Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorių V. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „VILMSTATA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „VILMSTATA“ ir V. G. prašymą dėl leidimo atlikti dokumentų patikrinimą suteikimo bei įrodymų išreikalavimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutarta likviduoti bendrovę, nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 26 d.

2026 m. rugsėjo 1 d. kreditoriai UAB „VILMSTATA“ ir V. G. (toliau – ir kreditoriai) pateikė prašymą: 1) leisti kreditoriams atlikti atsakovės dokumentų patikrinimą siekiant įvertinti, ar egzistuoja pagrindas kreiptis į teismą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatyti trijų mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos; 2) įpareigoti nemokumo administratorę sudaryti kreditoriams sąlygas susipažinti su jos faktiškai turimais dokumentais ir duomenimis bei kreditorių prašymu pateikti dokumentų, kurie susiję su šiame prašyme nurodytu dokumentų patikrinimo tikslu, kopijas, (įskaitant: 1) visus nemokumo administratorės faktiškai gautus UAB „Didmena 24“ bankinių ir mokėjimo sąskaitų išrašus bei kitus sąskaitų operacijų duomenis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 25 d., įskaitant į elektroninę bylos medžiagą nepateiktą šių duomenų dalį; 2) nemokumo administratorės kreipimąsi į kredito, mokėjimo ir kitas finansų įstaigas dėl UAB „Didmena 24“ sąskaitų, sąskaitų išrašų ar kitų bankinių duomenų gavimo ir gautus atsakymus, iš kurių galima nustatyti, kokiose įstaigose, dėl kokių sąskaitų ir už kokius laikotarpius duomenys buvo renkami; 3) nemokumo administratorės faktiškai iš buvusių UAB „Didmena 24“ valdymo organų, apskaitą tvarkiusių asmenų, kontrahentų, vykdymo proceso dalyvių ar kitų trečiųjų asmenų gautus dokumentus ir elektroninius duomenis, kurie nėra pateikti į elektroninę bylos medžiagą ir yra susiję su 2022 m. balanse apskaitytomis atsargomis ir gautinomis sumomis, 2022 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, jos vykdymu ir su ja susijusiais pinigų srautais; 4) nemokumo administratorės turimus dokumentus apie veiksmus, atliktus siekiant gauti neperduotus UAB „Didmena 24“ veiklos ir apskaitos dokumentus, įskaitant reikalavimus pateikti dokumentus, į juos gautus atsakymus, dokumentų priėmimo–perdavimo aktus ir susirašinėjimą su asmenimis); 3) išreikalauti prašyme išvardintus įrodymus iš UAB „FinWise LT“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolio Irmanto Gaidelio ir UAB „Itina“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo JANĮ 65 straipsnyje nustatytos kreditoriaus teisės įgyvendinimą su aplinkybe, kada kreditoriams tapo žinomi atskiri faktai apie juridinio asmens veiklą. JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje dokumentų patikrinimo teisė siejama ne su konkrečiu bankroto proceso etapu ar terminu, per kurį kreditorius privalo kreiptis į teismą, bet su dokumentų patikrinimo tikslu. Vien tai, kad tam tikri faktai apeliantams buvo žinomi anksčiau, savaime nereiškia, kad tuo pačiu metu jie turėjo pakankamai dokumentų ir duomenų, leidžiančią įvertinti galimus tyčinio bankroto požymius.

Kreditorė UAB „VILMSTATA“ 2026 m. kovo 22 d. prašė į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimus dėl išsamios ataskaitos apie sandorių patikrinimą, turto perleidimą ir lėšų judėjimą, galimų teisinių veiksmų bei tyčinio bankroto požymių įvertinimo. Po 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo kreditoriai pakartotinai kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydami sušaukti kreditorių susirinkimą ir svarstyti iš esmės tuos pačius klausimus. Šios aplinkybės ir prašymo turinys patvirtina nuoseklų siekį išsiaiškinti konkrečias su UAB „Didmena 24“ turtu, sandoriais ir lėšų judėjimu susijusias aplinkybes. Teismo išvada, kad prašymas pateiktas siekiant užvilkinti bankroto bylos nagrinėjimą, padaryta neturint pakankamo faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dokumentų patikrinimo teise būtų siekiama kito, nei prašyme nurodyto, tikslo. Apeliantai turi akivaizdų ekonominį interesą, kad iki bankroto proceso pabaigos būtų patikrintos aplinkybės, galinčios lemti papildomas kreditorių interesų gynimo galimybes. Šis objektyvus interesas nebuvo įvertintas.

