Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-10-15 · Civilinė byla Nr. e2A-256-934/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-15
Bylos Nr.
e2A-256-934/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01175-2025-8
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Neringa Švedienė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublika
Atsakovas
O. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-256-934/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01175-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.9; 3.3.1.19.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ieškinį atsakovui O. L. (O. L.) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – B. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovė, NŽT, apeliantė), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo O. L. (toliau – atsakovas) 278 293,03 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio pagrindu 2024 m. kovo 12 d. sprendimu buvo likviduota (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė). Atsakovas nuo 2012 m. birželio 25 d. iki 2024 m. kovo 14 d. buvo vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas, turėjęs 100 vnt. akcijų, bendrovės direktore nuo 2012 m. birželio 25 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. buvo B. R., o nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2024 m. kovo 12 d. buvo atsakovas.

Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2012 m. dalyvavo viešuose valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionuose, laimėjo 23 aukcionus, pasiūliusi žymiai aukštesnę kainą, nei siūlė kiti dalyviai ar sudarė vidutinė šių žemės sklypų rinkos kaina. (duomenys neskelbtini) pageidavo pirkti visus sklypus išsimokėtinai, todėl NŽT, siekdama įvertinti būsimų sandorių riziką valstybei, (duomenys neskelbtini) mokumą, galėjimą prisiimti įsipareigojimus, prieš sudarydama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT). NŽT gavus atsakymus iš VMI ir FNTT, jog (duomenys neskelbtini) neturi skolų nei VMI, nei Sodrai, buvo sudarytos keturios valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys (toliau – Sutartys).

Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Sutarčių nevykdė, po jų sudarymo nesumokėjo nė vienos įmokos, palūkanų ir susidariusių delspinigių, o VĮ Registrų centras tvarkytojui 2024 m. kovo 12 d. likvidavus (duomenys neskelbtini) ir ją išregistravus, liko neapmokėta skola kreditorei pagal Sutartis, t. y. padaryta 278 293,03 Eur žala.

Atsakovas, būdamas bendrovės vienintelis akcininkas, žinodamas ir suprasdamas, kad (duomenys neskelbtini) neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, buvo nesąžiningas kreditorės – ieškovės atžvilgiu, 2013 m. vasario–kovo mėnesiais priėmė sprendimus sudaryti (duomenys neskelbtini) vardu didelės vertės sandorius dėl valstybinių miškų ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo aukciono būdu išsimokėtinai per 15 metų laikotarpį ir pats tokius sandorius pasirašė, šių sandorių pagrindu (duomenys neskelbtini) tapo 4 žemės sklypų savininke, tačiau žinojo, kad sandorių nevykdys, nesiėmė veiksmų, jog bendrovė sumokėtų valstybei sklypų kainą, nesirūpino, kad bendrovė pradėtų grąžinti skolintus pinigus. Atsakovas neatliko veiksmų, kad žala dėl jo valdomos bendrovės veiksmų neatsirastų, leido žalai kilti, neorganizavo bendrovės veiklos, nesirūpino, kad ji teiktų finansinę atskaitomybę ir kitus duomenis apie juridinį asmenį VĮ Registrų centras, tačiau tyčia sudarė sąlygas savo neveikimu tam, jog bendrovė būtų išregistruota iš Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR). Taigi, atsakovas piktnaudžiavo juridinio asmens ribotos atsakomybės apsauga, likvidavimo procedūrų pagalba, neteikdamas registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, siekė išvengti prievolių vykdymo. Atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi, nes jis neatskleidė NŽT tikrųjų ketinimų, Sutarčių sudarymo metu imitavo, kad bendrovė veikia, yra moki, nors realiai naudą siekė gauti ne iš bendrovės veiklos, o iš anksto numatyto neatsiskaitymo su valstybe už sklypus.

Ieškovė atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) PVM mokėtoja įregistruota 2012 m. balandžio 1 d., tačiau išregistruota 2014 m. kovo 6 d. Tai, ieškovės teigimu, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nevykdė ir neketino vykdyti ekonominės veiklos, gauti iš jos pajamų ir užtikrinti galimybę atsiskaityti su kreditore. Be to, atsakovas priėmė sprendimą nupirkti didelės vertės žemės sklypą, esantį Vilniuje, Ievų g. 3, ir jį perleisti UAB „Inresos projektai“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas buvo atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 194 805,12 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas bei valstybei 2 436 Eur žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nusprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovo, buvusio vieninteliu (duomenys neskelbtini) dalyviu – akcininku, ilgą laiką buvusiu jos vadovu ir atstovu santykiuose su ieškove (kreditore), atžvilgiu deliktinę civilinę atsakomybę pagal CK 6.245–6.249, 6.263 straipsnius, 2.70 straipsnio 9 straipsnio ir 2.50 straipsnio 3 dalį bei priteisti iš jo atitinkamą dalį ieškovės patirtos turtinės žalos.

Teismas nustatė, kad keturias Sutartis su ieškove sudariusi (duomenys neskelbtini), priklausiusi ir vadovaujama atsakovo, neįvykdė jose įtvirtintų sutartinių įsipareigojimų, t. y. sumokėjusi tik pradinius pasiūlytų sklypų pirkimo kainų įnašus, vėliau pagal Sutartis mokėjimų už įsigytus nuosavybėn žemės sklypus neatliko. Ieškinio pareiškimo dieną likęs nepadengtas įsiskolinimas, kurio dydžio atsakovas neginčijo, sudaro: 1) pagal Sutartį Nr. 1 – 192 308,49 Eur; 2) pagal Sutartį Nr. 2 – 70 520,86 Eur; 3) pagal Sutartį Nr. 3 – 4 070,47 Eur; 4) pagal Sutartį Nr. 4 – 11 393,21 Eur.

Teismas nustatė, kad nurodytų pagrindinės skolininkės (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo sumų nepavyko ir nepavyks išieškoti, nes, kaip nustatyta išieškojimus vykdžiusių antstolių, turto, pajamų ir piniginių lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, išskyrus Sutartimis Nr. 2–4 buvusius priverstinai ieškovei įkeistus žemės sklypus, kurie buvo realizuoti vykdymo procesų metu, bendrovė neturi, o 2024 m. kovo 12 d. likviduota pagal CK 2.70 straipsnį.

