Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Food“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Food“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos oro uostams dėl nekilnojamojo turto nuomos konkurso rezultatų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „AMERITEK“, atsakovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė ,,Select Service Partner Lithuania“, Suomijos bendrovė ,,Select Service Partner Finland OY“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Amber Food“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:

panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Lietuvos oro uostų 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą viešajame nekilnojamojo turto nuomos konkurse dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, Rodūnios kel. 2, Lietuvoje (Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas T2/T3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtų plane indeksais (duomenys neskelbtini), kurių preliminarus bendras plotas yra 324 kv. m; pažymėtų plane indeksais (duomenys neskelbtini) (dalis), kurių preliminarus bendras plotas yra 82 kv. m; pažymėtų plane indeksu (duomenys neskelbtini) (dalis), kurių bendras plotas yra 32 kv. m (toliau – ir Konkursas), kuriuo trečiojo asmens ,,Select Service Partner Finland OY“ (toliau – ir Konkurso laimėtojas) pasiūlymas pripažintas atitinkančiu Konkurso sąlygų reikalavimus ir nustatytas laimėjusiu Konkursą, taip pat pripažinti negaliojančiais iš to kilusius sprendimus, įskaitant bet kokius vienašalius ar dvišalius sandorius, ir atsakovės su Konkurso laimėtoju 2025 m. gegužės 12 d. sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 3K-25-190, kaip priimtus be teisinio pagrindo;

alternatyviai, jeigu nebus patenkinti 1.1 papunktyje nurodyti reikalavimai, panaikinti atsakovės 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą Konkurse, pripažinti negaliojančiais iš to kilusius sprendimus, įskaitant bet kokius vienašalius ar dvišalius sandorius, Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 3K-25-190, kaip priimtus be teisinio pagrindo, ir įpareigoti atsakovę iš naujo vykdyti derybų procedūras;

alternatyviai, jei nebus patenkinti 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodyti reikalavimai, pripažinti Konkurso sąlygas neteisėtomis, prieštaraujančiomis imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, ir Konkurso procedūras nutraukti;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad Konkursas vykdytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu (toliau – VSTVNDĮ), Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 (toliau – LRV tvarkos aprašas), Konkurso sąlygomis, atsakovės generalinio direktoriaus 2024 m. liepos 18 d. Nr. 1R-104 patvirtintu Nekilnojamojo turto nuomos tvarkos aprašu (toliau – Nuomos tvarkos aprašas) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), įskaitant CK XLIX skyriaus, nuostatomis. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamiems santykiams pagal analogiją taikytinos ir viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės normos.

Ieškovei pateikus paraišką dalyvauti Konkurse (ieškovė pasitelkė subtiekėją UAB ,,AMERITEK“), ji atsakovės buvo pakviesta į 2025 m. kovo 21 d. susitikimą. Susitikimo metu ieškovei nebuvo pateikta informacija apie tai, ar Konkurse ieškovė dalyvauja viena, ar ji turėtų su kažkuo konkuruoti. Be to, ieškovė buvo paprašyta pateikti atnaujintą paraišką, kurioje jos pasiūlymas dėl nuomos mokesčio iki pirmųjų nuomos metų pabaigos (iki gruodžio 31 d.) būtų nurodomas įvertinant tai, kad patalpos nuomininko bus naudojamos ne visus šiuos metus, o tik kelis mėnesius. Ieškovei pateikus atnaujintą paraišką, atsakovė 2025 m. balandžio 16 d. informavo ieškovę, kad Konkurso laimėtoju paskelbtas kitas dalyvis – ,,Select Service Partner Finland OY“ (su dukterine įmone UAB ,,Select Service Partner Lithuania“, su kuria ir būtų pasirašyta sutartis). Ieškovės teigimu, atsakovė priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Ieškovė teigė, kad Konkurso laimėtojo paraiška turėjo būti atmesta pagal Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunktį, draudžiantį Konkurse dalyvauti atsakovės skolininkams, ir 5.26.9.5 papunktį, numatantį paraiškos atmetimą dėl kitų aplinkybių, trukdančių pradėti dalykinius santykius. Konkurso laimėtojas nevykdė ankstesnėje su atsakove sudarytoje nuomos sutartyje nustatytos pareigos iki 2025 m. vasario 1 d. pradėti veiklą dviejose patalpose, o tai įrodo jo nepatikimumą ir nepakankamą pajėgumą vykdyti naują sutartį. Remdamasi CK 6.1, 6.4 straipsniais ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 6 punktu, ieškovė nurodė, kad skolininko sąvoka apima ir nefinansinių įsipareigojimų nevykdymą. Be to, Konkurso laimėtojui nevykdžius veiklos daugiau nei tris mėnesius pagal ankstesnę sutartį, dėl tokių Konkurso laimėtojo neteisėtų veiksmų atsakovė patyrė reikšmingo dydžio žalą negautų pajamų išraiška, todėl Konkurso laimėtojas yra skolingas atsakovei ir finansine prasme. Konkurso laimėtojo paraiška bet kuriuo atveju turėjo būti atmesta Nuomos tvarkos aprašo 5.26.9.5 papunktyje numatytu pagrindu. Ieškovės įsitikinimu, valstybės įmonėms priklausantis nekilnojamasis turtas bet kuriuo atveju negali būti išnuomojamas asmenims, kurie yra nepatikimi, nesilaiko atsakovės naudai prisiimtų įsipareigojimų, tokiu būdu darant ne tik tiesioginę finansinę žalą atsakovei, tačiau ir atsakovės bei visos valstybės įvaizdžiui, reputacijai, pažeidžiant teisėtus atsakovės klientų lūkesčius.

Konkurso laimėtojos franšizės davėjas, tikėtina, kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui (Konkurso sąlygų 1.8.6 papunktis, VPĮ 37 straipsnio 9 dalis, 45 straipsnio 2¹ dalis, 47 straipsnio 9 dalis). Ieškovės turimomis žiniomis, Konkurso laimėtojas dalyje Konkurso objektu esančių patalpų planuoja vykdyti veiklą naudojant prekių ženklą, kurį valdo su Baltarusijoje registruota ir veiklą vykdančia bendrove sąsajų turintis asmuo. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra turėjo būti atliekama ne tik Konkurso laimėtojo, bet ir partnerių, subrangovų bei franšizės davėjų atžvilgiu.

Alternatyvų reikalavimą pakartoti derybas ieškovė grindė LRV tvarkos aprašo 77 punktu, įskaitant 77.4 papunktį, Nuomos tvarkos aprašo 5.21 papunkčiu ir Konkurso sąlygų 1.8.4 papunkčiu. Jos teigimu, atsakovė, neatskleidusi kitų dalyvių siūlomų kainų ir nesudariusi galimybės dėl jų varžytis, neužtikrino turto išnuomojimo didžiausią ekonominę naudą pasiūliusiam dalyviui. Žinodama, kad jos pasiūlymas nėra geriausias, ieškovė būtų pasiūliusi didesnę kainą. Be to, būtina patikrinti, ar Konkurso laimėtojui nebuvo atskleista ieškovės siūloma kaina, nes toks nevienodas informavimas pažeistų VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus.

Ieškovė nurodė, kad ji nebuvo informuota apie derybų etapų skaičių ir tai, jog atnaujinta paraiška bus laikoma galutine. Konkurso sąlygų 1.8.4 papunktyje numatyta papildomų derybų galimybė, prašymas pateikti atnaujintą (ne galutinę) paraišką ir derybose daugiausia aptarti techniniai klausimai sukūrė ieškovei lūkestį, kad dėl finansinio pasiūlymo dar bus deramasi. Žinodama, kad derybos baigiamos, ieškovė būtų pasirinkusi kitą strategiją ir pateikusi kitokį finansinį pasiūlymą. Jos vertinimu, taip pažeistos minėtos Konkurso nuostatos, CK 1.5 straipsnio ir VPĮ 17 straipsnio principai.

Jeigu Konkurso sąlygos būtų aiškinamos kaip nenustatančios pareigos informuoti dalyvių apie derybų etapus ir kitų dalyvių finansinius pasiūlymus, ieškovės įsitikinimu, Konkurso sąlygų visuma prieštarauja imperatyviems LRV tvarkos aprašo 77 punkto ir Nuomos tvarkos aprašo 5.21 papunkčio reikalavimams užtikrinti didžiausią ekonominę naudą. Ieškovės manymu, tokiu atveju Konkurso sąlygos turėtų būti pripažintos neteisėtomis, o Konkurso procedūros nutrauktos.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 22 812,94 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB ,,Select Service Partner Lithuania“ 12 581,58 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės valstybės naudai 22,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto nuomos viešo konkurso teisinių santykių, kurių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia CK VI knygos XLIX skyrius (6.947–6.952 straipsniai). Pagal CK 6.947 straipsnio 1 ir 2 dalis konkurso organizatorius įsipareigoja suteikti paskelbtą specialią teisę pagal konkurso sąlygas nugalėtoju pripažintam asmeniui, o skelbdamas konkursą turi apibrėžti jo sąlygas, įskaitant pasiūlymų pateikimo ir vertinimo tvarką bei terminus.

Teismas atmetė ieškovės poziciją, kad nagrinėjamame ginče pagal analogiją turėtų būti taikomos VPĮ nuostatos. Teismas pažymėjo, kad VPĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas tiesiogiai nustato, jog šio įstatymo reikalavimai netaikomi žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų, kaip jie apibrėžiami CK 1.98 straipsnio 2 dalyje, įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui. Teismas atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad VPĮ, o kartu ir kasacinio teismo praktika viešųjų pirkimų srityje, nėra taikytina viešuosiuose konkursuose. Teismas pabrėžė, kad viešųjų pirkimų ir viešo konkurso institutai, nors panašūs savo tikslais, skiriasi santykių subjektais, objektu ir procedūromis. Teismas nurodė, kad panašiems santykiams taikomų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų turinys iš esmės neturėtų skirtis, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti konkrečios VPĮ nustatytos tvarkos. Ieškovė siekė pritaikyti būtent konkrečias šio įstatymo normas dėl pašalinimo pagrindų, pasiūlymo ir kainų atskleidimo bei nacionalinio saugumo reikalavimų.

Teismas nurodė, kad Konkursui tiesiogiai netaikomas VSTVNDĮ, nes nuomojamos patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovei, o ne valstybei. Atsakovė nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pertvarkyta į akcinę bendrovę ir yra privatus juridinis asmuo. Remdamasis CK 2.48 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2.81 straipsnio 1 dalimi, 1.102 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, teismas konstatavo, kad bendrovės turtas yra atskiras nuo jos akcininkų turto – valstybei priklauso bendrovės akcijos, o bendrovei – jos turtas.

Teismas konstatavo, kad Konkursas vykdomas vadovaujantis LRV aprašu, atsakovės generalinio direktoriaus Nuomos tvarkos aprašu, Konkurso sąlygomis ir CK nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad atsakovės veiksmų teisėtumas turi būti vertinamas pagal skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus, taip pat CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principus. Konkurso organizatorius turi užtikrinti vienodas dalyvių konkuravimo sąlygas ir sąžiningą konkurenciją, kad laimėtų naudingiausią pasiūlymą pateikęs dalyvis.

Teismas, vertindamas ieškovės argumentus dėl Konkurso laimėtojo paraiškos atitikties Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunktyje numatytam paraiškos atmetimo pagrindui, nustatė, kad 2024 m. gegužės 16 d. atsakovė buvo paskelbusi kitų patalpų naujame išvykimo terminale nuomos konkursą (pirmasis Konkursas), kurį taip pat laimėjo ,,Select Service Partner Finland OY“, su kuriuo buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 3K-24-296 (ankstesnė sutartis).

Aiškindamas Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunktį, kuriame numatyta, kad paraiškos teikėjai (bet kuris ūkio subjektų grupės narys, jei paraišką teikia ūkio subjektų grupė) paraiškos teikimo dieną negali būti skolingi bendrovei, teismas nurodė, jog nors CK neįtvirtina apibrėžimo „skola“, tačiau nekyla abejonių, kad skola yra tik viena iš prievolių rūšių, o būtent piniginė prievolė (CK 6.36–6.37 straipsniai, 6.56 straipsnio 1 dalis, 6.55 straipsnio 1 dalis ir 6.78 straipsnio 2 dalis). Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunktis, teismo vertinimu, koreliuoja su 5.26.6 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad potencialūs nuomininkai, pateikę paraiškas, gali būti neprižįstami Konkurso dalyviais ir (ar) jo laimėtojais, jei potencialus nuomininkas turi skolinių įsipareigojimų bendrovei (t. y. paraiškos teikimo dieną potencialus nuomininkas negali būti skolingas bendrovei). Teismas sutiko su atsakovės, rengusios aprašą, pozicija, kad 5.12 papunktis reglamentuoja Konkurso dalyvių paraiškų atmetimą tais atvejais, kai paraiškos teikėjas yra finansiškai skolingas bendrovei, t. y. turi neįvykdytą / nevykdomą apibrėžtą piniginę prievolę. Ieškovė nepagrįstai plečiamai interpretuoja sąvoką „skolingas“, „skola“ kaip bet kokį neįvykdytą sutartinį įsipareigojimą. Teismas pažymėjo, kad būtent atsakovė yra įgaliota vertinti savo interesų pažeidimą, vertindama Konkurso dalyvių paraiškas. Ieškovė neturi įgaliojimų ginti viešąjį interesą ir nėra įgaliota teisme ginti kitus ūkio subjektus.

Atsižvelgęs į aptartą Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunkčio aiškinimą, teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodoma aplinkybė, jog ,,Select Service Partner Finland OY“ nepradėjo vykdyti veiklos iki 2025 m. vasario 1 d. pagal ankstesnės sutarties 3.4 papunktį, savaime nepatvirtina, kad paraiškos teikimo dieną trečiasis asmuo buvo skolingas atsakovei. Be to, ankstesnėje nuomos sutartyje buvo numatyta galimybė šalių susitarimu pratęsti jos specialiųjų sąlygų 3.4–3.5 papunkčiuose nustatytus terminus.

Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad dėl pavėluotos veiklos pradžios pagal ankstesnę sutartį atsakovė negavo dalies nuomos pajamų, pabrėžė vertinimo momentą: pagal Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunktį skola turi egzistuoti paraiškos teikimo dieną. Pradinės paraiškos buvo teikiamos 2025 m. vasario 17–20 d., o laimėtojas atnaujintą paraišką pateikė 2025 m. balandžio 9 d. Todėl ieškovė turėjo pateikti objektyvius duomenis apie tuo metu egzistavusią konkrečią piniginę prievolę. Ieškovė Konkurso laimėtojo skolą negautų pajamų išraiška įrodinėja teigdama, kad veiklą vienoje iš patalpų jis vykdyti pradėjo tik 2025 m. gegužės 8 d.; patalpoje Nr. 4 – 2025 m. birželio 13 d. Ieškovė 2025 m. lapkričio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Konkurso laimėtojas nėra pradėjęs veiklos mažiausiai vienoje patalpoje, o likusiose trijose patalpose veiklą pradėjo reikšmingai vėluodamas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kaip ieškinio pagrindą nurodo aplinkybes, kurios negali galioti atgaline data (retrospektyviai), vertinant, ar paraiškos teikėjas paraiškos teikimo dieną buvo skolingas bendrovei pagal Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunktį. Todėl jos negali patvirtinti, kad paraiškos teikimo dieną trečiasis asmuo buvo skolingas atsakovei.