Teismas nepagrįstai susiaurino dokumentų patikrinimo paskirtį ir kreditoriams nustatė perteklinę įrodinėjimo naštą.

Teismas nepagrįstai sutapatino tai, kad apeliantams yra žinomi atskiri dokumentai ar sandoriai, ir galimybę nustatyti tikrąją jų reikšmę. Vien tai, kad apeliantai yra susipažinę su dalimi banko sąskaitų išrašų ar žino apie konkretų sandorį, nereiškia, kad dokumentų patikrinimas nebeturi prasmės. Būtent bankroto byloje esantys dokumentai atskleidė konkrečias faktines spragas, kurioms įvertinti ir buvo prašoma leisti atlikti dokumentų patikrinimą. Apeliantai neprašė leisti susipažinti su dokumentais, kuriuos jie jau turėjo.

Prašyme nebuvo apsiribota formaliu JANĮ 65 straipsnyje nurodyto tikslo įvardijimu. Apeliantai identifikavo tiek aplinkybes, sukėlusias abejonių dėl UAB „Didmena 24“ turto ir sandorių, tiek dokumentų patikrinimo kryptis, kuriomis šias aplinkybes buvo siekiama patikrinti. Atsižvelgdami į konkrečias faktines spragas, apeliantai apibrėžė ir patikrinimo objektą pagal JANĮ 65 straipsnį.

Vien aplinkybė, kad dalis faktinių duomenų anksčiau buvo vertinta nagrinėjant UAB „Talino 10“ finansinį reikalavimą, nepaneigia savarankiško dokumentų patikrinimo pagal JANĮ 65 straipsnį poreikio. Šių procesų dalykas ir siekiamas teisinis rezultatas nėra tapatūs. Be to, ankstesniame procese nebuvo konstatuota, kad visos 2022 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties vykdymo aplinkybės yra išsamiai nustatytos. UAB „Talino 10“ sandoris yra tik viena iš apeliantų prašyme nurodytų dokumentų patikrinimo krypčių.

Bankroto proceso operatyvumas negali paneigti įstatyme nustatytos kreditoriaus teisės atlikti dokumentų patikrinimą. Vien tai, kad kreditoriaus teisių gynimo priemonė gali pareikalauti papildomo laiko, negali būti prilyginama nepateisinamam proceso vilkinimui. Be to, pirmosios instancijos teismas galėjo nuspręsti dėl trumpesnio dokumentų patikrinimo termino arba siauresnės tikrintinų dokumentų apimties.

Nemokumo proceso operatyvumas negali būti vertinamas izoliuotai nuo proceso tikslo – kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus ir užtikrinti veiksmingą kreditorių teisių apsaugą. Apeliantai pažymi, kad kreditorių reikalavimams tenkinti lėšų neskirta, nors 2022 m. finansinėse ataskaitose buvo apskaitytas reikšmingas turtas. Nustačius, kad bankroto byloje egzistuoja konkretūs duomenys apie didelės vertės sandorius ir pinigų srautus, proceso užbaigimo greitis savaime negali turėti viršenybės prieš įstatyme numatytą galimybę patikrinti, ar nėra pagrindo papildomoms kreditorių interesų gynimo priemonėms.

Teismo išvada, kad JANĮ 65 straipsnio taikymo sąlygos neegzistuoja, padaryta netinkamai aiškinant šio instituto paskirtį ir nevisapusiškai įvertinus apeliantų prašymo turinį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad prašymas pateiktas ne laiku. Aplinkybės, kuriomis apeliantai grindžia dokumentų patikrinimo poreikį, jiems buvo žinomos. Priežasčių, dėl kurių negalėjo kreiptis anksčiau, apeliantai nenurodė nei pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde.

