Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Marijai Aleksandrai Ražanskaitei, Editai Ugianskienei, Vilmai Marčiukaitytei, Rimantei Litvinavičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 ir jo gynėjos advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytau rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį, BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 242 straipsnį – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir NUT1 paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT1 skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkinti iš dalies ir priteista iš NUT1 650 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

NUT1 būdamas 2024 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir ją atlikdamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą dienotvarkę, 2025 m. sausio 10 d. 12 val. buvo išleistas apsipirkti į parduotuves, esančias (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau nustatytu laiku – 13.00 val. be svarbios priežasties į bausmės atlikimo vietą negrįžo, o 2025 m. sausio 22 d. 04 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnų bei grąžintas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis NUT1 ir jo gynėja advokatė Eglė Latauskienė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nuosprendį ir iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalinti teiginius dėl nuteistojo NUT1 pripažinimo recidyvistu. Taip pat taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 62 straipsnio nuostatas ir pakeisti galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę bausmę, t. y. į laisvės atėmimo bausmę su vykdymo atidėjimu ar nesusijusią su laisvės atėmimo bausmės vykdymu.

Skunde teigiama, kad kaltinamajame akte nuteistojo NUT1 atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Paskutinis teisiamasis posėdis šioje byloje vyko 2025 m. gegužės 22 d., t. y. jau įsigaliojus BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimams, tačiau valstybės kaltintojas dėl šių įstatyminių pakeitimų nepateikė jokio kaltinimo pakeitimo pareiškimo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio 1 dalyje. Todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo nuteistąjį NUT1 automatiškai pripažinti recidyvistu.

Nuteistojo gynėjos advokatės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo visos teisinės prielaidos taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau nuteistojo šeimos santykiai ir socialiniai ryšiai, aplinka, teismo nuosprendyje paminėti fragmentiškai (nurodoma, kad turi vaikus) ir visiškai nebuvo vertinta nuteistojo asmenybė. Teismas vadovavosi tik tipiniais keliais standartiniais dokumentais, tačiau kitų dokumentų, apibūdinančių nuteistojo socialinius ryšius su šeima, bendruomene ir pan., nevertino. Sveikatos duomenų analizės nepateikė, nors baudžiamajame įstatyme aiškiai pasakyta apie kaltininko asmenybės vertinimo privalomumą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi visus teisinius ir faktinius pagrindus skiriant nuteistajam NUT1 bausmę, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei BK 62 straipsnį.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo NUT1 gynėja advokatė Eglė Latauskienė prašė jos ginamajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į bausmės rūšį nesusijusią su laisvės ribojimu ir nustatyti apribojimus numatytus BK – dalyvauti elgesio pataisos programose, gydytis nuo (duomenys neskelbtini). Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nes skundžiamas nuosprendis yra teisingas, priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo NUT1 ir jo gynėjos advokatės Eglės Latauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir kilus abejonių dėl NUT1 galėjimo nusikalstamų veikų padarymo metu ir priimant skundžiamą nuosprendį suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, išreikalauti medicininiai dokumentai, tam, kad būtų išspręstas klausimas dėl ekspertizės skyrimo būtinumo NUT1 šioje byloje.

2026 m. vasario 6 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas 2026 m. sausio 28 d. - vasario 3 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadose nurodoma, jog apibendrinus pateiktą medicininę dokumentaciją žinoma, kad nuo paauglystės stebėtas (duomenys neskelbtini) elgesys; (duomenys neskelbtini) su susiformavusiu (duomenys neskelbtini) sindromu. 2014 metais du kartus tirtas ir gydytas stacionare, nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Joks (duomenys neskelbtini) neįtartas ir nekonstatuotas. Teistas, atlikęs laisvės atėmimo bausmę. 2021 m. lapkričio 4 d. atliktas psichologinis IQ vertinimas. Aprašyta, kad bendras IQ-(duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 21 d. užpildytas siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo tarnybą, diagnozė - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Pažymėtina, kad nustatyta diagnozė neatitinka kriterijų reikalingų sutrikimui pagrįsti (nėra jokių (duomenys neskelbtini) duomenų apie ankstyvąjį sutrikusį (duomenys neskelbtini) vystymąsi; pradinėje mokykloje pedagogų vystymosi sutrikimai, kurie yra būdingi vidutinio sunkumo (duomenys neskelbtini), nepastebėti, neįtarti). Ambulatorinio ekspertinio vertinimo metu nepavyksta pasiekti geranoriško bendradarbiavimo su tiriamuoju, atsiskleidžia gilus vidinis pasipriešinimas, nepasidavimas (duomenys neskelbtini) vertinimui; gauti vertinimo duomenys negausūs ir jų nepakanka interpretacijai bei išvadų formulavimui. Pilnam ir objektyviam ištyrimui, galimo (duomenys neskelbtini) sutriko nustatymui, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būtinas ilgalaikis bendravimas bei stebėjimas stacionaro sąlygomis. Todėl rekomenduojama NUT1 paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame stacionariniame skyriuje (3 t., b. l. 150-154).