Teismas taip pat įvertino ankstesnėje sutartyje nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo mechanizmą. Sutarties Nr. 3K-24-296 5.1 ir 7.4.3.1 papunkčiuose numatyta, kad per kalendorinius metus apskaičiuotas nuomos mokestis negali būti mažesnis už minimalų garantuotą metinį nuomos mokestį (219 920 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)). Vadinasi, nepriklausomai nuo patalpų atidarymo datos ir nuomininko apyvartos, atsakovei buvo užtikrinta minimali metinė mokesčio suma. Atsakovė, gindamasi nuo hipotetinių ieškovės prielaidų dėl skolos negautų pajamų forma, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad minimalus garantuotas 2025 m. metinis nuomos mokestis buvo sumokėtas. Trečiasis asmuo atsakovei sumokėjo 237 499,90 Eur, t. y. daugiau už sutartą minimumą. Teismas pažymėjo, kad metinio mokėjimo rezultatas galėjo būti nustatytas tik pasibaigus 2025 m. Šiuo atsiskaitymo mechanizmu ir faktiniu jo įvykdymu teismas grindė išvadą, kad ieškovės prielaidos apie skolą negautų pajamų forma nepasitvirtino ir neįrodyta Konkurso metu egzistavusi neįvykdyta piniginė prievolė.

Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė, teigdama apie atsakovės dėl trečiojo asmens ,,Select Service Partner Finland OY“ neva neteisėtų veiksmų tariamai patirtą žalą negautų pajamų forma, iš esmės kelia Konkurso laimėtojo sutartinės civilinės atsakomybės atsakovei klausimą. Tačiau atsakovė nebuvo inicijavusi teisinių veiksmų ar pareiškusi reikalavimų dėl ankstesnės sutarties vykdymo. Ieškovė nėra šios sutarties šalis, atsakovės atstovė ar subjektas, įgaliotas ginti viešąjį interesą, todėl negali atsakovės vardu ginti jos tariamai pažeistų interesų ir tuo pagrindu ginčyti laimėtojo tinkamumo. Teismas nurodė, kad pagal pirmojo Konkurso sąlygas buvo numatytas užstatas, kurio dydis 140 000 Eur su PVM, kuris užtikrina nuomininko sutartinių įsipareigojimų pagal pirmojo Konkurso sutartį tinkamą įvykdymą.

Teismas pripažino, kad atsakovė ir tretieji asmenys atsakovės pusėje paneigė ieškovės procesiniuose dokumentuose keltas hipotetines prielaidas ir įrodė, jog Konkurso laimėtojas nei paraiškos pateikimo dieną, nei Konkurso metu nebuvo skolingas atsakovei Tvarkos aprašo 5.12 papunkčio prasme.

Teismas pažymėjo, kad 2025 m. spalio 11 d. nutartimi, 2025 m. lapkričio 11 d. žodine nutartimi, įrašyta į teismo posėdžio protokolą, 2026 m. vasario 9 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymų išreikalauti ankstesnio Konkurso paraišką, sąskaitas, ataskaitas ir kitus dokumentus, nes nebuvo pagrįstas jų ryšys su nagrinėjamo ginčo įrodinėjimo dalyku, o atsakovė jau buvo pateikusi pakankamus aktualius įrodymus. Prašymai įvertinti kaip pernelyg platūs, apimantys ir su ginču nesusijusią komerciškai jautrią informaciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnis).

Dėl Nuomos tvarkos aprašo 5.26.9.5 papunkčio, kuriame numatyta, kad potencialūs nuomininkai, pateikę paraiškas, gali būti nepripažįstami Konkurso dalyviais ir (ar) jo laimėtojais, jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių bendrovė negali pradėti dalykinių santykių su potencialiu nuomininku, teismas išaiškino, jog formuluotė „gali būti“ suteikia atsakovei teisę individualiai vertinti aplinkybes ir motyvuotai atsisakyti pradėti dalykinius santykius, tačiau nenustato automatinės pareigos atmesti paraišką. Teismas nenustatė objektyvių duomenų, kad iki Konkurso rezultatų paskelbimo būtų egzistavusios tokios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgė į duomenis, kad UAB „Select Service Partner Lithuania“ kontroliuoja Londono akcijų biržoje kotiruojama „SSP Group PLC“, veikianti 37 šalyse ir valdanti daugiau kaip 600 restoranų.

Teismas dėl ieškovės argumentų, kad valstybės įmonėms priklausantis nekilnojamasis turtas bet kuriuo atveju negali būti išnuomojamas asmenims, kurie yra nepatikimi, nesilaiko valstybės įmonės – atsakovės naudai prisiimtų įsipareigojimų, plačiau nepasisakė, nurodęs, jog ieškovė neturi įgaliojimų ginti viešąjį interesą ir kitus subjektus, o savo teisių pažeidimo byloje neįrodė.

Teismas ieškovės argumentus, kad Konkurso laimėtojo franšizės davėjas, tikėtina, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, pripažino deklaratyviais ir nepagrįstais.

Aiškindamas Konkurso sąlygų 1.8.6 papunktį „Laimėtojo patikrinimas“ ir Nuomos tvarkos aprašo 5.28 papunktį, teismas nurodė, kad prieš pasirašant nuomos sutartį tikrinama būtent Konkurso laimėtojo, o ne kitų subjektų atitiktis nacionalinio saugumo interesams. Todėl ieškovės teiginiai, kad turėjo būti tikrinami franšizės davėjai, partneriai, subrangovai, prekių ženklai ir kiti subjektai, neatitinka šiose sąlygose nustatyto patikrinimo apimties. Pagrindas atsisakyti sudaryti sutartį ir laimėtoju paskelbti antros vietos dalyvį siejamas su Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priimtu sprendimu dėl laimėtojo neatitikties nacionalinio saugumo interesams; tokio sprendimo byloje nenustatyta. Teismas pakartojo, kad Konkursui pagal analogiją netaikomos VPĮ 37 straipsnio 9 dalies, 45 straipsnio 2¹ dalies ir 47 straipsnio 9 dalies nuostatos.

Teismas įvertino atsakovės pateiktus duomenis apie nuomininką ir jį kontroliuojančius asmenis. Teismas pažymėjo, kad Konkurso laimėtojas nėra naujas rinkos dalyvis, jis buvo laimėjęs ir ankstesnį atsakovės organizuotą konkursą. UAB „Select Service Partner Lithuania“ priklauso Londono akcijų biržoje kotiruojamos „SSP Group PLC“ grupei. Nepateikta duomenų, kad nuomininkas ar jį kontroliuojanti įmonė veiktų Rusijoje, Baltarusijoje ar kitose su Lietuvos nacionaliniu saugumu nesuderinamose valstybėse. Ieškovė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl teismas nusprendė, kad atsakovė savo kompetencijos ribose laimėtoją patikrino ir nacionalinio saugumo rizikų nenustatė. Ieškovės argumentą, kad patikra buvo tik formali, nes tikrinta viešai prieinama informacija ir registrai, teismas atmetė ir nurodė, jog tai, kad ieškovės netenkina patikros būdas ar rezultatai, nereiškia, jog laimėtojas nebuvo vertintas. Teismas pažymėjo, kad kompetentingos institucijos atsakovei nepateikė informacijos apie galimas rizikas ir nebuvo priimtas sprendimas dėl laimėtojo neatitikties nacionalinio saugumo interesams.

Teismas pabrėžė, kad vienintelis ieškovės keliamas argumentas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, neva trečiojo asmens naudojamas prekės ženklas yra valdomas su Baltarusijoje registruota ir veiklą vykdančia bendrove sąsajų turinčio asmens, tačiau ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei paklausta teismo posėdyje nenurodė konkretaus asmens, kuris valdytų naudojamą prekių ženklą ir būtų susijęs su Baltarusijoje registruota ar veikiančia bendrove. Ji nepateikė nei konkretaus prekių ženklo, nei Baltarusijos įmonės ar fizinio asmens duomenų. Tuo tarpu tretieji asmenys atsakovės pusėje paaiškino, kad Konkurse naudojami prekių ženklai priklauso ,,SSP Group PLC“ grupei, yra viešinami Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos registruose, todėl ši informacija prieinama ir ieškovei.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas kritiškai įvertino ieškovės argumentus, kad neišreikalavus Konkurso laimėtojo pasiūlymo, nebuvo atskleista bylos esmė dėl nacionalinio saugumo rizikų. Teismas akcentavo, kad CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas nėra skirtas sužinoti aplinkybes ir tik tada nuspręsti, kaip jas panaudoti ar kokius reikalavimus pareikšti. Kadangi Konkurso laimėtojas ieškovei žinomas, tikrinama jo atitiktis, o konkrečių abejones pagrindžiančių duomenų nepateikta, teismas nelaikė pasiūlymo išreikalavimo būtinu teisiškai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Papildomai teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato dalyvio teisės susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais ir organizatoriaus pareigos juos atskleisti.

Teismas nepripažino pagrįstu ir ieškovės rėmimosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023 dėl pareigos nacionalinio saugumo klausimą teismui vertinti savo iniciatyva. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis priimta viešųjų pirkimų byloje, be to, skiriasi bylų aplinkybės: kasacinėje byloje žemesnės instancijos teismai nacionalinio saugumo klausimo nenagrinėjo, nes laikė jį nepatenkančiu į bylos nagrinėjimo dalyką, o šioje byloje ieškovė tokį klausimą iškėlė ir jis buvo nagrinėjamas, vertinant pateiktus įrodymus. Aktyvus teismo vaidmuo nereiškia pareigos nuodugniai tirti kiekvieną nemotyvuotą abejonę ar deklaratyvų argumentą, nes tai sudarytų prielaidas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai užtęsti ginčą.

Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė neužtikrino patalpų išnuomojimo didžiausią nuomos kainą pasiūliusiam dalyviui, nes neatskleidė kitų dalyvių skaičiaus, jų pasiūlymų ir neinformavo apie derybų etapų skaičių. LRV aprašo 77.4 papunktis įpareigoja nustatyti viešas procedūras, sudarančias sąlygas turtą išnuomoti didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui, o 77.7 papunktis – išnuomoti už rinkos sąlygas atitinkantį mokestį. Nuomos tvarkos aprašo 5.21 papunktyje laimėtoju numatyta pripažinti didžiausios ekonominės naudos pasiūlymą pateikusį ir visus reikalavimus atitinkantį dalyvį. Tačiau, teismo vertinimu, šios nuostatos nenustato pareigos vykdyti aukciono tipo procedūras ar informuoti dalyvius apie vienas kito siūlomas kainas.

Teismas pažymėjo, kad skaidrumas užtikrinamas nustatant aiškias konkurso sąlygas ir vienodai jas taikant. Konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o pagal jas priimami organizatoriaus sprendimai objektyviai nuspėjami. Nagrinėjamu atveju Konkurso sąlygos buvo paskelbtos viešai, jose nustatyta Konkurso eiga, o visi dalyviai turėjo vienodas galimybes siūlyti kainą pagal savo apsisprendimą, finansinį pajėgumą ir verslo apimtis. Nei Konkurso sąlygose, nei LRV apraše nebuvo nustatyta pareigos Konkurso metu atskleisti dalyvių skaičių ar jų pasiūlymų turinį. Konkurso sąlygų 1.8.4 papunktyje numatytos derybos dėl konkretaus dalyvio paraiškos turinio, o ne viešos varžytynės dėl didžiausios kainos. Ieškovė nepagrįstai pareigą sudaryti sąlygas sąžiningai konkurencijai aiškino kaip pareigą viešinti konkurentų kainas.

Teismas nustatė, kad ieškovei buvo suteikta reali galimybė pagerinti finansinį pasiūlymą derybų metu – 2025 m. kovo 18 d. jai pasiūlyta „pakoreguoti pajamų dalinimosi procentus, kad ieškovės finansinis pasiūlymas būtų stipresnis“, o galimybė pateikti atnaujintą paraišką užfiksuota 2025 m. kovo 21 d. protokole. Ieškovė šia galimybe pasinaudojo ir pasiūlymą padidino 3 181 Eur be PVM – nuo 2 639 214 Eur iki 2 642 395 Eur be PVM. Teismo vertinimu, ieškovė pasirinko kainos padidinimo dydį ir prisiėmė riziką, kad jos pasiūlymas nebus ekonomiškai geriausias. Laimėtojas pasiūlė 3 190 051 Eur be PVM, t. y. 547 656 Eur daugiau, todėl Konkurso tikslas išnuomoti turtą didžiausią kainą pasiūliusiam dalyviui buvo pasiektas. Teismas pabrėžė, kad vieno dalyvio ekonomiškai naudingesnis pasiūlymas savaime nereiškia, jog jam sudarytos išskirtinės sąlygos ar jis proteguojamas. Teiginio, kad turėdama kitokią informaciją ieškovė būtų elgusis kitaip, teismas nelaikė pakankamu, juolab kad nebuvo įrodytas konkrečių Konkurso sąlygų neaiškumas.

Atmesdamas argumentą dėl nežinomo derybų etapų skaičiaus, teismas rėmėsi ne vien Konkurso sąlygomis, bet ir konkrečia ieškovei derybose pateikta informacija – 2025 m. kovo 18 d. pristatymo skaidrėje „Ko tikimės atnaujintoje paraiškoje?“ buvo aiškiai nurodyta: „Atnaujinto galutinio finansinio pasiūlymo“. Teismo vertinimu, šios formuluotės nebuvo galima suprasti kitaip negu pagal tiesioginę jos reikšmę. Tose pačiose derybose ieškovė informuota, kad nebus kalbama apie dalyvių skaičių, pavadinimus, jų pasiūlytus prekių ženklus, konkrečius finansinius pasiūlymus ir kitus skelbime nustatytus aspektus, pavyzdžiui, sutarties sąlygas.

Konkurso sąlygų 1.8.4 papunkčio nuostatą, kad galės būti vykdomi papildomi derybų etapai, teismas aiškino kaip galimybę, o ne pareigą organizuoti papildomas derybas. Jų skaičius ir organizavimas palikti atsakovės nuožiūrai, atsižvelgiant į Konkurso eigą, pasiūlymų tinkamumą bei vertinimo rezultatus. Jeigu sąlygose nustatyta tik galimybė, jos neįgyvendinimas savaime nepažeidžia dalyvio teisėtų lūkesčių ar konkurso sąlygų.

Teismas konstatavo, kad Konkursas vyko pagal viešai paskelbtas taisykles, visi dalyviai vienodais pagrindais galėjo pateikti geriausius pasiūlymus, o laimėtojas išrinktas pagal objektyvų didžiausios kainos kriterijų. Teismas nenustatė teisinio reguliavimo ar sąžiningumo, teisingumo, protingumo, skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimų bei atmetė reikalavimą panaikinti sprendimą ir įpareigoti pakartoti derybas.

Teismas pažymėjo, kad netenkino prašymų išreikalauti laimėtojo pradinę ir atnaujintą paraiškas, jų priedus, paaiškinimus, susirašinėjimą, derybų vaizdo įrašą ir protokolą bei Konkurso komisijos posėdžių protokolus. Šiuo atveju ieškovė ginčijo jos neinformavimą apie konkurentus, kainas ir galutinio pasiūlymo pateikimą, tačiau nepaaiškino, kokias konkrečias šiam ginčui reikšmingas aplinkybes patvirtintų tokios plačios apimties laimėtojo dokumentai. Norėdama susipažinti su visa konkurso medžiaga, ieškovė turėjo reikšti atitinkamą ieškinio reikalavimą. Prašomi dokumentai pripažinti pertekliniais ir pernelyg plačios apimties, nes suteiktų prieigą ir prie su bylos dalyku nesusijusios, komerciškai jautrios informacijos apie laimėtojo veiklą bei verslo modelį.

