Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. A. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1175-1089/2026 pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovui G. A. dėl leidimo įsirengti nuovažą suteikimo be atsakovo sutikimo ir atsakovo G. A. priešieškinį ieškovui D. Z. dėl vienkartinės kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. Ž., A. Ž., G. Z., V. Z., M. P., L. P., L. D., V. D., A. Z..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ginčą sukėlė nesąžiningi atsakovo veiksmai. Prieš sklypo pirkimą atsakovo veiksmai, teikta informacija leido daryti išvadą, kad nebus kliūčių nuovažai įsirengti, taip pat nebuvo galima numatyti, kad atsakovas gali trukdyti naudotis keliu. Reikalaudamas, kad ieškovas pirktų dalį Kelio sklypo, atsakovas iš esmės siekia pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygą dėl ieškovo įgyto sklypo kainos.

Kelias yra privačios nuosavybės objektas ir naudojimosi juo sąlygos numatytos ne KĮ 17 straipsnyje, bet Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Nurodė, kad nedraudžia ieškovui naudotis keliu, bet už naudojimąsi ieškovas turi sumokėti simbolinio dydžio (1000 Eur) pagal analogiją taikant CK 4.129 straipsnį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos teisingai ir teisiškai kvalifikuoti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes ir neteisingai jas kvalifikavo. Nurodė, kad, nors jis pripažino ieškinio reikalavimą leisti ieškovui įsirengti nuovažą į jo žemės sklypą pagal pateiktą planą, tačiau turėjo teisėtą lūkestį, kad jo sutikimas teisiškai įmanomas jį teisėtai ir pagrįstai įgyvendinant teisės aktų nustatyta tvarka.

Ieškovas siekia įsirengti nuovažą į žemės sklypą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir sutuoktinei A. Z., kuri byloje dalyvavo ne bendraatsakove, bet trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dėl ko ji neturėjo teisės keisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus ir pan., o nuovaža turės būti įrengta jos įrengimą inicijavusių savininkų lėšomis.

Ieškovo kartu su sutuoktine A. Z. valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje 1 ribos baigiasi ties planuojamos įsirengti nuovažos užstatymo ribomis, kuri būtų įrengta žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (Kelio sklype), kurį valdo keli bendraturčiai, todėl ieškovui buvo būtinas ir kitų savininkų sutikimas. Nurodė, kad sutikimo nedavė ne tik atsakovas, bet ir kiti minėto sklypo bendraturčiai M. P. ir L. P., todėl teismo sprendimas niekinis. Pirmosios instancijos teismas išvis nepasisakė dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinio suinteresuotumo ir pasikeitusių jų teisių ir pareigų disponuojant minėtu žemės sklypu.

Teismas, nustatęs, kad atsakovo reikalavimo patenkinimas reikštų, jog iš ieškovo atsakovui būtų priteista kompensacija, neapsaugant ieškovo nuo analogiškų reikalavimų ateityje, nesuteikiant jokių teisių, kad ieškinio faktinis pagrindas yra kitokio pobūdžio, nei teigia ieškovas, ir kad ieškovo pasiūlytas ginčo kvalifikavimas yra netinkamas, turėjo siūlyti ginčo šalims teikti naujus įrodymus dėl aplinkybių, svarbių tinkamam ginčo santykio kvalifikavimui, o prireikus – keisti ieškinio pagrindą. Esant tokioms aplinkybėms nagrinėjamu atveju teismas, nustatęs, kad ieškovas neprašo nei servituto, nei kitokio teisių gynimo būdo, turėjo ieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ar ieškovas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Bet kokiu atveju teisėtas Kelio sklypo naudojimas ir toliau bus ribotas, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas sprendimo 10 punkte. Atsakovas turėjo teisę ir siūlė ieškovui sudaryti Kelio sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ieškovas nesutiko dėl asmeninių priežasčių.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškovo pateiktos 2/15 Kelio sklypo dalies panaudos sutarties vertinimu, nes ji yra fiktyvi arba tariamas sandoris, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias CK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (nenurodyta sudarymo data, nepasirašyta ieškovo sutuoktinės, neįregistruota nekilnojamo turto registre, panaudos davėjų A. ir A. Žalų atžvilgiu nuo 2025 m. lapkričio 11 taikomas 2/15 dalių Kelio sklypo areštas pagal prokuratūrros pranešimą). Tokiais veiksmais ieškovas tyčia suklaidino teismą, kas nulėmė nepagrįsto teismo sprendimo byloje priėmimą.

