- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-15
- Bylos Nr.
- e2-1004-798/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01340-2025-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- S. J.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- "Finansavimo sprendimų centras"
- Kategorijos
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.4.4.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą apriboti buvusiam vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, suinteresuoti asmenys – likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Finansavimo Sprendimų Centras“ ir S. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėja (kreditorė) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su prašymu apriboti atsakovės likviduojamos dėl bankroto (ir 2026 m. rugsėjo 22 d. išregistruotos iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – JAR)) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansavimo Sprendimų Centras“ buvusiam vadovui S. J. teisę iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Nurodė, kad kreditorės VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo metu (2025 m. lapkričio 21 d.) atsakovės mokestinė nepriemoka sudarė 300 342,13 Eur sumą ir jos išieškojimo veiksmai buvo neefektyvūs. UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ buvęs vadovas privalėjo, tačiau neinicijavo nemokiai bendrovei bankroto proceso. Dėl to jam turi būti apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Atsiliepimas
Nemokumo administratorė Rasa Židonytė atsiliepime su pareiškėjos prašymu sutiko.
Pažymėjo, kad VMI 2025 m. liepos 28 d. sprendimas patvirtina 294 151,40 Eur mokestinę nepriemoką, dėl kurios vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal kreditorės VMI pareiškimą. Atsakovė nuo 2024 m. darbuotojų neturėjo, bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai pradėjo formuotis nuo 2024 m. balandžio 15 d., t. y. nuo šios datos UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ buvo nemoki. Dėl to buvęs vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba sušaukti akcininkų susirinkimą dėl įstatinio kapitalo didinimo.
Suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos VMI prašymą.
Nurodė, kad mokestinė nepriemoka atsirado po 2025 m. užbaigto 2019–2020 metų laikotarpio UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ mokestinio patikrinimo. Mokestinės nepriemokos suma nebuvo įtraukta į 2025 m. balansą, nes ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00040-2. Buvusiam vadovui buvo pareikšti įtarimai dėl mokestinių aplinkybių, kuriomis kreditorė VMI grindė savo finansinį reikalavimą bankroto byloje ir grindžia šį prašymą (bei civilinį ieškinį baudžiamoje byloje). Baudžiamojoje byloje buvęs vadovas bėra pripažintas kaltu (ir VMI civilinis ieškinys nėra patenkintas visiškai ar iš dalies (nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas). Vykdant UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ bankroto procesą, atlikus skolininkės sandorių ir finansinės padėties vertinimą, nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinusių tyčinio bankroto požymius ir buvusio vadovo tyčinius veiksmus (sąmoningą siekimą pabloginti kreditorių, įskaitant VMI, padėtį).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmės
Panevėžio apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjos (kreditorės) VMI prašymą tenkino iš dalies – apribojo UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ buvusiam vadovui S. J. dvejų metų laikotarpiu eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismas nustatė, kad bankroto bylos iškėlimo dienai UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 300 342,13 Eur. Bankroto bylos iškėlimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ įsipareigojimai viršijo turto vertę, todėl atsakovė buvo pripažinta nemokia. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios UAB „Finansų Sprendimų Centras“ kreditorių reikalavimai, įskaitant kreditorės VMI 304 636,03 Eur reikalavimą, kuris nėra nuginčytas. Teismas įvertino, kad nėra jokio pagrindo susieti skolininkės bankroto byloje patvirtintą kreditorės VMI reikalavimą su nagrinėjama baudžiamąja bylą, kurioje sprendžiamas buvusio vadovo kaltės klausimas. UAB „Finansų Sprendimo Centras“ yra pripažinta teismo nemokia, kadangi jos įsipareigojimai viršijo turto vertę. Esant tokiai finansinei būklei, kai įsipareigojimai viršija turto vertę, taip pat įvertinus tai, kad nuo 2025 m. kovo 17 d. buvo vykdomas išieškojimas kreditorės UAB „ILTE“ naudai, ir byloje nepateikta duomenų, jog UAB „Finansų Sprendimų Centras“ bent iš dalies vykdė mokestines prievoles, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, buvęs vadovas privalėjo laiku reaguoti į susidariusią finansinę situaciją (atsakovės nemokumą). 