo darbines funkcijas atlieka gerai arba labai gerai, nuobaudų neturi (b. l. 128). Iš R. S. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji ir A. S. santuokoje gyvena jau trylika metų, augina bendrą vaiką, kylančias problemas sprendžia kartu. R. S. savo sutuoktinį apibūdino kaip gerą tėvą. Iš jos paaiškinimų akivaizdžiai matyti, kad ji su sutuoktiniu bendravo apie jo nusikalstamus veiksmus, dėl kurių padarymo šis gailisi. Savo sutuoktinio veiksmus ji vertina kritiškai, dėl jų ir pati apgailestauja (b. l. 145-146). Aptarti R. S. paaiškinimai leidžia daryti išvadas, kad aptariamus asmenis sieja pasitikėjimas bei rūpestis vienas kitu, bendri tikslai ir siekis bendrai spręsti kylančias problemas. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. S. ikiteisminio tyrimo metu nesinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį ir davė parodymus apie įvykio aplinkybes (b. l. 61-62). Šis faktas rodo, kad R. S. kritiškai vertina neteisėtus veiksmus, supranta atsakomybės už tokių veiksmų padarymą svarbą. Pažymėtina, kad R. S. prašyme perduoti A. S. jos atsakomybei pagal laidavimą nurodė, kad ją ir sutuoktinį, kuris dažnai kreipiasi į ją patarimo, sieja glaudus ryšys (b. l. 87). Aplinkybė, kad A. S. kreipiasi į R. S. patarimų, patvirtina, jog sutuoktiniai vienas kitą gerbia, A. S. yra reikšminga sutuoktinės nuomonė jam aktualiais klausimais. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad R. S., kuri charakterizuojama teigiamai ir yra gerbiama sutuoktinio, gali daryti ir darys jam teigiamą poveikį toliau puoselėdama šeiminius santykius bei savo pozityviu elgesiu rodydama jam pavyzdį.
14. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad sprendžiant, ar nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui asmuo, pretenduojantis tapti laiduotoju, gali daryti teigiamą poveikį, būtina atsižvelgti ir į kaltininką apibūdinančius duomenis, kadangi šie duomenys leidžia spręsti, kokių veiksmų laiduotojas turėtų imtis tam, jog kaltininkas būtų veikiamas teigiamai. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. S. nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, akivaizdžiai netinkama reakcija į susiklosčiusią konfliktinę situaciją. Šioje byloje nėra duomenų, kurie leistų apibūdinti A. S. kaip asmenį, kuris piktybiškai ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, yra linkęs elgtis agresyviai. Taip pat nekyla abejonių, kad A. S. kritiškai vertina savo nusikalstamus veiksmus. Tokį faktą patvirtina ne tik tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino padarytą turtinę žalą, bet ir tai, jog iš karto po įvykio, suprasdamas, jog jam kils teisinė atsakomybė už padarytus veiksmus, jis nebandė šalintis iš įvykio vietos, neeskalavo konfliktinės situacijos. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje yra konstatavęs, kad yra pagrindo manyti, jog A. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliaciniame skunde nėra ginčijama. Faktas, kad A. S. akcentavo aplinkybes, kurios jo vertinimu lengvina jo teisinę padėtį, niekaip nepaneigia to, jog jis savo nusikalstamus veiksmus iš tikrųjų vertina kritiškai ir dėl jų padarymo gailisi, o sutuoktinė jam nedaro teigiamo poveikio.
15. Įvertinus visa, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 13-14 pastraipose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. S. bei A. S. charakterizuojantys duomenys, taip pat šių asmenų santykių pobūdis, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog R. S. yra vertas pasitikėjimo asmuo, ji daro ir ateityje gali daryti bei darys teigiamą poveikį A. S..