Atskirojo skundo 11 punkte nurodytos aplinkybės apie 2026 m. kovo 22 d. ir kovo 27 d. kreipimąsi į nemokumo administratorę pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodytos. Atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Nemokumo administratorė patvirtina, kas visi jos iš kredito ir mokėjimo įstaigų gauti LUAB „Didmena 24“ sąskaitų išrašai pateikti į bylą, o kitų bendrovės veiklos ar apskaitos dokumentų iš buvusių valdymo organų, apskaitą tvarkiusių ar kitų asmenų ji negavo. Skunde daromas skirtumas tarp „reikšmingos“ ir „visos“ medžiagos neturi reikšmės bylos baigčiai. Nemokumo administratorės veiksmai, siekiant gauti neperduotus dokumentus, atlikti teismo procese dėl baudos buvusiam vadovui skyrimo, todėl ir ši medžiaga yra byloje.

Apeliantai pripažįsta, kad JANĮ 65 straipsnis neapima dokumentų, kurių nemokumo administratorė neturi, be to, apeliantai neteigia, jog administratorė turi konkrečių į bylą nepateiktų dokumentų. Apeliantams iš esmės reikalingi apskaitos registrai, 2022 m. balandžio 5 d. sutartis Nr. BW-4, antstolio ir VMI duomenys. Apeliantai juos prašė išreikalauti CPK 199 straipsnio pagrindu, tačiau nutarties dalis dėl šio prašymo neskundžiama. Taigi leidimas atlikti dokumentų patikrinimą apeliantams nesuteiktų prieigos prie dokumentų, kurių jie neturi, o tik nepagrįstai užvilkintų procesą.

Leidimas atlikti dokumentų patikrinimą nereiškia nemokumo administratorės pareigos už kreditorių atlikti patikrinimą ar atrinkti jį dominančius dokumentus, tačiau būtent to reikalaujama prašymo 1.2.3 papunktyje. Skunde nurodyta įpareigojimo apimtis yra neapibrėžta.

Duomenų, kad nemokumo administratorė neatlieka jos kompetencijai priskirtų veiksmų, nėra. Nemokumo administratorė turimus duomenis patikrino ir panaudojo kreditorių interesams ginti. Pagrindų kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nenustatyta, galutinei bankroto ataskaitai kreditorių susirinkimas pritarė ir nė vienas nemokumo administratorės veiksmas nepripažintas neteisėtu. Panašiomis aplinkybėmis Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus prašymo.

Ankstesnis ginčas dėl UAB „Talino 10“ finansinio reikalavimo apeliantų pozicijos nepatvirtina. Jame buvo įvertintos tos operacijos, kuriomis apeliantai grindžia patikrinimo poreikį, ir jo rezultatas buvo palankus kreditoriams. Skunde nurodomos apskaitos spragos yra susijusios su UAB „Talino 10“ pateiktais duomenimis, o ne su nemokumo administratorės turimais dokumentais.

Bendrovė turto neturi, ūkinė komercinė veikla nevykdoma, visos bankroto proceso pajamos (5 011,48 Eur) panaudotos administravimo išlaidoms, kreditorių reikalavimams tenkinti lėšų nelieka. Patikrinimas, kurio objekto nemokumo administratorė neturi, kreditorių reikalavimų tenkinimo padidinti negali, o procesą prailgintų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas kreditorių UAB „VILMSTATA“ ir V. G. prašymas dėl leidimo atlikti dokumentų patikrinimą suteikimo, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti kreditoriui, siekiančiam skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, juridinio asmens dokumentų patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutarties leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą įsiteisėjimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad nuo teismo nutarties leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą įsiteisėjimo dienos nemokumo administratorius privalo: 1) sudaryti sąlygas kreditoriui susipažinti su juridinio asmens dokumentais; 2) pateikti kreditoriui prašomų dokumentų kopijas.

