Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Latožienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovo Dariaus Liuimos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. birželio 25 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko A. M. (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 89-ANR_N-3694-2025 J. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 524 straipsnio 2 dalyje, paskirta nuobauda - 550 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – kompiuterio sisteminio bloko HP (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Ši administracinė nuobauda paskirta už tai, kad J. K. 2025 m. balandžio 15 d., 20 val. 36 min., (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje ,,Facebook“ savo asmeninėje paskyroje paskelbė viešą įrašą su nuotrauka, kurioje matoma atvaizduota draudžiama simbolika – svastika. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, J. K. pateikė skundą Utenos apylinkės teismui. Teismas, išnagrinėjęs skundą, 2026 m. birželio 25 d. nutarimu konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog J. K. draudžiamą simbolį naudojo propaguodamas nacistines idėjas ar okupacinį režimą. Taip pat nerasta įrodymų, kad jis siekė skatinti nacistinę simboliką naudojančių bei antidemokratines idėjas skleidžiančių organizacijų kūrimąsi. Šios aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad J. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 524 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Atsižvelgdamas į tai, teismas Institucijos 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną J. K. atžvilgiu nutraukė. J. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir J. K. iš valstybės priteisė 1600 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Taip pat teismas nusprendė grąžinti kompiuterio sisteminį bloką HP (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Skunde nurodoma, kad Institucija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pagal vizualinį panašumą ir atpažįstamumą visuomenėje J. K. asmeninėje „Facebook“ paskyroje paskelbtoje nuotraukoje matomas modifikuotas ženklas yra suprantamas kaip nacistinė svastika. Tai atitinka ANK 524 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties objektą. Vertindamas, ar šis viešas simbolio demonstravimas užtraukia administracinę atsakomybę, teismas kartu analizavo su nuotrauka tiesiogiai susietą tekstą. Teismas nusprendė, kad teksto turinys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog J. K. šiuo įrašu siekė propaguoti nacistines idėjas ar okupacinį režimą, skatinti antidemokratinių organizacijų kūrimąsi ar veikti prieš nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Vis dėlto Institucija laikosi pozicijos, kad taikant ANK 524 straipsnį, būtina įvertinti ne tik paties asmens nurodomą tikslą, bet ir bendrą kontekstą bei tai, kaip šį ženklą supranta demokratinės visuomenės nariai. Priešingu atveju draudžiamos simbolikos viešo demonstravimo ribojimai netektų prasmės, nes asmuo, siekdamas išvengti atsakomybės, gali tiesiog neatskleisti tikrųjų savo paskatų. Be to, neteisingas ANK 524 straipsnio 3 dalyje numatytų išimčių interpretavimas galėtų klaidinti visuomenę.

Sprendžiant dėl ANK 524 straipsnyje draudžiamo simbolio naudojimo tikslo, svarbu pabrėžti, kad J. K. pasirinktas modifikuoto ženklo – nacistinės svastikos – viešas demonstravimas nebuvo atsitiktinis. Priešingai, tai buvo kryptingi ir tyčiniai veiksmai, kuriais siekta neigiamo poveikio vertybėms, kurias pripažįsta ir puoselėja Lietuvos Respublika. Nors apylinkės teismo nurodytame Lietuvos teismo ekspertizės centro 2026 m. gegužės 12 d. ekspertizės akte Nr. 11-3117 (25) konstatuota, kad tiriamajame tekste nėra propaguojamos nacistinės idėjos, jame kartu pažymėta, jog J. K. publikuotame tekste buvo skleidžiamos prokremliškos, prosovietinės ir antieuropietiškos idėjos. Aktualu ir tai, kad asmens pasisakymai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje nacistine tema nėra vienetiniai ar atsitiktiniai. Šis konkretus įrašas sulaukė plataus atgarsio: pažymėtas kaip „patinkantis“ ne mažiau kaip 121 kartą, sulaukė bent 8 komentarų ir buvo pasidalintas ne mažiau kaip 23 kartus. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas išvadai, kad J. K. parengtu ir viešai demonstruotu tekstu su draudžiama simbolika buvo siekiama sudaryti įspūdį, jog atitinkami okupaciniai režimai padarė teigiamą įtaką Lietuvos valstybės raidai. Tokiais veiksmais asmuo neabejotinai propagavo antidemokratines idėjas, nukreiptas prieš nepriklausomą ir demokratinę Lietuvos Respubliką.