2025 m. lapkričio 21 d. balanso duomenimis UAB „Finansų Sprendimų Centras“ įsipareigojimai sudarė 66 384,57 Eur sumą be skolos kreditorei VMI, todėl buvęs vadovas turėjo pareigą inicijuoti atsakovei nemokumo procesą. Tesimas padarė išvadą, kad buvusio vadovo pareigos laiku inicijuoti nemokumo procesą nevykdymas yra pagrindas S. J. apriboti teisę eiti viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dvejų metų laikotarpiui, kuris yra pakankamas, įvertinus byloje esančius duomenis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo (toliau – ir apeliantas) S. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos VMI prašymą atmesti. Jeigu teismas spręstų, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos poveikio priemonės taikymo pagrindas egzistuoja, pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir apriboti atsakovės buvusio vadovo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu minimaliam vienerių metų terminui. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nutartį, kad dėl pirmosios instancijos teismo nenustatytų esminių faktinių aplinkybių nėra galimybės klausimo išspręsti iš esmės, panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti apeliantui iš pareiškėjos 2 420 Eur (1 210 Eur, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 1 210 Eur, patirtų apeliacinės instancijos teisme) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Patenkinus atskirąjį skundą, grąžinti apeliantui už atskirąjį skundą sumokėtą 60 Eur žyminį mokestį. Nurodo šiuos argumentus:
Skundžiamos teismo nutarties rezoliucinė dalis priimta dėl S. J., tačiau byloje procesinius dokumentus teikė ir joje dalyvavo buvęs vadovas S. J.. Skundžiamoje teismo nutartyje vartojami du skirtingų asmenų ir statusų (valdymo organo ir dalyvio) vardų – S. ir S. sutrumpinimai (S.), todėl neaišku, dėl kieno atsakomybės teismas sprendė. Ši klaida yra reikšminga, nes teismas atkartojo administratorės poziciją, kad buvęs vadovas (S.) turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo arba sušaukti akcininkų susirinkimą dėl įstatinio kapitalo didinimo. Vadovo ir akcininko funkcijas atliko skirtingi asmenys, todėl teismas negalėjo jų pareigų bei kompetencijos sutapatinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nemotyvuodamas sutiko su nemokumo administratorės nuomone, kad bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansiniai reikalavimai pradėjo formuotis nuo 2024 m. balandžio 15 d. Kreditoriaus reikalavimo atsiradimo, jo mokėjimo termino suėjimo datos ir juridinio asmens nemokumo momentas nėra tapačios teisinės kategorijos. Juridinio asmens nemokumas pagal JANĮ turi būti nustatomas įvertinant įstatyme įtvirtintus kriterijus ir visą konkrečiu laikotarpiu buvusią juridinio asmens finansinę padėtį. Be to, nemokumo administratorė nurodė, kad 2024 m. balansas netikslus, neatitiko kitų buhalterinės apskaitos dokumentų. Vadinasi, įrodymas, kuriuo galėtų būti grindžiama juridinio asmens finansinė būklė, buvo netikslus (nepatikimas).
Tai, kad teismo patvirtintas kreditorės VMI 304 636,03 Eur reikalavimas nėra nuginčytas savaime neatsako į klausimą – kada buvusiam vadovui atsirado aiški pareiga inicijuoti bendrovei nemokumo procesą. Sprendžiant dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo turėjo būti atskirai nustatyta, kada UAB „Finansų Sprendimų Centras“ tapo nemokią, ir kada apie tai sužinojo arba turėjo žinoti buvęs vadovas.
Atsiliepimas
Apelianto pozicija nebuvo tokia, kad vien dėl vykstančio baudžiamojo proceso kreditorės VMI patvirtintas reikalavimas laikytinas neegzistuojančiu. Atsiliepime buvo akcentuojama kita aplinkybė – VMI daugiau kaip 300 000 Eur dydžio reikalavimas susijęs su 2019–2020 metų mokestiniu laikotarpiu, 2021 m. pradėtu mokestiniu patikrinimu ir VMI 2025 m. priimtais sprendimais ir dėl tų pačių mokestinių aplinkybių vykdytu baudžiamuoju procesu.