Teismas netenkino atsakovės ir trečiojo asmens atsakovės pusėje prašymo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl Konkurso sąlygų ginčijimo, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Teismas, išnagrinėjęs alternatyvų ieškovės reikalavimą pripažinti Konkurso sąlygų visumą prieštaraujančia imperatyviosioms teisės normoms ir nutraukti Konkurso procedūras, jį atmetė. Teismas nurodė, kad LRV aprašo 77 punkte nustatyti bendro pobūdžio konkurso tikslai, o ne imperatyvios taisyklės dėl konkrečios procedūrų formos. Šiame punkte neįtvirtinta pareiga Konkurso sąlygose nustatyti derybų etapų skaičių, apie jį informuoti dalyvius ar viešinti konkurentų pasiūlymus. Nuomos tvarkos aprašo 5.21 papunktis taip pat apibrėžia Konkurso rezultatą – didžiausios ekonominės naudos pasiūlymą pateikusio ir reikalavimus atitinkančio dalyvio pripažinimą laimėtoju, tačiau nenustato privalomos derybų struktūros ar atskleistinos informacijos apie konkurentus. Teismas pažymėjo, kad viešai paskelbtose Konkurso sąlygose aiškiai numatytos individualios derybos dėl dalyvio paraiškos turinio, o ne aukcionas dėl didžiausios kainos. Ieškovė su sąlygomis susipažino, klausimų neturėjo ir sutiko dalyvauti Konkurse, taigi sutiko ir su jo organizavimo procedūra. Ieškovė nepagrįstai bendruosius Konkurso tikslus aiškina kaip imperatyvų reikalavimą nustatyti būtent jos pageidaujamą procedūrą.

Nenustatęs pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą ar tenkinti alternatyvius reikalavimus, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB ,,Amber Food“ (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; iš atsakovės išreikalauti įrodymus, įpareigojant atsakovę pateikti šiuos dokumentus jų turinio neužtušuojant ar kitu būdu nepaslėpiant: 1) Konkurso laimėtojo Konkurse pateiktą paraišką ir su ja pateiktus priedus, pasiūlymo paaiškinimus; 2) Konkurso laimėtojo susirašinėjimą su atsakove; 3) derybų su Konkurso laimėtoju vaizdo įrašą bei protokolą; 4) Konkurso komisijos posėdžių protokolus; 5) su Konkurso dalyviu pasirašytą sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismo išvada, kad Konkursui pagal analogiją netaikytinos VPĮ nuostatos ir jas aiškinanti teismų praktika, nepagrįsta. Konkurso esmė ir tikslas iš esmės nesiskiria nuo VPĮ reguliuojamų santykių esmės. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-313/2020 27 punktu ir teigia, kad jame kritikuotas tiesioginis VPĮ taikymas, tačiau nepaneigta galimybė šio įstatymo nuostatas taikyti pagal analogiją. Teismas šią kasacinio teismo praktiką interpretavo priešingai jos turiniui.

Sprendime nepagrįstai prieita išvados, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos VSTVNDĮ nuostatos. Ieškovės teigimu, šio įstatymo 7 straipsnis tik apibrėžia turto valdymo subjektus, bet nenustato, kad įstatymas taikomas išimtinai jiems. Atsakovės pertvarkymas į akcinę bendrovę nepakeitė to, kad visas jos akcijas valdo valstybė. Atsakovė yra įtraukta į Valstybės valdomų įmonių sąrašą, o visas atsakovės turtas, įskaitant ir Vilniaus oro uosto terminalą, priklauso vienintelei akcininkei – Lietuvos Respublikai. Atitinkamai, teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad valstybės turtą perleidus valstybės kontroliuojamai bendrovei, pastaroji gali jį naudoti nevaržomai, nesilaikydama valstybės turto naudojimui, valdymui ir disponavimui keliamų reikalavimų.

Konkurso laimėtojas atitinka Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunktyje nustatytą pasiūlymo atmetimo pagrindą. Šio papunkčio tikslas – užtikrinti, kad Konkurse dalyvautų patikimi ir ankstesnius įsipareigojimus tinkamai vykdantys subjektai. Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „skolingas bendrovei“ negali būti aiškinama siaurai, kaip susijusi išimtinai tik su neįvykdytais finansiniais įsipareigojimais. Teismas nepagrįstai sureikšmino bendrinės kalbos žodynų apibrėžimus ir atskiras CK nuostatas, neatsižvelgdamas į teisinį kontekstą ir sąlygos tikslą. Teismo nurodyti CK 6.55, 6.56 ir 6.78 straipsniai reglamentuoja specifinius institutus, kuriuose skolos sąvoka vartojama siauriau, tačiau iš jų negalima spręsti, kad visoje prievolių teisėje „skolininkas“ reiškia tik piniginės prievolės subjektą. Nuomos tvarkos aprašo 5.26.6 papunktis yra savarankiška norma, o jos egzistavimas kartu su 5.12 papunkčiu patvirtina platesnę apsaugą nuo įvairių neįvykdytų įsipareigojimų. Siauras sąvokos aiškinimas leistų šiurkščiai sutartį pažeidžiančiam, bet minimalų mokestį sumokėjusiam asmeniui būti laikomam neskolingu ir dalyvauti naujuose konkursuose. Tai prieštarautų sąlygos paskirčiai, CK 1.5 straipsnio principams ir pagal analogiją aktualiam VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatytam nepatikimų tiekėjų pašalinimo pagrindui.

Konkurso laimėtojas buvo skolingas ir finansine prasme, nes laiku nepradėjus veiklos atsakovė negavo nuo apyvartos priklausančios nuomos mokesčio dalies. Minimalus garantuotas metinis mokestis yra tik minimali sutartinė apsauga, o ne visų dėl pažeidimo negautų pajamų kompensacija. Be to, remiantis CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 6.249 straipsniu, nuo prievolės pažeidimo atsirado pareiga atlyginti atsakovės nuostolius. Laiku pradėjus veiklą apyvarta ir nuomos mokestis būtų buvę didesni, todėl skirtumas sudaro negautas pajamas. Atsakovės patirtus nuostolius sudaro ir žala reputacijai bei paslaugų kokybei.

Ieškovė nesutinka su teismo argumentu dėl retrospektyvaus aplinkybių vertinimo. Konkurso laimėtojo pareiga pradėti veiklą patalpose Nr. 4 ir Nr. 5 iki 2025 m. vasario 1 d. turėjo būti įvykdyta dar iki atnaujintos paraiškos pateikimo 2025 m. balandžio 9 d. ir laimėtojo paskelbimo 2025 m. balandžio 15 d. Jos pateikti vėlesni įrodymai patvirtina nuo vasario 1 d. nepertraukiamai besitęsusį pažeidimą, o ne vėliau atsiradusią aplinkybę. Vien sutartinė galimybė pratęsti terminus nereikšminga, nes nėra įrodymų, kad iki šių datų jie faktiškai buvo pratęsti. Be to, užstatas yra prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, todėl jo buvimas nepaneigia pažeidimo ir nepanaikina skolos.

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad argumentuodama ankstesnės sutarties nevykdymu, ji neleistinai gina atsakovės ar viešąjį interesą. Ieškovės teigimu, ginamos jos pačios teisės dalyvauti Konkurse ir būti pripažintai laimėtoja.

Konkurso laimėtojo paraiška turėjo būti atmesta Nuomos tvarkos aprašo 5.26.9.5 papunkčio pagrindu. Ieškovė pripažįsta, kad 5.26.9.5 papunktis suteikia atsakovei diskreciją, tačiau ši nėra neribota. Esant akivaizdžioms ir objektyvioms dalyvio nepatikimumą patvirtinančioms aplinkybėms, teisė atmesti paraišką tampa pareiga. Ilgalaikis ankstesnės sutarties pažeidimas, žinomas atsakovei ir egzistavęs Konkurso metu, laikytinas tokia aplinkybe. Priešingas aiškinimas paverstų šią sąlygą deklaratyvia. Teismo nurodytas priklausymas tarptautinei „SSP Group PLC“ grupei nepaneigia konkrečių ankstesnės sutarties pažeidimų.

Teismo išvada, kad Konkurso tikslas pasiektas vien todėl, jog pasirinktas didžiausią kainą iš pateiktų pasiūlymų pasiūlęs dalyvis, nepagrįsta. LRV aprašo 77.4 papunktis ir Nuomos tvarkos aprašo 5.21 papunktis reikalauja organizuoti procedūras taip, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti didžiausią galimą kainą, o ne tik formaliai palyginti gautus pasiūlymus. Ieškovė nereikalauja būtinai taikyti aukciono, tačiau turi būti užtikrinta reali konkurencija. Nežinodami kitų dalyvių, jų pasiūlymų ar bent konkurencinės aplinkos, dalyviai iš esmės varžosi su savimi ir gali pasiūlyti mažiau, negu yra pasirengę mokėti. Tai ypač svarbu nuomojant unikalų objektą – patalpas Vilniaus oro uoste, kurių rinkos vertę sunku nustatyti kitais būdais. Minimalus ieškovės kainos padidinimas 3 181 Eur rodo ne informuotą galutinį apsisprendimą, o derybų strategiją, kai tikimasi vėlesnių etapų. Ieškovė teigia galėjusi padengti ir viršyti 547 656 Eur skirtumą iki laimėtojo pasiūlymo, jeigu būtų žinojusi konkurencinę situaciją ar turėjusi papildomų derybų galimybę. Todėl egzistuoja tiesioginis ryšys tarp netinkamos procedūros ir ieškovės pralaimėjimo.

Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ji neturėjo pagrindo tikėtis papildomų derybų. Konkurso sąlygų 1.8.4 papunktyje numatyta jų galimybė sukūrė pagrįstą lūkestį, kad tokie etapai realiai galimi, todėl atsakovė, nusprendusi jų nevykdyti, turėjo apie tai aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti. Teismo išvada, kad papildomos derybos neprivalomos, neatsako į klausimą, ar tinkamai pranešta apie jų atsisakymą. Derybų 2025 m. kovo 21 d. protokole prašoma pateikti atnaujintą, o ne galutinę paraišką. Vienoje skaidrėje pavartota formuluotė „atnaujintas galutinis finansinis pasiūlymas“ nepanaikina Konkurso sąlygose numatytos papildomų derybų galimybės. Prieštaringa ir dviprasmiška atsakovės komunikacija negali būti aiškinama ieškovės nenaudai. Lūkestį tęsti derybas sustiprino tai, kad daugiausia dėmesio skirta techniniams pasiūlymo aspektams – valgiaraščiui, prekių ženklams ir pan. Žinodama, kad pasiūlymas galutinis, ieškovė būtų pasirinkusi kitą strategiją ir pateikusi kitokią kainą, todėl sprendimą iškart po vieno derybų etapo ieškovė vertina kaip siurprizinį ir pažeidžiantį Konkurso sąlygų 1.8.4 papunktį, CK 1.5 straipsnio bei VPĮ 17 straipsnio principus.

Ieškovė nesutinka, kad LRV aprašo 77 punktas ir Nuomos tvarkos aprašo 5.21 papunktis nustato tik bendrus tikslus. Šios nuostatos įtvirtina privalomą elgesio standartą: organizuoti procedūras, užtikrinančias realią konkurenciją ir didžiausią ekonominę naudą. Nors jose tiesiogiai neįvardytas derybų etapų skaičius ar kainų atskleidimas, tai nepaneigia pareigos nustatyti veiksmingą derybų mechanizmą. Didžiausios ekonominės naudos reikalavimas taikomas ir rezultatui, ir jo pasiekimo procesui. Ieškovės dalyvavimas Konkurse ir sąlygų neginčijimas iš anksto negali įteisinti jų prieštaravimo imperatyviosioms normoms.

Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad įrodymų išreikalavimo ji prašė tik siekdama sužinoti naujas aplinkybes ir vėliau nuspręsti, kaip jas panaudoti. Ieškovei dokumentai reikalingi patikrinti ieškinyje jau nurodytas aplinkybes: laimėtojo paraiškos atitiktį, vienodą požiūrį į dalyvius ir galimą laimėtojui suteiktą informacinį pranašumą. Derybų įrašas, protokolas ir komisijos protokolai leistų nustatyti, ar laimėtojui nebuvo atskleista informacija apie kitų dalyvių pasiūlymus, kurios negavo ieškovė. Ieškovė negalėjo veiksmingai įrodyti paraiškos neatitikties nematydama paraiškos, o išreikalauta sutartis dėl užtušuotų esminių duomenų nepadėjo nustatyti reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismui neišreikalavus iš atsakovės šių duomenų, prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ieškovė reiškia apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo atsisakymą priimti jos patikslintą ieškinį, kuriame, sužinojusi apie galimai reikalavimų neatitinkantį prekių ženklą, siekė remtis šia aplinkybe. Atsisakymas priimti ieškinį yra teisminės gynybos, rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimas.

Atsakovė AB Lietuvos oro uostai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

Teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti visą Konkurso medžiagą, nes nebuvo pagrįstas konkrečių dokumentų ryšys su nagrinėjamu ginču. Prašymai dėl įrodymų buvo nagrinėti pakartotinai, išklausius šalis ir priėmus motyvuotus procesinius sprendimus. Dalis prašymų buvo susiję su ankstesnės sutarties vykdymu, nors ankstesnio konkurso rezultatai šioje byloje neginčijami. Teismas neatsisakė rinkti visų duomenų – pasiūlė atsakovei pateikti duomenis apie Konkurso laimėtojo pasiūlytą kainą. Atsakovė šią informaciją pateikė nuasmeninta forma, t. y. užtušuodama dalį informacijos ir palikdama tik tą informaciją, kuri yra reikšminga. Visos medžiagos atskleidimas laikomas neproporcingu, nes ji apima konkurento verslo modelį ir kitą komerciškai jautrią informaciją, kuri galėtų suteikti ieškovei pranašumą būsimuose konkursuose.

Teismas pagrįstai atsisakė priimti 2026 m. vasario 6 d. pateiktą patikslintą ieškinį, nes naujo pagrindo priėmimas prieš bylos nagrinėjimą būtų pareikalavęs papildomų atsikirtimų ir užvilkinęs procesą. Ieškovė pareiškė ieškinį, kurį šioje byloje atsisakyta priimti, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1750-562/2026.

Teismas pagrįstai netaikė konkrečių VPĮ nuostatų pagal analogiją. Ginčas kilo iš nekilnojamojo turto nuomos viešo konkurso: atsakovė veikia kaip nuomotoja, o ne prekių, paslaugų ar darbų pirkėja. Bendrųjų skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų taikymas neprieštarauja šiai išvadai ir nesuteikia pagrindo perkelti konkrečių VPĮ procedūrų į kitą teisinį režimą. Net jei VPĮ nuostatos šiam ginčui galėtų būti taikomos pagal analogiją, analogija yra taikoma tik konkrečiai numatytais atvejais, kurių egzistavimo šioje byloje ieškovė neįrodinėjo.

Šiuo atveju VSTVNDĮ nėra taikomas, kadangi Konkurso objektą sudarantis turtas nepatenka į imperatyviai nurodytą jo taikymo sritį. Ginčo patalpos priklauso bendrovei nuosavybės teise, nėra valstybės turtas ir nėra valdomos patikėjimo teise. Atsakovei priklausančio turto nuomai netaikytinas valstybės turto teisinis režimas vien dėl valstybės turimų akcijų.