Teismas padarė išvadą, kad, likvidavus juridinį asmenį, kaip pagrindinį skolininką, dėl pasyvaus šio vadovo ir akcininko, kuris privalėjo bedrovės vardu teikti registrui atitinkamus dokumentus, neveikimo, nesiimant veiksmų bendrovės gyvybingumui išsaugoti, kreditorė – ieškovė neteko galimybės gauti savo prievolių įvykdymą iš skolininkės (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 6 d. buvo priimtas sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą pagal CK 2.70 straipsnį, o 2024 m. kovo 12 d. priimtas sprendimas likviduoti (duomenys neskelbtini) dėl to, kad bendrovė neteikė atitinkamų dokumentų (metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir kitų būtinų dokumentų) per įstatymuose nustatytus laikotarpius iki šių dokumentų pateikimo JAR terminų pabaigos, o registro tvarkytojui inicijavus likvidavimą, (duomenys neskelbtini), kuri priklausė ir buvo vadovaujama atsakovo, nereagavo, dokumentų nepateikė, pagrindų likvidavimo inicijavimui nepaneigė. Finansinės atskaitomybės dokumentai registrui nebuvo teikiami nuo 2012 m., bendrovė realios ūkinės komercinės veiklos, iš kurios galėtų būti gaunamos pajamos atsiskaitymui pagal Sutartis, nevykdė, pajamų negeneravo, atitinkamai nesiėmė veiksmų prisiimtoms prievolėms ieškovei padengti.

Teismas konstatavo, kad nuo pat Sutarčių sudarymo atsakovui priklausiusi, o vėliau ir jo vadovaujama bendrovė, įgijusi nuosavybėn nekilnojamąjį turtą iš valstybės, prisiėmė didelio masto turtinius įsipareigojimus valstybei, iš esmės iš anksto žinodama apie jų neįvykdymą, tai rodo nesąžiningus, bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo veiksmais ir (ar) neveikimu nepadaryti kitiems asmenims žalos pažeidžiančius atsakovo veiksmus ieškovės atžvilgiu, galiausiai sukėlusius ieškovei didelę turtinę žalą.

Teismas padarė išvadą, kad toks atsakovo elgesys neatitinka rūpestingo, apdairaus ir sąžiningo asmens elgesio standarto, pažeidžia kiekvienam asmeniui keliamą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai, savo veiksmais nepadaryti žalos kitam asmeniui (šiuo atveju – ieškovei) ir reiškia neteisėtų bei nesąžiningų veiksmų, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, buvimą.

Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšis tarp minėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovei kilusios žalos. Skolininko kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju preziumuojama, ir byloje ši prezumpcija paneigta nebuvo (CK 6.248 straipsnis). Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) neįvykdytų prievolių, atitinkamai ir atsakovo padarytos žalos, už kurią jam, kaip juridinio asmens dalyviui, kyla civilinė atsakomybė, dydis yra 278 293,03 Eur.

Teismo vertinimu, atsakovo procesiniuose dokumentuose yra pagrįstai keliamas pačios ieškovės, kaip neatidžios ir aplaidžios kreditorės, kaltės dėl jai kilusios žalos, klausimas, kuris nagrinėjamos bylos kontekste sudaro pagrindą teismui konstatuoti mišrią kaltę bei atitinkamai sumažinti iš atsakovo priteistinos ieškovei žalos dydį (CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys, 6.259 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad ieškovė, matydama, jog aukcionuose (duomenys neskelbtini) buvo pasiūliusi pirkti sklypus už žymiai didesnę, nei buvo nustatyta pradinė ir aukciono dalyvių pasiūlyta, kainą, bei gavusi FNTT ir VMI atsakymus, kuriuose buvo atkreipiamas dėmesys į galimą bendrovės nepajėgumą įvykdyti turtinius įsipareigojimus, nusprendė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis su (duomenys neskelbtini), prisiimdama riziką dėl galimo Sutarčių pažeidimo ir pažeistų teisių realaus apgynimo perspektyvų.

Teismas nustatė, kad Sutartyse buvo numatyta nuostata, jog išsimokėtinai parduodami valstybinės žemės sklypai laikomas įkeistais valstybei nuo jų perdavimo pirkėjui momento, užtikrinant pirkėjos prievolę sumokėti įsiskolinimą už perkamus išsimokėtinai sklypus. Tačiau ieškovė nesiėmė veiksmų operatyviai ir efektyviai įregistruoti parduotiems žemės sklypams nustatytiną priverstinę hipoteką ir taip išviešinti savo užtikrinimo ir daiktines teises. Todėl prarado galimybę pasinaudoti priverstinės hipotekos institutu, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone Sutarties Nr. 1 atžvilgiu, o pagal Sutartį Nr. 2 priverstinę hipoteką įregistravo po ilgo laiko nuo Sutarčių sudarymo. Be to, NŽT ilgą delsė imtis priemonių pažeistoms teisėms ginti, nepagrindė tokio delsimo priežasčių, o per tą laiką (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis blogėjo, priverstinius išieškojimus į bendrovę buvo nukreipę kiti antstoliai, dėl to mažėjo NŽT galimybės išieškoti skolą.