Viešoje „Facebook“ paskyroje patalpinta nuotrauka su modifikuota nacistine svastika ir prie jos pridėtu straipsniu atvirai menkinama Europos Sąjungos pozicija dėl valstybių narių vadovų nevykimo į Rusiją minėti gegužės 9-osios (TSRS pergalės prieš nacizmą dieną). Toks turinys ne tik neduoda jokio pagrindo išvadai apie edukacinį ar švietėjišką įrašo tikslą, bet ir paties asmens pasirinktu demonstravimo būdu – viešoje interneto erdvėje – neabejotinai įžeidė demokratinės visuomenės narius. Paskelbtame straipsnyje asmuo pasisako apie viešą asmenį, kaltindamas jį nacistinių vertybių puoselėjimu. Akivaizdu, kad draudžiamas simbolis buvo pasirinktas tikslingai – taip norėta pabrėžti neigiamą autoriaus nuomonę apie Europos Sąjungos vertybes ir nepagrįstai apkaltinti jas nacizmu. Toks viešas nacistinės svastikos demonstravimas skaldė visuomenę, kurstė nesantaiką ir buvo nukreiptas prieš vertybes, kurias pripažįsta bei puoselėja Lietuvos Respublika. Tai įrodo J. K. tiesioginę tyčią veikti prieš Lietuvos valstybės puoselėjamas vertybes. Toks elgesys yra pavojingas (ANK 5 straipsnio 1 dalis), užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 524 straipsnį. Be to, šie veiksmai nėra atsitiktiniai – už draudžiamos simbolikos viešą naudojimą J. K. jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 524 straipsnio 1 dalį (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-199-958/2024). Tai rodo, kad anksčiau taikyta atsakomybė nepadarė reikiamos įtakos asmens elgesiui, jis ir toliau sąmoningai nesilaiko įstatymų reikalavimų bei vengia atsisakyti draudžiamos simbolikos ir ideologijos propagavimo.

Pagal ANK 666 straipsnio 1 ir 2 dalis, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas (šiuo atveju – administracinė teisena prieš asmenį nutraukta), teismas priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (įskaitant 2021 m. kovo 19 d. nutarimą), Lietuvos Aukščiausias Teismas, Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavę, kad asmuo, kurio atžvilgiu teisena nepagrįstai pradėta ir vėliau nutraukta, turi teisę į realų, visišką ir teisingą patirtų teisinių išlaidų atlyginimą. Finansinių nuostolių perkėlimas nekaltam asmeniui reikštų neteisėtą, neproporcingą jo teisių suvaržymą ir nepagrįstą finansinę bausmę už tai, kad jis gynėsi nuo neteisėto valstybės institucijos kaltinimo. Kadangi skundas buvo patenkintas visa apimtimi, o teisena nutraukta nesant nusižengimo sudėties, likusios 408,60 Eur sumos nepriteisimas tiesiogiai pažeidžia visiškos restitucijos principą.

Skunde J. K. nesutinka su teismo išvada, jog byla nėra sudėtinga. Šioje byloje buvo sprendžiamas konstitucinės saviraiškos laisvės ir ANK 524 straipsnio ribojimų santykis, reikalavęs gilios teismų praktikos analizės, vertinant politinį bei istorinį kontekstą (nacistinės simbolikos identifikavimą, antifašistinį šūkį „NO PASARAN!“, ES užsienio politikos gaires). Be to, byloje buvo paskirta ir atlikta Lietuvos teismo ekspertizės centro lingvistinė ekspertizė (aktas Nr. 11-3117), kas savaime įrodo, kad byla peržengė standartinės, nesudėtingos bylos ribas ir reikalavo specifinių, aukštos kvalifikacijos teisinių bei mokslinių žinių. Klausimų ekspertizei formavimas ir ekspertizės akto vertinimas objektyviai padidino teisinio darbo laiko sąnaudas. Patirtos 2008,60 Eur išlaidos buvo visiškai pagrįstos advokato realiai suteiktomis paslaugomis (svetainės duomenų analizė, skundo projekto rengimas, atsiliepimo vertinimas, pasiruošimas posėdžiui ir atstovavimas). Šių paslaugų įkainiai neviršijo Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių (p. 9). Kadangi išlaidų dydis atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, teismas neturėjo teisinio pagrindo dirbtinai mažinti priteistinos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju Institucija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad J. K. asmeninėje „Facebook“ paskyroje paskelbtoje nuotraukoje matomas modifikuotas ženklas yra nacistinė svastika, tačiau nesutinka, kad viešas simbolio demonstravimas neužtraukia administracinę atsakomybę vien todėl, kad su simboliu susietu tekstu nėra propaguojamos nacistines idėjas.