Pavėluota veiklos pradžia pagal ankstesnę sutartį savaime nesudaro pagrindo atmesti Konkurso laimėtojo paraiškos pagal Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunktį. Šioje sąlygoje vartojamas žodis „skolingi“, o ne draudimas turėti bet kokių neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų. Buvimas skolingu yra siejamas ne su bet kokia, o finansine (pingine) prievole. Ieškovės siūlomas aiškinimas leistų bet kokį, net nereikšmingą ankstesnės sutarties vykdymo trūkumą, laikyti skola ir pašalinimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Konkurso laimėtojas nebuvo skolingas (neturėjo neįvykdytos piniginės prievolės) atsakovei nei paraiškos pateikimo dieną, nei Konkurso metu. Nepriklausomai nuo to, ar trečiasis asmuo pavėlavo pradėti veiklą, jo mokamas nuomos mokestis nelems nuostolių atsakovei, kadangi atsakovė vis tiek gaus su trečiuoju asmeniu ankstesnėje sutartyje įtvirtintą minimalų garantuotą metinį nuomos mokestį. Ieškovės nurodomos tariamos negautos pajamos automatiškai nevirsta apibrėžta skola. Joms nustatyti reikėtų vertinti ankstesnės sutarties pažeidimą ir civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovė nėra įgaliota reikšti reikalavimų dėl atsakovės patirtos žalos.

Kaip teisingai konstatavo teismas, ieškovė neįrodė kitų aplinkybių, dėl kurių būtų negalima pradėti dalykinių santykių pagal Nuomos tvarkos aprašo 5.26.9.5 papunktį. Ieškovės argumentai dėl nepatikimumo, reputacinės žalos ir kitų kliūčių iš esmės siejami su pavėluota veiklos pradžia, tačiau pavėluota veiklos pradžia savaime neįrodo, jog subjektas apskritai netinkamas sutartiniams santykiams. Konkurso metu trečiasis asmuo buvo įvertintas, nebuvo nustatyta patikimumo ar reputacijos problemų, bankroto grėsmės ar kitų reikšmingų rizikų.

LRV aprašo 77.4 papunktis ir Nuomos tvarkos aprašo 5.21 papunktis nenustato privalomo aukciono, kainų viešinimo ar kelių derybų etapų. Konkurencija gali vykti dalyviams savarankiškai teikiant pasiūlymus pagal vienodas taisykles. Laimėtojas pasiūlė 547 656 Eur daugiau už ieškovę, todėl pasirinktas geriausias pasiūlymas pagal nustatytą kriterijų. Ieškovės teiginys, kad ji būtų pasiūliusi daugiau, laikomas hipotetiniu. Ji turėjo galimybę pagerinti pasiūlymą, tačiau kainą padidino minimaliai.

Ieškovė buvo informuota apie galutinį finansinį pasiūlymą, todėl papildomų derybų lūkestis nebuvo pagrįstas. Ieškovei buvo siūloma koreguoti pajamų dalijimosi procentus, kad finansinis pasiūlymas būtų stipresnis, o skaidrėje „Ko tikimės atnaujintoje paraiškoje?“ prašoma atnaujinto galutinio finansinio pasiūlymo. Žodis „atnaujinta“ neturėjo reikšti tarpinės paraiškos. Konkurso sąlygų 1.8.4 papunkčio formuluotė „galės būti vykdomi papildomi <...> etapai“ numatė galimybę, o ne pareigą juos vykdyti. Po derybų su dalyviais pateikti tinkami pasiūlymai, todėl nebuvo būtinybės organizuoti papildomo etapo.

Konkurso sąlygų neteisėtumas neįrodomas vien tuo, kad jose neįtvirtintas ieškovės pageidaujamas derybų modelis. Aprašuose nustatyti tikslai ir vertinimo kriterijai nereiškia konkretaus įpareigojimo viešinti kainas ar rengti kelis derybų etapus. Nors atsakovė sutinka, kad dalyvio sutikimas dalyvauti Konkurse negali įteisinti imperatyvams prieštaraujančių sąlygų, tačiau dalyvavimas, nekeliant klausimų, reikšmingas vertinant, ar sąlygos iš tiesų buvo neaiškios ir nenuspėjamos.

Tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, ,,Select Service Partner Finland OY“ ir UAB ,,Select Service Partner Lithuania“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

Teismas pagrįstai netaikė VPĮ ir konkrečius jo institutus aiškinančios teismų praktikos. Viešo nuomos konkurso santykiai atskirti nuo viešųjų pirkimų: atsakovės tikslas yra gauti nuomos mokestį, o ne įsigyti paslaugas, kurioms teikti reikalingos patalpos. Panašūs viešųjų pirkimų ir nuomos konkursų tikslai nepanaikina jų teisinio reguliavimo skirtumų.

Sąvoka „skolingas“ Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunktyje pagrįstai teismo aiškinta kaip piniginės prievolės nevykdymas, o ne bet koks sutarties pažeidimas. Teismas rėmėsi ne vien žodynu, bet ir sisteminiu CK nuostatų bei Nuomos tvarkos aprašo aiškinimu. „Prievolė“ yra platesnė sąvoka nei „skola“, o 5.12 papunktyje pasirinktas būtent žodis „skolingi“. Ieškovės nuorodos į CK 6.1 ir 6.4 straipsnius, reglamentuojančius prievoles, savaime nepagrindžia visų sutartinių įsipareigojimų prilyginimo skolai. Be to, remiantis CK 6.193 straipsnio 1 ir 4 dalimis, profesionalūs dalyviai negalėjo pagrįstai numatyti, kad komerciniuose santykiuose vartojama sąvoka „skolingas“ bus išplėsta iki bet kokio ankstesnės sutarties vykdymo trūkumo.

Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunkčio pašalinimo pagrindui būtinos dvi kartu egzistuojančios aplinkybės: piniginės prievolės nevykdymas ir jo buvimas paraiškos pateikimo momentu. Konkurso laimėtojo pirminė paraiška pateikta 2025 m. vasario 20 d., atnaujinta paraiška 2025 m. balandžio 9 d. Pagal ankstesnės sutarties specialiųjų sąlygų 7.4.1 papunktį, net pradėjus veiklą 2025 m. vasario 1 d., pirmasis mokėjimas būtų turėjęs būti atliktas iki 2025 m. kovo 7 d., taigi 2025 m. vasario 20 d. dar nebūtų buvę pradelstos mokėjimo prievolės. Vėlesnės veiklos pradžios aplinkybės negali būti retrospektyviai prilygintos paraiškos pateikimo metu egzistavusiai skolai.

Sutarties šalys minimalaus garantuoto metinio nuomos mokesčio mechanizmu paskirstė verslo riziką ir apibrėžė atsakovės finansinių interesų apsaugą. Atsakovė įrodė, kad Konkurso laimėtojas sumokėjo tokio dydžio metinį nuomos mokestį, kuris viršijo minimalų metinį nuomos mokestį. Tariamos negautos pajamos ir reputacinė žala neįrodo skolos fakto, o ieškovė negali perimti ankstesnės sutarties šalies teisių, taip pat nėra įgaliota ginti viešąjį interesą. Reputacinės žalos argumentui trūksta konkrečių duomenų: nenurodyta partnerių atsisakymų bendradarbiauti, klientų srautų pokyčių, skundų, viešų pranešimų ar kitų aplinkybių, patvirtinančių reputacijos pablogėjimą ir jo mastą. Net hipotetinė reputacinė žala savaime nereiškia konkrečios mokėtinos sumos paraiškos pateikimo dieną.

Nuomos tvarkos aprašo 5.26.9.5 papunktis nenustatė privalomo pašalinimo pagrindo dėl pavėluotos veiklos pradžios pagal ankstesnę sutartį, o šioje nuostatoje naudojama formuluotė „gali būti“ reiškia individualaus vertinimo galimybę, o ne automatinę pareigą atmesti paraišką. Nuomos tvarkos aprašo 5.26.9 papunktyje numatyti kriterijai, dėl kurių gali būti atmesta paraiška, susiję su terorizmo finansavimu, pinigų plovimu, sankcijomis ir kyšininkavimu, todėl 5.26.9.5 papunktyje vartojama kitų aplinkybių kategorija neturėtų būti paversta VPĮ nustatytu pašalinimo pagrindu už ankstesnės sutarties netinkamą vykdymą. Atsakovė savo diskreciją įgyvendino – įvertino rizikas, patikimumą ir grupės padėtį rinkoje.

Konkurentų ir jų kainų neatskleidimas Konkurse atitiko paskelbtą derybų modelį ir nepaneigė konkurencijos. Konkurso sąlygų 1.8.4 papunktis numatė individualias derybas dėl paties dalyvio paraiškos turinio. Skirtingi dalyvių sprendiniai – patalpų įrengimas, prekių ženklai, remonto sąnaudos – buvo aptariami siekiant geresnio konkretaus pasiūlymo. Pareiga atskleisti kitų dalyvių duomenis nebuvo nustatyta. Ieškovė turėjo numanyti, kad viešai paskelbtame Konkurse dalyvaus ir kiti dalyviai. Kainų atskleidimas galėtų skatinti tik minimaliai viršyti konkurento kainą, o savarankiškas pasiūlymas skatina remtis savo veiklos pelningumu ir pajėgumu.

Konkurso sąlygų 1.8.4 papunktis numatė tik papildomų etapų galimybę. Bendroji tvarka – vienas derybų etapas, papildomi etapai – atskiru Konkurso organizatoriaus sprendimu. Nesant tokio sprendimo, nereikėjo atskirai informuoti apie papildomų derybų nevykdymą. Nuomos tvarkos aprašo 5.19 papunktyje derybų pabaiga siejama su susitikimų su dalyviais įvykimu ir galutinių atnaujintų paraiškų pateikimu arba jų pateikimo termino suėjimu. Taigi, žodžiai „atnaujinta“ ir „galutinė“ nėra priešpriešinami – apraše vartojama galutinės atnaujintos paraiškos sąvoka.

LRV aprašo 77 punktas ir Nuomos tvarkos aprašo 5.21 papunktis nustato siekiamą rezultatą, tačiau nenurodo privalomo etapų skaičiaus ar konkurentų kainų atskleidimo. Nesant konkretaus įpareigojimo, derybų struktūros pasirinkimas paliekamas Konkurso organizatoriui. Ieškovės siūlomas aiškinimas reikštų procedūrinių pareigų sukūrimą jau po Konkurso, nors dalyviai jas turi galėti nustatyti iš anksto.

Ginčas dėl Nuomos tvarkos aprašo 5.12 ir 5.26.9.5 papunkčių nereikalauja visos Konkurso laimėtojo paraiškos: pagal Konkurso sąlygas dalyviai neprivalėjo kartu su ja pateikti konkrečių dokumentų, patvirtinančių atitiktį šioms nuostatoms. Derybų dokumentai neįrodytų pagrindinės ieškovės nurodomos aplinkybės – kad jai nebuvo atskleistos konkurento kainos. Ieškinyje nebuvo keliamas konkretus pažeidimas dėl ieškovės informacijos perdavimo kitiems dalyviams. Be to, prašoma atskleisti dokumentų visuma sudaro komerciškai vertingą Konkurso laimėtojo veiklos modelį.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB ,,AMERITEK“ prašo apeliacinį skundą patenkinti jame nurodytais motyvais; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

Nustatyta, kad atsakovė AB Lietuvos oro uostai 2024 m. gruodžio 10 d. paskelbė viešą nekilnojamojo turto nuomos konkursą dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Vilniuje, Rodūnios kel. 2, Lietuvoje (Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas T2/T3). Patalpos skirtos tik registruotų prekės ženklų viešojo maitinimo įstaigoms įrengti ir eksploatuoti, kuriose bus vykdoma viešojo maitinimo veikla (Konkurso 1.3 papunktis).

Ieškovė UAB ,,Amber Food“ pateikė paraišką Konkurse. Ieškovė buvo pakviesta į 2025 m. kovo 18 d. derybas su atsakove. Derybų metu atsakovė pateikė pastabas ir komentarus dėl ieškovės paraiškos ir nurodė pateikti atnaujintą paraišką (atnaujintą galutinį finansinį pasiūlymą).

Po įvykusių derybų ieškovė 2025 m. balandžio 9 d. pateikė atnaujintą paraišką. Atsakovė 2025 m. balandžio 16 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad Konkurso laimėtoju tapo kitas dalyvis, pateikęs didžiausios ekonominės naudos pasiūlymą.

Atsakovės 2025 m. balandžio 15 d. Konkurso rezultatų patvirtinimo protokolu Konkurso laimėtoja buvo pripažinta ,,Select Service Partner Finland OY“.

Ieškovė 2025 m. balandžio 17 d. raštu paprašė atsakovės leisti susipažinti su Konkurso laimėtojo pasiūlymu bei pateikti Konkurso komisijos susirinkimo protokolą dėl Konkurso laimėtojo nustatymo. Atsakovė 2025 m. balandžio 18 d. elektroniniu laišku persiuntė ieškovei protokolą, tačiau neatsakė į ieškovės prašymą leisti susipažinti su Konkurso laimėtojo pasiūlymu. Ieškovė 2025 m. gegužės 6 d. raštu pakartotinai paprašė atsakovės leisti susipažinti su Konkurso laimėtojo pasiūlymu, tačiau atsakovė nurodė, kad Nuomos tvarkos aprašas tokios galimybės nenumato.

Atsakovė ir nuomininkė UAB ,,Select Service Partner Lithuania“ 2025 m. gegužės 13 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 3K-25-190.

Nesutikdama su Konkurso rezultatais, ieškovė kreipėsi į teismą, ginčydama Konkurso laimėtojo atitiktį nustatytiems reikalavimams, Konkurso organizavimo ir vykdymo teisėtumą bei jo sąlygų atitiktį imperatyvioms teisės normoms. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nenustatęs pagrindo pripažinti ginčijamą atsakovės sprendimą ir Konkurso sąlygas neteisėtais. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti šį sprendimą ir ieškinį patenkinti. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis dėl taikytino teisinio reguliavimo, Konkurso laimėtojo tinkamumo dalyvauti Konkurse, pasirinkto procedūrų modelio ir derybų vykdymo, taip pat teigia, kad, atsisakius priimti patikslintą ieškinį ir išreikalauti prašomus įrodymus, buvo nepagrįstai apribotos jos galimybės apginti pažeistas teises.

Dėl apeliantės prašymo išreikalauti įrodymus, atsisakymo priimti patikslintą ieškinį ir apeliantės procesinių teisių (ne)užtikrinimo

Apeliantė skunde skundžia pirmosios instancijos teismo atsisakymą priimti patikslintą ieškinį, nurodydama, kad apie pasiūlyto prekės ženklo galimą neatitiktį sužinojo atsitiktinai, todėl anksčiau šia aplinkybe remtis negalėjo. Taip pat nurodo, kad, neišreikalavus atsakovės turimų dokumentų, ieškovei buvo užkirstas kelias įrodyti Konkurso laimėtojo neatitiktį Konkurso sąlygoms ir patikrinti, ar dalyviams buvo taikomos vienodos sąlygos, įskaitant tai, ar laimėtojui nesuteiktas informacinis pranašumas. Apeliantės vertinimu, taip buvo pažeista jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą, rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai. Kartu ji pakartotinai prašo išreikalauti iš atsakovės Konkurso laimėtojo pateiktą paraišką ir visus jos priedus, Konkurso laimėtojo pasiūlymo paaiškinimus, Konkurso laimėtojo susirašinėjimą su atsakove, derybų su Konkurso laimėtoju vaizdo įrašą, derybų su Konkurso laimėtoju protokolą, Konkurso komisijos posėdžių protokolus, su Konkursą laimėjusiu dalyviu pasirašytą nuomos sutartį, neslepiant jų turinio.

Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą galima tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, ir šis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis (CPK 141 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė ieškinį tikslino du kartus. Pirmasis, 2025 m. gruodžio 19 d. pateiktas patikslintas ieškinys buvo priimtas 2025 m. gruodžio 29 d. teisėjos rezoliucija. Antrąjį patikslintą ieškinį (ieškinio pagrindo patikslinimą) ieškovė pateikė 2026 m. vasario 6 d., nurodydama naują aplinkybę dėl prekės ženklo (duomenys neskelbtini) neatitikties Konkurso sąlygų 3.1 papunkčiui. Pastarąjį patikslintą ieškinį teismas atsisakė priimti 2026 m. vasario 11 d. žodine nutartimi, įrašyta į teismo posėdžio protokolą, nustatęs, kad jis pareikštas nesilaikant CPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino, patikslinto ieškinio priėmimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir sprendimo priėmimą, taip pat nepateikti objektyvūs duomenys apie tai, kad prekės ženklas yra susijęs su ginčijamo Konkurso rezultatais, taip pat šaltinis, iš kurio sugeneruoti šie duomenys.

Pažymima, kad teismas 2025 m. gruodžio 2 d. žodine nutartimi, įrašyta į teismo posėdžio protokolą, ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2025 m. gruodžio 19 d. pateikti patikslintą ieškinį, jei ieškovė pageidaus, t. y. ieškovei paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Taip pat šalims ir tretiesiems asmenims nustatytas galutinis terminas iki 2026 m. sausio 7 d. pateikti teismui visus prašymus ir visus įrodymus, reikalingus bylai teisingai išspręsti.

Apeliantė aiškina, kad apie nurodomą aplinkybę dėl prekės ženklo atsitiktinai sužinojo tik 2026 m. vasario 3 d. Tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ji neatskleidė pateiktos informacijos gavimo aplinkybių ir šaltinio bei nepateikė objektyvių duomenų, siejančių šią informaciją su ginčo Konkurse pateiktu pasiūlymu. Apeliaciniame skunde šie teismo motyvai nepaneigiami – iš esmės pakartojamas teiginys apie atsitiktinį sužinojimą. Pažymima, kad patikslinto ieškinio priėmimas būtų pareikalavęs tirti iki tol nenagrinėtas aplinkybes dėl konkretaus prekės ženklo pasiūlymo ir jo atitikties Konkurso reikalavimams, taip pat suteikti atsakovei ir tretiesiems asmenims galimybę pateikti atsikirtimus bei įrodymus. Taigi, teismo išvada dėl bylos nagrinėjimo užvilkinimo siejama ne vien su procesinio dokumento pateikimo laiku, bet ir su jo turiniu bei būtinybe išplėsti bylos nagrinėjimo dalyką proceso stadijoje, kai jau buvo pasirengta bylą nagrinėti teisme. Nepagrindus, kad būtinybė pakeisti ieškinio pagrindą iškilo vėliau, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti ieškovės 2026 m. vasario 6 d. patikslintą ieškinį.

Atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti 2026 m. vasario 6 d. patikslintą ieškinį. Apeliantės teisė į teisminę gynybą nesuteikia besąlyginės teisės bet kurioje proceso stadijoje papildyti ieškinį nauju faktiniu pagrindu, nesilaikant CPK 141 straipsnyje nustatytų sąlygų. Ieškovei buvo sudaryta galimybė suformuluoti ir patikslinti reikalavimus, todėl atsisakymas priimti patikslintą ieškinį, pagrįstas vėlesnio pakeitimo būtinumo neįrodymu ir jo poveikiu bylos nagrinėjimo trukmei, nepatvirtina jos nurodomos teisės į teisminę gynybą, rungimosi ar procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimo.

Apeliantė taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo atsisakymą išreikalauti Konkurso dokumentus ir pakartotinai prašo juos išreikalauti apeliacinės instancijos teismo. Prašymas apima Konkurso laimėtojo paraišką ir jos priedus, pasiūlymo paaiškinimus, susirašinėjimą su atsakove, derybų vaizdo įrašą ir protokolą, Konkurso komisijos posėdžių protokolus bei su laimėtoju sudarytą nuomos sutartį, nepaslepiant jų turinio. Apeliantės teigimu, neturėdama šių duomenų, ji negali veiksmingai įrodinėti laimėtojo neatitikties Konkurso sąlygoms ir nevienodo dalyvių vertinimo, todėl atsisakymas juos išreikalauti pažeidžia jos procesines teises.

Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis išreikalauti rašytinį įrodymą, turi nurodyti reikalaujamą įrodymą, pagrindą manyti, kad jį turi atitinkamas asmuo, ir aplinkybes, kurias šis įrodymas gali pagrįsti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

Pažymėtina, kad, pripažinus pagrįstu atsisakymą priimti 2026 m. vasario 6 d. patikslintą ieškinį, jame nurodyta Konkurso laimėtojo pasiūlyto prekės ženklo neatitiktis Konkurso sąlygoms nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Todėl šiai aplinkybei nustatyti nėra pagrindo išreikalauti laimėtojo paraiškos ir jos priedų. Kitų prašyme nurodomų aplinkybių atžvilgiu šių dokumentų reikšmė vertintina atskirai.

Apeliantės argumentų dėl pareigos atskleisti Konkurso dalyvių pasiūlytas kainas ir organizuoti papildomus derybų etapus pagrįstumas pirmiausia priklauso nuo Konkursui taikomo teisinio reguliavimo ir paskelbtų sąlygų aiškinimo. Šiems klausimams išspręsti nėra būtinas visas laimėtojo pasiūlymo ar derybų su juo turinys. Aplinkybė, ar ieškovė buvo informuota apie jos teikiamo pasiūlymo galutinumą, nustatytina vertinant jai pateiktus dokumentus ir bendravimo su ja turinį. Todėl šie argumentai savaime nepagrindžia prašymo išreikalauti visą su kitu dalyviu susijusią Konkurso medžiagą.

Kartu teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliantė derybų duomenų reikšmę sieja ir su galimu informaciniu pranašumu, suteiktu Konkurso laimėtojui. Ji nurodo, kad derybų įrašas, protokolas ir komisijos posėdžių protokolai leistų nustatyti, ar laimėtojui nebuvo atskleista kitiems dalyviams neprieinama informacija apie konkurentų pasiūlymus. Vis dėl to apeliantė nenurodo konkrečių Konkurso eigos aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti, ar informacija dalyviams buvo teikiama vienodai. Tai, kad ieškovei nebuvo atskleistos konkurentų kainos ir ji negali susipažinti su derybų su laimėtoju turiniu, savaime neleidžia spręsti apie galimą pasirinktinį informacijos atskleidimą dalyviams. Prašyme nurodomas galimas pažeidimas, tačiau nepaaiškinama, kokios aplinkybės, be pačios informacijos neprieinamumo, pagrindžia būtinybę jį tikrinti. Taigi, prašymas grindžiamas bendro pobūdžio prielaida, kurios nepakanka visam derybų įrašui, protokolui, pasiūlymo paaiškinimams ir susirašinėjimui išreikalauti.

Prašydama išreikalauti visus Konkurso komisijos posėdžių protokolus, apeliantė taip pat neįvardija, kokių konkrečių komisijos sprendimų ar jų priėmimo aplinkybių negalima nustatyti iš jau pateiktos medžiagos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė buvo gavusi komisijos susirinkimo protokolą dėl Konkurso laimėtojo nustatymo. Apeliaciniame skunde nepaaiškinta, kokį reikšmingą neaiškumą pašalintų papildomi protokolai, išskyrus pirmiau aptartą bendrą siekį patikrinti galimą informacinio pranašumo suteikimą. Taigi, visų komisijos posėdžių protokolų reikalingumas bylai išspręsti nėra pagrįstas.

Pažymima, kad byloje yra pateikta Konkurso laimėtojo atnaujinta paraiška ir su juo sudaryta nuomos sutartis, kurių dalis informacijos užtušuota. Vien tai, kad pateikti nuasmeninti dokumentai, nesudaro pagrindo vertinti šių dokumentų kaip neturinčių įrodomosios vertės – jų reikšmė priklauso nuo matomo turinio ir įrodinėjamų aplinkybių. Apeliantė nepaaiškina, kokiai konkrečiai į šios bylos nagrinėjimo dalyką patenkančiai aplinkybei nustatyti nepakanka pateiktų nuasmenintų duomenų ir reikalingas visas neužtušuotas dokumentų turinys.

Prašomų dokumentų reikalingumo nepagrindžia ir bendros nuorodos į Nuomos tvarkos aprašo 5.12 bei 5.26.9.5 papunkčiuose nustatytus paraiškos nesvarstymo ar atmetimo pagrindus. Šių pagrindų taikymą apeliantė sieja su ankstesnės sutarties vykdymo aplinkybėmis, tačiau nepaaiškina, kokius šiam vertinimui reikšmingus duomenis galėtų atskleisti naujojo Konkurso paraiškos priedai, pasiūlymo paaiškinimai ar derybų medžiaga.

Nenustačius, kad atsisakymas išreikalauti konkrečius duomenis nepagrįstai apribojo ieškovės galimybę įrodinėti į nagrinėjamo ginčo ribas patenkančias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti jos nurodomo teisės į teisminę gynybą, rungimosi ar šalių procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netenkina apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo išreikalauti įrodymus.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį ir išreikalauti įrodymus nepatvirtina proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir kuris sudarytų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl taikytino teisinio reguliavimo

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčas kilo iš nekilnojamojo turto nuomos viešo konkurso teisinių santykių, kurių reglamentavimo pagrindus nustato CK šeštosios knygos XLIX skyriaus nuostatos. Teismas nusprendė, kad Konkursui netaikytinos konkrečios VPĮ nustatytos procedūros, o viešųjų pirkimų ir turto nuomos konkursų tikslų panašumas nesudaro pagrindo sutapatinti šių institutų. Teismas taip pat nustatė, kad Konkurso objektą sudarančios patalpos priklauso atsakovei nuosavybės teise, todėl jų nuomai tiesiogiai netaikomas VSTVNDĮ nustatytas valstybės turto nuomos teisinis reguliavimas. Kartu teismas pripažino, kad atsakovės veiksmų teisėtumas vertintinas pagal skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus.

Apeliantė nesutinka su šiomis teismo išvadomis. Jos teigimu, viešųjų pirkimų direktyvų netaikymas nepanaikina iš Europos Sąjungos teisės kylančių bendrųjų principų reikšmės, o viešųjų pirkimų ir turto nuomos konkursų tikslų panašumas bei kasacinio teismo išaiškinimai sudaro pagrindą VPĮ nuostatas taikyti pagal analogiją. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovės pertvarkymas iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę nepaneigia VSTVNDĮ taikymo, nes visos atsakovės akcijos priklauso valstybei, todėl ir bendrovės turtui turi būti taikomi valstybės turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo reikalavimai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo santykiams taikytinas teisinis reguliavimas nustatomas pagal šių santykių turinį ir sudaromo sandorio pobūdį. VPĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvų ir skaidrų viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. Pagal VPĮ 2 straipsnio 37 dalyje įtvirtintą viešojo pirkimo sampratą viešasis pirkimas siejamas su perkančiosios organizacijos atliekamu prekių, paslaugų ar darbų įsigijimu.

CK 6.947 straipsnio 1 dalis viešą konkursą apibrėžia kaip asmens viešą pažadėjimą sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą (konkurso paskelbimas) ir įpareigojimą šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Paskelbiant konkursą turi būti išdėstyta užduotis, jos įvykdymo terminas, atlyginimo (premijos) dydis ar suteikiama speciali teisė, darbų ar projektų pateikimo vieta, jų įvertinimo tvarka ir laikas, taip pat gali būti nurodytos ir kitos konkurso sąlygos (CK 6.947 straipsnio 2 dalis). Viešas konkursas gali būti skelbiamas tik norint pasiekti tam tikrą viešą ar privatų tikslą, neprieštaraujantį gerai moralei ar viešajai tvarkai (CK 6.947 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė Konkursą organizavo siekdama išnuomoti jai nuosavybės teise priklausančias patalpas ir gauti nuomos pajamas, o ne įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Todėl vien aplinkybė, kad nuomininkas atrenkamas konkurso būdu, nesudaro pagrindo šių santykių kvalifikuoti kaip viešojo pirkimo.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant viešo konkurso institutą ir jį reglamentuojančias CK normas, yra pažymėta, kad jose įtvirtintu dispozityviuoju reguliavimo metodu reglamentuojami privačių subjektų santykiai, o šis reguliavimo metodas indikuoja tai, jog teisinių santykių dalyviams, įskaitant viešą konkursą organizuojančias institucijas – viešuosius subjektus, yra leidžiama viskas, kas nėra draudžiama imperatyviomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021 87 punktas). Pažymima, kad dispozityvusis šių santykių reglamentavimo pobūdis nepanaikina konkurso organizatoriaus pareigos laikytis paskelbtų konkurso sąlygų ir bendrųjų teisės principų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas rezultatas būtų prognozuojamas (objektyviai nuspėjamas). Tai reiškia, kad viešą konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009).

Sprendžiant dėl apeliantės nurodomo viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo reikšmės, būtina atskirti bendrųjų principų ir jų turinį atskleidžiančių teismų praktikos išaiškinimų taikymą nuo konkrečios VPĮ įtvirtintos procedūrų tvarkos taikymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors viešųjų pirkimų ir viešo konkurso institutai (CK XXII skyriaus šeštasis skirsnis ir XLIX skyrius) panašūs savo tikslais, tačiau skiriasi teisinių santykių subjektai ir objektas, šiems institutams taikomos panašaus pobūdžio, bet ne tapačios procedūros. Į viešuosius pirkimus panašiems teisiniams santykiams teisės normose nustatytas lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ar kitų principų taikymas, pastarųjų turinys dėl šių santykių reikšmės visuomenei iš esmės (bet nepaneigiant ir jų skirtumų) neturėtų skirtis nuo viešųjų pirkimų principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010). Kita vertus, viešųjų pirkimų principų taikymas pagal analogiją, bendrieji viešumo, objektyvumo bei nešališkumo reikalavimai neturi lemti konkrečios VPĮ nuostatose nustatytos tvarkos taikymo kitiems santykiams (kurie nereguliuojami VPĮ), nes įstatymų leidėjas siekė įtvirtinti skirtingas šių dviejų rūšių konkursų vykdymo tvarkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013).

Šiam atribojimui neprieštarauja apeliantės nurodomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-313/2020 pateikti išaiškinimai. Nurodytos nutarties 26 punkte konstatuota, kad VPĮ valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešajam konkursui taikomas tik tada, kai pagrindinis viešojo konkurso tikslas yra paslaugų (arba prekių ar darbų) pirkimas, o ne turto nuoma. Kitais atvejais valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkursui VPĮ nuostatos nėra taikomos. Nutarties 27 punkte konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas konkurso sąlygas ir jose nustatytus reikalavimus konkurso dalyviams, nepagrįstai tiesiogiai (o ne pagal analogiją) rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais viešųjų pirkimų bylose. Vis dėlto teisėjų kolegija sutiko, kad tiek valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešajame konkurse, tiek viešuosiuose pirkimuose siekiama panašių tikslų – geriausiu būdu užtikrinti viešąjį interesą ir patenkinti visuomenės poreikį pirmu atveju, gauti didžiausią naudą iš nuomojamo turto, antru atveju – įgyti turtą, paslaugas geriausiomis sąlygomis. Toks tikslas įgyvendinamas ne tik didžiausios (mažiausios) kainos analizės, bet ir konkurso (pirkimų) dalyvio pajėgumo įgyvendinti sutartį vertinimo pagrindu. Atsižvelgęs į tai, kasacinis teismo apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvadų nepripažino klaidingomis vien dėl to, kad jos padarytos tiesiogiai taikant netaikytiną VPĮ, jei yra pagrindas nustatyti konkurso sąlygų neproporcingumą siekiamam tikslui gauti didžiausią naudą iš nuomojamo turto.