Ieškovo suformuluotas reikalavimas įsirengti nuovažą Kelio sklype be atsakovo sutikimo neatitiko procesinių esminių reikalavimų, keliamų ieškinio dalyko logiškumui ir pagrįstumui, trečiųjų asmenų teisėtų interesų užtikrinimui, o skundžiamas teismo sprendimas neišsprendė ieškinio reikalavimo iš esmės. Ieškovas ieškinio netikslino, o teismas, matydamas ydingą situaciją, jos neištaisė, ieškinio reikalavimų patikslinti neprašė, nevykdė pareigos tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą.

Ieškinio reikalavimą suformulavo aiškiai ir konkrečiai – leisti įsirengti nuovažą. Procesinėmis teisėmis pasinaudojo ir ieškinio ribas nustatė tinkamai, savo poziciją nedviprasmiškai pristatė. Nurodo, kad atsakovas mėgina išplėsti kompensacijos klausimą į naudojimąsi keliu ir kelio servitutą, kurių ieškovas neprašė. Ši pozicija pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinta. Teismas neturėjo pagrindo kitaip vertinti ieškovo reikalavimą, nei jis buvo suformuluotas. Remiantis tuo, apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra visiškai nepagrįsti.

Pabrėžė, jog ieškovo reikalavimo patenkinimas sukurs jam savarankiškas materialinės teises, nes jam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau toks leidimas be kelio savininko sutikimo gali būti pripažintas neteisėtu. Priešingas traktavimas reikštų, jog individualus administracinis aktas nesukuria materialinių teisių. Išduotas statybą leidžiančio dokumento teisėtumas nėra niekaip siejamas su ieškovo teise naudotis keliu.

Ieškovo sutuoktinės procesinė padėtis neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui, nes bylos nagrinėjime ji dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, savarankiškai galėjo spręsti dėl savo procesinių teisių, teismo sprendimas jos teisių nepažeidžia ir nedaro įtakos patenkinto ieškinio reikalavimo įgyvendinimui, nes nuovaža gali būti įrengiama nepriklausomai nuo to, kuris iš sutuoktinių tokią teisę turi.

Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su panaudos sutarties vertinimu, nurodė, kad nei sandorio forma, nei jos neįregistravimas viešajame registre nelemia jos negaliojimo. Ieškovas teismo posėdyje informavo proceso dalyvius, įskaitant apeliantą, kad panaudos sutartis buvo sudaryta po 2026 m. sausio 9 d. Su kitais kelio bendrasavininkiais ginčo dėl naudojimosi keliu nėra, todėl jų atskirai informuoti apie panaudos sutarties ssudarymą neprivalėjo. Reikalavimas, kad kaip panaudos sutarties šalis būtų nurodyta ir ieškovo sutuoktinė, yra neproporcingas, perteklinis ir teisiškai nereikšmingas. Nei vienas faktinis kelio naudotojas negali baigtiniu sąrašu išvardinti visų subjektų, kurie jo interesais naudotųsi keliu ir tokia kontrolė šiuo metu nevykdoma. Panaudos sutartis nesudaro jokių kliūčių įgyvendinti turto arešto tikslus.

Pažymėjo, kad jam nereiškiant savarankiško ieškinio reikalavimo dėl teisės naudotis Kelio sklypu, nebuvo pagrindo nagrinėti ir išvestinį atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos nustatymo, todėl teismo sprendimas atmesti priešieškinį yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsakovas žemės sklypo pardavimo metu neatskleidė savo vėlesnių ketinimų reikalauti papildomo atlygio už leidimą įsirengti nuovažą nuo Kelio sklypo ar už galimybę naudotis keliu. Todėl atsakovas, keldamas naujus anksčiau neatskleistus finansinius reikalavimus, apsunkina galimybę naudotis jo paties ieškovui parduotu sklypu pagal jo paskirtį, todėl tokie finansiniai reikalavimai turi būti atmetami.

Atsakovas, vesdamas bylą per advokatą, pripažino ieškinio reikalavimą, jam buvo išaiškintos ieškinio pripažinimo pasekmės bei kad ieškinio pripažinimas negali būti sąlyginis. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo sutikimą su ieškiniu įgyvendino netinkamai remiantis vien tuo, kad atsakovo reikalavimas buvo atmestas, yra nepagrįsti ir atmestini. Apeliacinio skundo reikalavimai dėl teismo sprendimo panaikinimo prieštarauja atsakovo pareikštam ieškinio pripažinimui.

