Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Arms“ pareiškimą atsakovui R. S. dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl ginčo esmės ir taikytino teisinio reguliavimo

Apeliacijos dalykas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Baltic Arms“ prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja iš esmės siekia nustatyti skolininko tapatybę, o ne pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką CPK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas reiškia kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymą, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta arba įprastine atitinkamos rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Šis institutas skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumui ir vykdytinumui užtikrinti, tačiau negali būti naudojamas sprendimo esmei pakeisti ar naujoms pareigoms kitiems asmenims nustatyti, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, susijusius su teisių perėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

Taigi, sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo, būtina įvertinti, kokio teisinio rezultato juo siekiama, ar prašomas pakeitimas pagal pobūdį gali būti laikomas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu, ar pareiškėja iš esmės siekia išspręsti kitokio pobūdžio klausimą, susijusį su vykdymo procese naudojamų duomenų apie skolininką patikslinimu. Šiuo aspektu svarbu atskirti prašymo priimtinumo klausimą nuo jo pagrįstumo įvertinimo, nes aplinkybė, kad pareiškėjos nurodytam tikslui pasiekti gali būti reikalinga nustatyti papildomas faktines aplinkybes, savaime neatsako į klausimą, ar pareiškimas gali būti priimtas nagrinėti pareiškėjos nurodytu procesiniu pagrindu.

Dėl pareiškėjos prašymo turinio ir jo vertinimo

Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016 įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimu už akių iš atsakovo R. S. LUAB „FF lizingas“ buvo priteista 79 804,10 Eur skola ir 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 2021 m. rugpjūčio 27 d. materialiųjų bei procesinių teisių perleidimo sutartimi LUAB „FF lizingas“ perleido apeliantei UAB „Baltic Arms“ materialiąsias bei procesines teises civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016. Antstolė B. T. 2022 m. balandžio 4 d. patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-22-2-15377 pradinį kreditorių LUAB FF lizingas“ pakeitė naująja kreditore UAB „Baltic Arms“.

Apeliantė nurodo, kad asmuo, iš kurio teismo sprendimu priteista skola, vėliau neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir įgijo Vokietijos Federacinės Respublikos pilietybę, o jo turimuose asmens dokumentuose nurodyti duomenys skiriasi nuo teismo sprendime įrašytų duomenų. Pasak apeliantės, šie skirtumai nėra susiję su kito skolininko atsiradimu, nes siekiama užtikrinti skolos išieškojimą iš to paties fizinio asmens, kurio pilietybė ir asmens duomenys pasikeitė.

Pagrįsdama poziciją, apeliantė nurodo skirtingą asmens vardų rašybą, skirtingus asmens dokumentų numerius, tačiau sutampančią gimimo datą, gimimo vietą ir, apeliantės vertinimu, tą patį asmens atvaizdą. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos vertinant, ar skirtinguose dokumentuose nurodyti duomenys priklauso tam pačiam fiziniam asmeniui. Vis dėlto vien pareiškėjos nurodytų požymių savaime nepakanka tapatybės tęstinumui patvirtinti – tam gali būti reikalingi kompetentingų institucijų duomenys ar kiti oficialūs įrodymai.

Kita vertus, pareiškėjos nurodytas tikslas išieškoti skolą iš to paties asmens, iš kurio ji priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o ne pakeisti jį kitu skolininku, yra reikšmingas vertinant tikrąjį prašymo turinį. Vien tai, kad prašymo nagrinėjimas susijęs su skolininko tapatybės ir jo asmens duomenų pasikeitimo klausimu, savaime neleidžia daryti išvados, jog prašymas negali būti nagrinėjamas CPK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sprendžiant šį klausimą, būtina įvertinti ne tik pareiškėjos vartojamas formuluotes, bet ir prašymo faktinį pagrindą, siekiamą teisinį rezultatą bei konkretų prašomo vykdymo tvarkos pakeitimo turinį.

Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti pareiškėjos prašymą iš esmės grindė tuo, kad ši siekia nustatyti skolininko tapatybę, o toks klausimas nepatenka į CPK 284 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į šio instituto taikymo ribas ir į tai, kad juo negali būti pakeista įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta prievolė ar jos subjektas. Tačiau vien šios aplinkybės nepakanka išvadai, kad pareiškėjos prašymas apskritai negali būti priimtas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, pirmiausia turėjo būti įvertinta, ar pareiškėja prašo vien teismo procesiniu sprendimu patvirtinti skolininko tapatybę, ar jos nurodytos aplinkybės atskleidžia platesnį siekį pašalinti konkrečią kliūtį, trukdančią vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir nustatyti kitokią jo vykdymo tvarką. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos prašymo dalykas yra išimtinai skolininko tapatybės nustatymas, galėtų būti pagrįsta tik tinkamai įvertinus prašymo turinį ir jame nurodytą siekiamą procesinį rezultatą. Neatskleidus, kodėl pareiškėjos prašymas nėra susijęs su teismo sprendimo vykdymo tvarka, tokia išvada nėra pakankama atsisakyti priimti pareiškimą.

Kartu pažymima, kad CPK 284 straipsnio 1 dalis savaime nesuteikia teismui įgaliojimų šio straipsnio pagrindu nustatyti asmens tapatybę ar pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą skolininką. Todėl būtina atskirti, pirma, klausimą, ar pareiškėjos prašomas procesinis rezultatas pagal pobūdį patenka į CPK 284 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, ir, antra, klausimą, ar šiam rezultatui pasiekti nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai yra pakankami. Šių klausimų sutapatinimas galėtų lemti nepagrįstą atsisakymą priimti pareiškimą vien dėl to, kad jo nagrinėjimas susijęs su faktinėmis aplinkybėmis, kurias dar reikia išsiaiškinti.

Dėl antstolio kompetencijos ir CPK 589 straipsnio 1 dalies taikymo

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad vykdymo procese kilus neaiškumų dėl vykdymo tvarkos, antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos arba vykdymo procese taikytinos teisės normos išaiškinimo pagal CPK 589 straipsnio 1 dalį.

Šis argumentas reikšmingas vertinant, kokiomis procesinėmis priemonėmis gali būti pašalinti vykdymo procese kilę neaiškumai. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, atlieka įstatyme nustatytus vykdymo veiksmus ir tikrina duomenis, reikalingus tinkamam sprendimo įvykdymui. Tačiau CPK 589 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos ar taikytinos teisės normos išaiškinimo savaime nepatvirtina, kad ši procesinė priemonė konkrečiu atveju yra tinkama pašalinti neaiškumą dėl skolininko tapatybės ar jo asmens duomenų tęstinumo.

Nagrinėjamu atveju antstolė 2026 m. balandžio 24 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą ir užbaigė vykdomąją bylą, tačiau 2026 m. gegužės 22 d., išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, pasinaikino patvarkymus ir atnaujino vykdymo veiksmus, siekdama nustatyti asmens tapatybės tęstinumą. Šios aplinkybės patvirtina, kad skolininko tapatybės klausimas buvo aktualus vykdymo procese ir kad antstolė ėmėsi veiksmų jam išsiaiškinti.

Vis dėlto vien tai, kad antstolė atnaujino vykdymo veiksmus ir siekia patikslinti duomenis, neleidžia nuspręsti, jog kilęs neaiškumas gali būti galutinai pašalintas vien vykdymo procese, taip pat nepatvirtina, kad šiam klausimui spręsti būtina taikyti CPK 284 straipsnį. Todėl pirmosios instancijos teismo nuoroda į CPK 589 straipsnio 1 dalį galėtų būti reikšminga kaip nuoroda į galimą alternatyvią procesinę priemonę, tačiau jos nepakanka atsisakymui priimti pareiškimą pagrįsti, jeigu neįvertinta, ar ši priemonė pagal paskirtį ir turinį leidžia išspręsti būtent nagrinėjamu atveju kilusį klausimą. Atitinkamai, būtina įvertinti, kokio procesinio rezultato pareiškėja siekia ir ar jam pasiekti įstatyme numatyta kita tinkama priemonė.