Teismas, pagrįsdamas išvadą dėl ieškovės kaltės, nurodė, kad, nors Sutartyse buvo numatyta, jog, jeigu pirkėjas nevykdo įsipareigojimų ir nesumoka pardavėjai likusios žemės sklypo kainos, šalių susitarimu Sutartys nutraukiamos notarine tvarka, tuomet šalys privalo grąžinti viena kitai visą tai, ką buvo gavę pagal Sutartis, o pirkėjas privalo atlyginti pradavėjai dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Tokioje situacijoje ieškovė galėjo nutraukti Sutartis dėl (duomenys neskelbtini) padaryto esminio jų pažeidimo, tačiau šiuo teisių gynimo būdu ieškovė nesinaudojo, o ėmėsi kito, šioje situacijoje mažiau efektyvaus teisių gynimo būdo – nesumokėtų pagal Sutartis sumų už sklypus išieškojimo iš bendrovės.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepakankamai atidžiais ir rūpestingais veiksmais, nepagrįstu delsimu ir neprotingu neveikimu prisidėjo prie jai atsiradusios žalos kilimo ir ženklaus padidėjimo, efektyvesnio įsiskolinimų neatgavimo, dėl to konstatavo mišrią kaltę ir iš dalies (30 procentų) atleido atsakovą nuo civilinės atsakomybės jam taikymo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir šią ieškinio dalį patenkinti, t. y. priteisti iš atsakovo ieškovei 278 293,03 Eur turtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys yra atmestas, neteisėta ir turėtų būti keičiama. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, netinkamai taikė materialiąsias teisės normas ir nepagrįstai nusprendė, kad žala kilo dėl pačios ieškovės kaltės (neatidžios ir aplaidžios kreditorės) ir jog tai sudaro pagrindą teismui konstatuoti mišrią kaltę remiantis CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalimis, 6.259 straipsnio 1 dalimi, bei atitinkamai sumažinti iš atsakovo priteistinos ieškovei žalos dydį bei, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo tik dalį patirtos žalos. Teismas nemotyvavo, kodėl būtent 30 proc., o ne kokiu kitu procentu mažina priteisiamą sumą.

Teismas, konstatuodamas mišrią ieškovės ir atsakovo kaltę, nepagrįstai eliminavo atsakovo atsakomybę, nes, jei atsakovas būtų veikęs teisėtai, žala apskritai nebūtų kilusi. Būtent atsakovas atsakingas už tai, kad bendrovė apskritai nevedė apskaitos, neapskaitė įsigyjamo ir perleidžiamo turto, pinigų, nesudarė ir neteikė finansinės atskaitomybės, disponavo savo paties kartu bendrai veikusio kaip bendrovės neoficialaus dalyvio I. K. bei atsakovo pasisakymo teisme metu minimo G. N.. įneštais ir bendrovėje neapskaitytais grynaisiais pinigais arba pinigais, kurie buvo atsakovo sumokami už bendrovę. Bendrovė negalėjo atsiskaityti ne dėl ieškovės veiksmų, o dėl vienintelio akcininko priimtų sprendimų.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė nesiėmė priemonių įvertinti riziką. NŽT bendrovės laimėti aukcionai ir būsimas žemės sklypų pardavimas atrodė rizikingas, todėl, prieš sudarydama sandorius, NŽT ėmėsi visų veiksmų rizikai įvertinti, kreipėsi pagalbos į VMI ir FNTT. VMI ir FNTT atsakymuose nebuvo informacijos, patvirtinančios, kad (duomenys neskelbtini) skolinga VMI ar Sodrai, kad apgaulingai ir aplaidžiai tvarko apskaitą, kad subjektas rizikingas. FNTT ir VMI atlikti patikrinimai bendrovėje sumažino atsakovo užmojus bendrovės vardu pirkti 23 žemės sklypus, minėtų patikrinimų metu pats atsakovas nurodė, kad dalies sklypų, kurių aukcionus laimėjo, nepirks, todėl NŽT su bendrove sudarė tik 4 žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis, t. y. 19 valstybinės miškų ūkio paskirties sklypų nepardavė.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pati NŽT kalta, jog sudarė keturias Sutartis su (duomenys neskelbtini) ir pati prisidėjo prie žalos atsiradimo, nes iš anksto prognozuoti, kad bendrovė neatsiskaitys, NŽT neturėjo pagrindo. Prieš sudarydama Sutartis, pati NŽT neturėjo teisinio pagrindo reikalauti bendrovės sąskaitų išrašų, paskolų sutarčių, nes tokių dokumentų nenumato reikalauti teisės aktai. Bendrovės vienintelis akcininkas, prieš sudarydamas Sutartis, turėjo įvertinti riziką dėl prisiimamų įsipareigojimų, nes NŽT negalėjo iš anksto numatyti, kokias sumas ir iki kada atsakovas ketina įmokėti į bendrovę, kad apskritai neves turto ir piniginių lėšų apskaitos ir niekada nebus galimybės tretiesiems asmenims sužinoti apie tikrąją bendrovės finansinę padėtį.

Atsakovas bendrovės vardu klaidino ieškovę, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Atsakovas prisiėmė prievoles pagal Sutartis, kurių neplanavo vykdyti, taip pat nevykdė pareigos teikti JAR bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, todėl ieškovė neturėjo galimybės tiksliai nustatyti bendrovės finansinę būklę, jos prisiimtus įsipareigojimus, skolas, turtą.

Teismo nustatytų aplinkybių apie priverstinės hipotekos įregistravimo laiką (kada konkrečiai įregistruota hipoteka) NŽT neneigia, tačiau paminėtos aplinkybės negalėjo atleisti ar apskritai eliminuoti bendrovės pareigą vykdyti prievolę pagal sutartis, kaip vienintelio akcininko prievolę rūpintis atsiskaitymais su kreditore, tinkamai bendradarbiauti. Priverstinės hipotekos nustatymo laikas yra reikšmingas tik vertinant galimybę įvykdyti Sutartį Nr. 1, kitiems trims žemės sklypams buvo įregistruota priverstinė hipoteka, iš jų kiti asmenys skolų neišsiieškojo, todėl NŽT teisės nukreipti išieškojimą į Sutartimis Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 bendrovei parduotus žemės sklypus (hipotekos objektus) nebuvo praradusi. Aplinkybę, kad žemės sklypui (unikalus Nr. 4400-2326-1969), parduotam 2013 m. vasario 4 d. Sutartimi Nr. 2, priverstinė hipoteka įregistruota buvo tik 2014 m. liepos 10 d., lėmė tai, kad šis žemės sklypas buvo areštuotas, todėl galimybė įregistruoti priverstinę hipoteką atsirado panaikinus areštą.

Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas tyčia prisidėjo prie žalos atsiradimo ir sąmoningai siekė neatsiskaityti pagal Sutartis. Po Sutarčių sudarymo (duomenys neskelbtini) buvo įsigijusi nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, Ievų g. 3, jį perleido, tačiau nei turimų lėšų (už kurias pirko sklypą), nei gautų lėšų už parduotą nekilnojamąjį daiktą nenaudojo atsiskaitymui pagal Sutartis. Kai bendrovė aplaidžiai ir apgaulingai vykdė buhalterinę apskaitą, pajamų nenaudojo prievolėms pagal Sutartis vykdyti, teismas nepagrįstai prognozavo, kad galimai ieškovės patirti nuostoliai būtų buvę mažesni. Būtent vienintelio akcininko sprendimai lėmė žalos atsiradimą.

