Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandens siurbliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandens siurbliai“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandens siurbliai“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ ir mažajai bendrijai „Agila TEC“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir viešųjų pirkimų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad ieškovė iš anksto turėtų paneigti visas aplinkybes, galinčias pateisinti laikinųjų apsaugos priemonių netaikymą. Būtent atsakovės turėjo pagrįsti, kad šių priemonių taikymas sukeltų žalą viešajam interesui ir egzistuoja būtinybė Pirkimus vykdyti neatidėliotinai. Teismo išvada, kad ieškovė nepasisakė dėl viešojo intereso ir laikinųjų apsaugos priemonių santykio, prieštarauja ieškinio turiniui ir nutarties motyvams, kuriuose ieškovės argumentai šiuo klausimu aptarti, tačiau įvertinti kaip deklaratyvūs ir skirti tik jos ekonominiams interesams ginti.

Teismas nepagrįstai suteikė pirmenybę Pirkimų įgyvendinimui vien dėl jų sąsajos su geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu. Ieškovės vertinimu, vien Pirkimų objektų svarba visuomenei yra nepakankama atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turėjo būti įvertintos konkrečios Pirkimų vykdymo aplinkybės, jų skuba ir realios neigiamos sustabdymo pasekmės. Teismas neanalizavo, ar siurblių sistemų neįsigijimas nedelsiant sukeltų realią ir neišvengiamą žalą visuomenės sveikatai ar saugumui, o išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės grindė bendru Pirkimų objektų pobūdžiu, nors visi viešojo pirkimo konkursai yra susiję su viešojo interesu tenkinimu.

Teismas nepagrįstai sutapatino sąžiningos konkurencijos užtikrinimą su išimtinai privačiu ieškovės interesu. Taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų išsaugota galimybė, išsprendus ginčą ieškovės naudai, sudaryti sutartis mažesne kaina ir racionaliau panaudoti lėšas. Be to, vertindamas viešąjį interesą, teismas neatsižvelgė į nustatytą dvigubo mokėjimo riziką, kai perkančiajai organizacijai tektų ir atsiskaityti su Pirkimų laimėtoja, ir atlyginti ieškovės patirtą žalą.

Aplinkybė, kad šiuo metu yra tiekiamas geriamasis vanduo, neįrodo, jog nustatytus infrastruktūros trūkumus galima ignoruoti ir atidėti jų pašalinimą. Prie atsiliepimo pridedama geriamojo vandens kėlimo stočių techninę būklę patvirtinanti pažyma. Vingio parko stotyje vienas siurblys yra kritinės būklės, o seni rezerviniai siurbliai negali būti operatyviai paleidžiami. Salotės stotyje didžiausio vartojimo metu vandens poreikis viršija esamos sistemos pajėgumą, todėl neužtikrinamas reikiamas vandens kiekis ir slėgis, taip pat nustatyta vamzdynų korozija, įtrūkimai ir nuotėkiai. Bukčių stotyje veikia tik du iš keturių siurblių, rezerviniai siurbliai neveikia, o eksploatuojamų siurblių korpusuose nustatyta reikšmingų pažeidimų. Statybininkų gatvės stotyje abu siurbliai sugedę, jų remontas ekonomiškai netikslingas, todėl vanduo tiekiamas laikinai sumontuotu mažesnio našumo nurašytu siurbliu. Šios stotys aprūpina vandeniu ne tik gyventojus, bet ir sveikatos priežiūros, ugdymo bei kitas visuomenei svarbias įstaigas.

Aplinkybė, kad vanduo šiuo metu tiekiamas, savaime nepatvirtina, jog esama įranga galėtų patikimai veikti visą sutarčių vykdymo sustabdymo laikotarpį. Pirkimais siekiama pašalinti jau nustatytus gedimus, atkurti rezervą ir užtikrinti reikiamą stočių pajėgumą, todėl sustabdžius sutarčių vykdymą šių trūkumų pašalinimas būtų atidėtas, o vandens tiekimo sutrikimų rizika išliktų ilgiau. Sutartyse nustatyti 90–150 kalendorinių dienų prekių perdavimo terminai nepaneigia skubos, nes šis laikas būtinas pagal užsakymą gaminamai įrangai pagaminti, sukomplektuoti ir pristatyti.