Baudžiamojo proceso metu nustatytos aplinkybės reikšmingos vertinant buvusio vadovo elgesį, jo turėtą informaciją, subjektyvų situacijos suvokimą ir kaltę sprendžiant dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos poveikio priemonės taikymo. Apeliantas nuo pat pradžių nesutiko su VMI atlikto mokestinio patikrinimo išvadomis, ginčijo papildomai apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumą ir dydį. Šios faktinės aplinkybės nagrinėjamos baudžiamojoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad 2025 m, kovo 17 d. buvo vykdytas išieškojimas kreditorės UAB „ILTE“ naudai. Tačiau pradėtas išieškojimo procesas savaime neįrodo konkretaus juridinio asmens nemokumo momento ir juo labiau neįrodo vadovo kaltės dėl pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdymo. Teismas nenustatė, kokia tiksli UAB „ILTE“ reikalavimo suma buvo 2025 m. kovo 17 d. ir koks tuo metu buvo skolininkės turto bei įsipareigojimų santykis.
Skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog UAB „Finansų Sprendimų Centras“ būtų bent iš dalies vykdžiusi prievoles kitiems kreditoriams. Priešingai, apeliantas 2026 m. liepos 15 d. papildomuose paaiškinimuose atkreipė dėmesį į administratorės pateiktų duomenų reikšmę.
Vien tik nurodymas, kad 2025 m. lapkričio mėn. buvo 66 384,57 Eur įsipareigojimų savaime nepatvirtina, kad šie įsipareigojimai vėliau nuosekliai didėjo (buvo apelianto sąmoningai padidinti). Skundžiamoje teismo nutartyje nėra atlikta įsipareigojimų dinamikos analizė: nenustatyta, kokio dydžio įsipareigojimai buvo 2024 m, balandžio 15 d. ir 2024 m gruodžio 31 d.; kiek įsipareigojimų buvo 2025 m. kovo 17 d. ir kiek – 2025 m. liepos mėnesį, ir kurie konkretūs įsipareigojimai atsirado arba padidėjo dėl S. J. neinicijuoto nemokumo proceso.
Teismas nenustatė: i) kokias konkrečias neigiamas turtines pasekmes kreditoriams sukėlė tai, kad nemokumo procesą atsakovei UAB „Finansų Sprendimų Centras“ inicijavo kreditorė VMI, o ne buvęs vadovas; ii) ar dėl vadovo delsimo inicijuoti nemokumo bylą būtų atsiradę nauji kreditoriai, būtų prarastas juridinio asmens turtas, iššvaistytos lėšos, t. y. sumažinta UAB „Finansų Sprendimų Centras“ turto masė ar pablogintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą.
Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad kreditorės VMI pareiškimas grindžiamas tik vienu JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu – pareigos inicijuoti nemokumo procesą nevykdymu. Apeliantas nėra pripažintas sukėlusiu UAB „Finansų Sprendimų Centras“ tyčinį bankrotą, jam nebuvo pritaikytas JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas, taip pat šioje byloje nėra konstatuotas turto, dokumentų ar informacijos neperdavimo nemokumo administratorei faktas pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
JANĮ 13 straipsnio 2 dalis nustato nuo vienerių iki penkerių metų intervalą. Teismui suteikta diskrecija pasirinkti terminą kartu reiškia pareigą paaiškinti, kodėl pasirenkamas ne minimalus, o ilgesnis terminas. Apeliantas 2026 m. liepos 15 d. papildomuose paaiškinimuose prašė taikyti minimalų vienerių metų apribojimo terminą, jeigu teismas konstatuotų JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą. VMI prašymo negrindė nei tyčiniu bankrotu, nei dokumentų ar turto neperdavimu. Byloje nėra nustatyta, kad apeliantas pasisavino ar iššvaistė juridinio asmens turtą, buvo sudaręs kreditoriams nenaudingus sandorius, slėpė dokumentus ar trukdė nemokumo administratorei. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina buvusio vadovo mokėjimus juridiniam asmeniui ir vėlesnį visų prievolių įvykdymą. Teismas į proporcingumo kriterijų neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Pareiškėja (kreditorė) VMI atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:
Sankcija buvusiam vadovui paskirta už laiku neinicijuotą bankroto bylą UAB „Finansų Sprendimų Centras“. Pagal 2024 m. finansinės ataskaitos duomenis UAB „Finansų Sprendimų Centras“ turtas sudarė 95 762 Eur, o įsipareigojimai sudarė 114 117 Eur. Įsipareigojimai viršijo turto vertę, o tai atitinka JANĮ įtvirtintą nemokumo apibrėžimą. Be to, atsakovė neturėjo pajamų, neturėjo darbuotojų ir realios veiklos nebevykdė, t. y. buvo nebegyvybinga. Keliant nemokumo (bankroto) bylą teismo buvo atsižvelgta į tai, kad UAB „Finansų Sprendimų Centras“ 2025 m. turėto turto vertė buvo mažesnė nei jos turimų įsipareigojimų, todėl atsakovė buvo pripažinta nemokia ir jai iškelta nemokumo ( bankroto) byla.