J. K. apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo nutarimo dalimi, kuria jam priteista tik dalis patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Jo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo prašomą atlyginti sumą, todėl prašo šią nutarimo dalį pakeisti ir papildomai iš valstybės lėšų priteisti likusią 408,60 Eur patirtų išlaidų dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normą, konstatuodamas, kad J. K. veiksmuose nėra ANK 524 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.

ANK 524 straipsnis numato administracinę atsakomybę už nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą. ANK 524 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, platinimas, naudojimas susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitoks viešas demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

ANK 524 straipsnyje nustatyto pažeidimo sudėtis yra formali, nes įstatymų leidėjas jo padarymo nesieja su kokių nors padarinių atsiradimu, t. y. visuomenei pavojingas yra pats veikimas. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. teisės normoje paminėtų simbolių ir vaizdų platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba demonstravimas kitais būdais. Svarbu pažymėti, kad ANK 524 straipsnis yra išdėstytas šio kodekso XXXVI skyriuje, kuriame įtvirtinti administraciniai nusižengimai valdymo tvarkai. Taigi, šia norma saugomas nusižengimo objektas – nustatyta valdymo tvarka bei Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka.

Nagrinėjamoje byloje J. K. Institucijos buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis internetinėje svetainėje ,,Facebook“, savo asmeninėje paskyroje paskelbė viešą įrašą su nuotrauka, kurioje matoma atvaizduota draudžiama simbolika – svastika. Apylinkės teismas, atmesdamas J. K. skundo argumentus, esą aptariamas ženklas nėra nacistinė svastika, nutarimo 17 punkte pateikė išsamius motyvus, kuriais remiantis padarė išvadą, kad Europos Sąjungos vėliavos auksinių žvaigždžių rate pavaizduotas geometrinis, 45 laipsnių kampu pasuktas laužytas kryžius dėl vizualinio panašumo ir atpažįstamumo visuomenėje yra laikytinas nacistine svastika ir sudaro ANK 524 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektą. Su skundžiamo nutarimo motyvais ir jų pagrindu padaryta išvada, kad nuotraukoje pavaizduotas simbolis yra draudžiamas, visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau apylinkės teismas šį draudžiamą simbolį vertino jį lydinčio teksto kontekste ir konstatavo, kad J. K. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios propaguoti nacistines idėjas ar okupacinius režimus, taip pat skatinti organizacijų, naudojančių nacistinę bei panašią simboliką ir propaguojančių antidemokratines idėjas, kūrimąsi. Remdamasis šiais argumentais, teismas Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną J. K. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 524 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Su šia skundžiamo nutarimo išvada aukštesnysis teismas nesutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, viešai socialiniame tinkle „Facebook“ demonstruotą draudžiamą simbolį vertindamas kartu su lydinčiu tekstu, nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad tekste nėra tiesiogiai propaguojamos nacistinės idėjos. Šiuo atveju vertinant J. K. veiksmų atitiktį ANK 524 straipsnio 1 dalies sudėčiai, svarbu nustatyti, ar draudžiamo simbolio demonstravimu, kuris siejamas su paskelbtu tekstu, buvo kėsinamasi į ANK XXXVI skyriuje saugomą vertybę - valdymo tvarką. Pirmosios instancijos teismo požiūris, kad svastika turi skatinti tik nacistines idėjas, yra ydingas, nes jame neatsižvelgiama į ANK 524 straipsnio paskirtį – saugoti konstitucinę tvarką ir demokratinę visuomenę nuo bet kokių radikalių ar antivalstybinių idėjų eskalavimo viešojoje erdvėje.

Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė, todėl ES vertybių gynimas yra neatsiejamas nuo Lietuvos konstitucinės santvarkos apsaugos. Nagrinėjamu atveju nuotraukoje pavaizduota ES Užsienio reikalų komisarė K. K., už jos nugaros aukščiau aprašyta ES vėliava su draudžiamu simboliu – svastika ir tekstas: „Europos Sąjungos Užsienio reikalų tvarkytoja ir kitokių europietiškų tradicinių nacistinių vertybių puoselėtoja estė K. K.s padarė rūstų pareiškimą. K. pagrasino skaudžiomis “pasekmėmis” tiems ES šalių ir kandidačių vadovams, kurie Gegužės 9 d. TSRS Pergalės prieš vieningos Europos vokiškąjį nacizmą 80-metį, vyks į Maskvą pažymėti šios didingos viso pasaulio istorijoje datos. Visos Europos šalys deklaruoja savo suverenitetą ir gali laisvai pasirinkti, kur jų vadovai gali vykti, o kur ne. ES komisarai neturi teisės nurodinėti ES šalių vadovams, ką savarankiškų šalių atstovai gali daryti, tačiau, kaip matome, ES, Vakaruose laisvė yra iliuzija, tik tuščia deklaracija. Vakarų europiečiams tarybinės liaudies pergalė prieš vieningos Europos nacizmą yra liūdna diena, Vakarų nacistų gėdos ir pažeminimo diena, todėl švęsti šią istorinę datą su kartu su Rusija yra nedemokratiška, ne europietiška. Pakrapštyk bet kurį JAV, ES, JK, NATO demokratą ir iš jo išlįs tikroji Vakarų esmė – nacistas, o ES vadovybėje, elite hitlerininkų palikuonys įsitvirtino visose valdžios šakose – įstatymų leidybos, vykdomojoje, teisminėje, žiniasklaidoje. Ir jie visi vieningai kursto III Pasaulinį karą, siekia revanšo už pralaimėjimą 1945 metais. Ir Europos šalyse tik pavergtos tautos savo aktyviu pasipriešinimu turi galimybę sutrukdyti savo nacistiniams elitams restauruoti nacizmą. Kol kas dar tokia galimybė yra. Kai ES šalių išsigimę nacistiniai elitai atkurs koncentracijų stovyklų sistemas ir pasiųs savo tautas į karą su Rusija, jau bus vėlu. Ukraina yra įtikinamas pavyzdys, kokia tampa bejėge tauta, kai valdžią šalyje užgrobia nacistai. NO PASARAN!”.

Kaip matyti, J. K. paskelbtame tekste žeminama Europos Sąjungos politika, demokratinė Vakarų santvarka nepagrįstai prilyginama nusikalstamam nacistiniam režimui bei tikslingai kuriama priešprieša tarp visuomenės ir valdymo institucijų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Europos žmogaus teisių konvencija gina teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti - ji negali būti naudojama tam, kad būtų naikinamos kitos konstitucinės vertybės, pavyzdžiui, kurstoma neapykanta, smurtas ar aukštinami totalitariniai režimai, susiję su masinėmis represijomis. Šiuo atveju teksto agresyvia retorika, išreikšta teiginiais, kad „<...> iš jo išlįs tikroji Vakarų esmė – nacistas“, „<...> tik pavergtos tautos savo aktyviu pasipriešinimu turi galimybę sutrukdyti savo nacistiniams elitams restauruoti nacizmą“, „Kai ES šalių išsigimę nacistiniai elitai atkurs koncentracijų stovyklų sistemas <...>“ bei „Ukraina yra įtikinamas pavyzdys, kokia tampa bejėge tauta, kai valdžią šalyje užgrobia nacistai“, šūkiu „NO PASARAN!” (tarptautiniu tapęs pasipriešinimo, kovos ir nepasidavimo simbolis) tikslingai siekiama ne griauti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, bet ir kurstomas aktyvus pasipriešinimas joms.

