- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-12
- Bylos Nr.
- e2-896-934/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00640-2025-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- „Baltislanda“
- Atsakovas
- 946-oji daugiabučio namo savininkų bendrija
- Trečiasis asmuo
- ,,Nomalita"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltislanda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos 2026 m. rugpjūčio 5 d. žodinės nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltislanda“ prašymas dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltislanda“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo: pripažinti nuosavybės teisę į 18,9 proc. naują statinį – daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir atidalinti ieškovės dalį iš bendro turto, perduodant ieškovės nuosavybėn 9 parkavimosi vietas, 3 butus po 80 kv. m ir 3 butus po 60 kv. m bei 3 rūsius; tuo atveju, jeigu paaiškės, kad negalima atidalinti ieškovės dalies natūra, priteisti ieškovei iš atsakovės 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – atsakovė, Bendrija) kompensaciją, sudarančią 619 352,59 Eur; pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovės autoriaus turtines teises į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektą, parengtą architektų biuro UAB „Kita kryptis“; priteisti ieškovei iš atsakovės 5 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2026 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio metu ieškovė pareiškė prašymą į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti visus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 5 d. žodine nutartimi ieškovės prašymą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. žodinės nutarties.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą.
Teismas nurodė, kad tik asmuo, kuris neįtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, turi teisę atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį dėl jo neįtraukimo į bylą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenumato galimybės kitiems asmenims skųsti nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą. Tokią nutartį gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra subjektas, turintis teisę apskųsti nutartį dėl visų kitų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įtraukimo trečiaisiais asmenimis, atskirąjį skundą atsisakyta priimti.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą; išnagrinėjus ieškovės 2026 m. rugpjūčio 12 d. atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. žodinę nutartį, kuria atmestas ieškovės prašymas įtraukti į bylą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus ir klausimą dėl savininkų procesinio statuso perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė neginčija, kad vien faktinis teismo proceso tęsimas savaime gali būti įmanomas ir nedalyvaujant prašomiems įtraukti asmenims. Tačiau toks CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas nagrinėjamu atveju yra formalus. „Tolesnė bylos eiga“ negali būti suprantama vien kaip faktinė galimybė teismui toliau rengti posėdžius, tirti įrodymus ir priimti sprendimą. Turi būti vertinama, ar atsisakymas įtraukti asmenis į bylą nesudaro procesinių kliūčių teisėtai ir galutinai išspręsti ginčą bei priimti tokį teismo sprendimą, kuris nebūtų pažeidžiamas dėl neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju tokia rizika nėra hipotetinė. Ieškovės pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su konkrečiu daugiabučiu namu ir jame esančiais nekilnojamojo turto objektais.
Pagrindinis ieškovės reikalavimas nėra vien piniginio pobūdžio. Ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į konkrečią daugiabučio namo dalį ir atidalijimo būdu perduoti konkrečius nekilnojamojo turto objektus, todėl būtina nustatyti kam šie objektai priklauso ir kokią įtaką jų savininkų teisėms turėtų teismo sprendimas dėl ieškovės prašomos 18,9 proc. dalies pripažinimo ir atidalijimo. Jeigu konkretūs ginčo objektai nuosavybės teise priklauso fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nėra proceso dalyviai, jų materialiųjų teisių klausimas negali būti išspręstas jiems nesuteikus galimybės dalyvauti procese. Būtent todėl nagrinėjamoje byloje egzistuoja realus, o ne hipotetinis ryšys tarp bylos baigties ir savininkų materialiųjų teisių.
Klausimas dėl savininkų įtraukimo negalėjo būti išspręstas vien formaliai konstatuojant, kad ieškovė neturi teisės skųsti nutarties dėl jų neįtraukimo. Prieš tai turėjo būti įvertinta, ar byloje egzistuoja toks teisinis ryšys tarp ginčo objekto ir savininkų teisių, dėl kurio jų dalyvavimas procese yra būtinas. Šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje iš esmės nebuvo įvertintos.
CPK 266 straipsnyje nustatytas draudimas teismui, nagrinėjančiam bylą, spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Ši procesinė garantija yra tiesiogiai susijusi su CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Jeigu teismas patenkintų ieškovės reikalavimą ir pripažintų jai 18,9 proc. daugiabučio namo nuosavybės teisę, o atidalijimo būdu perduotų konkrečius butus, parkavimo vietas ir rūsius, toks sprendimas turėtų tiesioginį poveikį asmenų, kuriems šie objektai priklauso, nuosavybės teisėms. Todėl teismas negali iš anksto konstatuoti, kad savininkų neįtraukimas neturi procesinės reikšmės, neįvertinęs, kokį konkretų sprendimą gali tekti priimti dėl pareikšto ieškinio dalyko.