Buvusio vadovo S. J. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos nevykdymą patvirtina aplinkybė, kad žinodamas apie juridinio asmens nemokėtus mokesčius valstybei ir kitiems kreditoriams, neieškojo sprendimų mokumui atkurti arba nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas paskyrė apeliantui sankciją mažesnę nei jos aritmetinis vidurkis, todėl apelianto motyvai, kad sankcija yra per griežta yra nepagrįsti.
Skundžiamoje teismo nutartyje esantis vardų supainiojimas (vietoje Slavomiro įrašytas Stanislavas) nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingo teismo procesinio sprendimo. Tai yra akivaizdus rašybos apsirikimas, kurį teismas gali bet kada ištaisyti, nekeisdamas nutarties esmės. Bylos nagrinėjimo objektas yra faktinės aplinkybės ir teismo padarytos išvados nukreiptos išimtinai į apelianto veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Apeliacijos objektas – Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl sankcijos taikymo ir diskvalifikavimo termino
JAR įregistruotais duomenimis UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ direktoriaus pareigas nuo 2012 m. balandžio 30 d. (įgaliojimų pradžios) iki 2026 m. sausio 17 d. (teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo) (JANĮ 56 straipsnio 1 dalis) ėjo S. J., o akcininkas nuo 2012 m. gruodžio 27 d. iki 2026 m. rugsėjo 22 d. (juridinio asmens išregistravimo iš JAR) buvo S. J..
Panevėžio apygardos teismas 2026 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-129-589/2026 iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“; nemokumo administratore paskyrė Rasą Židonytę. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2026 m. sausio 17 d. Dėl to
Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su apeliantu, kad skundžiamos teismo nutarties 27 punkte neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė, kad S. J. nuo 2012 m. gegužės 7 d. buvo UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ vadovu ir nuo 2012 m. gruodžio 27 d. – akcininku, t. y. buvęs vadovas ir akcininkas nepagrįstai sutapatinti, taip pat neteisingai nustatyta vadovo pareigų ėjimo (įgaliojimų) pradžia.
Byloje nėra duomenų ir pareiškėja bei nemokumo administratorė neįrodinėjo (neįrodinėja), kad akcininkas S. J. faktiškai vadovavo UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“. Kreditorė VMI prašymą grindė tuo, kad buvęs vadovas S. J., žinodamas apie UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ buvusią blogą finansinę padėtį bei mokestinius įsipareigojimus kreditorei VMI, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“. Skundžiamos teismo nutarties rezoliucine dalimi nutarta neįtrauktam į bylą S. J. apriboti dvejų metų laikotarpiui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu bei ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos apie tai informuoti JAR (materialiųjų teisių ir pareigų). Tačiau iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl apribojimo buvusio vadovo (t. y. S. J.) teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Pagal to paties straipsnio 3 dalį sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu.
JANĮ 5 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje įvirtinta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo:1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas.
JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos yra imperatyvios, todėl apelianto nurodomos pastangos išsaugoti bendrovę ir mokumą, nepanaikina jo (buvusio vadovo) pareigos, bendrovei tapus nemokia, nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-923-567/2025, 36 punktas; 2025 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-907-934/2025, 29 punktas). ž
Sprendžiant dėl sankcijos pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą taikymo, reikia nustatyti nemokumo momentą, kuris yra apibrėžtas JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 24 punktas).
Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JAN 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, juridinio nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytų kriterijų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) kad juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025, 49 punktas). Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad juridinis asmuo yra nemokus, kai jo visi įsipareigojimai (skolos) viršija turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-60-450/2024, 26 ir 27 punktai).
2024 m. balanso, sudaryto 2025 m. balandžio 30 d. (t. y. buvusio vadovo sužinojimo apie juridinio asmens finansinę padėtį data), duomenimis UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ turėjo 95 762 Eur vertės turto, o įsipareigojimai sudarė 114 117 Eur sumą. Taigi, formaliai vertinat, UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ įsipareigojimai viršijo jos turto vertę (JAN 2 straipsnio 7 dalis).
Kreditorių reikalavimų formavimasis 2024 m. balandžio 15 d. rodo blogėjančią juridinio asmens finansinę padėtį ir savaime nereiškia jo nemokumo. Apeliantas nurodo, kad nesiekė sąmoningai išvengti savo prievolių ir neatliko veiksmų, kuriais nesumažino bankroto procese kreditoriams tenkančią skolininkės turto masę. Apelianto 2026 m liepos 15 d. papildomuose paaiškinimuose atkreiptas dėmesys į nemokumo administratorės pateiktus UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ banko sąskaitos duomenis: i) 2024 m. sausio–balandžio mėnesiais vykdytus įsipareigojimus kreditoriams UAB „Finansų bitė verslui“ buvo sumokėta 3 073,76 Eur, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ – 4 876,36 Eur sumos, taip pat sumokėta AB Telia Lietuva, bankui, VĮ Registrų centrui ir pagal antstolio nurodymą; ii) S. J. 2024 m. sausio–balandžio mėnesiais grąžintą bendrovei 7 500 Eur sumą, o dėl likusios skolos (18 720 Eur) bankroto proceso metu sudarytą su nemokumo administratore taikos sutartį, įvykdytą visiškai ir anksčiau nustatyto termino.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: i) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; ii) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; iii) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su 2024 m. (2024 m. balandžio 15 d. ar kitokios datos) UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ finansine padėtimi (nemokumo būsena). Teismas UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ mokumo (nemokumo) būseną vertino pagal bankroto byloje pateikto 2025 m. lapkričio 25 d. balanso duomenis. Skundžiamos teismo nutarties 23 punkte konstatuota, kad keliant nemokumo (bankroto) bylą buvo atsižvelgta į tai, kad atsakovės turto vertė buvo mažesnė už visus įsipareigojimus. Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“, konstatuota, kad 2025 m. lapkričio 21 d. balanso (2025 m. sausio 1 d.–2025 m. lapkričio 21 d. laikotarpio) duomenimis UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ turėjo 18 851,00 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 66 384,57 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2025 m. kovo 17 d. buvo vykdomas išieškojimas iš kreditorės UAB ILTE naudai. Pažymėtina, kad 2025 m. lapkričio 21 d. UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ balanse apskaitytą 66 384,57 Eur įsipareigojimų sumą sudarė ir kreditorės UAB ILTE 40 597,01 Eur reikalavimas. Tai buvo (yra) nurodyta ir 2025 m. lapkričio 21 d. UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ kreditorių sąraše (atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo priedas Nr. 3).
Lietuvos teismų informacinėje sistemoje II (toliau – LITEKO II) registruotais duomenimis, pareiškėja (kreditorė) VMI 2025 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“, kadangi atsakovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles sudarė 300 342,13 Eur sumą, kurios: i) pelno mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. birželio 16 d., ii) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokestinė nepriemoka – nuo 2019 m. vasario 26 d. Atsakovė UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ 2026 m. sausio 5 d. atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, be kita ko, patvirtino, kad kreditorės VMI reikalavimas į 2025 m. lapkričio 21 d. balansą ir kreditorių reikalavimų sąrašą nėra įtrauktas dėl vykdomo (vykdyto) mokestinio tyrimo Nr. 02-6-00040-21, susijusio su mokestinėmis prievolėmis.