Skundžiamame teismo nutarime darant išvadą, kad J. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 524 straipsnio 2 dalyje, sudėties elemento tyčios, pasirėmė teksto turinio analize, J. K. paaiškinimais bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2026 m. gegužės 12 d. ekspertizės aktu Nr. 11-3117 (25), kuriame konstatuota, jog tiriamajame tekste nėra propaguojamos nacistinės idėjos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ekspertizės akte kartu pažymėta ir tai, jog J. K. publikuotame tekste buvo skleidžiamos prokremliškos, prosovietinės ir antieuropietiškos idėjos. Svastikos demonstravimas kartu su tekstu, kuriuo atkartojami priešiškų valstybių propagandiniai naratyvai – Gegužės 9-osios aukštinimas bei Rusijos agresijos Ukrainoje teisinimas – negali būti vertinamas kaip neutrali istorinė ar publicistinė saviraiška ir nepatenka į ANK 524 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis, leidžiančias naudoti draudžiamą simboliką visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, švietimo, mokslo ir kitais tikslais. Tai, kad asmuo savo tekste formaliai deklaruoja kovojantis „prieš nacizmą“, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jei draudžiamas simbolis aptarto teksto kontekste yra naudojamas neapykantai valdžios institucijoms viešojoje erdvėje kurstyti. Aptariamu atveju nacistinės simbolikos integravimas į antivalstybinę retoriką stiprina jos turinį ir palieka daug gilesnį įspūdį žmonių sąmonėje. Apibendrinant daroma išvada, kad draudžiamas simbolis – svastika, vertinant jį kartu su lydinčiu tekstu, kuriuo demokratinė santvarka prilyginama nusikalstamam nacistiniam režimui, yra naudojamas siekiant sumenkinti Europos Sąjungos, o kartu – ir Lietuvos Respublikos institucijų autoritetą, o tai tiesiogiai pažeidžia ANK 524 straipsniu saugomas vertybes.

Aukštesnysis teismas pritaria Institucijos skunde išreikštai pozicijai, kad būtina įvertinti ne tik paties asmens nurodomą tikslą, bet ir bendrą kontekstą. Priešingu atveju draudžiamos simbolikos viešo demonstravimo ribojimai netektų prasmės, o atsakomybės siekiantiems išvengti asmenims būtų atvertas kelias naudoti draudžiamus simbolius, žeminant valstybės institucijas bei skleidžiant priešiškas, antidemokratines idėjas.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, už draudžiamos simbolikos viešą demonstravimą J. K. jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 524 straipsnio 1 dalį (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-199-958/2024), todėl nagrinėjamoje byloje ANK 524 straipsnyje uždraustus veiksmus padarė pakartotinai. Įvertinęs šias ir anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. K. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 524 straipsnio 2 dalyje, sudėties elementai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena J. K. atžvilgiu buvo nepagrįstai nutraukta ir jam iš valstybės lėšų priteistos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra naikintinas, paliekant galioti teisėtą ir pagrįstą Institucijos nutarimą.

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus J. K. kaltu ir panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, jo apeliacinio skundo prašymas pakeisti nutarimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir papildomai iš valstybės lėšų priteisti 408,60 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra atmestinas.

Institucijos apeliaciniame skunde prašoma proceso išlaidas už lingvistinę ekspertizę išieškoti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Institucijos prašymas tenkintinas. Pagal ANK 666 straipsnį bei BPK 105 straipsnio 1 dalį, pripažinus asmenį kaltu, teismas išieško iš jo su bylos nagrinėjimu susijusias proceso išlaidas. Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2026 m. gegužės 15 d. raštu Nr. SE-1092, atlikto tyrimo vertė yra 532,01 Eur, kurie priteistini iš J. K. valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. birželio 25 d. nutarimą.

Palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko A. M. 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 89-ANR_N-3694-2025, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 524 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta nuobauda - 550 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – kompiuterio sisteminio bloko HP (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Priteisti valstybei iš J. K. 532,01 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus 1 ct) proceso išlaidų už Lietuvos teismo ekspertizės centro lingvistinę ekspertizę.

Atmesti J. K. prašymą priteisti iš valstybės lėšų 408,60 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus 60 ct) patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.