Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Kristina Latožienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. K. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininko A. M. 2024 m. kovo 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-1202-2024 (ROIK: 24229757554) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 524 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda - 400 Eur bauda.

2. J. K. nubaustas už tai, kad 2024 m. sausio 13 d., 10 val. 46 min., būdamas (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje „Facebook“ esančioje viešai prieinamoje grupėje „Lietuvos patriotai“, būdamas šios grupės administratoriumi, platino SSRS vėliavos atvaizdą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta. Paskiriant administracinę nuobaudą teisingai įvertinta pažeidėjo asmenybė, atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės, pažeidimo pobūdis, pažeidėjos kaltės forma ir rūšis, bei kitos aplinkybės. Skundžiamas nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Nutarime yra išsamiai aptartos narinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bei tinkamai įvertinti tyrimo metu surinkti ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikti duomenys, kartu padarytos pagrįstos išvados. Skunde pateikiami argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną yra nepagrįsti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šiais argumentais, savo paties vertinimu interpretuoja padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, todėl tai nepaneigia jam inkriminuoto pažeidimo sudėties ir nešalina taikytinos administracinės atsakomybės. Atitinkamai skunde išsakytą asmens poziciją vertina kaip pasirinktą gynybą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog J. K. veiksmuose yra požymiai nusižengimo, numatyto ANK 524 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).

14. ANK 524 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas priskiriamas prie pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, tad bet kokie veiksmai, kuriais propaguojamos nacistinės ar komunistinės idėjos, yra nukreipti prieš nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. Svarbu atkreipti dėmesį, jog ne bet koks draudžiamos simbolikos naudojimas yra draudžiamas, o tik toks, kuriuo propaguojamos komunistinės ar nacistinės idėjos, siekiama komunistinio ar nacistinio okupacinio režimo propagandos, sudaromos palankios sąlygos nacistų, komunistų ir neokomunistų bei panašią simboliką naudojančių antidemokratines idėjas propaguojančių organizacijų kūrimuisi. Draudimas turi tam tikrų išimčių. Numatyta, jog viešas komunistinės simbolikos naudojimas, kuris nėra traktuotinas kaip atitinkamo totalitarinio režimo propaganda, t. y. tokios simbolikos platinimas ir naudojimas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius įvykius, švietimo, mokslo, meno tikslais, nėra baudžiamas. Tai įtvirtinta ANK 524 straipsnio 3 dalyje, kurioje teigiama, jog pagal šį straipsnį neatsako asmenys, kurie padaro nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmenys, kurie naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką (išskyrus dvispalvę (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (šv. Jurgio) juostą naudojančius asmenis), ir Antrojo pasaulinio karo dalyviai, vilkintys savo uniformą.

15. ANK 524 straipsnyje nustatyto pažeidimo sudėtis yra formali, nes įstatymų leidėjas jo padarymo nesieja su kokių nors padarinių atsiradimu, t. y. visuomenei pavojingas yra pats veikimas. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. teisės normoje paminėtų simbolių ir vaizdų platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba demonstravimas kitais būdais.

16. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2024 m. kovo 22 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog J. K. padarė ANK 524 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl J. K. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo iš esmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K., o teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad J. K. kaltė, padarius ANK 524 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

17. Apeliaciniame skunde kartojami pirmosios instancijos teismui nurodyti argumentai, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys nepatvirtinta J. K. veiksmuose tiesioginės tyčios veikti siekiant propaguoti komunistines idėjas, o šią aplinkybę pagrindžia tai, kad atkartojo viešai prieinamo šaltinio savo paties 2018 m. vasario 16 d. rašyto straipsnio iliustracinę medžiagą. Straipsnis anksčiau buvo rašytas Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dienos 100-mečio proga ir patalpintas socialinio tinklo „Facebook“ asmeniniuose puslapiuose „J. K.“, „Teisininkas J. K.“, „Pilietis“ ir kt. Siekiant didesnio publicistinio efekto, straipsnis buvo iliustruotas atitinkamais piešiniais, paimtais taip pat iš įvairių šaltinių internete. Vienas iš piešinių buvo dailininko iliustracija, skirta Berlyno sienos griuvimui, o ne SSRS vėliavos demonstravimui. Apygardos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18. Pažymėtina, jog apeliantas neginčija faktinių aplinkybių, kad socialiniame tinkle „Facebook“ jis patalpino komunistinę simboliką – SSRS vėliavos atvaizdą, kas ANK 524 straipsnio kontekste yra draudžiamas simbolis. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. K. veiksmai socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje viešai prieinamoje grupėje „Lietuvos patriotai“ paskelbiant piešinį, kuriame aiškiai matoma atvaizduota komunistinė simbolika – SSRS vėliava, negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip komunistinės simbolikos demonstravimas. Apeliantas teigia, kad jis reiškė savo pilietinę kritinę poziciją dėl abejotinų pasiekimų per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų ir tai negali būti draudžiama pagal Konstitucijos 25 straipsnį, tačiau apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantui administracinė bauda buvo skirta ne už jo nuomonės reiškimą, o už komunistinio simbolio demonstravimą. Iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad J. K. prie savo nuomonės reiškimo patalpino socialiniame tinkle „Facebook“ paskyroje iliustracijos piešinį, kuriame aiškiai matosi SSRS vėliava. O tai yra draudžiamas simbolis. Nors ši SSRS vėliava ir užima piešinyje nedidelį dalį visoje iliustracijoje, tačiau tai neturi jokios įtakos J. K. veiksmams kvalifikuoti pagal ANK 524 straipsnio 1 dalį.