Teismas neignoravo dvigubo mokėjimo rizikos ar ieškovės teisių apsaugos poreikio. Šias aplinkybes teismas įvertino kartu su Pirkimų sutarčių sustabdymo keliama grėsme geriamojo vandens vartotojams ir pagrįstai pirmenybę suteikė patikimam vandens tiekimui. Net ir nustačius grėsmę ieškovės galimybei sudaryti sutartis, laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu jų neigiamos pasekmės viršija teikiamą naudą

Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir laikinųjų apsaugos priemonių poveikį viešajam interesui vertino remdamasis atsakovių pateiktais konkrečiais duomenimis apie vandentiekio stočių būklę, o ne dėl ieškovės nepasisakymo šiuo klausimu.

Teismo išvados grindžiamos ne vien Pirkimų objektų svarba, bet ir Pirkimų dokumentuose užfiksuotais įrangos gedimais bei nepakankamu sistemų patikimumu. Nustatyti trūkumai kelia grėsmę geriamojo vandens tiekimui ir vandens tiekimui gaisrams gesinti, todėl yra susiję su visuomenės saugumu bei sveikata.

Sutartyse nustatyti 90–150 dienų tiekimo terminai, atsakovės vertinimu, nepaneigia būtinybės tęsti jų vykdymą, nes įranga gaminama pagal užsakymą, o kiekvienas sustabdymo mėnuo papildomai atitolintų jos pristatymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrinęs, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujo įrodymo ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

Atsakovė UAB ,,Vilniaus vandenys“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą, kurį prašo priimti – 2026 m. spalio 13 d. pažymą dėl vandentiekio stočių techninės būklės ir poveikio vartotojams. Atsakovė nurodo, kad būtinybė pateikti pažymą iškilo gavus atskirąjį skundą, kuriame ieškovė ginčija anksčiau pateiktų techninių duomenų pakankamumą grėsmei dėl geriamojo vandens tiekimo sutrikdymo pagrįsti.

Ieškovė UAB ,,Vandens siurbliai“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pasisakė dėl atsakovės MB ,,Agila TEC“ atsiliepime pareikšto prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagrįstumo ir atsakovės UAB ,,Vilniaus vandenys“ kartu su atsiliepimu pateikto naujo įrodymo, prašydama šio naujo įrodymo nepriimti.

Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 30 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde ieškovė ginčija duomenų apie vandentiekio stočių techninę būklę pakankamumą realiai vandens tiekimo sutrikimų grėsmei pagrįsti ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas pirmenybę Pirkimų įgyvendinimui suteikė iš esmės remdamasis bendru jų objektų pobūdžiu. Atsakovės pateiktoje pažymoje detalizuojami Pirkimų Techninėse specifikacijose jau nurodyti įrangos gedimai, pajėgumo bei rezervo trūkumai ir jų galimos pasekmės vandens vartotojams. Taigi, pažyma tiesiogiai susijusi su atskirajame skunde keliamais klausimais, o poreikis pateikti išsamesnius techninius duomenis grindžiamas būtinybe atsikirsti į šio skundo argumentus. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, pažymos reikšmę vertinant prašomų laikinųjų apsaugos priemonių poveikį viešajam interesui, taip pat į tai, kad jos priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nenustatyta atsakovės piktnaudžiavimo vėlesniu įrodymo pateikimu požymių, apeliacinės instancijos teismas nutaria priimti su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą pažymą.

Ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai taip pat priimami, nes juose išdėstyta pozicija dėl atsakovių atsiliepimuose pareikštų procesinių prašymų – naujo įrodymo priėmimo ir galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Šiais paaiškinimais ieškovė įgyvendina teisę pasisakyti dėl apeliacinės instancijos teisme pateiktos medžiagos ir pareikštų prašymų. Rašytinių paaiškinimų turinys patvirtina, kad ieškovė su nauju įrodymu susipažino ir pateikė prieštaravimus dėl jo priėmimo. Aplinkybė, kad ieškovė pasirinko ginčyti pažymos priimtinumą, nepateikdama atskirų argumentų dėl jos turinio, savaime nereiškia, jog jos galimybė pasisakyti dėl šio įrodymo buvo apribota. Priėmus tiek atsakovės pateiktą pažymą, tiek ieškovės rašytinius paaiškinimus, jie vertinami kartu su kita bylos medžiaga.