JANĮ 65 straipsnis siejamas su aktyviu kreditoriaus teisių įgyvendinimu, ši teisė iš esmės realizuojama pasinaudojant teise į teisminę gynybą ir ginčijant bendrovės sudarytus sandorius, kreipiantis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir ginčijant kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1344-1120/2021). Galimybė (teisė) kreditoriams susipažinti su bankrutuojančio juridinio asmens veiklos dokumentais nustatyta tam, kad jie galėtų susidaryti teisingą vaizdą apie juridinio asmens būklę ir priimti sprendimus dėl savo tolimesnių veiksmų, kurie turėtų įtakos ir tolesnei bankroto eigai, pavyzdžiui, spręsti dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, spręsti, ar pagrįsti kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimai, spręsti dėl kreipimosi į teismą ginčijant bendrovės sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1076-381/2017, 25 punktas; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1637-241/2019, 35 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditorių teisė susipažinti su bankrutuojančios bendrovės informacija nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428-330/2018). Atribojant kreditoriaus teisę į informaciją JANĮ 43 straipsnio 4 punkto pagrindu ir specialiu JANĮ 65 straipsnio pagrindu, siekiant išlaikyti tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek kreditorių interesų pusiausvyrą, jog kreditoriai jiems suteikta teise susipažinti su bankrutuojančios bendrovės informacija nepiktnaudžiautų, JANĮ įtvirtinta, kad juridinio asmens dokumentų patikrinimas gali būti inicijuotas tik tikslams, numatytiems JANĮ 65 straipsnyje, įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-436-933/2023, 20 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą netenkinti kreditorių prašymo leisti atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą grindė tuo, kad: 1) toks prašymas pateiktas ne laiku ir siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą; 2) nemokumo administratorė patvirtino, kad visi nemokumo administratorės turimi dokumentai, susiję su atsakove ir jos bankroto procesu, yra pateikti bankroto byloje, todėl leidimas atlikti jų patikrinimą nesuteiktų galimybės susipažinti su papildomais dokumentais; 3) kreditoriai nenurodė, kaip nemokumo administratorės turimi ir kreditoriams žinomi dokumentai padėtų nustatyti pareiškimui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikti svarbias aplinkybes. Apeliantai nesutinka su šiomis teismo išvadomis, nurodo, kad prašymo pateikimo momentas ir bankroto proceso stadija nepagrindžia išvados apie proceso vilkinimą, o vien tai, kad tam tikri faktai apeliantams buvo žinomi anksčiau, savaime nereiškia, jog tuo pačiu metu jie turėjo pakankamą dokumentų ir duomenų visumą, leidžiančią įvertinti galimus tyčinio bankroto požymius. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į apeliantų ankstesnius nuoseklius veiksmus, individualizuotą patikrinimo dalyką ir tikslą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditoriaus teisė pasinaudoti JANĮ 65 straipsnyje nustatyta teise JANĮ nėra ribojama atitinkama bankroto proceso stadija. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-757-910/2023, 27 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1108-798/2023, 21 punktas). Taigi, vien prašymo pateikimo momentas savaime nepatvirtina siekio vilkinti bankroto procesą ir neriboja galimybės atlikti dokumentų patikrinimą. Taip pat apeliantai pagrįstai teigia, jog proceso operatyvumo principas savaime nesudaro pagrindo apriboti kreditoriui įstatyme suteiktą teisę pasinaudoti JANĮ 65 straipsnyje nustatytu dokumentų patikrinimo institutu, jeigu egzistuoja šiame straipsnyje įtvirtintos sąlygos.

Tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į visas apskųstoje nutartyje įvertintas bei nustatytas aplinkybes ir argumentus. Visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimas pritarė bendrovės galutinei bankroto ataskaitai, ir nors dėl šio nutarimo teismui buvo pateiktas skundas, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2006-981/2026 skundas nebuvo patenkintas. Ši nutartis buvo neįsiteisėjusi (dėl jos pateiktas atskirasis skundas).

