Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 15 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Šiaulių apskaitos centro atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 30 d. nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų komunalinis ūkis“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Šiaulių apskaitos centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Raguvilė“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektas – Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 30 d. nutarties dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį ir atskirojo skundo argumentus, teismas konstatuoja, kad kartu su atskiruoju skundu pateiktas naujas įrodymas gali būti svarbus sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jį priima ir vertina visų nagrinėjamo klausimo aplinkybių kontekste.

Atsižvelgdamas į tai, kad kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais apeliantės pateikti nauji duomenys su byloje nagrinėjamu klausimu nėra susiję, Lietuvos apeliacinis teismas pastarųjų nepriima ir nevertina byloje.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad iki kreipimosi į teismą ieškovė 2026 m. liepos 3 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo, nurodydama, jog laimėtoju pripažintai UAB „Raguvilė“ nepagrįstai suteikti ekonominio naudingumo balai už socialinės kokybės kriterijų, nepagrįstai pripažintas tinkamu neįprastai mažos kainos pagrindimas ir neįvertinta laimėtojos kvalifikacijos neatitiktis. Atsakovė 2026 m. liepos 8 d. sprendimu pretenzijos netenkino.

Atsakovei pretenzijos netenkinus, ieškovė UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ 2026 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos BĮ Šiaulių apskaitos centro sprendimų panaikinimo. Tą pačią 2026 m. liepos 20 d. 22.22 val. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis ieškovė informavo atsakovę apie pareikštą ieškinį ir pateikė jai ieškinį su įrodymais. Šį pranešimą atsakovė perskaitė 2026 m. liepos 21 d. 7.32 val.

Šiaulių apygardos teismas 2026 m. liepos 23 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą 8 Eur žyminio mokesčio dalį ir įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administraciją.

2026 m. liepos 24 d. 10.01 val. atsakovė CVP IS priemonėmis išsiuntė Pirkimo dalyviams pranešimą, kuriuo informavo, kad viešojo pirkimo komisija nusprendė panaikinti 2026 m. birželio 23 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo, grįžti į kvalifikacijos vertinimo etapą ir atlikti pakartotinį galimo laimėtojo pateiktų dokumentų vertinimą.

Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir ta pačia nutartimi priteisus iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas, ieškovė nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų skundžia apeliacine tvarka.

Dėl atsakovės teisės būti išklausytai Atsakovė skunde teigia, kad, jai neįteikus ieškinio ir ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ji neturėjo galimybės iki skundžiamos nutarties priėmimo pareikšti prieštaravimų dėl prašomų priteisti išlaidų. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą (nutartį), jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrindo ir dydžio išsamiai išdėstė atskirajame skunde. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, patikrina ne tik teisės taikymo, bet ir fakto klausimus, t. y. iš naujo įvertina visus atsakovės argumentus ir byloje esančius įrodymus. Taigi atsakovės teisė būti išklausytai šiuo procesiniu klausimu yra realizuota apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nurodyta aplinkybė savarankiškai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarties dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrindo

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis), prie kurių priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai ieškovui atsiėmus ieškinį jis paliekamas nenagrinėtas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant CPK 94 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę bylinėjimosi išlaidų paskirstymui šiuo atveju turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-1249/2025, 17 punktas). Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024, 33 punktas). Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, kuri nustatoma pagal procesinius šalių santykius ir jų procesinį elgesį, todėl vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 51 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą byloje, užbaigtoje neišnagrinėjus ginčo iš esmės, yra svarbios tiek aplinkybės, atspindinčios šalių elgesį inicijuojant bylą teisme ir ją nagrinėjant, tiek ir priežastys, nulėmusios poreikį ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas; 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-1249/2025, 18 punktas). Kartu pabrėžiama, kad, vertinant priežastingumą pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, pirmiausia turi būti vertinami procesą inicijavusio ieškovo veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas kreipdamasis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-1249/2025, 20-22 punktai).

Atsakovės 2026 m. liepos 24 d. pranešime nenurodyta jokių naujų, po pretenzijos išnagrinėjimo paaiškėjusių aplinkybių, jame tik konstatuojama būtinybė pakartotinai įvertinti tam tikras Pirkimui reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes ir nuspręsta grįžti į kvalifikacijos vertinimo etapą bei atlikti pakartotinį galimo laimėtojo pateiktų dokumentų vertinimą. Būtent laimėtojos pasiūlymo vertinimo teisėtumą (įskaitant jos kvalifikacijos atitiktį) ieškovė ginčijo tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje. Nei atskirajame skunde, nei byloje esančiuose dokumentuose atsakovė nepaaiškino, kokios kitos priežastys, nei ieškovės pareikštas ieškinys, paskatino ją praėjus vos keliolikai dienų po pretenzijos atmetimo persvarstyti savo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio atsiėmimą lėmė būtent atsakovės veiksmai, panaikinus ginčijamą sprendimą. Jeigu atsakovė pretenzijos nagrinėjimo metu būtų atlikusi tuos veiksmus, kuriuos atliko gavusi ieškinį, ieškovei nebūtų reikėję kreiptis į teismą ir patirti su tuo susijusių išlaidų.

Nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo ieškovės procesinio elgesio. Pirmosios instancijos teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai (8 Eur žyminio mokesčio dalis, susidariusi dėl jo indeksavimo, ir trečiojo asmens neįtraukimas) buvo nežymūs, ir ieškovės pašalinti per teismo nustatytą terminą – 2026 m. liepos 27 d. ieškovė pateikė trūkstamos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo įrodymą bei patikslintą ieškinį, kuriame trečiuoju asmeniu nurodyta Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Šiuos duomenis, be kita ko, patvirtina ir skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis, kurioje nurodytas ir 2026 m. liepos 27 d. žyminio mokesčio mokėjimo nurodymas. Pašalinus trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Svarbiausia tai, kad šie trūkumai nei lėmė ieškovės išlaidų susidarymo, nei buvo bylos užbaigimo neišnagrinėjus jos iš esmės priežastis – ginčo objektas išnyko ne dėl ieškinio trūkumų, o dėl to, jog atsakovė pati panaikino ginčijamą sprendimą. Aplinkybė, kad tai įvyko dar nepasibaigus terminui trūkumams pašalinti, šios išvados nepaneigia. Ieškinio pateikimas per įstatymo nustatytą terminą, atsakovei atmetus pretenziją, negali būti vertinamas kaip skubotas ar neapdairus ieškovės elgesys.

Atmestini ir atsakovės teiginiai apie sąmoningą ieškovės delsimą susipažinti su 2026 m. liepos 24 d. pranešimu, siekiant padidinti advokato paslaugų išlaidas. Atsakovė pranešimą išsiuntė penktadienį, 2026 m. liepos 24 d. 10.01 val., o ieškovė su juo susipažino artimiausią darbo dieną – pirmadienį, 2026 m. liepos 27 d. 7.31 val., ir tą pačią dieną pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Toks ieškovės elgesys rodo ne delsimą, o operatyvią reakciją į atsakovės veiksmus. Be to, iš sąskaitos Nr. INV-2026-07-27-00511 priedo (ataskaitos) matyti, kad ieškovė prašo atlyginti tik už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui 2026 m. liepos 20 d. suteiktas teisines paslaugas. Advokato ataskaitoje prie sąskaitos Nr. INV-2026-07-27-00511 nurodyta 2026 m. liepos 27 d. data yra ne paslaugų suteikimo, o sąskaitos ir ataskaitos išrašymo data. Ieškovė neprašo priteisti jokių išlaidų už teisines paslaugas, suteiktas po atsakovės 2026 m. liepos 24 d. sprendimo priėmimo. Tokiu būdu piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių (CPK 95 straipsnis) ieškovės elgesyje nenustatyta, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir glaustai, tačiau iš esmės teisingai nustatė, jog bylinėjimosi išlaidų susidarymas yra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovės procesiniu elgesiu, todėl šios išlaidos tenka atsakovei.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijose nurodyti maksimalūs dydžiai nėra savaime priteistini – teismas kiekvienu atveju įvertina, ar prašomos atlyginti išlaidos yra realios, būtinos ir pagrįstos, ir neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Kaip minėta, viešųjų pirkimų bylose išankstinis ginčo sprendimas ne teisme yra privaloma stadija, o pretenzijos parengimas – neatskiriama kreipimosi į teismą prielaida, be to, ieškinio pagrindas turi sutapti su pretenzijoje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 423² straipsnis, 423³ straipsnio 3 dalis). Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas turi teisę į išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, atlyginimą, o aplinkybė, kad ieškinys parengtas pretenzijos pagrindu, neatima iš tiekėjo teisės reikalauti atlyginti išlaidas, patirtas rengiant šiuos skirtingo pobūdžio dokumentus, jeigu jos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir yra pagrįstos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-764-934/2022 15-16 punktai). Todėl atsakovės argumentas, kad išlaidos pretenzijai parengti nėra perkeltinos atsakovei vien dėl to, kad jos patirtos iki bylos iškėlimo teisme, nepagrįstas.

Vertindamas prašomų atlyginti išlaidų pagrįstumą pagal Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ginčas kilo tarptautinės vertės viešajame pirkime, ieškovė ginčijo laimėjusio pasiūlymo vertinimą trimis savarankiškais pagrindais (ekonominio naudingumo balų už socialinės kokybės kriterijų suteikimo, neįprastai mažos kainos pagrindimo ir laimėtojos kvalifikacijos atitikties), todėl tiek pretenzijai, tiek ieškiniui parengti reikėjo išanalizuoti Pirkimo dokumentus, laimėjusio pasiūlymo dokumentus, neįprastai mažos kainos pagrindimą ir atsakovės atsakymą į pretenziją, ieškinyje papildomai suformuluotas ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šie dokumentai parengti per viešųjų pirkimų ginčams nustatytus sutrumpintus terminus. Atsižvelgiant į tai, 8 val. pretenzijai ir 17 val. ieškiniui parengti nelaikytinos perteklinėmis laiko sąnaudomis. Atsakovė, teigdama, kad išlaidos neproporcingos, nenurodė, kurios konkrečios ieškovės advokato atliktos paslaugos ar laiko sąnaudos yra perteklinės. Aplinkybė, kad byla baigta ankstyvoje stadijoje, šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės, nes ieškovė prašo atlyginti tik už faktiškai parengtus ir būtinus dokumentus – pretenziją ir ieškinį, o ne už vėlesnius procesinius veiksmus, kurie dėl bylos baigties apskritai nebuvo atlikti. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą nutarties dalį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 30 d. nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, jos prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 30 d. nutarties dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų komunalinis ūkis“, juridinio asmens kodas 152010096, iš atsakovės biudžetinės įstaigos Šiaulių apskaitos centro, juridinio asmens kodas 305888561, priteista 4 840 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, palikti nepakeistą.