Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Estero“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Estero“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ius Positivum“ skundo dėl 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme 2026 m. liepos 20 d. gautas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Finiens“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo administratorės UAB „Ius Positivum“ (toliau – ir nemokumo administratorė) skundas, kuriuo prašė panaikinti LUAB „Finiens“ 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimus 3, 4, 5 ir 6 darbotvarkės klausimais ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y.: 1) patvirtinti LUAB „Finiens“ administravimo išlaidų sąmatą nuo 2025 m. gruodžio 4 d. iki išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos; 2) patvirtinti LUAB „Finiens“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarką pagal kreditorių susirinkimui pateiktus sprendimų projektus.

Vilniaus apygardos teisme 2026 m. rugsėjo 15 d. gautas kreditorės UAB „Estero“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalies, kuria teismas patvirtino dalį bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos bei dalį ūkinės komercinės veiklos išlaidų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalies bei grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2868-258/2018 (dabartinis bylos Nr. B2-1-794/2026) atsakovei UAB „Finiens“ iškelta bankroto byla; ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi bankrutuojanti UAB „Finiens“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

Rezoliucinė dalis

Į bendrovės bankroto bylą 2026 m. liepos 2 d. pateiktas 2026 m. birželio 29 d. bendrovės kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 18 su priedai. Iš protokolo turinio nustatyta, kad 2026 m. birželio 29 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkę sudarė šie klausimai: 1) dėl darbotvarkės patvirtinimo; 2) dėl kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio rinkimo; 3) dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo; 4) dėl atlygio už ūkinės komercinės veiklos vykdymą; 5) dėl ūkinės komercinės veiklos išlaidų patvirtinimo; 6) dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo; kreditoriai nusprendė:

3 darbotvarkės klausimu – nepatvirtinti žemiau lentelėje nurodytos bankroto administravimo išlaidų sąmatos nuo 2025 m. gruodžio 4 d. iki LUAB ,,Finiens“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos;

4 darbotvarkės klausimu – nenustatyti LUAB ,,Finiens“ nemokumo administratorei UAB ,,Ius Positivum“ 25 proc. be PVM nuo įplaukų per mėnesį atlygio už ūkinės komercinės veiklos vykdymą nuo 2025 m. gruodžio 4 d. iki ūkinės komercinės veiklos vykdymo pabaigos (priedas Nr. 1);

5 darbotvarkės klausimu – nepatvirtinti žemiau lentelėje nurodytų LUAB ,,Finiens“ ūkinės komercinės veiklos išlaidų nuo 2025 m. gruodžio 4 d. iki ūkinės komercinės veiklos vykdymo pabaigos;

6 darbotvarkės klausimu – nepatvirtinti bendrovei priklausančio turto pardavimo tvarkos (spręsta dėl 36 punktų).

Bendrovės nemokumo administratorė 2026 m. liepos 13 d. Vilniaus apygardos teisme pateikė skundą dėl bendrovės 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų 3, 4, 5 ir 6 darbotvarkės klausimais panaikinimo.

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi bendrovės nemokumo administratorės skundą patenkino iš dalies: patvirtino bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos dalį „Nekilnojamojo turto remontas, sutvarkymas, techninės būklės palaikymas, sandarinimas, žemės sklypų šienavimas, draudimas, apsauga, mokesčių susijusių su nekilnojamuoju turtu mokėjimas, skelbimų (varžytynių) mokesčiai, privalomųjų nurodymų vykdymas ir t. t.“ ir šiai išlaidų rūšiai nustatė ne daugiau nei 5 000 Eur be PVM per mėnesį bei „Kanceliarinės, pašto, transporto, dokumentų archyvavimo, banko mokesčiai ir pan.“ ir šiai išlaidų rūšiai nustatė ne daugiau nei 500 Eur be PVM per mėnesį, taip pat ūkinės komercinės veiklos išlaidų dalį „Kanceliarinių, transporto, banko mokesčių išlaidos“ ir šiai išlaidų rūšiai nustatė ne daugiau kaip 500 Eur be PVM per mėnesį; kitą nemokumo administratorės skundo dalį atmetė.

Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Estero“ 2026 m. rugsėjo 14 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2773-794/2026 dalį, kuria patvirtinta LUAB „Finiens“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos dalis „Nekilnojamojo turto remontas, sutvarkymas, techninės būklės palaikymas, sandarinimas, žemės sklypų šienavimas, draudimas, apsauga, mokesčių susijusių su nekilnojamuoju turtu mokėjimas, skelbimų (varžytynių) mokesčiai, privalomųjų nurodymų vykdymas ir t. t.“ (ne daugiau kaip 5 000 Eur be PVM per mėnesį), „Kanceliarinės, pašto, transporto, dokumentų archyvavimo, banko mokesčiai ir pan.“ (ne daugiau kaip 500 Eur be PVM per mėnesį), taip pat ūkinės komercinės veiklos išlaidų dalis „Kanceliarinių, transporto, banko mokesčių išlaidos“ (ne daugiau kaip 500 Eur be PVM per mėnesį) ir klausimą išspręsti iš esmės – LUAB „Finiens“ nemokumo administratorės UAB „Ius Positivum“ skundą dėl 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimų 3 ir 5 darbotvarkės klausimais atmesti; jeigu teismas nustatytų, kad klausimo negalima išspręsti iš esmės, panaikinti šio prašymo 1 punkte nurodytą nutarties dalį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti ir įvertinti kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

Dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties

Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Ši nuostata taikoma ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).

Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo klausimai sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jeigu specialiosios taisyklės JANĮ nėra, tuomet tikrinama, ar CPK normos įtvirtina tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neįtvirtino nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl konkrečios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, negali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, jog tokia nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos pagal atskirąjį skundą objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022).

Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria patvirtinta bendrovės administravimo išlaidų sąmata ir bendrovės ūkinės komercinės veiklos išlaidų sąmata.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliantės atskirąjį skundą atsisakė priimti vadovaudamasis JANĮ 75 straipsnio 3 dalimi.

JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo; teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, o teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama. Šios nuostatos taikomos ir tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos (JANĮ 75 straipsnio 7 dalis).

LUAB „Fieniens“ bankroto byla iškelta 2018 m. rugsėjo 10 d., t. y. galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas 2026 m. birželio 29 d., t. y. jau galiojant JANĮ.

JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis dėl nuostatų, reglamentuojančių atlygį nemokumo administratoriui, apima šių nuostatų netaikymą materialiosios, o ne procesinės teisės – šiuo atveju teisės skųsti priimtą teismo nutartį – požiūriu. Kadangi kreditorių susirinkimo nutarimo ir dėl jo priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo tvarkos reglamentavimas nepatenka tarp JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų išimčių, kurioms taikytinos ĮBĮ nuostatos, todėl, sprendžiant dėl nagrinėjamu atveju taikytino teisinio reglamentavimo, turi būti vadovaujamasi asmenų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo taisykle. Kreditorių susirinkimas įvyko ir ginčijamas nutarimas buvo priimtas 2026 m. birželio 29 d., t. y. įsigaliojus JANĮ. Dėl to teisė skųsti tokį kreditorių susirinkimo nutarimą atsirado ir įgyvendinama galiojant JANĮ, atitinkamai taikytinos JANĮ nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022, 25 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis, remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi (specialiąja proceso teisės norma), tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama ir tokiai situacijai netaikomos bendrosios CPK nuostatos (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys), nes visais atvejais teismas patikrina skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, įvertina visas bylos faktines aplinkybes, kurios yra svarbios ir reikšmingos administravimo sąmatos dydžiui nustatyti, ir, atlikęs ginčijamo nutarimo teisėtumo bei bylos faktų patikrą, priima vieną iš galimų sprendimų – arba palikti galioti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, arba jį panaikinti ir patvirtinti kitą sąmatą, arba perduoti ginčijamą klausimą iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018 35–37 punktus). Nurodytais išaiškinimais turi būti vadovaujamasi ir taikant JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje nustatytą apeliacijos ribojimą – tais atvejais, kai ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos (jos pakeitimo) patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis, remiantis JANĮ 75 straipsnio 3 dalimi, tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022, 32 punktas).