Pirmosios instancijos teismas apeliantų prašymo pateikimo momentą vertino, be kita ko, atsižvelgdamas į prašyme atskleistų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas papildomos informacijos poreikis, sužinojimo laiką, į tai, kad apeliantai nenurodė priežasčių, dėl kurių negalėjo savo teisės įgyvendinti anksčiau. Apeliantai atskirajame skunde pabrėždami tai, kad teismas neįvertino jų akivaizdaus ekonominio intereso patikrinti aplinkybes, galinčias lemti papildomas kreditorių interesų gynimo galimybes, argumentų, susijusių su apskųstoje nutartyje paminėtų faktų sužinojimo laiku, iš esmės nenurodė, o teigdami, jog poreikis pasinaudoti JANĮ 65 straipsnyje nustatyta priemone kilo vertinant ne pavienį žinomą faktą, bet vėliau bankroto byloje susiformavusią duomenų visumą, šio argumento (laiko aspektu) nedetalizavo.

Apeliantų nuomone, aplinkybės apie 2026 m. kovo 22 d. prašymą į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimus dėl išsamios ataskaitos apie sandorių patikrinimą, turto perleidimą ir lėšų judėjimą, galimų teisinių veiksmų bei tyčinio bankroto požymių įvertinimo, 2026 m. kovo 27 d. kreipimasis į nemokumo administratorę su prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą ir svarstyti iš esmės tuos pačius klausimus, nesuderinamos su teismo išvada, kad dokumentų patikrinimo klausimas kilo tik bankroto proceso pabaigoje siekiant jį vilkinti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta informacija taip pat neatskleidžia delsimo įgyvendinti JANĮ 65 straipsnyje įtvirtintą kreditorių teisę kreiptis dėl dokumentų patikrinimo priežasčių.

Kita vertus, prašymo pateikimo momentas nebuvo vienintelis teismo motyvas, lėmęs apeliantų prašymo atmetimą. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nemokumo administratorės nurodytą aplinkybę, jog visi jos turimi dokumentai yra pateikti į bankroto bylą, padarė išvadą, jog leidimas atlikti jų patikrinimą užvilkintų bylos nagrinėjimą, tačiau nesuteiktų galimybės susipažinti su papildomais dokumentais. Apeliantai nesutinka su tokia teismo išvada, teigia, kad teismas nepatikrino nemokumo administratorės teiginio, jog visa jos turima medžiaga pateikta į bylą, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad nemokumo administratorė nurodė pateikusi visą reikšmingą surinktą (ne visą turimą) medžiagą. Apeliantų nuomone, nemokumo administratorės išankstinis vertinimas, kad tam tikra jos turima medžiaga nėra reikšminga, negali pakeisti kreditorių teisės ją patikrinti.

Pažymėtina, kad atsiliepime į atskirąjį skundą nemokumo administratorė patvirtino, jog visi jos iš kredito ir mokėjimo įstaigų gauti LUAB „Didmena 24“ sąskaitų išrašai pateikti į bylą, o kitų bendrovės veiklos ar apskaitos dokumentų iš buvusių valdymo organų, apskaitą tvarkiusių ar kitų asmenų ji negavo. Apeliantai iš esmės neatskleidė, kokie duomenys leidžia abejoti nemokumo administratorės teiginiais ir tuo pačiu pirmosios instancijos teismo išvada. Be to, apeliantų pozicija atskirajame skunde šiuo klausimu yra prieštaringa: nurodyta, kad apeliantai neteigia, jog nemokumo administratorė turi konkrečius į bylą nepateiktus dokumentus (26 punktas), taip pat pažymi, kad siekiama susipažinti su visu nemokumo administratorės faktiškai gautu UAB „Didmena 24“ bankinių ir mokėjimo sąskaitų duomenų rinkiniu, įskaitant į elektroninę bylą nepateiktą jo dalį (35 punktas). Apeliantai nenurodo, kuo remdamiesi teigia, kad egzistuoja į bylą nepateikta dokumentų dalis.