Teismas neįvertino, kad po NŽT atsisakymo leisti kirsti mišką, bendrovė nebendradarbiavo su ja, nedalyvavo teismo procese, sąmoningai siekė bendrovės baigties, kuri užkirstų kelią atgauti kreditorei skolas.

Teismas nepagrįstai sumažino 30 proc. prašomų priteisti nuostolių dydį, nes, bendrovei užsiimant neapskaitytų grynųjų pinigų realizavimu, nesudarant ir neteikiant finansinės atskaitomybės, nebuvo pagrindo vertinti, kad NŽT nuostolių nebūtų patyrusi, jei būtų veikusi kitaip.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesta ieškovės ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva CK 2.70 straipsnio pagrindu 2024 m. kovo 12 d. sprendimu buvo likviduota (duomenys neskelbtini) (2025 m. spalio 15 d. ieškinio Nr. CBP-1169 priedas Nr. 54, 182–187 lapai).

Atsakovas nuo 2012 m. birželio 25 d. iki 2024 m. kovo 14 d. buvo vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas, turėjęs 100 vnt. akcijų, bendrovės direktore nuo 2012 m. birželio 25 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. buvo B. R., o nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2024 m. kovo 12 d. buvo atsakovas (2025 m. spalio 15 d. ieškinio Nr. CBP-1169 priedas Nr. 54, 182–187 lapai).

(duomenys neskelbtini) 2012 m. dalyvavo viešuose valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionuose, laimėjo 23 aukcionus, pasiūliusi ženkliai aukštesnę kainą, nei siūlė kiti dalyviai ar buvo vidutinė tokių žemės sklypų rinkos kaina. Iš 2012 m. gegužę ir rugpjūtį vykusių valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionų protokolų ir jų priedų matyti, kad: 1) pradinė žemės sklypo, vėliau tapusio Sutarties Nr. 1 objektu, kaina buvo 157 259,03 Lt, didžioji dauguma aukciono dalyvių pasiūlė kainas nuo 158 000 Lt iki 160 100 Lt, vienas – 311 111,11 Lt, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) pasiūlė, o vėliau ir įgijo sklypą už 460 000 Lt; 2) pradinė žemės sklypo, vėliau tapusio Sutarties Nr. 2 objektu, kaina buvo 115 848,03 Lt, didžioji dauguma aukciono dalyvių pasiūlė kainas nuo 116 000 Lt iki 117 000 Lt, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) pasiūlė, o vėliau ir įgijo sklypą už 222 222,22 Lt; 3) pradinė žemės sklypo, vėliau tapusio Sutarties Nr. 3, objektu, kaina buvo 8 804,50 Lt, didžioji dauguma aukciono dalyvių pasiūlė kainas nuo 8 850 Lt iki 10 000 Lt, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) pasiūlė, o vėliau ir įgijo sklypą už 15 000 Lt; 4) pradinė žemės sklypo, vėliau tapusio Sutarties Nr. 4 objektu, kaina buvo 19 986 Lt, didžioji dauguma aukciono dalyvių pasiūlė kainas apie 20 000 Lt, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) pasiūlė, o vėliau ir įgijo sklypą už 49 000 Lt.

Vadovaujantis 2012 m. gegužės 28 d. įvykusio aukciono rezultatais, ieškovė ir (duomenys neskelbtini), atstovaujama atsakovo, 2013 m. vasario 4 d. sudarė 22,0029 ha ploto valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo išsimokėtinai už 460 000 Lt (133 225,21 Eur) sutartį (toliau – Sutartis Nr. 1). Iki Sutarties Nr. 1 sudarymo (duomenys neskelbtini) sumokėjo pradinę įmoką – 46 000 Lt (13 322,52 Eur), o įsiskolinimo likutį – 414 000 Lt (119 902,69 Eur) ir 5 procentų palūkanas įsipareigojo sumokėti pagal grafiką iki 2028 m. sausio 15 d. (2025 m. spalio 15 d. ieškinio Nr. CBP-1169 priedas Nr. 14, 77–83 lapai)

Vadovaujantis 2012 m. gegužės 28 d. įvykusio aukciono rezultatais, ieškovė ir (duomenys neskelbtini), atstovaujama atsakovo, 2013 m. vasario 4 d. sudarė 9,7885 ha ploto valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo išsimokėtinai už 222 222,22 Lt (64 360 Eur) sutartį (Sutartis Nr. 2). Iki Sutarties Nr. 2 sudarymo (duomenys neskelbtini) sumokėjo pradinę įmoką – 22 222,22 Lt (6 436 Eur), o įsiskolinimo likutį – 200 000 Lt (57 924 Eur) ir 5 procentų palūkanas įsipareigojo sumokėti pagal grafiką iki 2028 m. sausio 15 d.; šiam žemės sklypui 2014 m. liepos 10 d. buvo įregistruota priverstinė hipoteka (2025 m. spalio 15 d. ieškinio Nr. CBP-1169 priedas Nr. 154, 84–90 lapai).

Vadovaujantis 2012 m. rugpjūčio 8 d. įvykusio aukciono rezultatais, ieškovė ir (duomenys neskelbtini), atstovaujama atsakovo, 2013 m. kovo 15 d. sudarė 1,3009 ha ploto valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo išsimokėtinai už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) sutartį (toliau –Sutartis Nr. 3). Iki Sutarties Nr. 3 sudarymo (duomenys neskelbtini) sumokėjo pradinę įmoką – 1 500 Lt (434,43 Eur), o įsiskolinimo likutį – 13 500 Lt (3 909,87 Eur) ir 5 procentų palūkanas įsipareigojo sumokėti pagal grafiką iki 2028 m. sausio 15 d.; šiam žemės sklypui 2013 m. kovo 15 d. buvo nustatyta priverstinė hipoteka (2025 m. spalio 15 d. ieškinio Nr. CBP-1169 priedas Nr. 17).