Nagrinėjamu atveju LUAB „Finiens“ 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkime 3 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir priimtas sprendimas nepatvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatos; 4 darbotvarkės klausimu – dėl atlygio už ūkinės komercinės veiklos vykdymą ir priimtas sprendimas nenustatyti atlygio už ūkinės komercinės veiklos vykdymą; 5 darbotvarkės klausimu – dėl ūkinės komercinės veiklos išlaidų patvirtinimo ir priimtas sprendimas nepatvirtinti ūkinės komercinės veiklos išlaidų, 6 darbotvarkės klausimu – dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo ir priimtas sprendimas nepatvirtinti bendrovei priklausančio turto pardavimo tvarkos (nutarties 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos LUAB „Finiens“ nemokumo administratorės skundą dėl LUAB „Finiens“ kreditorių susirinkimo sprendimų 3, 4, 5 ir 6 darbotvarkės klausimais ir 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies ir patvirtino bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos dalį „Nekilnojamojo turto remontas, sutvarkymas, techninės būklės palaikymas, sandarinimas, žemės sklypų šienavimas, draudimas, apsauga, mokesčių susijusių su nekilnojamuoju turtu mokėjimas, skelbimų (varžytynių) mokesčiai, privalomųjų nurodymų vykdymas ir t. t.“ ir šiai išlaidų rūšiai nustatė ne daugiau nei 5 000 Eur be PVM per mėnesį, „Kanceliarinės, pašto, transporto, dokumentų archyvavimo, banko mokesčiai ir pan.“ ir šiai išlaidų rūšiai nustatė ne daugiau nei 500 Eur be PVM per mėnesį, taip pat ūkinės komercinės veiklos išlaidų dalį „Kanceliarinių, transporto, banko mokesčių išlaidos“ ir šiai išlaidų rūšiai nustatė ne daugiau kaip 500 Eur be PVM per mėnesį; kitą nemokumo administratorės skundo dalį atmetė. Iš Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tiek dėl LUAB „Finiens“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos (sprendimas 3 darbotvarkės klausimu), tiek dėl ūkinės komercinės veiklos išlaidų tvirtinimo (sprendimas 5 darbotvarkės klausimu), išsamiai išanalizavo ir įvertino faktines aplinkybes, reikšmingas bankroto administravimo išlaidų sąmatos bei ūkinės komercinės veiklos išlaidų sąmatos dydžiui nustatyti, ir patvirtino tik tas išlaidų dalis, kurias pripažino pagrįstomis, t. y. ginčą dėl nurodytų išlaidų sąmatų išsprendė iš esmės.

Apeliantė atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta LUAB „Finiens“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos dalis „Nekilnojamojo turto remontas, sutvarkymas, techninės būklės palaikymas, sandarinimas, žemės sklypų šienavimas, draudimas, apsauga, mokesčių susijusių su nekilnojamuoju turtu mokėjimas, skelbimų (varžytynių) mokesčiai, privalomųjų nurodymų vykdymas ir t. t.“ (ne daugiau kaip 5 000 Eur be PVM per mėnesį), „Kanceliarinės, pašto, transporto, dokumentų archyvavimo, banko mokesčiai ir pan.“ (ne daugiau kaip 500 Eur be PVM per mėnesį), taip pat ūkinės komercinės veiklos išlaidų dalis „Kanceliarinių, transporto, banko mokesčių išlaidos“ (ne daugiau kaip 500 Eur be PVM per mėnesį) ir klausimą išspręsti iš esmės – LUAB „Finiens“ nemokumo administratorės UAB „Ius Positivum“ skundą dėl 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimų 3 ir 5 darbotvarkės klausimais atmesti. Taigi, apeliantė atskiruoju skundu kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties išvadas dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos dalies ir ūkinės komercinės veiklos išlaidų dalies patvirtinimo.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, vadovaujantis JANĮ 75 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalis, kuria patvirtinta LUAB „Finiens“ bankroto administravimo išlaidų sąmata, negali būti apeliacinio apskundimo objektas, nes draudimas apeliacine tvarka skųsti tokią pirmosios instancijos teismo nutartį yra tiesiogiai įtvirtintas JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tai atskirajame skunde iš esmės pripažįsta ir pati apeliantė.

Atskirojo skundo argumentas, kad Vilniaus apygardos teismui 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtinus tik dalį bankroto administravimo išlaidų sąmatos bei nepanaikinus kreditorių susirinkimo sprendimo 3 darbotvarkės klausimu liko galioti ir kreditorių susirinkimo sprendimas netvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatos ir dvi teismo nustatyto bankroto administravimo išlaidų sąmatos dalys (eilutės), galutinis tikslas nepasiektas, todėl turi būti taikoma JANĮ 31 straipsnio 1 dalies taisyklė, vertintinas kaip nepagrįstas.