Atsakovui kilo pareiga įrodinėti kompensacijos dydį ir pagrįstumą, tačiau tokių įrodymų apelaintas nepateikė, o kompensacijos dydį kildino iš ankstesnių sklypo pardavimo dalies sandorių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl leidimo įsirengti nuovažą suteikimo be atsakovo sutikimo ir atmestas atsakovo priešieškinis dėl vienkartinės kompensacijos už naudojimasi žemės sklypo dalimi priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė 2026 m. balandžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą ir prašė jį pridėti prie bylos.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam turėtų būti taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.

Apeliantas nurodė, kad pateiktas registro išrašas yra tiesiogiai susijęs skundžiamo teismo sprendimo turiniu ir jo pateikti anksčiau nebuvo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateikiamas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su atnaujintais duomenimis apie šiai bylai aktualų žemės sklypą, kad jis buvo nusiųstas ieškovui ir jis galėjo pasisakyti dėl jo vertinimo ir kad teismas turi teisę naudotis viešojo registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), dokumentą priima ir vertina visų byloje surinktų įrodymų visumoje.

Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad ieškovas D. Z. iš atsakovo G. A. pagal 2023 m. spalio 2 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bendrojon jungtinėn nuosavybėn su A. Z. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Minėtas žemės sklypas buvo suformuotas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 1-79 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais. Pagal detalųjį planą žemės sklypai (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantys P. A. ir R. A., padalinti į 21 vieną naują sklypą, iš jų 15 sklypų skirta vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai, o vienas, kuriame numatyta D2 kategorijos gatvė, skirtas planuojamiems įvažiavimams į sklypus 1-15 įrengti, naudoti ir aptarnauti gyvenamosios paskirties sklypus iš naujai planuojamos D2 kategorijos gatvės. Detaliajame plane nustatyta, kad patekimas į ieškovo sklypą (duomenys neskelbtini) numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės kelio, suformuoto sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Kelio sklypas).

Vilniaus miesto savivaldybės 2025 m. kovo 31 d. leidime Nr. LSNS-01-250331-00181 nurodoma, kad D. Z. ir A. Z. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suteikiama teisė statyti vienbutį gyvenamąjį namą.

Iš šalių susirašinėjimo el. laiškais matyti, jog ieškovas prašė atsakovo pateikti informaciją, kam priklauso (duomenys neskelbtini) gatvė, nes architektai informavo, jog bus reikalingas savininkų sutikimas dėl nuovažos įrengimo. Nustatyta, kad šalys tarėsi dėl dalies Kelio sklypo įsigijimo, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. Atsakovas informavo, jog (duomenys neskelbtini) gatvė priklauso jam ir kad dalį jos gali parduoti ieškovui už simbolinę kainą. 2025 m. balandžio 14 d. el. paštu atsakovas ieškovui nurodė, kad jo sklype bet kokia veikla be jo sutikimo yra negalima.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Kelio sklypas,) nuosavybės teise priklauso: 1/15 dalis M. P. ir L. P., 2/3 dalys G. A., 2/15 dalys E. Ž. ir A. Ž., 1/15 dalis G. Z. ir V. Z.; 1/15 dalis L. D. ir V. D..

Iš 2024 m. rugpjūčio 22 d. A. Ž., E. Ž., V. Z., G. Z., 2025 m. vasario 14 d. L. D. ir V. D., M. P. ir L. P. sutikimų matyti, kad minėti Kelio sklypo bendraturčiai sutiko, jog ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)) susisiekimo komunikacijos (nuovaža) būtų projektuojamos ir tiesiamos per jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą.

Iš panaudos sutarties matyti, kad Kalio sklypo bendraturčiai A. Ž. ir E. Ž. laikinai perdavė ieškovui D. Z. teisę neatlygintinai valdyti ir naudoti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/15 dalų.

Iš 2025 m. rugsėjo 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 18 d. rašte Nr. A51-9218/24(2.9.4.9RE-INF) nurodoma, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) eismo jungtis, vadovaujantis Sklypų (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniais, numatyta su (duomenys neskelbtini) gatve, nepatenkančia į Savivaldybės valdomas susisiekimo komunikacijas, todėl Vilniaus miesto savivaldybė prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos neišduos.