Vadovaujantis 2012 m. rugpjūčio 2 d. įvykusio aukciono rezultatais, ieškovė ir (duomenys neskelbtini), atstovaujama atsakovo, 2013 m. kovo 29 d. sudarė 4,9431 ha ploto valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo išsimokėtinai už 49 000 Lt (14 191,38 Eur) sutartį (toliau – Sutartis Nr. 4); iki Sutarties Nr. 4 sudarymo (duomenys neskelbtini) sumokėjo pradinę įmoką – 4 900 Lt (1 419,14 Eur), o įsiskolinimo likutį – 44 100 Lt (12 772,24 Eur) ir 5 procentų palūkanas įsipareigojo sumokėti pagal grafiką iki 2028 m. sausio 15d.; šiam žemės sklypui 2013 m. kovo 29 d. buvo nustatyta priverstinė hipoteka (2025 m. spalio 15 d. ieškinio Nr. CBP-1169 priedas Nr. 22, 104–108 lapai).

Atsakovas 2026 m. kovo 31 d. pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugpjūčio mėn. už 61 000 Eur pirko iš Italijos gamintojo įrangą, UAB „Geometra“ parengė (duomenys neskelbtini) 2012–2031 m. Miškotvarkos projektą, pagal kurį buvo planuojama kirsti mišką, už šią įrangą didžiąja dalimi sumokėjo ne (duomenys neskelbtini), o atsakovas (41 000 Eur).

Iš (duomenys neskelbtini) 2013 m. kovo 15 d. rašto matyti, kad bendrovė prašė išduoti jai leidimą miškų kirtimams sklypuose, buvusiuose Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 objektu, NŽT 2013 m. balandžio 18 d. raštu leidimą atsisakė išduoti, nes (duomenys neskelbtini) nebuvo sumokėjusi visos įsigytų miškų kainos, o medienos nukirtimas padarytų sklypus beverčiais daugeliui metų (2025 m. spalio 15 d. ieškinio Nr. CBP-1169 priedai Nr. 19, 20, 100–101 lapai).

(duomenys neskelbtini) Sutarčių nevykdė, po jų sudarymo nesumokėjo nė vienos įmokos, palūkanų ir susidariusių delspinigių.

Antstoliui M. Dabkui 2013 m. kovo 8 d. areštavus žemės sklypą, buvusį Sutarties Nr. 1 objektu, buvo vykdomas 60 319,90 Lt (17 459,85 Eur) skolos išieškojimas pagal Vilniaus r. 31-ojo notarų biuro notaro išduotą 2013 m. gegužės 6 d. vykdomąjį įrašą išieškotojo I. K. naudai, todėl NŽT nepavyko šiam sklypui įregistruoti priverstinės hipotekos, po to sklypą areštavo ir kiti antstoliai (2013 m. spalio 14 d. – antstolis D. Šidlauskas, 2014 m. birželio 12 d. – antstolis A. Naujokaitis); antstoliui M. Dabkui vykdant išieškojimą, žemės sklypas 2014 m. birželio 12 d. buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui – 2014 m. gegužės 15 d. įsteigtai (duomenys neskelbtini), kurios direktorius ir savininkas buvo I. K.; Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2707-553/2015 priteisė ieškovei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 130 659,60 Eur skolos už sklypą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; išieškojimą pagal šį sprendimą vykdančiai antstolei I. Karalienei ieškovė papildomai sumokėjo 399,97 Eur vykdymo išlaidų; antstolei nepavyko išieškoti skolą, ji 2024 m. balandžio 9 d. surašė Išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-24-139-8743, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) likviduota ir turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, nerasta; antstolė 2024 m. balandžio 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo; taigi, ieškovės patirtos žalos dydis pagal Sutartį Nr. 1 yra 192 308,49 Eur (130 659,60 Eur teismo sprendimu priteista suma, 2024 m. kovo 12 d. priskaičiuotos 61 248,92 Eur palūkanos ir 399,97 Eur vykdymo išlaidos).

Antstoliui M. Dabkui 2013 m. gegužės 8 d., antstoliui A. Naujokaičiui 2013 m. kovo 27 d. ir antstoliui D. Šidlauskui 2013 m. spalio 17 d. areštavus žemės sklypą, buvusį Sutarties Nr. 2 objektu, (duomenys neskelbtini) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, jis buvo notarės 2015 m. sausio 6 d. išduotas ir pateiktas antstolei I. Karalienei priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą, nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis netesybomis; pagrindinio reikalavimo suma buvo 57 924 Eur, palūkanos – 21 721,51 Eur, delspinigiai – 424,08 Eur, mokestis už priverstinės hipotekos nustatymą ir įregistravimą – 210,81 Eur, 0,05 proc. dydžio delspinigiai nuo skolos 57 924 Eur likučio už kiekvieną pradelstą dieną bei notaro paimtas atlyginimas už vykdomojo įrašo išdavimą ir susijusius veiksmus – 169,83 Eur; žemės sklypas 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo parduotas varžytynėse, antstolė pervedė NŽT iš viso 22 248,66 Eur, o likusi skola neišieškota; antstolė 2024 m. balandžio 9 d. priėmė Išieškojimo negalimumo aktą, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra likviduota, turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nerasta, piniginių lėšų nerasta; antstolė 2024 m. balandžio 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo; ieškovės patirtos žalos dydis pagal Sutartį Nr. 2 yra 70 520,86 Eur: 52 851,63 Eur nesumokėta suma už žemę, 2024 m. kovo 12 d. priskaičiuotos palūkanos – 13 212,90 Eur ir delspinigiai už 180 dienų – 4 456,33 Eur.

Antstolis D. Šildauskas 2013 m. spalio 17 d. areštavo žemės sklypą, buvusį Sutarties Nr. 3 objektu; notarė 2015 m. spalio 13 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimą pagal priverstinę hipoteką; žemės sklypas parduotas 2016 m. balandžio 27 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu; NŽT pervesta 1 770,42 Eur, pardavus sklypą nepakako lėšų kreditorei apmokėti; antstolė 2024 m. balandžio 29 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo; ieškovės patirtos žalos dydis pagal Sutartį Nr. 3 yra 4 070,47 Eur: 3 098,24 Eur nesumokėta suma už žemę, 774,55 Eur nesumokėtos palūkanos nuo skolos likusio už 5 metų laikotarpį iki 2024 m. kovo 12 d. ir 197,68 Eur delspinigiai už 180 dienų nuo skolos ir palūkanų sumos.