Teisėjų kolegija, šiuos ieškovės akcentuojamus išaiškinimus vertindama sistemiškai su pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad kasacinis teismas pripažino galimybę vien dėl procedūrų tikslų panašumo nuomos konkursui taikyti konkrečias VPĮ nuostatas. Aptariamos nutarties 26 punkte apibrėžtos VPĮ taikymo ribos, o 27 punkte aptarta viešųjų pirkimų bylose pateiktų išaiškinimų reikšmė vertinant nuomos konkurso sąlygų proporcingumą, atsižvelgiant į toje byloje spręstą ginčą ir konkrečios praktikos taikymo pagrindus. Taigi bendrųjų tikslų ir principų panašumas sudaro pagrindą atsižvelgti į jų turinį atskleidžiančius išaiškinimus, tačiau nepanaikina šių santykių reglamentavimo skirtumų. Šią poziciją patvirtina ir vėlesnė kasacinio teismo praktika, kurioje, įvertinus konkrečias bylos faktines aplinkybes, pripažinta, jog žemesnių instancijų teismams, sprendžiant dėl konkurso rengėjos pareigos atskleisti informaciją tinkamo įvykdymo, nebuvo pagrindo vadovautis kasacinio teismo praktika viešųjų pirkimų bylose, kadangi ginčo šalių teisiniai santykiai atsiradę iš viešo konkurso ir jie nėra reglamentuojami VPĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-684/2024 61–62 punktai).

Kitokios išvados nesuponuoja ir apeliantės nuorodos į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos (2006/C 179/02). Apeliantės cituojami teiginiai, kad Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisė kyla ne tik iš viešųjų pirkimų direktyvų, bet ir iš bendrųjų teisės principų, pagrindžia šių principų reikšmę ir už minėtų direktyvų taikymo ribų, tačiau iš to savaime nekyla pareiga tokiems santykiams taikyti konkrečias direktyvose ar VPĮ nustatytas procedūras.

Šiuo aspektu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pripažino skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų taikymą vertinant atsakovės veiksmų teisėtumą. Taigi, atsisakydamas taikyti konkrečias VPĮ nuostatas, teismas nepaneigė atsakovės pareigos laikytis bendrųjų konkurso organizavimo ir vykdymo reikalavimų bei jiems taikomų principų.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir dėl VSTVNDĮ netaikymo, iš esmės remdamasi tuo, kad visos atsakovės akcijos priklauso valstybei. Vertinant šį argumentą reikšminga tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis Vilniaus oro uosto terminalas, kuriame yra Konkurso objektą sudarančios patalpos išvykimo terminale T2/T3, esančios Vilniuje, Rodūnios kel. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei.

VSTVNDĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Todėl, sprendžiant dėl šio įstatymo nuostatų taikymo ginčo patalpų nuomai, vertintinas ne vien atsakovės, kaip valstybės valdomos bendrovės, statusas, bet ir nuomojamo turto teisinis režimas.

CK 2.48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį turtas, kurį juridinis asmuo valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja patikėjimo teise, nuosavybės teise priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui. CK 1.102 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos akcijos suteikiamos teisės, o ABĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias jam suteikia nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Nurodytos nuostatos nesuteikia pagrindo sutapatinti akcininko nuosavybės teisės į akcijas su bendrovės nuosavybės teise į jos turtą. Vadinasi, valstybei priklausantis atsakovės akcijų paketas nepaneigia atsakovės ir jos akcininkės turto atskirumo bei savaime nepaverčia bendrovei priklausančių patalpų valstybės nuosavybe.

Šios išvados nepaneigia apeliantės argumentas, kad VSTVNDĮ 7 straipsnyje tik apibrėžiami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai. Minėtas straipsnis aiškintinas sistemiškai su VSTVNDĮ 1 straipsnio 1 dalimi, apibrėžiančia įstatymo taikymo sritį, ir 3 straipsniu, nustatančiu valstybės turto sudėtį. Kadangi Konkurso objektą sudarančios patalpos priklauso atsakovei nuosavybės teise, o ne yra jos patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, jų nuomai nėra pagrindo tiesiogiai taikyti VSTVNDĮ nustatyto reguliavimo.

Toks aiškinimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-378/2019, vertindamas mainų sutarties, kurių viena iš šalių buvo savivaldybės kontroliuojama bendrovė, teisėtumą, nustatė, jog žemės sklypą bendrovė įgijo mainais perleisdama sau nuosavybės teise priklausančio pastato dalį, taigi laisvai disponuodama sau nuosavybės teise priklausančiu turtu. Teismas konstatavo, kad pagal perleisto turto pobūdį ginčo sandoris nepateko į VSTVNDĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą šio įstatymo taikymo sritį (nutarties 80–82 punktai).

Atmestinas ir apeliantės teiginys, kad toks turto teisinio režimo atribojimas reiškia atsakovės teisę nevaržomai naudoti jai priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju Konkurso organizavimą ir vykdymą reglamentuoja LRV tvarkos aprašas (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. rugsėjo 19 d.), atsakovės generalinio direktoriaus patvirtintas Nuomos tvarkos aprašas, Konkurso sąlygos ir CK nuostatos. Atsakovę taip pat saisto pirmiau aptarti skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo reikalavimai.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisinio reguliavimo.

Dėl Konkurso laimėtojo paraiškos atitikties Nuomos tvarkos aprašo 5.12 ir 5.26.9.5 papunkčiuose numatytiems nesvarstymo ir atmetimo pagrindams

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, kad Konkurso laimėtojo paraiška turėjo būti nesvarstoma pagal Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunktį arba atmesta pagal šio aprašo 5.26.9.5 papunktį dėl netinkamai vykdytų įsipareigojimų pagal ankstesnę patalpų nuomos sutartį. Teismas nusprendė, kad Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunktyje vartojama sąvoka „skolingas“ reiškia neįvykdytą piniginę prievolę, o pavėluota veiklos pradžia savaime tokio įsiskolinimo nepatvirtina. Atsižvelgęs į ankstesnėje sutartyje nustatytą minimalaus garantuoto metinio nuomos mokesčio mokėjimo mechanizmą ir duomenis apie sumokėtą šį minimumą viršijančią sumą, teismas nenustatė piniginio įsiskolinimo atsakovei. Teismas taip pat nepripažino įrodytomis aplinkybių, dėl kurių atsakovė negalėjo pradėti dalykinių santykių su Konkurso laimėtoju.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunktyje įtvirtintas reikalavimas nebūti skolingam atsakovei apima ne tik pinigines prievoles, bet ir kitus neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus. Apeliantė remiasi ankstesne atsakovės ir Konkurso laimėtojo sutartimi, pagal kurią veikla turėjo būti pradėta iki 2025 m. vasario 1 d., tačiau nebuvo pradėta nei paraiškų teikimo Konkurse metu, nei nustatant Konkurso laimėtoją. Apeliantė nurodo ir tai, kad net ir aiškinant šį reikalavimą kaip susijusį tik su piniginiu įsiskolinimu, pavėluota veiklos pradžia lėmė atsakovės negautas pajamas, kurių nepaneigia sumokėtas minimalus nuomos mokestis. Apeliantės manymu, ilgalaikis ankstesnės sutarties nevykdymas patvirtina Konkurso laimėtojo nepatikimumą ir sudaro savarankišką pagrindą atmesti jo paraišką pagal Nuomos tvarkos aprašo 5.26.9.5 papunktį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, remdamasi ankstesnės nuomos sutarties vykdymo aplinkybėmis, ginčija Konkurso laimėtojo atitiktį Konkurse taikytiems reikalavimams ir šiuo pagrindu gina savo, kaip Konkurso dalyvės, teises. Todėl sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, jog apeliantė nėra ankstesnės nuomos sutarties šalis ir neturi įgaliojimų atstovauti atsakovei ar ginti viešąjį interesą, savaime neužkerta jai kelio remtis šios sutarties vykdymo aplinkybėmis. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje sprendžiama ne dėl nuostolių atlyginimo atsakovei, o dėl to, ar apeliantės nurodomos aplinkybės patvirtina Nuomos tvarkos apraše nustatytą pagrindą nesvarstyti Konkurso laimėtojo paraiškos arba ją atmesti.

Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunktyje nustatyta, kad paraiškos teikėjai, įskaitant bet kurį ūkio subjektų grupės narį, jeigu paraišką teikia ūkio subjektų grupė, paraiškos teikimo dieną negali būti skolingi bendrovei, o bendrovės skolininkų pateiktos paraiškos nebus svarstomos.

Aiškinant Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunktyje vartojamą formuluotę „negali būti skolingi bendrovei“, pirmiausia atsižvelgtina į bendrinę žodžio „skolingas“ reikšmę. Pirmosios instancijos teismo nurodytame Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „skola“ apibrėžiamas kaip „nesumokėti arba grąžintinai gauti pinigai ar daiktas“. Taigi, įprastoje vartosenoje šis žodis siejamas su neatsiskaitymu, pareiga sumokėti ar grąžinti tai, kas priklauso kitam asmeniui, o ne apskritai su bet kurios sutartinės pareigos netinkamu vykdymu. Bendrinė šio žodžio reikšmė yra reikšminga nustatant paskelbto reikalavimo turinį, tačiau kartu vertinamas ir jo teisinis kontekstas, paskirtis ir ryšys su kitomis Nuomos tvarkos aprašo nuostatomis.

Apeliantė pagrįstai nurodo, kad prievolių teisėje sąvoka „skolininkas“ nėra vartojama vien piniginių prievolių kontekste. CK 6.1 straipsnyje prievolė apibrėžiama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis privalo atlikti kitos šalies naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo. Todėl pirmosios instancijos teismo nurodytos CK nuostatos (CK 6.55 straipsnio 1 dalis, 6.56 straipsnio 1 dalis ir 6.78 straipsnio 2 dalis), reglamentuojančios atskirus piniginių prievolių vykdymo ar jų užtikrinimo klausimus (prievolės įvykdymo eiliškumą, depozitą, laidavimą), nesudaro pagrindo išvadai, kad skolininkas civilinėje teisėje visais atvejais reiškia tik teisinio santykio dėl piniginės prievolės šalį. Tačiau ši bendroji prievolinio teisinio santykio šalies samprata taip pat savaime nepagrindžia, kokia reikšme sąvoka „skolingas“ vartojama atsakovės suformuluotame Konkurso reikalavime.

Pažymima, kad atsakovė 5.12 papunktyje neįtvirtino reikalavimo neturėti jokių neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų ar nebūti pažeidus ankstesnių sutarčių, bet pasirinko reikalavimą nebūti skolingam bendrovei ir susiejo jį su konkrečiu momentu – paraiškos teikimo diena. Tai leidžia šią nuostatą vertinti kaip skirtą dalyvio atsiskaitymo su atsakove būklei patikrinti, o ne visam ankstesnių sutartinių santykių vykdymo tinkamumui įvertinti.

Tokio aiškinimo nepaneigia Nuomos tvarkos aprašo 5.26.6 papunktis, numatantis, jog potencialūs nuomininkai gali būti nepripažįstami Konkurso dalyviais, jei turi skolinių įsipareigojimų bendrovei. Formuluotės „skolingi bendrovei“ ir „skoliniai įsipareigojimai bendrovei“ savaime nepatvirtina apeliantės nurodomo skirtumo, kad viena nuostata apima pinigines, o kita – ir visas nepinigines prievoles. Vien nuostatų įtvirtinimas atskiruose papunkčiuose nėra pakankamas pagrindas tokiam jų turinio atribojimui. Kita vertus, Nuomos tvarkos aprašo 5.26.9.5 papunktyje atskirai numatytas kitų aplinkybių, dėl kurių bendrovė negali pradėti dalykinių santykių su potencialiu nuomininku, vertinimas. Todėl, vertinant nuostatų sistemą, nėra pagrindo visų ankstesnės sutarties vykdymo trūkumų sutapatinti su 5.12 papunktyje nurodytu įsiskolinimu.

Teleologiniu požiūriu apeliantės nurodomas siekis užtikrinti dalyvių patikimumą yra bendras Nuomos tvarkos apraše įtvirtintų reikalavimų tikslas, tačiau jis nepaneigia atskirų paraiškos nesvarstymo ar atmetimo pagrindų skirtumų. Šis tikslas įgyvendinamas taikant Konkurso reikalavimų visumą, o ne kiekvienam pagrindui suteikiant visus galimus sutartinių įsipareigojimų pažeidimus apimantį turinį. Atsižvelgdama į atsakovės pasirinktą reikalavimo formuluotę, jo paskirtį ir vietą kitų dalyvio vertinimo pagrindų sistemoje, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunktis siejamas su piniginiu įsiskolinimu atsakovei, o ne su bet kokiu ankstesnės sutarties pažeidimu. Pareigos laiku pradėti veiklą pažeidimas gali būti vertinamas pagal 5.26.9.5 papunktį, o jeigu iš jo kildinama piniginė prievolė atlyginti nuostolius – ir pagal 5.12 papunktį, tačiau pastaruoju atveju turi būti pagrįstas tokios piniginės prievolės atsiradimas.

Kitokios išvados nepagrindžia apeliantės nuorodos į VPĮ 46 straipsnyje reglamentuojamus tiekėjų pašalinimo pagrindus ir nepatikimų tiekėjų institutą. Kaip jau nurodyta, konkrečios VPĮ procedūros ginčo Konkursui savaime netaikomos. Pareiga laikytis paskelbtų Konkurso sąlygų reiškia, kad organizatorė turi vertinti dalyvius pagal jose nustatytus reikalavimus, tačiau nesudaro pagrindo šiuos reikalavimus papildyti kitam teisiniam reguliavimui būdingais pašalinimo pagrindais.

Apeliantė piniginį įsiskolinimą kildina iš atsakovės negautų nuomos pajamų, teigdama, kad laiku pradėjus veiklą būtų buvusi gauta didesnė apyvarta ir nuo jos apskaičiuotas didesnis nuomos mokestis. Byloje pateiktos atsakovės ir trečiojo asmens 2024 m. gruodžio 10 d. ankstesnės nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 3.4 papunktyje buvo numatyta veiklą patalpose Nr. 4 ir Nr. 5 pradėti ne vėliau kaip 2025 m. vasario 1 d. Pagal byloje pateiktus duomenis patalpoje Nr. 5 veikla pradėta 2025 m. gegužės mėn., o patalpoje Nr. 4 – 2025 m. birželio 13 d. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės nurodoma aplinkybė, jog veikla nebuvo pradėta sutartyje nustatytu terminu, nėra vien po Konkurso rezultatų paskelbimo atsiradęs faktas (retrospektyviai vertinama aplinkybė). Įrodymo sudarymo ar pateikimo data savaime nenulemia aplinkybių, kurias jis gali patvirtinti, laikotarpio. Vėliau sudarytas dokumentas gali būti reikšmingas ir anksčiau egzistavusiai aplinkybei nustatyti, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai negali būti atmetami vien dėl to, kad jie gauti ar užfiksuoti po Konkurso rezultatų paskelbimo. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad vien ankstesnėje sutartyje numatyta galimybė pratęsti veiklos pradžios terminus nepatvirtina, kad šia galimybe buvo pasinaudota ir konkretus veiklos pradžios terminas faktiškai pakeistas – tokių duomenų byloje nepateikta.