Dėl pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui

Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

Ieškovė atskirajame skunde nepateikia savarankiškų argumentų, kuriais būtų ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui vertinimas. Nesutikimą su atsisakymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ji iš esmės grindžia netinkamu įrodinėjimo naštos paskirstymu ir viešojo intereso vertinimu, teigdama, kad nėra pagrindo pripažinti, jog prašomų taikyti priemonių neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą.

Teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose pasisakyta, kad viešųjų pirkimų bylose egzistuoja viešasis interesas. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepertraukiamas ir patikimas geriamojo vandens tiekimas yra būtina gyventojų kasdienių poreikių tenkinimo, higienos ir visuomenės sveikatos apsaugos sąlyga. Vandens tiekimo infrastruktūros veikimas taip pat reikšmingas sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitų visuomenei svarbias paslaugas teikiančių įstaigų veiklai bei vandens tiekimui gaisrams gesinti užtikrinti. Šios infrastruktūros sutrikimai gali paveikti didelę visuomenės dalį ir sukelti pasekmių, peržengiančių buitinių nepatogumų ar ekonominių nuostolių ribas, įskaitant grėsmę žmonių sveikatai ir saugumui. Dėl to viešasis interesas apima ne tik faktinį vandens tiekimą konkrečiu momentu, bet ir patikimą bei nepertraukiamą jo užtikrinimą, kuriam reikšminga tinkama infrastruktūros techninė būklė, pakankamas pajėgumas ir galimybė išlaikyti tiekimą sugedus daliai įrangos.

„VS II kėlimo siurblių sistema (Vingio p.)“ viešajame pirkime perkama viena siurblių sistema, skirta Vingio parko vandentiekio stočiai (Techninės specifikacijos 2.1, 2.3 papunkčiai). Sistemą sudaro šeši siurbliai su dažnio keitikliais, valdymo / automatikos įrenginiu, nerūdijančiojo plieno kolektoriumi ir visa veikimui reikalinga armatūra bei įranga, įskaitant manometrus, slėgio jutiklius, sklendes ir atbulinius vožtuvus (Techninės specifikacijos 3.1.6–3.1.7 papunkčiai). Šiuo metu stoties vandens kėlimo sistema nepatikima, todėl vieną esamą sprendinį numatoma pakeisti šešių siurblių sistema su valdymo skydu ir kita reikalinga įranga. Kiti esami sausai pastatomi siurbliai paliekami, vienas jų tampa rezerviniu (Techninės specifikacijos 3 skyrius „Esamos situacijos aprašymas“). Prekių tiekimo terminas – 150 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos (Techninės specifikacijos 4.2 papunktis).

„VS II kėlimo siurblių sistema (Salotė)“ viešajame pirkime perkama viena siurblių sistema, skirta Salotės vandentiekio stočiai (Techninės specifikacijos 2.1, 2.3 papunkčiai). Sistema turi būti pritaikyta šešiems siurbliams, tačiau perkami penki siurbliai, paliekant vieną atšaką su visa reikalinga armatūra ir įranga šeštam siurbliui prijungti ateityje. Perkama sistema su dažnio keitikliais, valdymo / automatikos įrenginiu, nerūdijančiojo plieno kolektoriumi ir visa veikimui reikalinga komplektacija (Techninės specifikacijos 3.1.6–3.1.7 papunkčiai). Šiuo metu esant dideliam vandens vartojimui, esama slėgio pakėlimo stotelė, kurią sudaro penki vertikalūs siurbliai, neužtikrina poreikio, todėl reikalinga papildoma analogiška penkių siurblių sistema su perspektyvine atšaka šeštam siurbliui (Techninės specifikacijos 3 skyrius „Esamos situacijos aprašymas“). Prekių tiekimo terminas – 150 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos (Techninės specifikacijos 4.2 papunktis).