Nagrinėjamoje byloje pateiktame VMI prašyme nurodyta, kad: i) 2019 m. ir 2020 m pelno mokesčio mokestinė nepriemokos, susidariusios nuo 2020 m. birželio 16 d., teisės išieškoti data – 2025 m. liepos 28 d; ii) 2019 m. sausio mėn., 2019 m. balandžio–gruodžio mėn., 2020 m. sausio–spalio mėnesius, 2020 m. gruodžio mėn. PVM mokestinės nepriemokos, susidariusios nuo 2019 m. vasario 26 d., teisės išieškoti data – 2025 m. liepos 28 d. Atskirajame skunde nurodoma, kad VMI reikalavimas yra sijęs su 2021 m. pradėtu 2019–2020 metų UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ mokestiniu patikrinimu ir VMI 2025 m. priimtais sprendimais.
Apeliantas nurodo, kad nuo pat pradžių nesutiko su VMI atlikto mokestinio patikrinimo išvadomis, ginčijo tiek papildomai apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumą, tiek jos dydį ir nepripažino, kad atsakovei VMI nurodytu mastu egzistuoja neginčijama mokestinė prievolė. Tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, kad buvo apskundęs VMI 2025 m. procesinius sprendimus.
Panevėžio apygardos teismas 2026 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtino nemokumo administratorės neginčytą UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ kreditorių reikalavimų sąrašą, įskaitant antrosios eilės kreditorės VMI 304 636,03 Eur reikalavimą, kurį sudarė: 211 674 Eur mokestinė nepriemoka, 449,96 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2639-1080/2025 ir 504,79 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 18 d. procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-25133-1019/2024. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2026 m. kovo 4 d.
Baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas apelianto kaltės, susijusios su mokestinių įstatymų pažeidimu ir kreditorės VMI civilinio ieškinio (žalos atlyginimo šiai kreditorei priteisimo ar nepritesimo) klausimai. Nagrinėjamoje byloje apelianto civilinės atsakomybės kreditorei ar bendrovei klausimai nesprendžiami. Tačiau buvusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji turi būti nustatoma išsamiai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-788-464/2026, 32 punktas). Pirmosios instancijos teismas UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ buvusio vadovo S. J. kaltės klausimo neanalizavo.
Su prašymu yra pateikti duomenys, kad VMI 2025 m. liepos 29 d. informavo atsakovę UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ apie 2025 m. liepos 29 d. egzistavusią 295 106,17 Eur mokestinę skolą bei pareikalavo nedelsiant (per 1 darbo dieną nuo pranešimo datos) sumokėti įsiskolinimus į VMI nurodytas surenkamąsias sąskaitas, o jų nesumokėjus – VMI pradės priverstinio išieškojimo procedūras Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, apie įsiskolinimo kreditorei VMI likvidavimą visiškai arba iš dalies 2025 m. liepos 30 d. (2025 m. liepos 29 d. + 1 darbo diena). Pareiškėja yra pateikusi duomenis, kad VMI 2025 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nurodymą nurašyti 294 322,76 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojos UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ sąskaitos (sąskaitų), taip pat 2025 m. rugsėjo 18 d. ir 2025 m. spalio 13 d. priėmė sprendimus išieškoti, atitinkamai 296 029,33 Eur bei 2 036,85 Eur, mokestines nepriemokas iš UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ turto. Mokestinės nepriemokos nebuvo išieškotos.
Taigi, pareiškėja VMI ir atsakovės nemokumo administratorė pirmosios instancijos teisme laikėsi skirtingų pozicijų: VMI nemokumo momentą įrodinėja 2025 m. liepos 28 d. atsiradusia teise išieškoti virš 300 000 Eur mokestinę nepriemoką, o nemokumo administratorė teigė, kad atsakovės nemokumo momentas yra 2024 m. balandžio 15 d. (šiuos teiginius atsiliepime į atskirąjį skundą palaiko ir kreditorė VMI). Būtent dėl šios priežasties apeliantas 2026 m. liepos 15 d. pateikė papildomus paaiškinimus.