2026 m. vasario 26 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria nuteistajam NUT1 paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam stacionariniam skyriui (3 t., b. l. 180-182).

2026 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas 2026 m. kovo 4-31 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad nusikalstamų veikų padarymo metu (2025 m. sausio 10 d.) NUT1 konstatuojami (duomenys neskelbtini) sutrikimas; (duomenys neskelbtini)sutrikimai, vartojant kelis (duomenys neskelbtini) medžiagas, (duomenys neskelbtini) sindromas ir (duomenys neskelbtini), dėl kurių NUT1 galėjo suprasti (visiškai) savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu NUT1 taip pat konstatuojami (duomenys neskelbtini) sutrikimas; (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant kelis (duomenys neskelbtini) medžiagas, (duomenys neskelbtini) sindromas ir (duomenys neskelbtini), dėl kurių NUT1 gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Asmens gebėjimas visiškai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti vertinamas tik nusikalstamos veikos darymo metu. Taip pat NUT1 gali dalyvauti teismo procese, gali duoti parodymus. Ir NUT1 skirti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių nereikia (3 t., b. l. 185-194).

Teisėjų kolegija įvertinusi, kad nuteistasis NUT1 yra pakaltinamas ir nusikaltimų padarymo metu bei priimant skundžiamą nuosprendį savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo, Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl pripažinimo recidyvistu

Visų pirma pažymėtina, kad dėl sprendimo asmenį pripažinti recidyvistu sprendžia teismas, nepriklausomai nuo to, kad ši aplinkybė kaltinamajame akte ir nebuvo nurodyta. Kaltinimas nėra keičiamas, o teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).

BK 27 straipsnyje taip pat numatyta, jog sprendimas dėl asmens (ne) pripažinimo recidyvistu visais atvejais turi būti motyvuojamas – net jei asmuo turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, įvertinęs asmens charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, gali ir nepriimti sprendimo asmenį pripažinti recidyvistu.

Be to BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą NUT1 pripažinti recidyvistu motyvavo tuo, kad jis ankstesniais nuosprendžiais nuteistas už tyčines nusikalstamas veikas, kurias jis padarė būdamas pilnametis, teistumai neišnykę. Dabar jis yra padaręs du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis). Įvertinęs šias aplinkybes bei NUT1 asmenybę, daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, jų skaičių, pobūdį ir sunkumą, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, apylinkės teismas NUT1 pripažino recidyvistu, tačiau rezoliucinėje dalyje šio sprendimo nenurodė, be to, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte).

Teisėjų kolegija, patikrinusi duomenis apie NUT1 teistumus, daro išvadą, kad pats sprendimas pripažinti nuteistąjį recidyvistu yra teisingas.

Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčio nuostatas, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. BK 97 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

Pažymėtina, kad NUT1 teistas dešimt kartų, jo atžvilgiu taip pat nagrinėjama ne viena baudžiamoji byla apeliacine tvarka. Jau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje NUT1 padarė būdamas recidyvistu. Po to apeliantas dar buvo teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju NUT1 pripažintas kaltu dėl dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymo. Įvertinus visa tai darytina išvada, jog NUT1 nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Be to konstatuotina, jog tyčines, savanaudiškas nusikalstamas veikas NUT1 vykdo sistemingai, jis nėra linkęs savo elgesio koreguoti teigiama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tai vienareikšmiškai parodo didesnį NUT1 asmens pavojingumą visuomenei. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai NUT1 pripažino recidyvistu (BK 27 straipsnis). O netikslumas, nenurodant šio sprendimo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, ištaisytinas.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu NUT1 pripažino recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalį ir tuo pačiu nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas, panaikinant NUT1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmės

Nuteistasis NUT1 ir jo gynėja advokatė prašydami sušvelninti paskirtą bausmę, teigia, jog turėtų būti vadovaujamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi bei BK 62 straipsniu. Pasak apeliantų, apylinkės teismas duomenų, apibūdinančių nuteistojo socialinius ryšius su šeima, bendruomene tinkamai nevertino. Neatsižvelgė į tai, kad NUT1 dar vaikystėje diagnozuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai ((duomenys neskelbtini)) tikėtina nulemia jo mąstyseną ir elgesio formas. Be to nuteistojo vardu jo artimieji šioje byloje sumokėjo dalinį turtinės žalos atlyginimo, tuo pačiu, kitose bylose tam pačiam civiliniam ieškovui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė žala yra atlyginta pilnai bei iš dalies. Ir tai patvirtina, kad jeigu NUT1 bus sudarytos darbo sąlygos ne įkalinimo vietoje, jis turtinę žalą pilnai atlygins.