Jau nurodyta, kad draudimas apskųsti teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra expressis verbis įtvirtintas JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje. Šioje nutartyje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ginčą dėl LUAB „Finiens“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo išsprendė iš esmės ir patvirtino tik tas bankroto administravimo išlaidų sąmatos dalis, kurias pripažino pagrįstomis.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino tiek LUAB „Finiens“ bankroto administravimo išlaidų sąmatą, tiek ūkinės komercinės veiklos išlaidų sąmatą, o JANĮ nuostatos nenustato draudimo atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria patvirtintos ūkinės komercinės veiklos išlaidos, todėl atskirojo skundo dalis dėl 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalies, kuria patvirtinta LUAB „Finiens“ ūkinės komercinės veiklos išlaidų sąmata, turėjo būti priimta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai stokoja pagrįstumo.

Pagal JANĮ 73 straipsnio 1 dalį bankroto proceso išlaidas sudaro: bankroto administravimo išlaidos (1 punktas), ūkinės komercinės veiklos išlaidos (2 punktas) ir kintamas atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui (3 punktas). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ūkinės komercinės veiklos išlaidas sudaro su juridinio asmens ūkine komercine veikla susijusios išlaidos.

Sutiktina su apeliante, kad JANĮ nuostatos nenustato specialios ūkinės komercinės veiklos išlaidų tvirtinimo tvarkos. Tačiau taip pat nei JANĮ, nei CPK nuostatos tiesiogiai nenumato teismo nutarties, kuria iš esmės išspręstas klausimas dėl ūkinės komercinės veiklos išlaidų sąmatos tvirtinimo, apskundimo apeliacine tvarka galimybės. Taigi, sprendžiant dėl nutarties, kuria patvirtinta ūkinės komercinės veiklos išlaidų sąmata, apskundimo apeliacine tvarka galimybės, turi būti vadovaujamasi pirmiau nurodyta nutarčių, priimtų nemokumo procese, apskundimo logika (šios nutarties 19 punktas), bei atsižvelgiama į nemokumo procese galiojantį efektyvumo principą (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas).

Esminis nemokumo bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją tik įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021, 29 punktas).

Jau nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, išnagrinėjęs LUAB „Finiens“ nemokumo administratorės skundą dėl LUAB „Finiens“ kreditorių 2026 m. birželio 29 d. susirinkimo sprendimo 5 darbotvarkės klausimu, t. y. dėl ūkinės komercinės veiklos išlaidų tvirtinimo, šį klausimą išsprendė iš esmės – patvirtino ūkinės komercinės veiklos išlaidų sąmatos dalį, kurią visų byloje esančių duomenų kontekste pripažino pagrįsta. Ši nutarties dalis neužkerta kelio LUAB „Finiens“ bankroto proceso eigai, po šios nutarties priėmimo bendrovės bankroto procesas gali būti tęsiamas toliau, nemokumo administratorė gali vykdyti jai pavestas funkcijas, kreditorių susirinkimas gali toliau spręsti jo kompetencijai priskirtus klausimus.

Taigi, nei JANĮ, nei CPK nenumato nutarties, kuria patvirtinta bankrutuojančio juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos išlaidų sąmata, apskundimo apeliacine tvarka galimybės, tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei juridinio asmens bankroto proceso eigai, neužbaigia proceso ūkinės komercinės veiklos išlaidų klausimu (patvirtinama tik sąmata), neužbaigia proceso nė vienam iš bankroto byloje dalyvaujančių asmenų. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta bankrutuojančio juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos išlaidų sąmata, negali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Teisė paduoti atskirąjį skundą dėl tokios nutarties būtų nesuderinama su juridinių asmenų nemokumo proceso veiksmingumo tikslu, efektyvumo principu, tvirtintu JANĮ 3 straipsnio 1 punkte.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalių, kuriomis patvirtintos bankroto administravimo išlaidų sąmata ir ūkinės komercinės veiklos išlaidų sąmata, nes nurodytos nutarties dalys negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Dėl apeliantės atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.