„VS II kėlimo siurbliai (Bukčiai)“ viešajame pirkime perkami du komplektai sausai pastatomų geriamojo vandens siurblių su valdikliais ir dažnio keitikliais – „KSB 200-520B“ (250 kW) arba analogiški, skirti Bukčių vandentiekio stočiai (Techninės specifikacijos 2.1, 2.3 papunkčiai). Šiuo metu stotyje neveikia du rezerviniai siurbliai, todėl perkami siurbliai su valdikliais jiems pakeisti. Jų parametrai parenkami analogiški esamų veikiančių siurblių parametrams, siekiant užtikrinti poreikį ir rezervą (Techninės specifikacijos 3 skyrius „Esamos situacijos aprašymas“). Prekių tiekimo terminas – 150 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos (Techninės specifikacijos 4.2 papunktis).

„VS III kėlimo siurblių sistema (Statybininkų 9)“ viešajame pirkime perkama viena siurblių sistema, skirta objektui Statybininkų g. 9 (Techninės specifikacijos 2.1, 2.3 papunkčiai). Siekiama įsigyti tokią pačią kaip buvusi „Hydro MPC-E 2 CRIE 5-4“ arba analogišką siurblių sistemą su valdikliu, dažnio keitikliais, kolektoriumi ir visa veikimui būtina įranga. Šiuo metu siurblių sistema sugedusi, jos vietoje veikia esamas rezervinis siurblys, kurį reikia pakeisti nauja sistema (Techninės specifikacijos 3 skyrius „Esamos situacijos aprašymas“). Prekių pristatymo terminas – 90 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos (Techninės specifikacijos 4.2 papunktis).

Atsakovės UAB ,,Vilniaus vandenys“ 2026 m. spalio 13 d. pažymoje dėl vandentiekio stočių techninės būklės ir poveikio vartotojams, palyginti su Pirkimų Techninėse specifikacijose pateiktais esamos situacijos aprašymais, išsamiau apibūdinta vandentiekio stočių techninė būklė, sukonkretinti įrangos trūkumai ir galimos jų pasekmės vandens tiekimui. Taip pat nurodytos stočių aptarnaujamos teritorijos, gyventojų skaičius ir vandeniu aprūpinamos įstaigos.

Dėl Salotės vandentiekio stoties papildomai nurodyta, kad esamų siurblių maksimalus našumas siekia apie 380 kub. m / val., o didžiausio vartojimo metu vandens poreikis ir stoties išeiginis debitas pasiekia 500 kub. m / val., todėl susidaro apie 120 kub. m / val. pajėgumo trūkumas, lemiantis slėgio kritimus ir nepakankamą vandens tiekimą. Pažymėta, kad esamos sistemos pajėgumas ypač viršijamas poilsio dienų vakarais, o augant aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičiui vandens poreikis didės. Be to, įvardyti vamzdyno atšakų nusidėvėjimo požymiai – korozija, vamzdžių įtrūkimai ir vandens nuotėkiai. Šioms aplinkybėms pagrįsti pažymoje nurodomi vandens vartojimo grafikai ir pridėti SCADA duomenys.

Dėl Bukčių vandentiekio stoties papildomai paaiškinta, kad iš keturių įrengtų siurblių eksploatuojami tik du neveikiantys rezerviniai siurbliai, sumontuoti 1979 m., o pagrindiniai naudojami nuo 2000 m. Nurodyta, kad keičiant guolius siurblių korpusuose nustatyti reikšmingi kavitacijos pažeidimai, didinantys avarinių gedimų tikimybę ir anksčiau buvę remonto priežastimi. Sugedus vienam iš veikiančių siurblių ar padidėjus vandens poreikiui, operatyviai panaudoti rezervo nebūtų galimybės. Taip pat apibrėžta galima sutrikimų poveikio teritorija, apimanti Lazdynų, Karoliniškių ir Pilaitės seniūnijas, kuriose, remiantis 2021 m. duomenimis, iš viso gyveno apie 83 900 gyventojų, bei įvardytos vandeniu aprūpinamos sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitos įstaigos.