16. R. S. paaiškinimas, kad teigiamos įtakos darymą ji supranta kaip veikimą taip, jog sutuoktinio neteisėti veiksmai daugiau nepasikartotų, yra visiškai logiškas ir neprieštarauja laidavimo instituto esmei. Toks paaiškinimas nerodo, kad R. S. nesuvokia, kaip ji savo sutuoktiniui galėtų daryti teigiamą įtaką. Pažymėtina, kad laiduotojui yra keliamas reikalavimas daryti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui teigiamą įtaką, o ne jį nuolatos kontroliuoti bei prižiūrėti, laiduotojas neturi būti sudaręs kaltininko priežiūros bei teigiamo poveikio įgyvendinimo plano. Čia pastebėtina ir tai, kad absoliuti asmenų kontrolė bei priežiūra nėra ir negali būti įgyvendinama net jiems vykdant laisvės atėmimo, arešto ir kitas bausmes, todėl reikalavimas užtikrinti tokią kontrolę bei priežiūrą iš laiduotojo nėra logiškas, tuo labiau, kad laiduojama yra už asmenį, kai yra pagrindo manyti, jog šis asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teigtina, kad šeiminių santykių puoselėjimas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas, yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. S. ir darys R. S., toks poveikis nagrinėjamoje situacijoje yra visiškai pakankamas.
17. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad nusikalstamus veiksmus A. S. padarė tuo metu, kai R. S. ir jų bendras vaikas buvo įvykio vietoje. Vis tik šis faktas niekaip neleidžia daryti išvados, kad R. S. A. S. nedaro ir negali daryti teigiamo poveikio. Kaip jau buvo minėta, A. S. veiksmai buvo spontaniški, jie buvo netikėti tiek R. S., tiek pačiam A. S. (R. S. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme (b. l. 145)). Šiuo atveju R. S. negalėjo numatyti, kad jos sutuoktinis elgsis neteisėtai, ji net nematė, kaip buvo sugadintas kito automobilio vairuotojo pusės galinio matymo veidrodėlis. Taigi R. S. negalėjo imtis jokių veiksmų, kurie būtų galėję užkirsti kelią nusikalstamiems jos sutuoktinio veiksmams. Teigtina, kad abejonių dėl R. S. galimybių daryti teigiamą įtaką A. S. galėtų kilti tuo atveju, jeigu iš sutuoktinio elgesio ji būtų suvokusi, jog šis ketina veikti agresyviai, konfliktuoti su kito automobilio vairuotoju, pagal galimybes būtų bandžiusi užkirsti kelią tokiems veiksmams, tačiau į tokias pastangas jos sutuoktinis niekaip nereaguotų. Vis tik tokių aplinkybių baudžiamojoje byloje nustatyta nebuvo. Pabrėžtina, kad atsitiktinio pobūdžio (duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, baudžiamojoje byloje nėra) nusikalstamos veikos padarymas nepaneigia galimybės kaltininko atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, be nusikalstamos veikos padarymo fakto atleidimo nuo atsakomybės klausimas apskritai nekyla.
18. Skunde nurodoma, kad iš R. S. parodymų suprantama, jog A. S. galimai yra ūmaus būdo, jis priima sprendimus vedamas emocijų. Toks prokuroro teiginys nėra pagrįstas ir prieštarauja R. S. paaiškinimų esmei. Iš tikrųjų R. S. nurodė, kad A. S. netinkamoje situacijoje prasivežė emocijos. Tuo pačiu iš R. S. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad anksčiau panašių atvejų nebuvo pasitaikę. R. S. savo sutuoktinį apibūdino kaip gerą tėvą, linksmą, komunikabilų, linkusį padėti, energingą, tačiau ne ūmaus būdo asmenį. Taigi R. S. savo sutuoktinį apibūdino priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde. Faktas, kad A. S. nusikalto, nepaneigia R. S. teiginių bei niekaip nepatvirtina prokuroro prielaidos apie ūmų A. S. būdą.
19. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pastebi ir tai, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad asmuo visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6-8 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį padariusį nusikalstamą veiką ir atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, šiuo atveju laidavimas buvo paskirtas su užstatu, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik paskatins A. S. bei R. S. dar atsakingiau žiūrėti į savo pareigas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.