2025 m. gruodžio 20 d. liudijime ir 2026 m. sausio 17 d. paaiškinime M. P. nurodė, kad, suprasdamas kelio, priklausančio jo sklypo pardavėjui G. A., privažiavimo prie jo sklypo (duomenys neskelbtini) svarbą, įdėtas lėšas ir darbą į kelio parengimą, sutiko sumokėti atsakovui simbolinę kainą įsigyjant 1/15 dalį Kelio sklypo asmeninėn nuosavybėn.

Iš 2026 m. sausio 13 d. rašto, 2026 m. sausio 17 d. liudijimo nustatyta, kad M. V., J. P., V. S. žemės sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje įsigijo iš P. A. (atsakovo tėvo), o sutikimą įsirengti nuovažą ir naudotis keliu privažiavimui prie sklypų iš P. A. gavo neatlygintinai.

2026 m. sausio 16 d. liudijime M. B. patvirtino, kad už sklypą (duomenys neskelbtini) ir 1/15 dalį kelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra visiškai atsiskaitęs su G. A..

2025 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi G. A. pardavė M. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 1/15 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2024 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi G. A. pardavė V. D. 1/15 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2022 m. spalio 25 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi G. A. pardavė A. Ž. 2/15 dalis, o V. Z. – 1/15 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškinio reikalavimo įsirengti nuovažą pripažinimo

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad, nors jis pripažino ieškinio reikalavimą leisti ieškovui įsirengti nuovažą į jo sklypą pagal pateiktą planą, tačiau turėjo lūkestį, kad jo sutikimas bus teisiškai įmanomas jį teisėtai ir pagrįstai įgyvendinant teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 140 straipsnio 2 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos. Teismas nepriima atsakovo pripažinimo ieškinio, jeigu šis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenys rodo, kad atsakovas ieškovo ieškinio reikalavimą įsirengti nuovažą pripažino priešieškinyje nurodydamas: „Atsakovas informuoja teismą, kad jis pripažįsta ieškovo reikalavimą leisti ieškovui įsirengti nuovažą į jam priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nebuvo ginčo dėl nuovažos įrengimo į ieškovo sklypą iš atsakovo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)...“. Bylos nagrinėjimo metu teismas nurodė ieškinio pripažinimo pasekmes, aiškinosi, ar atsakovas jas supranta. Atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus advokato, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo ieškinio pripažinimą priėmė ir juo vadovavosi kaip vienu iš ieškinio tenkinimo pagrindų. Nors apeliantas nurodo, kad tikėjosi, jog sutikimas su ieškiniu bus įgyvendintas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau neatskleidžia kokius konkrečiai teisės aktus priimdamas apelianto ieškinio pripažinimą pirmosios instancijos teismas pažeidė. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismui priimant atsakovo ieškinio pripažinimą buvo pažeistos imperatyvios teisės normos ar kad toks veiksmas prieštaravo viešajam interesui.

Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų A. Z. procesinės padėties

Teisėjų kolegija nepritaria apelianto skundo argumentui, kad ieškovo sutuoktinė A. Z. šioje byloje nepagrįstai nedalyvavo bendraatsakove, o buvo tik trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, todėl negalėjo naudotis teise keisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį, sudatyti taikos sutartį, reikalauti priverstinio teismo sprendimo įvykdymo.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovas iš atsakovo pagal 2023 m. spalio 2 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įgijo santuokos metu ir kad jis yra bendroji jungtinė ieškovo ir jo sutuoktinės A. Z. nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu; preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnis). A. Z. dalyvavo byloje, iškeltoje jos sutuoktinio dėl nuovažos įrengimo, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ir galėjo naudotis visomis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis). Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokiu faktiniu ir teisinių pagrindu ieškovo sutuoktinė turėjo dalyvauti byloje bendraatsakove, nes jai jokie savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai nebuvo pareikšti.

Ieškovo sutuoktinė A. Z. nėra pateikusi jokio procesinio dokumento ar žodinio paaiškinimo, kad trečiojo asmens procesinė padėtis jai nesudarė tinkamos galimybės dalyvauti procese ir ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad iš skunde minimų teisių, kuriomis, apelianto vertinimu, trečiasis negalėjo naudotis, tik teisė pripažinti ieškinį priklauso atsakovui (bendraatsakovui). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Cvilinio proceso dispozityviškumas neleidžia apeliantui ginti minėto trečiojo asmens, jo manymu, pažeistų teisių ar saugomų interesų, nes jis neturi trečiojo asmens įgaliojimo, o asmens, kuris kreipiasi į teismą, teisės ginamos tiek, kiek jos yra pažeistos (CPK 2,5 straipsniai, CK 1.137 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo pareigos tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius (ne)vykdymo

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrsįtai tvirtina, kad teismas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, matydamas ieškovo procesinių dokuemntų trūkumus ir ydingą situaciją, turėjo siūlyti ginčo šalims teikti naujus įrodymus dėl aplinkybių, svarbių tinkamam ginčo santykio kvalifikavimui, prireikus keisti ieškinio pagrindą.