Ankstyvoje proceso stadijoje turi būti įvertinta, ar egzistuoja reali tikimybė, kad būsimas teismo sprendimas bus susijęs su neįtrauktų asmenų materialiosiomis teisėmis. Priešingu atveju egzistuoja rizika, kad byla bus išnagrinėta iš esmės, priimtas teismo sprendimas, o vėliau apeliacinės instancijos teismas turės konstatuoti absoliutų jo negaliojimo pagrindą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Tai neatitiktų proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir veiksmingos teisminės gynybos principų.
Teismo išvada, kad savininkų neįtraukimas „nekliudo“ tolesnei bylos eigai, yra padaryta išsamiai neįvertinus konkrečias bylos aplinkybes. Ieškovė pripažįsta, kad faktinė bylos eiga gali būti tęsiama ir nedalyvaujant savininkams, tačiau vien galimybė toliau atlikti procesinius veiksmus nereiškia, kad nutartis negali būti susijusi su CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu tolesnės bylos eigos užkirtimu. Šiuo atveju svarbu ne vien tai, ar teismas gali toliau nagrinėti bylą, bet ir tai, ar byla gali būti teisėtai ir galutinai išspręsta nedalyvaujant asmenims, kurių materialiosioms teisėms potencialiai gali turėti įtakos būsimas teismo sprendimas.
Daugiabučio namo savininkų bendrijos teisinė padėtis yra specifinė. Bendrija yra juridinis asmuo, tačiau daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų savininkai yra ne pati bendrija, o butų ir kitų patalpų savininkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų savininkai turi disponavimo šiais objektais teisę ir proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi pareigą dengti namo išlaikymo, išsaugojimo ir atnaujinimo išlaidas. Todėl nagrinėjamoje byloje būtina atskirti: 1) bendrijos, kaip juridinio asmens, teises ir pareigas; 2) konkrečių butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teises; 3) savininkų teises į bendrojo naudojimo objektus; 4) ieškovės prašomos pripažinti 18,9 proc. turto dalies santykį su šių asmenų turimu turtu. Šios aplinkybės negali būti laikomos nesusijusiomis su nagrinėjamu ginču.
CPK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ieškovė šia teise naudojasi siekdama apginti savo turtines teises ir gauti realų ginčo išsprendimą. Ieškovės prašymas įtraukti savininkus į bylą nėra grindžiamas vien siekiu apginti pačių savininkų interesus. Priešingai, ieškovė siekia užtikrinti, kad: byla būtų išnagrinėta dalyvaujant visiems asmenims, kurių materialiosioms teisėms gali turėti įtakos būsimas teismo sprendimas; nebūtų pažeistas CPK 266 straipsnyje nustatytas draudimas; ateityje nebūtų konstatuotas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas; būtų priimtas realiai įvykdomas ir galutinį ginčą išsprendžiantis teismo sprendimas. Todėl aplinkybė, kad savininkai patys nepateikė prašymo įstoti į bylą, neturėtų lemti ieškovės procesinės teisės ginčyti teismo sprendimą, kuriuo atsisakyta įvertinti jų galimą teisinį suinteresuotumą.
Ieškovė pirmosios instancijos teismui buvo nurodžiusi analogišką faktinę situaciją civilinėje byloje Nr. e2-2143-232/2016, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas tarp UAB „Estinos arka“ ir 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, kilęs iš jungtinės veiklos ir statybos rangos teisinių santykių. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą dėl butų ir kitų patalpų savininkų įtraukimo į procesą, 2016 m. kovo 18 d. nutartimi panaikino ankstesnę žodinę nutartį ir į bylą įtraukė butų savininkus trečiaisiais asmenimis. Ieškovė nesiekia šioje byloje ankstesnio teismo sprendimo laikyti privalomu precedentu, tačiau ši byla yra reikšminga kaip faktiškai panašios procesinės situacijos pavyzdys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos 2026 m. rugpjūčio 5 d. žodinės nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: ieškovės 2016 m. vasario 29 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. žodinės nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2143-232/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje 2-2143-232/16. Apeliantė minėtais įrodymais grindžia atskirojo skundo argumentus, kad civilinė byla Nr. e2-2143-232/2016 reikšminga kaip faktiškai panašios procesinės situacijos pavyzdys, nes joje buvo nagrinėjamas ginčas tarp UAB „Estinos arka“ ir 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, kilęs iš jungtinės veiklos ir statybos rangos teisinių santykių ir šioje byloje Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą dėl butų ir kitų patalpų savininkų įtraukimo į procesą, 2016 m. kovo 18 d. nutartimi panaikino ankstesnę žodinę nutartį ir į bylą įtraukė butų savininkus trečiaisiais asmenimis.
Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktų įrodymų turiniu, vadovaudamasis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, nusprendžia, kad, viena vertus, nėra pagrindo pripažinti, jog šių įrodymų ieškovė neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme ar jos teisė juos pateikti buvo nepagrįstai apribota. Kita vertus, pateikti įrodymai yra nesusiję su apeliacinio nagrinėjimo dalyku, t. y. vertinimu, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 180, 314 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo nepriėmimo pagrįstumo
Atskirasis skundas yra priemonė pradėti apeliacinį procesą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju ieškovė 2026 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio metu pareiškė prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, visus daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkus. Teismas 2026 m. rugpjūčio 5 d. žodine nutartimi minėto prašymo netenkino. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo žodine nutartimi, 2026 m. rugpjūčio 12 d. pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi (skundžiama nutartis) atsisakė priimti atskirąjį skundą, nurodęs, kad ieškovė nėra tinkamas apeliacijos subjektas, kadangi tokio pobūdžio nutartis gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Apeliantė dėl minėtos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą.
Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą, konstatavęs, kad ieškovė neturi teisės apskųsti nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK teisės normose nėra expressis verbis įtvirtinta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakoma įtraukti asmenį į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Įstatyme nustatyta tik galimybė skųsti teismo sprendimą pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Taigi, asmens neįtraukimo į bylą faktas pats savaime neužkerta kelio tolesnei jau vykstančios bylos eigai. Tačiau nutartis, kuria atsisakoma įtraukti asmenį į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, laikytina užkertančia kelią tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme tuo aspektu, kad ja sudaroma neįveikiama kliūtis proceso eigai tokio asmens atžvilgiu, nes trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų negali pradėti savarankiško proceso (skirtingai nei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais), todėl jo įstojimas į procesą yra vienintelė veiksminga jo teisių ir interesų gynimo forma. Taip pat galimybe apskųsti šią nutartį asmenims, kuriuos į bylą atsisakyta įtraukti kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, dar pirmosiose civilinio proceso stadijose užtikrinama, kad būtų išvengta situacijų, kai teismas nusprendžia dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje proceso teisės normoje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Taisyklė, kad į teismą gali kreiptis tik asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą, taikoma ir apeliaciniame bei kasaciniame procese. Skundą paduodantis asmuo, be kita ko, turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas (nutartis). Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta įtraukti asmenį į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, skundžiama atskiruoju skundu ir teisę ją skųsti turi tik tie asmenys, kuriems tokia nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Atitinkamai šie asmenys turi teisę teikti kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus jų atskirąjį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-403/2020, 24–26 punktai).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi nagrinėjamam klausimui aktualiu teisiniu reguliavimu, jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika (žr. šios nutarties 17 punktą), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neturi teisės apskųsti teismo nutartį, kuria netenkintas prašymas įtraukti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkus trečiaisiais asmenimis. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimas į bylos nagrinėjimą vertintinas kaip aplinkybė tik jo atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai, todėl tik toks asmuo atskiruoju skundu gali skųsti nutartį dėl jo neįtraukimo į bylos nagrinėjimą.
Apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios trečiųjų asmenų įtraukimo tikslingumu, bylos išnagrinėjimo įtaka jų teisėms ir pareigoms, nėra šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas, kurį sudaro teismo nutarties atsisakyti priimti ieškovės atskirąjį skundą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (žr. šios nutarties 10 punktą).
Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, jog tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016, 10 punktas). Be to, skundžiamos nutarties priėmimas nereiškia, kad nepriklausomai nuo bylos eigos ir aplinkybių nebus galima tolesniame procese svarstyti klausimą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs atsakovės atskirojo skundo, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.