Vadovo sužinojimas (žinojimas) apie juridinio asmens nemokumo būseną ir dėl delsimo inicijuoti nemokumo procesą kilusios pasekmės, atitinkamai taikytinos sankcijos proporcingumas (diskvalifikavimo terminas), tiesiogiai priklauso nuo apelianto įstatyminės pareigos pažeidimo momento (UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ nemokumo momento). Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su 2024 m. (2024 m. balandžio 15 d. ar kitokios datos) UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ finansine padėtimi (nemokumo būsena), taip pat nenurodė (nekonstatavo) konkretaus atsakovės nemokumo momento 2025 m. Dėl to neaišku (nėra motyvų), nuo kokios datos pripažintas apelianto imperatyvios teisės normos pažeidimas ir jo pasekmės – sąmoningas juridinio asmens turto sumažinimas, kreditorių (ar tik kreditorės VMI) reikalavimų padidinimas ir galimybės kreditoriams (ar tik VMI) nukreipti išieškojimus į skolininkės turtą eliminavimas (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas (Lietuvos apeliacinio teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612 407/2024, 46 punktas).
Teisės doktrinoje pažymima, kad įstatymų leidėjas nubrėžė ganėtinai plačias sankcijos taikymo ribas, suteikdamas galimybę spręsti dėl bendrovės vadovo diskvalifikavimo nuo vienerių iki penkerių metų ir tokiu būdu individualizuoti bausmę. Kuo daugiau pažeidimų vadovas pripažįstamas padaręs, tuo griežtesnė sankcija jam turėtų būti skiriama (Audronė Balsiukienė, „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): 452–475).
Buvusiam vadovui S. J. už padarytą vieną pažeidimą (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas, 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas) gali būti skiriamas nuo vienerių (minimalus) iki trejų (maksimalus) metų intervalo vidurkis. Apeliantas 2026 m. liepos 15 d. papildomuose paaiškinimuose prašė, jeigu teismas konstatuotų JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą, taikyti minimalų vienerių metų apribojimo terminą, kadangi: UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ bankrotas nepripažintas tyčiniu, buvęs vadovas bendrovės turto neišvaistė, nepaslėpė, vykdė prievoles kreditoriams ir grąžino bendrovei lėšas.
Pirmosios instancijos teismas paskyrė dvejų metų diskvalifikavimo terminą kaip pakankamą, klaidingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepasisakęs dėl nemokumo momento, buvusio vadovo S. J. kaltės, neindividualizavęs jo atsakomybės pasekmių (kada buvusiam vadovui kilo įstatyminė pareiga inicijuoti nemokumo procesą ir neįvertinęs kilusių apelianto delsimo (nuo X datos iki 2026 m. sausio 8 d. bankroto bylos iškėlimo).
Dėl bylos procesinės baigties
Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nukrypo nuo teisės doktrinos bei teismų išaiškinimų, susijusių su JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymu. Dėl tirtinų faktinių aplinkybių, vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Dėl to atskirasis skundas tenkinamas, Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjos (kreditorės) VMI prašymas bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimas perduodami pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas turi nustatyti: konkretų UAB „Finansavimo Sprendimų Centras“ nemokumo momentą (kada buvusiam vadovui S. J. kilo pareiga inicijuoti atsakovei nemokumo procesą); buvusio vadovo delsimo inicijuoti nemokumo procesą trukmę ir kaltę dėl mokestinių nepriemokų nevykdymo; buvusio vadovo neveikimo laikotarpiu atsiradusį skolininkės turto sumažėjimą bei kreditorių reikalavimų padidėjimą (delsimo inicijuoti nemokumo procesą pasekmes) ir galiausiai individualizuoti bausmę ir diskvalifikavimo terminą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą apriboti likviduotos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Finansavimo Sprendimų Centras“ buvusiam vadovui S. J. teisę iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.