Sutiktina su apeliantu, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, kad teisinės kvalifikacijos tikslas yra nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką). Tačiau teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios faktinės aplinkybės. CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 25 punktas).

Tesiėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkmai nustatė ir įvertino įrodinėjimo dalyką byloje sudarančias faktines aplinkybes. Bylos duomenys rrodo, kad ieškovo ieškinio reikalavimas buvo išimtinai susijęs su nuovažos įrengimu į jo žemės sklypą be Kelio sklypo vieno iš bendraturčių (atsakovo) sutikimo. Civilinių teisių gynimo būdai numatyti CK 1.138 straipsnyje, tarp jų yra ir toks jų gynimo būdas kaip teisių pripažinimas. Todėl ieškovas pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, o ieškiniai dėl pripažinimo gali būti formuluojami bei teismo nagrinėjami kaip savarankišką ieškinio dalyką sudarantys reikalavimai. Priešingai nei teigia apeliantas, teismui patenkinus ieškovo ieškinį, jam (ieškovui) sukuriamos materialinės teisės – jis galės be atsakovo leidimo įsirengti įvažiavimą į jam priklausantį žemės sklypą, be kurio patekimas į jam ir sutuoktinei priklausantį žemės sklypą yra negalimas. Taigi, nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų neteisingai įvertinęs tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, ginčo dalyką ar faktines aplinkybes.

Apeliantas taip pat nurodė, kad ieškovas turėjo reikšti reikalavimą dėl servituto nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo pasiūlytas reikalavimas ir ginčo kvalifikavimas yra netinkamas, turėjo siūlyti ginčo šalims teikti naujus įrodymus, keisti ieškinio pagrindą arba ieškinį atmesti, tačiau to nepadarė.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. CPK 226 straipsnyje nustatyta šalių pareiga pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų teismas negali peržengti apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą) nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023 40 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, pažymi, jog šiuo atveju ieškinio dalyką ir pagrindą (jo ribas) ieškovas suformulavo aiškiai ir suprantamai, išdėstė faktinį ir teisinį pagrindą, kuriais vadovaudamasis prašė teismo leisti įsirengti nuovažą be atsakovo sutikimo. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovas pagal jo ieškinyje nurodytas ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes faktiškai siekė servituto nustatymo, tačiau patį ieškinio dalyką suformulavo netinkamai, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo reikalauti pašalinti ieškinio trūkumus ar siūlyti pateikti ne su ieškinio dalyku ir pagrindu susijusius įrodymus.

Dėl nuovažos (ne)įrengimo be žemės sklypo savininko sutikimo ir kompensacijos atsakovui (ne)priteisimo

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Nuovaža – nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta (Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 8.6. punktas). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 2 straipsnio 16 dalį, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose (SĮ 2 straipsnio 44 dalis). Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirti statiniai (SĮ 2 straipsnio 100 dalis). Nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu (SĮ 24 straipsnio 15 dalis). Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos (SĮ 24 straipsnio 17 dalis).

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

Minėta, kad ieškovas D. Z. ir A. Z. yra žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Minimame sklype ieškovas planuoja atlikti gyvenamojo namo statybas pagal išduotą leidimą Nr. LSNS-01-250331-00181, tačiau tam reikalingas nuovažos įrengimas, kuriam nepritaria Kelio sklypo dalies savininkas atsakovas G. A.. Pagal byloje esančius brėžinius ir planus matyti, kad nuovažą prašoma leisti įrengti be atsakovo sutikimo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. gatvės dalyje, pagal MB „4 sienos“ pateiktą planą. Byloje niekas neįrodinėjo, kad minėtas planas yra netinkamas. Šios nuovažos įrengimui kelio savininkai M. P., L. D., V. D., E. Ž., A. Ž., G. Z. ir V. Z. neprieštarauja ir yra pateikę sutikimus dėl jos įrengimo.

Pažymėtina, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti iš jo) keliu (gatve), besijungiančiu (besijungiančia) su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. D1-190 Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo 45 punktas).