Dėl Vingio parko vandentiekio stoties sukonkretinta, kad kritinės būklės yra vandens siurblys Nr. 4, o rezerviniai siurbliai, sumontuoti 1979 m., negali būti operatyviai paleidžiami, nes tam reikalingas budintis personalas. Papildomai nurodyta, kad stoties veiklos sutrikimai paveiktų vandens tiekimą Naujamiesčio teritorijoje, kurioje 2021 m. gyveno apie 28 157 gyventojus, taip pat joje veikiančioms sveikatos priežiūros įstaigoms, ambasadoms ir kitiems vartotojams. Pažymėta, kad šiame rajone esanti mangano problema galėtų dar labiau apsunkinti stabilaus ir kokybiško vandens tiekimo užtikrinimą sutrikus siurblinės veiklai.

Dėl Statybininkų g. 9 vandentiekio stoties papildomai nurodytas įrangos gedimų pobūdis – abiejų siurblių korpusai trūkę dėl šalčio poveikio, o dažnio keitikliai nepataisomi. Paaiškinta, kad sugedusios įrangos remontas įvertintas kaip ekonomiškai netikslingas, todėl laikinai sumontuotas mažesnio našumo nurašytas siurblys. Stoties būklė pažymoje įvardyta kaip avarinė, taip pat prie pažymos pridėti šios stoties SCADA schema ir slėgio grafikas.

Įvertinęs aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovių argumentams, kad nustatyta vandentiekio stočių techninė būklė lemia poreikį neatidėliojant įsigyti įrangą, reikalingą patikimam geriamojo vandens tiekimui užtikrinti. Pirkimų Techninėse specifikacijose ir atsakovės pateiktoje pažymoje nurodyti konkretūs esamos įrangos gedimai, rezervinių pajėgumų ir sistemos našumo trūkumai patvirtina, kad Pirkimais siekiama pašalinti jau esamus vandens tiekimo infrastruktūros trūkumus. Sustabdžius sutarčių vykdymą, būtų atidėtas sugedusios ir nepatikimos įrangos pakeitimas bei reikiamo pajėgumo ir rezervo užtikrinimas, todėl ilgiau išliktų geriamojo vandens tiekimo sutrikimų grėsmė. Tokie sutrikimai galėtų paveikti ne tik gyventojų kasdienių poreikių tenkinimą, bet ir sveikatos priežiūros, ugdymo bei kitų visuomenei svarbias paslaugas teikiančių įstaigų veiklą. Visuomenės galimi praradimai, susiję su patikimo vandens tiekimo sutrikdymu ir grėsme žmonių sveikatai bei saugumui, šiuo atveju būtų reikšmingesni už galimus ieškovės turtinius praradimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad Pirkimų sąlygose nustatyti 90–150 kalendorinių dienų prekių tiekimo terminai, šio vertinimo nekeičia. Nurodyti terminai skirti sutartims įvykdyti, įskaitant pagal užsakymą gaminamos įrangos parengimą ir pristatymą. Vien tai, kad šiems veiksmams atlikti reikalingas tam tikras laikotarpis, nepaneigia poreikio įrangą įsigyti kuo greičiau ir nesudaro pagrindo spręsti, jog jos įsigijimas gali būti papildomai atidėtas. Priešingai, sutarčių vykdymo sustabdymas dar labiau pailgintų Pirkimų objektų įsigijimo ir nustatytų infrastruktūros trūkumų pašalinimo laikotarpį. Šios aplinkybės reikšmės nepaneigia ir sutrumpinti viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad pirmenybė Pirkimų įgyvendinimui suteikta vien dėl jų objektų sąsajos su geriamojo vandens tiekimu. Šiuo atveju būtinybę tęsti sutarčių vykdymą pagrindžia konkrečios Pirkimų Techninėse specifikacijose užfiksuotos ir atsakovės pateiktoje pažymoje detalizuotos aplinkybės. Salotės stotyje didžiausio vartojimo metu esamos sistemos pajėgumo nepakanka vandens poreikiui patenkinti, Bukčių stotyje neveikia abu rezerviniai siurbliai, Vingio parko stotyje vienas siurblys yra kritinės būklės, o rezerviniai siurbliai negali būti operatyviai paleidžiami. Statybininkų g. 9 stotyje sugedusią sistemą laikinai pakeičia mažesnio našumo nurašytas siurblys.