19. Nors apeliantas ir nurodo, kad iliustracija yra Berlyno sienos griuvimo simbolis, tai yra meninė abstrakcija, tačiau joje yra pavaizduotas draudžiamasis simbolis – SSRS vėliava, kurios rodymas prilygintinas sąmoningai atliktam viešam demonstravimui ir akivaizdžiai parodo apelianto požiūrį į Lietuvos valstybę, siekiant propaguoti komunistines idėjas, komunistinio režimo propagandos. Juolab, jog apelianto straipsnyje nieko nėra užsimenama apie Berlyno sienos griuvimo istoriją, o visame straipsnyje yra analizuojami tik Nepriklausomos Lietuvos valdžių veiksmai, vykdyta politika. Šias aplinkybes taipogi įrodo administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kad iliustraciją (su straipsniu), kurią apeliantas yra pasidalinęs ant savo paskyros „sienos“, kurioje užfiksuota SSRS vėliava įrašo pasiekiamumas – 242, sulaukti 3 komentarai bei 3 bendrinimai. Taigi, kaip matyti, šios faktinės aplinkybės buvo viešai prieinamos ir matomos.

20. Įvertinus pavaizduotą iliustraciją bei straipsnį einantį po juo (apelianto nuomonę išreikštą apie Lietuvos valstybę bei politiką), apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog toks publicistinis pasirinkimas, kai simbolio demonstravimas nėra tiesiogiai susijęs su straipsnyje išreikšta J. K. nuomone, rodo tai, kad jo elgesys pateikiant kritinę poziciją dėl abejotinų pasiekimų per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų ir šią kritinę poziciją iliustruojant komunistine simbolika, įvertinus faktą, kad Lietuvos Respublika iki Nepriklausomybės atkūrimo buvo SSRS sudėtyje, nėra atsitiktinis, o priešingai, yra kryptingas ir tyčinis. Todėl apygardos teismas sprendžia, kad apeliantui prie straipsnio parenkant iliustraciją, kurioje yra pavaizduota SSRS vėliava, veikė tiesiogine tyčia, siekiant atkreipti žmonių dėmesį bei propaguoti komunistines idėjas, komunistinio režimo propagandas.

21. Apeliantas nurodo, jog jo teisė į tinkamą gynybą buvo pažeista, nes nebuvo atskleistas informatorius dėl paduoto skundo, tačiau apygardos teismas tokius apelianto argumentus vertina kritiškai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek šaukimai buvo siųsti J. K. el. paštu, jis juos gavo. Ne teismo tvarka bylos nagrinėjimas buvo atidėtas J. K. prašymu, nes norėjo susipažinti su bylos medžiaga. Vėliau jis atvyko į pakartotinį nagrinėjimą, davė paaiškinimus. Taigi, kaip matyti J. K. teisė į tinkamą gynybą nebuvo pažeista. Be to, nutarime yra aiškiai nurodyta už ką jis yra baudžiamas, t. y. už SSRS vėliavos naudojimą, o paduodamas skundą dėl Institucijos nutarimo bei pirmosios instancijos teismo nutarties jis aiškiai gynė savo teises bei suprato už ką yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį, rėmėsi byloje surinktais įrodymais, esančia iliustracija bei pateiktu straipsniu, taip pat vertino ir apelianto skundą bei jo argumentus, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo nutartis yra neobjektyvi. Be to, pirmosios instancijos teisme per teismo posėdį buvo išsiaiškinta, kad administracinis pažeidimas buvo nustatytas per internetinį patrulį ir tai nėra fizinis asmuo, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo atskleista slapto informatoriaus tapatybė atmestini kaip nepagrįsti.

22. Pažymėtina, kad teismų praktikoje duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-32-303/2021). Taigi apelianto argumentai, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus atmestini kaip nepagrįsti.

23. Remiantis tuo, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. J. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.