Patvirtintame detaliajame plane numatyta, kad minėtiems sklypams 1-15 (iš kurių ieškovui priklauso sklypas 1) įvažiavimai numatomi iš naujai planuojamos D2 kategorijos gatvės. Bylos duomenys patvirtina, kad D2 kategorijos planuojamai gatvei suteiktas (duomenys neskelbtini) g. pavadinimas. MB „4 sienos“ vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto brėžinyje numatyta, kad nuovažą planuojama įrengti būtent nuo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju ieškovui servitutas naudotis keliu nenustatytas. Nuovažai įrengti jam būtina gauti vienintelio nesutinkančio kelio savininko atsakovo G. A. sutikimą, kuris motyvuoto nesutikimo ieškovui nepateikė (SĮ 24 straipsnio 17 dalis). Todėl ieškovas negali naudotis savo žemės sklypu, kadangi neturi privažiavimo prie jo, nors privažiavimą prie sklypo ieškovui numato ne tik įstatymai, bet ir jau minėtas detalusis planas (3 lentelė. Detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomoji lentelė). Pats atsakovas nurodo, kad jis nuovažos įrengimui iš esmės neprieštarauja, jos reikalingumui pritaria, tačiau vertina, kad jam už sutikimą įrengti nuovažą turi būti sumokėta kompensacija. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios intsancijos teismo išvada ir argumentais, kurių pagrindu jis nustatė, kad atsakovo reikalavimas priteisti kompensaciją yra nepagrįstas, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog tokios kompensacijos nepriteisiant yra varžomos atsakovo teisės.

Svarbu pažymėti, kad būtent atsakovas G. A. 2023 m. spalio 2 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ieškovui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad naudojimosi keliu ir įvažiavimo į sklypą klausimai nebuvo aptarti. Atsakovas nurodė, kad kiti sklypų savininkai įsigijo išjo kelio dalį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, jog apeliantas M. P. 2025 m. liepos 15 d. sutartimi, V. D. 2024 m. gruodžio 3 d. sutartimi, V. Z. ir A. Ž. 2022 m. spalio 25 d. sutartimi pardavė tiek atitinkamus žemės sklypus, tiek kelio dalis, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtiems asmenims dar sklypų pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo metu buvo atskleistos visos sandorių sąlygos, jie turėjo teisę ir galimybę pasirinkti, ar sandorio sąlygos juos tenkina ar ne, tačiau ieškovas pagal bylos duomenis iki ir sudarant minėtą sutartį tokios galimybės neturėjo.

Minėta, kad atsakovas ieškovui 2023 m. spalio 2 d. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) be įvažiavimo į sklypą (be kelio dalies), o vėliau pradėjo reikalauti, kad ieškovas kelio dalį nuovažos įrengimui nusipirktų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, kaip pirkėjas, turėjo pagrindą tikėtis, kad į jo nupirktą žemės sklypą jam bus suteikta teisė privažiuoti, kitoks aiškinimas reikštų ieškovo teisių naudotis jam priklausančiu sklypu pagal tiesioginę jo paskirtį suvaržymą. Todėl sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, kai nuovaža bus įrenginėjama ne atsakovo lėšomis, o jam priklausančia Kelio sklypo dalimi jis galės naudotis netrukdomai, priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra.

Apeliantas teigė, jog tarp D. Z., A. Z., A. Ž. ir E. Ž. sudaryta Kelio sklypo dalies panaudos sutartis yra fiktyvi, nes nenurodyta sutarties data, pasirašyta nedalyvaujant A. Z., sutartis neįregistruota viešajame registre.

Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Sutarties šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu (CK 1.75 straipsnio 1 dalis). CK 6.629 straipsnio 2 dalis numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. CK 6.478 straipsnyje nurodoma, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Nagrinėjam atveju panaudos sutarties šalys minėtos sutarties nenaudoja prieš trečiuosius asmenis, ji galioja vidiniuose sutarties šalių santykiuose, kurių pagrindu ieškovui ir jo sutuoktinei yra suteikiama teisė laikinai naudotis kelio, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi. Tai, kad A. Ž. ir E. Ž. žemės sklypo daliai prokuratūros pranešimu yra taikyti apribojimai, nesudaro pagrindo išvadai, kad sklypo dalies savininkai neturėjo teisės suteikti ieškovui teisės tuo sklypu naudotis pagal panaudą, taip sutikdami su ieškovo reikalavimu įsirengti nuovažą, nes neįrodyta, kad apribojimai apima ne tik disponavimą turtu, bet ir turto valdymą bei naudojimą.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo argumentams ir motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023).

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.