Ankstesnės nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 5.1 papunktyje nustatytas minimalus garantuotas metinis nuomos mokestis už 2025 m. – 219 920 Eur be PVM. Sutarties specialiųjų sąlygų 7.3.1 papunktyje, be kita ko, numatyta, kad nuomos mokestis privalo būti apskaičiuojamas proporcingai nuomininko pajamoms, gaunamoms už leistiną veiklą patalpose. Sutarties specialiųjų sąlygų 7.4.3.1 papunktyje numatyta, kad per kalendorinius metus apskaičiuota bendra mėnesinio nuomos mokesčio suma turi būti ne mažesnė už minimalų garantuotą metinį nuomos mokestį. Byloje pateiktais atsiskaitymo duomenimis už 2025 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesius Konkurso laimėtojas sumokėjo atsakovei 237 499,90 Eur nuomos mokesčio. Taigi sumokėta suma viršijo ankstesnėje sutartyje nustatytą metinį minimumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pagrįstai pažymi, kad minimalus garantuotas metinis nuomos mokestis nustato mažiausią mokėtiną nuomos sumą, tačiau savaime neriboja nuomotojos teisės gauti didesnį pagal sutartį apskaičiuotą nuomos mokestį. Sutarties specialiųjų sąlygų 7.4.3.1 papunktyje nuomos mokesčio dydis susietas su nuomininko pajamomis, gaunamomis už veiklą patalpose. Todėl sutiktina su ieškove tuo aspektu, kad vien minimalaus mokesčio (šiek tiek didesnės sumos, nei minimalus mokestis) sumokėjimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl pavėluotos veiklos pradžios nuostolių apskritai negalėjo atsirasti. Dėl to teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad sumokėtas metinį minimumą viršijantis nuomos mokestis savaime paneigia bet kokių negautų pajamų ar ankstesnio įsiskolinimo galimybę.

Kita vertus, hipotetinė galimybė patirti nuostolių savaime nepagrindžia faktinio jų atsiradimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tai, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 34 punktas).

Nagrinėjamu atveju apeliantė negautų pajamų buvimą iš esmės grindžia veiklos nevykdymo laikotarpiu ir tuo, kad nuomos mokestis priklauso nuo apyvartos. Tačiau vien veiklos pradėjimas sutartyje nustatytu terminu savaime negarantuoja konkrečios apyvartos ir atitinkamo dydžio nuomos pajamų. Nuomininko apyvarta priklauso nuo paslaugų paklausos, veiklos apimties ir kitų jos vykdymo aplinkybių, todėl net ir laiku pradėjus veiklą, ji galėjo būti nedidelė. Taigi, vien teiginys, kad veiklą pradėjus anksčiau atsakovės nuomos pajamos būtų buvusios gerokai didesnės, nepatvirtina tokio turtinio praradimo. Nei veiklos nevykdymo laikotarpis, nei nuomos mokesčio priklausomybė nuo apyvartos, vertinami kartu su byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra pakankami konstatuoti, kad atsakovė negavo papildomų nuomos pajamų ir šiuo pagrindu atsirado Konkurso laimėtojo piniginis įsiskolinimas. Apeliantės nurodomos CK 6.63 straipsnio nuostatos dėl prievolės pažeidimo ir pareigos atlyginti kreditoriaus patirtus nuostolius šios išvados nekeičia, nes pareigos atlyginti nuostolius negalima pagrįsti vien sutarties pažeidimu, nenustačius paties turtinio praradimo.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kitų šios dalies pirmosios instancijos teismo argumentų, pažymi, kad atsakovės nepareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius savaime nei patvirtina, nei paneigia tokios prievolės egzistavimą. Ankstesnėje sutartyje numatytas 140 000 Eur užstatas yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, o ne įrodymas, kad visos prievolės buvo tinkamai įvykdytos ar kad žalos negalėjo atsirasti. Todėl šios aplinkybės savaime nepaneigia galimų nuostolių. Vis dėlto jos nesudaro pagrindo ir priešingai išvadai – kad apeliantės nurodomi nuostoliai faktiškai atsirado.

Pažymima, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama ne dėl atsakovei atlygintinų nuostolių dydžio, o dėl to, ar paraiškos teikimo dieną egzistavo Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunktyje nustatytas paraiškos nesvarstymo pagrindas. Šiuo aspektu svarbu atskirti galimybę dėl netinkamo sutarties vykdymo patirti nuostolių nuo nustatyto piniginio įsiskolinimo. Apeliantės nurodytos aplinkybės leidžia kelti klausimą dėl galimų pavėluotos veiklos pradžios finansinių padarinių (ar jų nebuvimo), tačiau kartu su byloje esančiais įrodymais yra nepakankamos pripažinti, kad paraiškos pateikimo dieną egzistavo Konkurso laimėtojo piniginė prievolė atsakovei. Todėl, patikslinus dalį pirmosios instancijos teismo motyvų, pritartina jo esminei išvadai, kad šiuo pagrindu Konkurso laimėtojo neatitiktis Nuomos tvarkos aprašo 5.12 papunkčio reikalavimui neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

Apeliantė savarankišką pagrindą atmesti Konkurso laimėtojo paraišką kildina iš Nuomos tvarkos aprašo 5.26.9.5 papunkčio, kuriame nustatyta, kad paraiška atmetama, jei iniciatoriui ar komisijai tampa žinoma arba iniciatorius ar komisija turi pagrįstų įtarimų, kad yra kitų aplinkybių, dėl kurių bendrovė negali pradėti dalykinių santykių su potencialiu nuomininku, motyvuotu bendrovės pardavimų skyriaus vadovo sprendimu. Apeliantė Nuomos tvarkos aprašo 5.26.9.5 papunkčio paraiškos atmetimo pagrindo taikymą sieja su veiklos pradžios vėlavimu pagal ankstesnę sutartį, teigdama, kad dėl to Konkurso laimėtojas nepatikimas, neturi pakankamai išteklių bei negali tinkamai vykdyti naujų sutartinių įsipareigojimų.

Dėl pirmosios instancijos teismo argumento, kad aptariamame papunktyje nustatyta atsakovės teisė, o ne pareiga atmesti paraišką, viena vertus, apeliantė pagrįstai nurodo, jog atsakovei suteikta diskrecijos teisė nėra neribota – ji turi būti įgyvendinama laikantis paskelbtų Konkurso sąlygų, skaidrumo, lygiateisiškumo ir sąžiningumo reikalavimų. Todėl atsakovės sprendimas negali būti pateisinamas vien tuo, kad ji pati neįžvelgė kliūčių pradėti naujus dalykinius santykius su Konkurso laimėtoju. Sutiktina su apeliante, kad Konkurso laimėtojo priklausymas didelei tarptautinei įmonių grupei savaime nepaneigia ankstesnės sutarties vykdymo aplinkybių ir nepatvirtina, jog nauji įsipareigojimai bus tinkamai įvykdyti. Vien atsakovės paaiškinimas, kad ji įvertino dalyvio patikimumą, taip pat nėra pakankamas jos sprendimo pagrįstumui patvirtinti. Kita vertus, Nuomos tvarkos aprašo 5.26.9.5 papunktis taip pat savaime nesuteikia pagrindo kiekvieną ankstesnės sutarties pažeidimą automatiškai laikyti aplinkybe, dėl kurios nauji dalykiniai santykiai negalimi.

Nagrinėjamu atveju veiklos pradžios vėlavimas pagal ankstesnę sutartį egzistavo jau Konkurso metu ir tęsėsi tiek teikiant atnaujintą paraišką, tiek paskelbiant Konkurso laimėtoją. Vis dėlto iš nustatyto fakto, kad Konkurso laimėtojas laiku nepradėjo veiklos pagal ankstesnę sutartį, savaime neišplaukia apeliantės išvada, jog jis neturi pakankamų išteklių vykdyti naują sutartį. Byloje nustatytas konkretaus įsipareigojimo įvykdymo vėlavimas, tačiau nepakanka duomenų, kurie šį vėlavimą leistų susieti su apeliantės nurodomu finansinių, organizacinių ar kitų naujai sutarčiai vykdyti būtinų pajėgumų trūkumu. Vėlavimo tęstinumas patvirtina, kad įsipareigojimas pradėti veiklą kurį laiką liko neįvykdytas, tačiau pats savaime neatskleidžia tokio nevykdymo priežasčių ir neleidžia spręsti apie Konkurso laimėtojo galimybes vykdyti kitus prisiimamus įsipareigojimus.

Apeliantės argumentai dėl šio pažeidimo reikšmingumo taip pat grindžiami jos nurodoma žala atsakovės ir valstybės reputacijai, keleivių lūkesčių pažeidimu bei neužtikrinta paslaugų kokybe. Veiklos nepradėjimas patvirtina, kad konkrečiose patalpose atitinkamu laikotarpiu nebuvo teikiamos numatytos maitinimo paslaugos, tačiau šis faktas savaime nepatvirtina nei atsakovės ar valstybės reputacijos pablogėjimo, nei apeliantės nurodomo poveikio bendrai oro uosto keleivių aptarnavimo kokybei. Byloje esančių duomenų nepakanka nustatyti nei šių neigiamų padarinių atsiradimo, nei jų ryšio su pavėluota veiklos pradžia, todėl nėra pagrindo daryti išvados apie tokį ankstesnės sutarties pažeidimo mastą ir reikšmę, dėl kurių atsakovė turėjo atsisakyti naujų dalykinių santykių su Konkurso laimėtoju.

Teisėjų kolegija nekvestionuoja to, kad pareigos laiku pradėti veiklą nevykdymas gali būti reikšmingas vertinant potencialaus nuomininko patikimumą. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantės išvada apie būtinybę atmesti paraišką grindžiama iš esmės pačiu vėlavimo faktu ir iš jo kildinamais, tačiau bylos duomenimis nepakankamai pagrįstais teiginiais apie dalyvio pajėgumų trūkumą bei platesnius neigiamus padarinius valstybės ir atsakovės reputacijai. Vien aplinkybė, kad sutartinis įsipareigojimas nebuvo įvykdytas laiku, nesudaro pakankamo pagrindo kiekvienu atveju pripažinti dalyvį nepatikimu ir dėl to neleisti jam dalyvauti naujame Konkurse.

Kitokios išvados nepagrindžia ir apeliantės nuorodos į VPĮ 46 straipsnyje nustatytus tiekėjų pašalinimo pagrindus. Kaip jau nurodyta, konkrečios VPĮ procedūrinės nuostatos ginčo nuomos konkursui netaikomos. Be to, papildomai pažymima, kad net ir apeliantės akcentuojamas viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas nepagrindžia jos išvados, kad nustatytas veiklos pradžios vėlavimas savaime įpareigojo atsakovę atmesti Konkurso laimėtojo paraišką. Ieškovė remiasi VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu privalomu tiekėjo pašalinimo pagrindu dėl mokestinių įsipareigojimų nevykdymo. Šiam pagrindui netaikomos to paties straipsnio 8 dalies nuostatos dėl pašalinimo proporcingumo vertinimo ir 10 dalies nuostatos dėl tiekėjo patikimumo atkūrimo. Visgi, tiekėjo pašalinimo pagrindas dėl ankstesnės sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, kuris būtų aktualus ginčo kontekste, reglamentuojamas atskirai – VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte. Šis pagrindas siejamas su esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio sutartis nutraukta, arba esminės sutarties sąlygos vykdymu su dideliais ar nuolatiniais trūkumais, dėl kurių priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas atlyginti nuostolius arba pritaikyta sutartinė sankcija, laikantis šiame punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Be to, taikant šį pagrindą vertinamas pašalinimo proporcingumas pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį ir egzistuoja galimybė įrodyti atkurtą patikimumą pagal šio straipsnio 10 dalį. Taigi, įstatymas diferencijuoja mokestinių ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymo vertinimą, pastaruoju atveju pašalinimas nesiejamas su bet kuriuo sutarties vykdymo trūkumu.

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad veiklos pradžios vėlavimas pagal ankstesnę sutartį, įvertintas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, yra nepakankamas pripažinti, jog Konkurso metu egzistavo Nuomos tvarkos aprašo 5.26.9.5 papunktyje nurodytos aplinkybės ar pagrįsti įtarimai dėl jų buvimo, įpareigoję atsakovę atmesti Konkurso laimėtojo paraišką.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų Konkurso laimėtojo paraiškos nesvarstymo ar atmetimo pagal Nuomos tvarkos aprašo 5.12 ir 5.26.9.5 papunkčius.

Dėl Konkurso organizavimo modelio ir vykdymo bei Konkurso sąlygų teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nei LRV tvarkos aprašo 77 punkte, nei Nuomos tvarkos aprašo 5.21 papunktyje nenustatyta pareiga organizuoti aukciono pobūdžio procedūrą ar atskleisti dalyviams konkurentų pasiūlytas kainas, o Konkurso sąlygų 1.8.4 papunktyje įtvirtinta papildomų derybų galimybė nereiškė pareigos jas rengti. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė buvo informuota apie būtinybę pateikti atnaujintą galutinį finansinį pasiūlymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė argumentus dėl netinkamai organizuotų derybų ir Konkurso sąlygų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms.

Apeliantė nesutinka su šiomis išvadomis. Jos teigimu, reikalavimas sudaryti sąlygas išnuomoti turtą didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui apima pareigą organizuoti realų dalyvių varžymąsi, sudarant jiems galimybę susipažinti su konkurencine aplinka ir atitinkamai koreguoti pasiūlymus. Apeliantė taip pat nurodo, kad papildomų derybų galimybė ir atsakovės komunikacija sudarė pagrindą tikėtis tolesnių derybų etapų, o prašymas pateikti atnaujintą paraišką nebuvo pakankamas jos galutinumui suprasti. Apeliantės vertinimu, pasirinktas procedūros modelis neleido pasiekti didžiausios galimos nuomos kainos, todėl prieštaravo LRV tvarkos aprašo ir Nuomos tvarkos aprašo reikalavimams.

LRV aprašo 77 punkte nurodyta, kad akcijų valdytojai siekia, o tais atvejais, kai leidžia turimas balsų skaičius užtikrina, kad valstybės valdoma bendrovė: nustatytų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto nuomos viešas procedūras, kurios sudarytų sąlygas valstybės valdomos bendrovės nekilnojamąjį turtą išnuomoti didžiausią nuomos kainą pasiūliusiam asmeniui, išskyrus nekilnojamojo turto nuomos sandorius tarp valstybės valdomos bendrovės įmonių grupei priklausančių bendrovių, t. y. valstybės valdomos bendrovės ir (ar) jos dukterinių, ir (ar) paskesnės eilės dukterinių bendrovių, taip pat įstatymų nustatytus atvejus (77.4 papunktis); nekilnojamąjį turtą parduotų ar kitais būdais perduotų kitų asmenų (išskyrus sandorius tarp valstybės valdomos bendrovės įmonių grupei priklausančių bendrovių, t. y. valstybės valdomos bendrovės ir (ar) jos dukterinių, ir (ar) paskesnės eilės dukterinių bendrovių) nuosavybėn už kainą, ne mažesnę kaip parduodamo ar kitais būdais perduodamo nekilnojamojo turto rinkos vertė (77.7 papunktis). Nuomos tvarkos apraše nurodyta, kad Konkurso laimėtoju pripažįstamas dalyvis, kuris pateikė didžiausios ekonominės naudos pasiūlymą ir atitiko visus Konkurso skelbime nurodytus reikalavimus (5.21 papunktis).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad šios nuostatos nėra vien deklaratyvus siekiamo rezultato apibūdinimas, tačiau šių nuostatų privalomumas savaime nepagrindžia jos siūlomo jų turinio aiškinimo. Pagal aptartas nuostatas Konkurso organizatorė turi sudaryti realias galimybes pateikti konkuruojančius pasiūlymus ir užtikrinti jų vertinimą pagal paskelbtus kriterijus, tačiau nenustato, jog šie reikalavimai gali būti įgyvendinti tik atskleidžiant dalyviams konkurentų pasiūlytas kainas ar kitokiu konkrečiu būdu.