(duomenys neskelbtini) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, notarė 2015 m. spalio 13 d. pagal priverstinę hipoteką atliko vykdomąjį įrašą; išieškojimą vykdanti antstolė D. Petronaitienė pardavė žemės sklypą, buvusį Sutarties Nr. 4 objektu, 2016 m. balandžio 28d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu, 2016 m. gegužės 31 d. pervedė NŽT 6 901,76 Eur, gautų lėšų nepakako visiems skoliniams įsipareigojimams padengti; antstolė 2019 m. rugsėjo 5 d. priėmė skolos išieškojimo negalimumo aktą; ieškovės patirtos žalos dydis pagal Sutartį Nr. 4 yra 11 393,21 Eur: 8 603,05 Eur nesumokėta suma už žemės sklypą, 2 150,75 Eur nesumokėtos palūkanos už 5 metų laikotarpį iki 2024 m. kovo 12 d. ir 639,41 Eur delspinigiai, skaičiuojami už 180 dienų nuo pradelstos skolos ir palūkanų.

Registro tvarkytojo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo likviduoti Registro tvarkytojo priėmimo dieną (duomenys neskelbtini) skola dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių nevykdymo buvo 278 293,03 Eur: 1) pagal Sutartį Nr. 1 – 192 308,49 Eur; 2) pagal Sutartį Nr. 2 – 70 520,86 Eur; 3) pagal Sutartį Nr. 3 – 4 070,47 Eur; 4) pagal Sutartį Nr. 4 – 11 393,21 Eur.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą bei neginčijo ieškovės apskaičiuoto žalos dydžio. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalių, 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstai konstatavo abiejų šalių mišrią kaltę, nusprendęs iš dalies (30 procentų) atleisti žalą padariusį atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo dalyką, apeliaciniame skunde keliamus ginčo išsprendimui reikšmingus klausimus, toliau pasisako dėl kiekvieno iš jų atskirai.

Dėl mišrios kaltės taikymo ir žalą padariusio atsakovo dalinio atleidimo nuo civilinės atsakomybės (civilinės atsakomybės sumažinimo) (ne)pagrįstumo

Atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-916/2018, 21 punktas; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, 38 punktas).

CK 6.253 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Pagal to paties straipsnio 5 dalį nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

Tam tikrais atvejais nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai yra nustatyti CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016, 48–49 punktai; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 25 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, yra siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 25 punktas). Vadinasi, tuo atveju, jeigu žalą patyręs asmuo savo sąmoningais veiksmais prisideda prie to, kad žala atsirastų ar padidėtų, tai gali sudaryti pagrindą neginti jo teisės gauti patirtos žalos atlyginimą ir atleisti skolininką nuo civilinės atsakomybės.

CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti.

Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 69–70 punktai; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 53 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, nepagrįstai delsdama ir pasyviai veikdama prisidėjo prie jai atsiradusios žalos kilimo, jos padidėjimo, todėl yra pagrindas, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, CK 6.259 straipsnio 1 dalimi, konstatuoti mišrią šalių kaltę dėl ieškovei atsiradusios žalos (nuostolių), ir iš dalies – 30 procentų – atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės jam taikymo. Tokią išvadą teismas iš esmės grindė šiais motyvais: 1) ieškovė, matydama, jog visuose aukcionuose (duomenys neskelbtini) buvo pasiūliusi žymiai didesnę, negu buvo nustatyta ar aukciono dalyvių pasiūlyta, kainą, bei gavusi FNTT ir VMI atsakymus apie galimą bendrovės nepajėgumą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nusprendė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis su (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais prisiėmė riziką dėl galimo Sutarčių pažeidimo ir pažeistų teisių realaus apgynimo perspektyvų; 2) ieškovė nesiėmė veiksmų operatyviai ir efektyviai įregistruoti parduotiems žemės sklypams nustatytiną priverstinę hipoteką, todėl prarado galimybę pasinaudoti priverstinės hipotekos institutu, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone pagal Sutartį Nr. 1, o priverstinę hipoteką pagal Sutartį Nr. 2 įregistravo praėjus ilgam laikui, kai (duomenys neskelbtini) nepajėgumas vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus jau buvo akivaizdus; 3) ieškovė ilgai delsė imtis priemonių pažeistoms teisėms ginti, nepagrindė tokio delsimo priežasčių, o per tą laiką (duomenys neskelbtini) padėtis prastėjo, buvo pradėti vykdyti priverstiniai išieškojimo veiksmai, todėl mažėjo ieškovės galimybės išieškoti skolą; 4) ieškovė galėjo nutraukti Sutartis dėl padaryto esminio jų pažeidimo, tačiau šiuo teisių gynimo būdu, kuris leistų valstybei sugrąžinti nuosavybėn žemės sklypus ir juos realizuoti, nepasinaudojo, o ėmėsi kito, mažiau efektyvaus teisių gynimo būdo – nesumokėtos skolos pagal Sutartis išieškojimo, nors bendrovė finansiškai nebuvo pajėgi įvykdyti prievoles tiek ieškovei, tiek kitiems kreditoriams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamos padaryti išvadą, kad ieškovė iš dalies atsakinga už atsakovo padarytą žalą dėl toliau nurodomų motyvų.

Pirma, viena vertus, ieškovė, sudarydama ginčo valstybinės žemės sklypų Sutartis, buvo saistoma teisės aktais nustatytos valstybinės žemės pardavimo tvarkos. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą, o 7 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Žemės sklypų aukcionai įvyko 2012 m., kuriuos, vadovaujantis Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionų organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1348 (toliau – Aukcionų taisyklės), organizavo VĮ Valstybės žemės fondas. Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1348 (toliau – Pardavimo taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. kovo 28 d.), 24 punkte nustatyta, kad NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, gavęs iš Valstybės žemės fondo pirkimo–pardavimo sutarties projektą (kai valstybinės žemės sklypas parduodamas aukciono būdu), ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu pasiūlo valstybinės žemės sklypo pirkėjui pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo vietą (notarų biurą), dieną ir tikslų laiką. Pardavimo taisyklių 25.1 papunkčio nuostatos numatė miškų ūkio paskirties žemės sklypų pirkėjams, perkantiems išsimokėtinai, iki sutarčių sudarymo sumokėti 10 proc. pradinį įnašą iš karto, o likusią sumą sumokėti per 15 m. Teisės aktuose nebuvo nustatyta ieškovės pareiga prieš sudarant Sutartis reikalauti iš bendrovės sąskaitų išrašų, paskolų sutarčių, todėl ji neturėjo teisinio pagrindo tokių dokumentų reikalauti iš (duomenys neskelbtini).

Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, siekdama įvertinti būsimų sandorių riziką valstybei, (duomenys neskelbtini) mokumą, galėjimą prisiimti įsipareigojimus, prieš sudarydama ginčo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kreipėsi į VMI ir FNTT dėl duomenų apie (duomenys neskelbtini) pateikimo. FNTT 2012 m. liepos 30 d. rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio mėn. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui nebuvo skolinga (2025 m. spalio 15 d. ieškinio Nr. CBP-1169 priedas Nr. 7, 43–44 lapai). VMI 2012 m. rugpjūčio 27 d. rašte nurodė: bendrovė 2012 m. sausio 1 d. ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. biudžetui nebuvo skolinga; nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. kovo 1 d. turėjo likviduojamos bendrovės statusą, o nuo 2012 m. kovo 9 d. buvo pertvarkyta į (duomenys neskelbtini); nuo to laiko pajamų nedeklaravo, finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė; 2012 m. bendrovėje buvo įdarbinti 2 darbuotojai; VMI neturi duomenų apie bendrovei suteiktas ar gautas paskolas; VMI pavedė Vilniaus apskrities VMI atlikti kontrolės veiksmus, siekiant nustatyti, iš kokių lėšų perkamas nekilnojamasis turtas (2025 m. spalio 15 d. ieškinio Nr. CBP-1169 priedas Nr. 10, 57 lapas). VMI 2012 m. spalio 30 d. raštu informavo ieškovę, kad: VMI atliko bendrovės veiklos patikrinimą; bendrovė 2012 m. deklaravo 5 370 Lt pajamų už automobilio remonto darbus ir tarpininkavimo paslaugas, dėl kurių suteikimo akcininkas atsakovas buvo pateikęs prieštaringą informaciją, sukėlusią abejonių dėl sandorių realumo; bendrovė buvo sudariusi 3 sutartis su VĮ Valstybės turto fondas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos, nurodydama, jog jose planuoja vykdyti lentpjūvės veiklą, gaminti medžio gaminius; už žemės sklypus buvo ketinama atsiskaityti iš akcininko asmeninių lėšų, o vėliau – iš bendrovės apyvartinių lėšų, pradiniai įnašai už ketinamus įsigyti sklypus taip pat buvo sumokėti iš buvusio akcininko ir vadovės įneštų lėšų; atsakovas pateikė tris paskolos sutartis, pagal kurias suteikė bendrovei paskolas be palūkanų. Taip pat rašte nurodyta, kad dėl laimėtų 23 valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionų akcininkas O. L. paaiškino, jog bendrovė neplanuoja pirkti visų sklypų, laimėtų aukcionuose (2025 m. spalio 15 d. ieškinio Nr. CBP-1169 priedas Nr. 11, 58–59 lapai).

Teisėjų kolegija, įvertinusi VMI ir FNTT atsakymų į ieškovės paklausimus turinį, iškeltas kai kurias abejones dėl realaus bendrovės veiklos vykdymo (žr. šios nutarties 47 punktą), neturi pakankamo pagrindo nuspręsti, kad ieškovei turėjo būti akivaizdu, jog bendrovė apgaulingai ir aplaidžiai tvarko apskaitą, ji nemoki, juolab kad neturėjo pradelstų skolų valstybės biudžetui, taip pat numatyti jos nesąžiningus ketinimus ateityje nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Aplinkybė, kad bendrovė buvo pasiūliusi pirkti sklypus už didesnę, nei buvo nustatyta pradinė, kainą, savaime neįrodo, jog ieškovė turėjo nuspėti atsakovės nesąžiningus ketinimus ar negalėjimą įvykti įsipareigojimus. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą žemės sklypai turėjo būti parduodami asmeniui, kuris pasiūlė didžiausią kainą (ŽĮ 10 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad ieškovė, sudarydama Sutartis, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo (CPK 185 straipsnis).

Be to, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama teismo įpareigoti NŽT sudaryti su bendrove Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 (2025 m. spalio 15 d. ieškinio Nr. CBP-1169 priedas Nr. 12). Ši aplinkybė papildomai pagrindžia, kad ieškovė neturėjo pakankamo pagrindo nuspręsti, jog atsakovė neketina vykdyti Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.

Antra, nors apeliantė iš esmės neneigia aplinkybių dėl hipotekos įregistravimo laiko bei teisėjų kolegija iš dalies pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl (ne)savalaikio hipotekos (ne)įregistravimo, tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Šiuo atveju skola ieškovei nesumokėta ne dėl ieškovės (ne)savalaikio hipotekos (ne)įregistravimo, o būtent dėl atsakovo nesąžiningų ir sąmoningų ketinimų nevykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kurių ieškovė pagal turimus duomenis negalėjo numatyti (prognozuoti), todėl vien aptariamos aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas iš dalies atleisti atsakovą nuo atsakomybės.

Trečia, bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Sutartis terminai pirmosioms įmokoms už išsimokėtinai įsigytus žemės sklypus sumokėti pasibaigė 2014 m. sausio 15 d. (2025 m. spalio 15 d. ieškinio Nr. CBP-1169 priedai Nr. 14, 15, 17, 22; 77–83, 84–90, 104–108 lapai). Byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrovė nesumokėjo pagal Sutartis pirmųjų įmokų. Ieškovė dėl vykdomųjų įrašų pagal priverstinę hipoteką ir įsiskolinimo išieškojimo nukreipimo į įkeistus žemės sklypus pagal Sutartis Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 į notarus kreipėsi po metų: vykdomieji įrašai buvo išduoti 2015 m. sausio 6 d. (2025 m. spalio 15 d. ieškinio Nr. CBP-1169 priedai, 123 lapas) ir 2015 m. spalio 13 d. (2025 m. spalio 15 d. ieškinio Nr. CBP-1169 priedai Nr. 33, 34).

