Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsdama dėl pareiškėjo D. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2530-617/2025 priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2026 m. spalio 6 d. elektroniniu paštu gautas pareiškėjo D. K. (toliau – ir Pareiškėjas) prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2530-617/2025. Pareiškėjas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra paaiškėjus esminiai bylos aplinkybei, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma Pareiškėjui Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse civilinės bylos Nr. e2-2530-617/2025 dėl D. K. ir R. V. santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, prašo atnaujinti procesą minėtoje byloje. Pareiškėjo nuomone esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma ir galėjo turėti įtakos sprendžiant santuokos nutraukimo aplinkybes ir nustatant sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, tapo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. rugsėjo 30 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. M1-316-1145/2026 nustatytos aplinkybės, kuriomis Pareiškėjas prašo teismo remtis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Viena iš pagrindinių asmens teisių, užtikrinančių kitų galimų teisių apsaugą bei gynybą nuo jų galimo pažeidimo, yra asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Civiliniame procese teisę kreiptis į teismą įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau minėta nuostata suponuoja ir tai, kad ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų procesinių reikalavimų.

Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Teismo nutartis, kuria prašymą atnaujinti procesą atsisakyta priimti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. M1-316-1145/2026 priimtas galutinis procesinis sprendimas – 2026 m. rugsėjo 30 nutartis, kuri pareiškimo pateikimo dienai nėra įsiteisėjusi (nepasibaigęs apskundimo terminas), todėl joje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nei Pareiškėjas, nei teismas negali remtis kaip proceso atnaujinimo pagrindu. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Pareiškėjo minėta 2026 m. rugsėjo 30 nutartimi sprendžiamas (išspręstas) pareiškėjo veiksnumo/neveiksnumo klausimas, todėl minėtai nutarčiai įsiteisėjus, pareiškimas dėl proceso atnaujinimo negalės būti nagrinėjamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Kadangi proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjo nurodyta Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. rugsėjo 30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. M1-316-1145/2026 (kurioje sprendžiamas pareiškėjo veiksnumo/neveiksnumo klausimas) pareiškimo pateikimo dienai nėra įsiteisėjusi, kitų pagrindų ar motyvų pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nenurodo, todėl pareiškimą priimti atsisakytina, pareiškimas grąžintinas pareiškėjui (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1, 7, 8 punktai).

Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Pareiškėjo teismui pateiktas dokumentas neatitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 – 114 straipsniai). Pareiškėjui išaiškintina, kad pagal CPK 111 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu ir jie turi būti pasirašyti jį paduodančio asmens parašu (CPK 111 straipsnio 1 dalis, CPK 111 straipsnio 2 dalis 7 punktas). CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 2-4-516/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1925-924/2019).

Teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1,7,8 punktais, 4,5 dalimis, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimt pareiškėjo D. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.