Nei JANĮ, nei CPK nenumato teisinių įrankių patikrinti, kokius dokumentus turi nemokumo administratorė. JANĮ 65 straipsnyje tokios priemonės taip pat nėra aptartos. Šiame straipsnyje nustatyta būtent nemokumo administratorės pareiga sudaryti sąlygas kreditoriams susipažinti su juridinio asmens dokumentais ir pateikti prašomų dokumentų kopijas. Nesant objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti nemokumo administratorės nurodytomis aplinkybėmis, kad kitų bendrovės veiklos dokumentų ji neturi, nėra pagrindo manyti, jog leidus atlikti dokumentų patikrinimą, apeliantams bus pateikti papildomi dokumentai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantų argumentas, kad teismas nenustatė, kokius dokumentus nemokumo administratorė faktiškai turi ir ar jie visi pateikti į bylą, atmestinas kaip neturintis įtakos apskųstos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

Apeliantai neneigia, kad buvęs UAB „Didmena 24“ vadovas nemokumo administratorei neperdavė bendrovės veiklos ir apskaitos dokumentų, tačiau nurodo, jog nemokumo administratorės kreipimasis į kredito įstaigas, atsakymai į juos, reikalavimai perduoti dokumentus, atsakymai į tokius reikalavimus, susirašinėjimas su buvusiais valdymo organais ar kitais asmenimis pagal savo pobūdį nėra tie dokumentai, kuriuos buvęs vadovas turėjo perduoti bankroto bylos pradžioje. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie dokumentai yra susiję ne su bendrovės veikla, o su nemokumo administratoriaus veiksmais. Apeliantai neatskleidė tokių dokumentų (pvz. nemokumo administratorės užklausų) – kaip dokumentų patikrinimo objekto – ryšio su deklaruojamu siekiu įvertinti, ar egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „Didmena 24“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Apeliantų teigimu, skundžiamos nutarties išvada, kad apeliantams žinomų dokumentų patikrinimas negalėtų padėti nustatyti bankroto pripažinimui tyčiniu reikšmingų aplinkybių, neatitinka prašymo turinio ir pernelyg susiaurina JANĮ 65 straipsnyje nustatyto dokumentų patikrinimo instituto paskirtį. Pabrėžia, kad žinojimas apie sandorį, mokėjimą ar balanso eilutę nepaneigia patikrinimo poreikio, jeigu duomenys neatskleidžia turto judėjimo, sandorių faktinio vykdymo ar jų ekonominių pasekmių. Apeliantų prašyme buvo nurodytos nustatytos spragos ir kokias aplinkybes siekiama patikrinti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino dokumentų patikrinimo paskirtį ir kreditoriams nustatė perteklinę įrodinėjimo naštą, nurodyti neatsižvelgiant į apskųstoje nutartyje nustatytų aplinkybių bei pateiktų argumentų visumą. Kadangi apskųstoje nutartyje atsižvelgta į nemokumo administratorės pateiktą informaciją, kad visi jos turimi dokumentai pateikti į bankroto bylą, teismas pagrįstai vertino būtent nemokumo administratorės turimų ir kreditoriams žinomų dokumentų reikšmę, nustatant pareiškimui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikti svarbias aplinkybes. Teismas vertino, ar prašymas motyvuotas, ar dokumentų patikrinimas gali suteikti apeliantams duomenų, kurių jie neturi ir kurie reikšmingi nurodytam tikslui. Pažymėtina, kad apeliantai prašė teismo ne tik leisti atlikti dokumentų patikrinimą, tačiau, atsižvelgdami į tai, kad leidimas pagal JANĮ 65 straipsnį nesuteikia prieigos prie dokumentų, kurių nemokumo administratorė neturi, taip pat prašė išreikalauti rašytinius įrodymus iš trečiųjų asmenų; šiuos procesinius instrumentus apeliantai laikė tarpusavyje susijusiais (prašymo 6 punktas). Pastarasis prašymas buvo atmestas (ši nutarties dalis nėra apeliacijos objektas). Apeliantų teiginys, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė apeliantams pareigą iki dokumentų patikrinimo nurodyti, kokias bankroto pripažinimui tyčiniu reikšmingas aplinkybes patvirtins tikrintini dokumentai, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliantų (kreditorių) atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde ir atsiliepime į jį nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.