Aplinkybė, kad visose keturiose stotyse vanduo šiuo metu tiekiamas, taip pat nepaneigia nustatytos grėsmės. Faktinis paslaugos teikimas, naudojant likusią veikiančią įrangą ar laikiną siurblį, savaime nepatvirtina, kad vandens tiekimas gali būti patikimai užtikrinamas visą sutarčių vykdymo sustabdymo laikotarpį. Grėsmė šiuo atveju grindžiama ne abstrakčia bet kurios įrangos gedimo tikimybe, bet jau įvykusiais gedimais, nustatytais veikiančios įrangos pažeidimais, nepakankamu pajėgumu ir ribotomis galimybėmis panaudoti rezervą. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie realiai numatomą vandens tiekimo sutrikimų riziką, kuri išliktų ilgiau, atidėjus įrangos pakeitimą.

Sutiktina su ieškove tuo aspektu, kad sąžiningos tiekėjų konkurencijos užtikrinimas ir racionalus lėšų naudojimas negali būti vertinami vien kaip jos privataus ekonominio intereso išraiška. Taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų išsaugota galimybė, išsprendus ginčą ieškovės naudai, siekti Pirkimų sutarčių sudarymo su ja, o mažesnė jos pasiūlymų kaina galėtų lemti lėšų sutaupymą. Vis dėlto ši galima nauda turi būti vertinama kartu su sutarčių vykdymo sustabdymo pasekmėmis vandens vartotojams. Nei ieškovės nurodomas jos ir Pirkimų laimėtojos pasiūlymų kainų skirtumas, nei aplinkybė, kad jos pasiūlymai iš pradžių buvo pripažinti laimėjusiais, savaime nenusveria būtinybės laiku pašalinti nustatytus vandens tiekimo infrastruktūros trūkumus. Be to, ieškovės pasiūlymų atmetimo teisėtumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje proceso stadijoje nėra galutinai sprendžiamas.

Ieškovės nurodoma dvigubo mokėjimo rizika, kai perkančiajai organizacijai galėtų tekti ir atsiskaityti pagal sudarytas Pirkimų sutartis, ir atlyginti ieškovės patirtą žalą, taip pat yra reikšminga vertinant racionalaus lėšų naudojimo interesą. Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas šią riziką pripažino, vertindamas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nereiškia, jog ji turėjo lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Net ir esant bendrosioms šių priemonių taikymo sąlygoms, būtina įvertinti jų galimas pasekmes viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju galimų papildomų išlaidų rizika nenusveria neigiamų pasekmių, kurios galėtų kilti atidėjus sugedusios įrangos pakeitimą, rezervo atkūrimą ir reikiamo vandens tiekimo pajėgumo užtikrinimą.

Vertinant ieškovės argumentus dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, pažymėtina, kad jai netenka pareiga iš anksto paneigti visas galimas aplinkybes, kuriomis galėtų būti grindžiamas atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės, teigdamos, kad sutarčių vykdymo sustabdymas sukeltų neigiamų pasekmių viešajam interesui, turi šiuos teiginius pagrįsti. Nagrinėjamu atveju duomenys apie vandentiekio stočių techninę būklę pateikti Pirkimų Techninėse specifikacijose ir jais atsakovės rėmėsi prieštaraudamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teisme šios aplinkybės papildomai detalizuotos pateiktoje pažymoje apie techninę stočių būklę. Taigi, išvada dėl sutarčių vykdymo sustabdymo neigiamų pasekmių grindžiama byloje esančių duomenų visuma, o ne tuo, kad ieškovė nepaneigė atsakovių nurodomos rizikos.

Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovė nepasisakė dėl viešojo intereso ir laikinųjų apsaugos priemonių santykio, nėra tikslus, nes ji pateikė argumentus dėl sąžiningos konkurencijos užtikrinimo ir racionalaus lėšų naudojimo, tačiau šis motyvavimo netikslumas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Įvertinus ieškovės nurodomą laikinųjų apsaugos priemonių naudą ir konkrečias jų taikymo pasekmes, nagrinėjamu atveju pirmenybė teiktina patikimo ir nepertraukiamo geriamojo vandens tiekimo užtikrinimui.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl ji paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, palikus nepakeistą, nepasisakoma dėl atsakovės MB „Agila TEC“ atsiliepime į atskirąjį skundą pateikto prašymo užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, nes šio klausimo išsprendimas konkrečiu atveju yra neaktualus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.