Nors apeliantė nurodo nereikalaujanti taikyti būtent aukciono procedūros, jos argumentai grindžiami pozicija, kad reali konkurencija galima tik dalyviams žinant kitų dalyvių pasiūlymus arba savo pasiūlymo vietą ir turint galimybę pagal šią informaciją dar kartą pakeisti kainą. Toks varžymosi būdas yra viena iš galimų procedūros organizavimo formų, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei aptartose aprašų nuostatose, nei Konkurso sąlygose jis nenustatytas kaip privalomas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, savarankiškas pasiūlymų teikimas taip pat sudaro sąlygas konkurencijai. Dalyvis, siekdamas laimėti Konkursą, turi įvertinti nuomos objekto komercinį potencialą, numatomas pajamas ir sąnaudas, savo veiklos galimybes. Konkurencija šiuo atveju pasireiškia dalyvių savarankiškai parengtų pasiūlymų palyginimu. Tai, kad dalyvis nežino konkrečių konkurentų kainų, nereiškia, jog jis varžosi tik su savimi ar neturi paskatos pateikti konkurencingą pasiūlymą.

Apeliantės nurodomas nuomos objekto išskirtinumas ir su juo siejami sunkumai nustatant rinkos nuomos kainą nepaneigia galimybės konkurenciją užtikrinti savarankiškai teikiamais pasiūlymais. Pasiūlymą dalyvis formuoja vertindamas ne tik panašių objektų nuomos kainas, bet ir numatomas pajamas iš konkrečiame objekte planuojamos veiklos, jos sąnaudas bei prisiimamą riziką. Šių aplinkybių vertinimas ir pagal jį siūlomas nuomos mokestis gali skirtis priklausomai nuo dalyvio veiklos modelio, patirties ir turimų išteklių. Todėl tai, kad dėl objekto ypatumų jo nuomos kainą sudėtinga nustatyti pagal kitų objektų nuomos duomenis, savaime nereiškia, jog konkuruojantys pasiūlymai gali būti pateikti tik žinant kitų dalyvių siūlomas kainas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo aiškinti reikalavimą sudaryti sąlygas išnuomoti turtą didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui kaip pareigą tęsti derybas tol, kol būtų išnaudotos visos hipotetinės galimybės gauti dar geresnį pasiūlymą. Konkurso procedūra turi turėti aiškų pasiūlymų pateikimo ir vertinimo momentą. Jos teisėtumas negali priklausyti vien nuo po rezultatų paskelbimo dalyvio išreikšto teiginio, kad jis būtų galėjęs pasiūlyti daugiau. Priešingu atveju kiekvieno Konkurso rezultatas galėtų būti kvestionuojamas remiantis galimybe tęsiant varžymąsi gauti papildomą ekonominę naudą, nors paskelbta procedūra buvo įvykdyta tinkamai.

Kitokio aiškinimo nepagrindžia ir apeliantės nurodyta kasacinio teismo praktika, kad valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso organizatorius turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar konkurso dalyvis yra patikimas ir pajėgus įvykdyti sutartį – tinkamai pagal paskirtį naudoti nuomojamą turtą ir mokėti už tai didžiausią nuomos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-313/2020 29 punktas). Šis išaiškinimas pateiktas vertinant konkurso dalyviams nustatomus reikalavimus ir jų pagrįstumą. Jame nenustatyta pareiga atskleisti konkurentų pasiūlymus ar organizuoti kelis derybų etapus. Kaip minėta, iš bendro konkurso tikslo užtikrinti didžiausią naudą ir tinkamą sutarties vykdymą negali būti kildinamas apeliantės nurodomas konkretus derybų modelis.

Vertinant apeliantės argumentą, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie atnaujinto pasiūlymo galutinumą, nustatyta, kad pagal Konkurso sąlygas visi potencialūs nuomininkai, kurie atitiko šiame skelbime nustatytus reikalavimus ir pasiūlė ne mažesnį komisinių dydį, nei skaičiuoklėje nurodytas pradinis minimalus komisinių dydis, buvo kviečiami į derybas. Konkurso sąlygose numatyta, kad derybų metu bus suteikta galimybė atnaujinti paraiškas. Derybų metu bus deramasi tik dėl dalyvio paraiškos turinio. Derybos dėl skelbimo (nuomos sutarties sąlygų) vedamos nebus. Apie individualią derybų datą ir laiką, taip pat apie bendrą paraiškų atnaujinimo terminą kiekvienas potencialus nuomininkas bus informuotas asmeniškai. Konkurso metu su dalyviais galės būti vykdomi papildomi derybų dėl dalyvio finansinio pasiūlymo, pateikto skaičiuoklėje, etapai (Konkurso sąlygų 1.8.4 papunktis).

Konkurso sąlygose numatyta, kad gavus vieną reikalavimus atitinkančią paraišką, kurioje pasiūlytas ne mažesnis nei nustatytas minimalus nuomos mokestis ir (ar) komisinių dydis, iniciatorius arba komisija gali, tačiau neprivalo, vykdyti derybas dėl geresnių nuomos sąlygų (5.14.1 papunktis). Gavus kelias reikalavimus atitinkančias paraiškas, kuriose pasiūlytas vienodas nuomos mokestis ir (ar) komisinių dydis, derybos inicijuojamos ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo paraiškų teikimo termino pabaigos, informuojant dalyvius apie susidariusią situaciją ir kviečiant pateikti naujus pasiūlymus (5.14.2 papunktis). Konkurso procedūros gali būti vykdomos etapais, atliekant dalyvių atranką, jeigu tokia tvarka nurodyta Konkurso skelbime (5.14.3 papunktis). Tokiu atveju pirmiausia pateikiamos pirminės paraiškos ir atitiktį nustatytiems reikalavimams pagrindžiantys dokumentai, kurie vertinami Konkurso skelbime nustatyta tvarka (5.14.3.1 papunktis), o reikalavimus atitinkantys dalyviai kviečiami derėtis ir pateikti atnaujintas paraiškas (5.14.3.2 papunktis). Atsižvelgdamas į derybų rezultatus, gautas atnaujintas paraiškas ir galimybę gauti geresnius pasiūlymus, iniciatorius arba komisija gali priimti sprendimą vykdyti papildomus derybų dėl nuomos mokesčio ir (ar) komisinių dydžio etapus (5.14.3.3 papunktis). Derybos laikomos įvykusiomis ir pasibaigusiomis, kai įvyksta derybiniai susitikimai su visais derybose dalyvaujančiais potencialiais nuomininkais pagal šios tvarkos sąlygas ir potencialūs nuomininkai pateikia galutines atnaujintas paraiškas arba sueina galutinių atnaujintų paraiškų pateikimui skirtas terminas (5.19 papunktis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų Konkurso sąlygų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos nesuteikė pagrindo papildomas derybas laikyti būtinu, privalomu etapu, turinčiu vykti po atnaujintų paraiškų pateikimo. Dalyvis turėjo pateikti pasiūlymą, o papildomas jo koregavimas priklausė nuo to, ar organizatorė nuspręs vykdyti dar vieną derybų etapą. Nesant atskiro sprendimo tęsti derybas, Konkursas galėjo būti užbaigtas įvertinus jau pateiktus atnaujintus pasiūlymus.

Ieškovei pateiktos informacijos turinį atskleidžia 2025 m. kovo 18 d. derybų prezentacija, pridėta prie atsiliepimo į ieškinį. Skaidrėje „Ko tikimės atnaujintoje paraiškoje?“ tiesiogiai nurodytas atnaujintas galutinis finansinis pasiūlymas. Joje taip pat nustatytas atnaujinto pasiūlymo pateikimo laikotarpis – nuo balandžio 8 d. 9 val. iki balandžio 9 d. 15 val. – ir paaiškinta, kad komisija gautas paraiškas atidarys pasibaigus šiam laikotarpiui bei įvertins per penkias darbo dienas. Be to, prezentacijos skaidrėje „Komentarai finansiniam pasiūlymui“ ieškovei nurodyta galimybė koreguoti pajamų dalijimosi procentus, kad bendras finansinis pasiūlymas būtų stipresnis. Ši informacija reikšminga vertinant apeliantės argumentą, kad derybose daugiausia dėmesio skirta techniniams aspektams, todėl finansinių sąlygų aptarimo ji tikėjosi vėliau. Net jeigu techniniai klausimai sudarė didesnę derybų dalį, ieškovei buvo aiškiai pasiūlyta peržiūrėti ir finansinę pasiūlymo dalį bei pateikti ją kaip galutinę.

Apeliantė remiasi 2025 m. kovo 21 d. derybų protokolu, kuriame vartojama sąvoka „atnaujinta paraiška“, o ne „galutinė paraiška“. Teisėjų kolegija pažymi, kad protokolo formuluotė vertintina kartu su kita ieškovei pateikta informacija. Jame nurodyta atnaujinti finansinį pasiūlymą, pateikiant atnaujintą paraišką nustatytu laikotarpiu. Sąvoka „atnaujinta“ apibūdina paraiškos pakeitimą po derybų ir savaime nereiškia, kad ji yra tarpinė ar kad po jos pateikimo būtinai bus sudaryta dar viena galimybė keisti kainą. Protokole nenurodyta, kad finansinio pasiūlymo vertinimas atidedamas iki kito derybų etapo ar kad toks etapas garantuojamas. Todėl vien tai, kad protokole nepakartotas prezentacijoje pavartotas žodis „galutinis“, nesudaro pagrindo šiuos dokumentus laikyti prieštaringais. Prezentacijoje paaiškinta, kokio pasiūlymo tikimasi, o protokole užfiksuotas reikalavimas jį atnaujinti ir pateikti. Šie dokumentai, vertinami kartu su Konkurso sąlygų 1.8.4 papunkčiu, leido suprasti, kad pateikto atnaujinto finansinio pasiūlymo gali pakakti Konkurso rezultatui nustatyti.

Ieškovė atnaujino savo finansinį pasiūlymą, padidindama jame nurodytą sumą nuo 2 639 214 Eur iki 2 642 395 Eur be PVM, t. y. 3 181 Eur. Šis veiksmas patvirtina, kad ji pasinaudojo galimybe keisti finansinę pasiūlymo dalį. Apeliantės paaiškinimas, kad ji sąmoningai nepateikė didžiausio galimo pasiūlymo, tikėdamasi tolesnių derybų, atskleidžia jos pasirinktą dalyvavimo Konkurse strategiją, tačiau, ieškovės lūkestis dėl tolesnių derybų turėjo būti pagrįstas Konkurso sąlygomis ar konkrečia organizatorės pateikta informacija. Pirmiau aptarti dokumentai tokio pagrindo nepatvirtina. Taip pat apeliantės teiginys, kad žinodama konkurentų pasiūlymus ji būtų pasiūliusi daugiau už Konkurso laimėtoją, savaime nepatvirtina pareigos tokią informaciją atskleisti ar derybas pratęsti. Ieškovės argumentai neįrodo procedūros neteisėtumo.

Dėl galimo nevienodo dalyvių informavimo pasisakyta šios nutarties dalyje dėl įrodymų išreikalavimo. Nagrinėjami argumentai apie ieškovei neatskleistas konkurentų kainas ir jos lūkestį dalyvauti papildomose derybose savaime nepatvirtina, kad laimėtojui buvo suteikta daugiau informacijos ar kitokia galimybė koreguoti pasiūlymą.

Apeliantė Konkurso sąlygų neteisėtumą iš esmės grindžia ir tuo, kad jos (Konkurso sąlygos) neužtikrino galimybės sužinoti konkurentų pasiūlymus ir pagal juos koreguoti kainą. LRV tvarkos aprašo 77.4 papunktis įpareigoja nustatyti viešas nuomos procedūras, sudarančias sąlygas turtą išnuomoti didžiausią nuomos kainą pasiūliusiam asmeniui, o Nuomos tvarkos aprašo 5.21 papunktis nustato, pagal kokį kriterijų iš reikalavimus atitinkančių dalyvių parenkamas Konkurso laimėtojas. Šios nuostatos nesuteikia Konkurso organizatorei teisės nustatyti šių nuostatų tikslą paneigiančių Konkurso sąlygų, tačiau šiose nuostatose taip pat neįtvirtintas ir konkretus privalomas Konkurso organizavimo modelis, todėl jų privalomumas savaime nesuponuoja pareigos Konkurso sąlygose nustatyti būtent apeliantės nurodomą pasiūlymų atskleidimo ir papildomų derybų tvarką. Kaip nustatyta pirmiau įvertinus Konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką, pasirinktas modelis sudarė sąlygas dalyviams pateikti ir pagerinti savo pasiūlymus, o organizatorei – pagal paskelbtą vertinimo kriterijų atrinkti didžiausios ekonominės naudos pasiūlymą. Taigi, šis modelis sudarė prielaidas įgyvendinti minėtose nuostatose įtvirtintą tikslą, todėl nėra pagrindo pripažinti Konkurso sąlygas neteisėtomis.

Apibendrindama teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantės argumentai nepatvirtina atsakovės pareigos atskleisti konkurentų pasiūlytas kainas, organizuoti papildomus derybų etapus ar suteikti dar vieną galimybę pakeisti finansinį pasiūlymą prieš paskelbiant Konkurso laimėtoją. Ieškovei pateikta informacija leido suprasti atnaujinamo finansinio pasiūlymo galutinumą, o jos nurodomi pasirinkto procedūros modelio ypatumai nesudaro pagrindo pripažinti Konkurso sąlygas prieštaraujančiomis imperatyvioms teisės normoms. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias proceso ir materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, paskirstydama šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepriteisia didesnių nei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų išlaidų, atsižvelgdama į tai, kad šalims atstovauja tie patys advokatai, kurie atstovavo ir pirmosios instancijos teisme; ginčo dalykas, šalių pozicijos ir reikšmingos faktinės aplinkybės buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o šalių teisiniai argumentai apeliacinės instancijos teisme didesne dalimi grindžiami pirmosios instancijos teisme suformuota pozicija.

Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 7 531,64 Eur bylinėjimosi išlaidas už teismo sprendimo ir apeliacinio skundo analizę, atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą dydį.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar šalių procesiniais dokumentais negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, o yra vertinamos kaip atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas). Bylinėjimosi išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą taip pat nepriteisiamos. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už šio dokumento parengimą patirtas išlaidas sudaro tai, kad dokumentas yra daugiau techninio pobūdžio, o jo parengimas iš šalies atstovo nepareikalavo specialiųjų teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 64 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 130 punkte nurodytas aplinkybes, nutaria nepriteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų, viršijančių Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Teisinė paslauga, susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, apmokėta 2026 m. III ketvirtį, todėl apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį už suteiktą paslaugą atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2026 m. I ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 554,20 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 3 320,46 Eur. Nurodytų motyvų pagrindu atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinamas iš dalies – atsakovei iš apeliantės priteisiama 3 320,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Tretieji asmenys UAB ,,Select Service Partner Lithuania“ ir ,,Select Service Partner Finland OY“ pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 5 311,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisinė paslauga, susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, apmokėta 2026 m. III ketvirtį, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 3 320,46 Eur. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą priteisti Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius viršijančias bylinėjimosi išlaidas. Nurodytų motyvų pagrindu trečiųjų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinamas iš dalies. Išlaidas už advokato pagalbą faktiškai patyrė ir apmokėjo trečiasis asmuo UAB ,,Select Service Partner Lithuania“, todėl trečiajam asmeniui UAB ,,Select Service Partner Lithuania“ iš apeliantės priteisiama 3 320,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Amber Food“, juridinio asmens kodas 301675046, atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos oro uostai, juridinio asmens kodas 120864074, 3 320,46 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Amber Food“, juridinio asmens kodas 301675046, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei ,,Select Service Partner Lithuania“, juridinio asmens kodas 307018961, 3 320,46 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.