Atsižvelgdama į šios nutarties 51 punkte nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo operatyviai imamasi priemonių pažeistoms teisėms pagal Sutartis Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 ginti. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, o objektyvių duomenų, kad ieškovė, žinodama atsakovo nesąžiningus ketinimus, sąmoningai vilkino priverstinį skolos išieškojimą, byloje nenustatyta. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pažeistų teisių gynimas ne laiku negali būti aiškinamas kaip paties nukentėjusio asmens veiksmai (neveikimas), sudarantys pagrindą netaikyti skolininkui civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 80 punktas). Be to, byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų nuspręsti, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas – nesumokėtų pagal Sutartis sumų už sklypus priverstinis išieškojimas, buvo akivaizdžiai mažiau efektyvus nei Sutarčių nutraukimas dėl (duomenys neskelbtini) esminio jų pažeidimo.

Ketvirta, pirmosios instancijos teismas konstatavo ir dėl to ginčo nėra, kad (duomenys neskelbtini) prisiėmė įsipareigojimus, žinodama, kad jų neįvykdys (žr. skundžiamo sprendimo 31 punktą), kadangi dalyvaudama aukcionuose, tiek ir sudariusi Sutartis, ji nebuvo finansiškai pajėgi juos įvykdyti. Objektyvių duomenų, kurie paneigtų šią išvadą, byloje nenustatyta. Ši aplinkybė įrodo nesąžiningą atsakovo siekį įgyti valstybės turtą, iš anksto žinant, kad už jį neturės galimybės atsiskaityti.

Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog bendrovė po Sutarčių sudarymo buvo įsigijusi nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, Ievų g. 3, jį perleido, tačiau gautų lėšų už parduotą turtą nenaudojo atsiskaityti su NŽT. Kaip matyti iš bylos duomenų, antstolis M. Dabkus buvo areštavęs (2013 m. gegužės 8 d. Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą, areštas galiojo nuo 2013 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. birželio 12 d.) pagal Sutartį Nr. 1 bendrovės įgytą miškų ūkio paskirties žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko žemės sklypą, esantį Vilniuje, Ievų g. 3, kurį 2014 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido UAB „Inresos projektai“ (2025 m. spalio 15 d. ieškinio Nr. CBP-1169 priedas, 210 lapas), kurios vienintelis akcininkas buvo atsakovas (2025 m. spalio 15 d. ieškinio Nr. CBP-1169 priedas, 234 lapas), tačiau (duomenys neskelbtini) nei turimų lėšų (už kurias pirko sklypą), nei gautų lėšų už parduotą nekilnojamąjį daiktą nenaudojo atsiskaityti pagal Sutartis su ieškove. Nors atsakovas įrodinėjo, kad (duomenys neskelbtini) pirko 61 000 Eur vertės medienos apdirbimo įrangą pagal 2012 m. liepos 31 d. sąskaitą faktūrą (2026 m. sausio 30 d. prašymo dėl dokumentų pateikimo Nr. DOK-3841 priedas), tačiau nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, už kokią sumą, kada įrangą bendrovė pardavė, kodėl lėšų nepanaudojo atsikaityti su ieškove. Paminėti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), kurios akcininkas buvo atsakovas, siekė, kad bendrovės vardu nebūtų registruoto nekilnojamojo turto, bendrovė neturėtų kilnojamojo turto, į kurį ieškovė galėtų nukreipti išieškojimą, turimų lėšų (už kurias pirko sklypą) ir gautų lėšų už parduotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą nenaudojo atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais, t. y. tyčia, sąmoningai siekė neatsiskaityti su ieškove pagal Sutartis.

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritartina ieškovei, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prognozavo, jog ieškovės patirti nuostoliai būtų buvę mažesni, jei nebūtų buvę ieškovės veiksmų, kurie, pirmosios instancijos teismo vertinimu, prisidėjo prie žalos ieškovei atsiradimo ar žymaus jos padidėjimo. Nukentėjusio asmens elgesys gali būti pripažįstamas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindu tuo atveju, jei jis tiesiogiai nulėmė žalos atsiradimą ar padidėjimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti tokio pobūdžio ieškovės veiksmus.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs mišrią šalių kaltę dėl ieškovei atsiradusios žalos (nuostolių) ir iš dalies – 30 procentų – atleisdamas atsakovą nuo civilinės atsakomybės, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.253 straipsnio 1 dalies, 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatas nagrinėjamos situacijos kontekste, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl padarė neteisingas išvadas dėl pačios ieškovės kaip nukentėjusiojo asmens veiksmų, kuriais ieškovė prisidėjo prie jai atsiradusios žalos kilimo ir ženklaus padidėjimo nagrinėjamu atveju egzistavimo bei pagrindo iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės buvimo. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir ieškinį patenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Apeliantės apeliacinį skundą patenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teisme pakeitus skundžiamą teismo sprendimą ir patenkinus ieškinį, pakeistinas pirmosios instancijos teisme iš atsakovo valstybei priteistino žyminio mokesčio dydis, nuo kurio ieškovė atleista, jį padidinant iki 3 062 Eur. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo nepateikė, ieškovė ir atsakovas nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo klausimas nebuvo spręstas, atitinkamai teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo.

Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovė turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nenurodė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei klausimas nesprendžiamas.

Be to, ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio (1 478 Eur) ((900 Eur + (83 487,91 Eur – 30 000 Eur) x 2 proc. / 100 proc.) x 75 proc. / 100 proc.)) už apeliacinį skundą mokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteisiama 1 478 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo O. L. (O. L.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 278 293,03 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt tris eurus 3 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant atsakovą O. L. (O. L.) priteistas pinigines lėšas pervesti į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. LT764040063610000729, esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (finansų įstaigos kodas 40400).

Priteisti iš atsakovo O. L. (O. L.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 3 062 Eur (tris tūkstančius šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio.“

Priteisti iš atsakovo O. L. (O. L.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 1 478 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio už ieškovės apeliacinį skundą.

Teisėjai Antanas RudzinskasNeringa ŠvedienėŽilvinas Terebeiza