BK 242 straipsnio sankcijoje numatyta baudos bausmė arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu NUT1 paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 62 straipsnyje nustatytos išimtys, įtvirtinančios švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo atvejus. Tačiau BK 62 straipsnyje numatyta bausmės švelninimo galimybe, bylą nagrinėjantis teismas, gali naudotis tik išskirtiniais atvejais. Šis BK straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam būtų skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei konstatuoja, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2012, 2K-297/2013).

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad NUT1 pats apie savo padarytas nusikalstamas veikas nepranešė ir į įkalinimo įstaigą savo noru negrįžo, o elektroninio stebėjimo įrangą sulaužė ir išmetė nenustatytoje vietoje. Ir po daugiau kaip dešimties dienų jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini) bei grąžintas į bausmės atlikimo vietą, todėl BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos nuteistajam NUT1 negali būti taikomos.

Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti ir tada, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Nors skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam NUT1 buvo nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad iki nuosprendžio paskelbimo savanoriškai atlygino dalį žalos, tačiau teisėjų kolegija nenustatė nei vienos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose numatytos alternatyvios savarankišką teisinę reikšmę turinčios aplinkybės, kurios pagrindu galėtų būti svarstomas švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmė skyrimas NUT1 . Tokių aplinkybių nuteistasis ir jo gynėja nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatos nuteistajam NUT1 taip pat negali būti taikomos. Pažymint, kad net ir nustačius visas BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, teismas gali, bet neprivalo nuteistajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Šiuo atveju, teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis nenustatė nei mažesnio nuteistojo NUT1 asmenybės, nei nusikalstamų veikų pavojingumo, todėl prašymo, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir NUT1 visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, arba skirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, netenkina.

Pažymėtina, kad apeliantas būdamas ne kartą teistas ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal du nuosprendžius, turėdamas teisę apsipirkti parduotuvėje, esančioje už įkalinimo įstaigos ribų, nustatytu laiku į bausmės atlikimo vietą negrįžo, o be svarbios priežasties iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur sulaužęs ant kojos esančią apykoją ją išmetė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Tokiais savo veiksmais NUT1 padarė du nesunkius nusikaltimus, turėdamas neišnykus teistumą. Nors nuteistasis apylinkės teismui nurodė, kad taip pasielgė dėl to, kad pasiilgo savo šeimos, kurioje auga trys vaikai, tačiau akcentuotina, kad NUT1 policijos pareigūnų buvo surastas ne savo namuose su šeima, o draugų bute, į kurį policijos pareigūnai nakties metu buvo kviesti kaimynų dėl keliamo triukšmo. Be to nuteistasis laisvėje praleido daugiau kaip dešimt dienų, nors puikiai suprato, kad yra paieškomas. Šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu dar labiau didina tiek nusikalstamų veikų, tiek paties nuteistojo asmenybės pavojingumą bei rodo, kad NUT1 nėra linkęs laikytis įstatymų ir nustatytų elgesio taisyklių. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga pateikta įkalinimo įstaigos, kurioje (duomenys neskelbtini) kalėjimas nurodo, jog NUT1 atlikdamas bausmę vieną kartą baustas drausmine tvarka, neskatintas (1 t., b. l. 169). Baustumai už administracinius nusižengimus ir nesumokėtos baudos (2 t., b. l. 50-94), taip pat aplinkybės, kad NUT1 nuo 2019 m. liepos 31 d. niekur nedirbo (2 t., b. l. 97), o turtinės žalos dalį atlygino ne jis pats, bet artimieji, neleidžia daryti išvados, kad apeliantas savo elgesį bei nuostatas pakeitė iš esmės ir bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

Nors nuteistasis NUT1 turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau jais negali būti pateisinami jo atliekami neteisėti veiksmai. Apeliantas yra pakaltinamas ir gali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, todėl akivaizdu, jog nusikalstamą elgesį pasirinko jis pats. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek aptartų aplinkybių ir faktų visuma, tiek nuteistąjį NUT1 charakterizuojanti medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, kad apelianto resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistasis NUT1 jau ne kartą turėjo galimybes nebenusikalsti ir dorai gyventi su šeima, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Būtent sistemingas NUT1 elgesys ir teigiamų išvadų nedarymas, teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, jog baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų paskyrimo pakaktų NUT1 nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo.

Ir nors atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte šiuo nuosprendžiu NUT1 panaikinama, tačiau atsižvelgus į nuteistojo NUT1 asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą išdėstytą skundžiamame nuosprendyje ir aptartą šiame nuosprendyje, savaime nerodo žymiai mažesnio asmens pavojingumo ir nesudaro pagrindo švelninti NUT1 paskirtą bausmę, kadangi nuteistojo padarytų nusikaltimų rūšys, pavojingumas ir kitos aplinkybės iš esmės nepasikeitė. Todėl darytina išvada, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis, numatytomis BK 242 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijose, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Būtent nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga ir nusikalstamų veikų aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad NUT1 apylinkės teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 320 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo NUT1 ir jo gynėjos advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 2 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, NUT1 pripažinti recidyvistu.

Panaikinti NUT1 nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.