Dėl atsisakymo priimti pareiškimą pagrįstumo

Sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, būtina atskirti procesinio dokumento priėmimo stadiją nuo jo pagrįstumo nagrinėjimo iš esmės. Tai, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės gali būti nepakankamos prašymui patenkinti arba kad jos pasirinktas teisinis pagrindas gali būti netinkamas, savaime nereiškia, jog pareiškimą galima atsisakyti priimti, neišsamiai įvertinus jo turinį ir siekiamą procesinį rezultatą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad dėl pasikeitusių skolininko asmens duomenų ir pilietybės kyla kliūčių tolesniam skolos išieškojimui, tačiau ji nesiekia pakeisti sprendime nurodyto skolininko kitu asmeniu. Šios aplinkybės turi būti vertinamos atsižvelgiant į teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinį, pareiškėjos prašymo esmę ir siekiamą procesinį rezultatą. Todėl prašymo vertinimas negali apsiriboti vien konstatavimu, kad asmens tapatybės nustatymas nėra tiesiogiai įvardytas CPK 284 straipsnyje, kaip šio straipsnio taikymo tikslas. Būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir prašomas rezultatas gali sudaryti pagrindą taikyti šią normą, ar klausimas turėtų būti sprendžiamas kitomis vykdymo proceso priemonėmis.

Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Šis principas įpareigoja užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau nesuteikia pagrindo keisti sprendimo esmę, jo rezoliucinėje dalyje nustatytą prievolę ar išplėsti sprendimo subjektines ribas. Pareiškėjos argumentas, kad siekiama išieškoti skolą iš to paties fizinio asmens, kurio duomenys pasikeitė, turi būti vertinamas kartu su pateiktais įrodymais ir teismo sprendimo turiniu. Sprendimo privalomumo principas savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 284 straipsnį, jeigu nėra šios normos taikymo sąlygų, tačiau jis reikšmingas vertinant, kokių teisėtų procesinių priemonių galima imtis, siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas institutas nėra skirtas vien asmens tapatybei nustatyti ir negali būti naudojamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytam skolininkui pakeisti. Vis dėlto teismas turėjo išsamiau įvertinti, ar pareiškėjos prašymas apsiriboja duomenų apie skolininką patikslinimu, ar juo siekiama pakeisti konkrečią sprendimo vykdymo tvarką dėl pareiškėjos nurodytų kliūčių vykdyti sprendimą. Taip pat turėjo būti įvertinta, ar šias kliūtis galima pašalinti kitomis įstatyme numatytomis vykdymo proceso priemonėmis, įskaitant CPK 589 straipsnio 1 dalyje numatytą galimybę kreiptis dėl vykdymo tvarkos, ar taikytinos teisės normos dėl išaiškinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju būtina atskirti skolininko tapatybės ir jo asmens duomenų tęstinumo klausimą nuo teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimo. CPK 284 straipsnis negali būti taikomas vien tam, kad teismo nutartimi būtų patvirtinta asmens tapatybė ar pakeistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas skolininkas. Kita vertus, pareiškimo priėmimo stadijoje nepakanka formaliai kvalifikuoti prašymą kaip susijusį su skolininko tapatybės nustatymu, neįvertinus jo faktinio pagrindo, siekiamo procesinio rezultato ir kitų galimų procesinių priemonių.

Pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai neleidžia pakankamai aiškiai nustatyti, ar buvo išsamiai įvertintas pareiškėjos prašymo turinys, jos nurodytų aplinkybių reikšmė vykdymo procesui ir galimybė kilusį neaiškumą pašalinti CPK 589 straipsnio 1 dalyje ar kitose teisės normose numatytomis priemonėmis. Todėl vien teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja siekia nustatyti skolininko tapatybę, nėra pakankama išvadai, jog prašymas negali būti nagrinėjamas jos nurodytu procesiniu pagrindu. Esant tokioms aplinkybėms, atsisakymas priimti pareiškimą vertintinas kaip per ankstyvas.

Ši išvada nereiškia, kad pareiškėjos prašymas turi būti tenkinamas ar kad CPK 284 straipsnis nagrinėjamu atveju neabejotinai taikytinas. Iš naujo sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, būtina įvertinti prašomo procesinio rezultato pobūdį, jo santykį su CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutu ir tai, ar pareiškėjos nurodytas neaiškumas negali būti pašalintas kitomis įstatyme numatytomis vykdymo proceso priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjos prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“ prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.