- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-08
- Bylos Nr.
- e2-980-866/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00319-2026-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „MOJU Projektai“, MB "Moju projektai"
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „MOJU Projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria iškelta atsakovės mažosios bendrijos ,,MOJU Projektai“ bankroto byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „MOJU Projektai“.
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „MOJU Projektai“. Pareiškėja nurodė, kad bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 13 144,08 Eur. Priverstinis išieškojimas vykdomas nuo 2025 m. gruodžio 2 d., tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Bendrijos pateiktame balanse už 2025 metus matyti, kad bendrijos turto vertė – 208 062 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 150 171 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis bendrijos vardu įregistruoto turto nėra. AB „Regitra“ duomenimis įregistruotos trys transporto priemonės, kurios įkeistos / areštuotos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skola 1 178,77 Eur, bendrijoje vienas dirbantis asmuo. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendra išieškoma skola – 57 876,38 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartimi iškėlė MB „MOJU Projektai“ bankroto bylą. Teismas nustatė, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, todėl vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi bendrijai keltina bankroto byla.
Atskiruoju skundu atsakovė MB „MOJU Projektai“ (toliau – ir apeliantė) prašo Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo atmesti. Apeliantė nurodo, kad bendrija nėra nemoki, finansiniai sunkumai yra laikini; su pareiškėja ketina atsiskaityti. Atsiliepimu pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančių įrodymų bei duomenų visumą, tinkamai taikė JANĮ nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti Apeliantės atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra jokio teisinio pagrindo. Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. spalio 7 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl pareiškimo atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo. Pareiškėja nurodė, kad pagrindinė skola yra visiškai sumokėta, o VMI informacinės sistemos duomenimis šiuo metu yra likęs tik 7,62 Eur delspinigių likutis. Pareiškėja patvirtina, kad pareiškimo atsisakymo pasekmės jai žinomos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl pareiškimo atsisakymo, atsakovei atsiskaičius su pareiškėja
JANĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo galima atsisakyti tol, kol dar nepriimta teismo nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad JANĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas iš esmės analogiškas iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 5 daliai, todėl, aiškinant JANĮ įtvirtintą pareiškėjo teisę atsisakyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, išlieka aktualūs teismų praktikoje pateikti išaiškinimai dėl ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalies taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020). Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalies nuostatą, nurodyta, kad tuo atveju, jeigu nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą yra neįsiteisėjusi, laikytina, kad bankroto byla neiškelta (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-401/2014). Toks aiškinimas, leidžiantis tam tikrais atvejais atsisakymo nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme, atitinka proceso operatyvumo ir ekonomijos principus, atsižvelgiant į tai, kad akivaizdi atsakovės nemokumo būklė yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti priimti atsisakymą nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kaip prieštaraujantį viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-401/2014), tuo tarpu tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismui kiltų abejonių dėl atsakovės nemokumo, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir šį klausimą grąžinus iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas galėtų be apribojimų pasinaudoti teise atsisakyti pareiškimo pirmosios instancijos teisme. Esant tokioms aplinkybėms ir aiškiai išreikštai pareiškėjo valiai dėl pareiškimo atsisakymo, bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui vien tam, kad pirmosios instancijos teismas išspręstų pareiškimo atsisakymo priėmimo ir bylos nutraukimo klausimą, neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomijos principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-823/2018; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020, 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-910/2022; 2025 m. sausio 23 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-577/2025). Taigi, pareiškėjos atsisakymas nuo pareiškimo gali būti svarstomas ir apeliacinės instancijos teisme.
Pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu kreditoriaus reikalavimą juridinis asmuo patenkina iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Toks teisinis reglamentavimas yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, nes suteikia galimybę skolininkui gera valia įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, kol dar nėra išspręstas klausimas dėl įmonės nemokumo ir kitų bankroto bylai iškelti reikšmingų aplinkybių. Tačiau situacija, kai apeliacinės instancijos teismui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, skolininkas patenkina pareiškimą pateikusio kreditoriaus reikalavimą arba šis kreditorius atsisako reikalavimo, JANĮ nėra reglamentuojama ir, kaip yra atkreipęs dėmesį savo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas, ji iš esmės skiriasi nuo JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės, nes tokiu atveju pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs įmonės nemokumą. Dėl to yra išaiškinta, kad atsisakymas kelti bankroto bylą patenkinus kreditoriaus reikalavimą arba pastarajam jo atsisakius po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo galimas tik, jei reikalavimo patenkinimas ar atsisakymas reikšmingai keičia įmonės nemokumo vertinimą. Kitaip tariant, kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą, tačiau kreditoriaus reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos priėmimo savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti ar atsisakyti kelti bankroto bylą. Kiekvienu atveju privalu įvertinti, ar toks kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar reikalavimo atsisakymas klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš esmės keičia įmonės nemokumo vertinimą ar net padeda atkurti įmonės mokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020; 2021 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1169-450/2021; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-671-407/2022).
Pareiškėjo teisė apeliacinės instancijos teisme atsisakyti savo pareiškimo iškelti atsakovui bankroto bylą nėra absoliuti. Viena iš aplinkybių, kurią nustatęs teismas pareiškimo iškelti atsakovui bankroto bylą atsisakymą gali pripažinti prieštaraujančiu viešajam interesui, yra akivaizdi atsakovo nemokumo būklė. Pareiškimo iškelti bankroto bylą atsisakymas negali būti tvirtinamas, kai nėra abejonių, kad atsakovo finansinė padėtis leidžia pagrįstai spręsti, jog įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020). Akivaizdi atsakovo nemokumo būklė yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti priimti atsisakymą nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kaip prieštaraujantį viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-823/2018; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-450/2019).
Taigi, pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas gali nepriimti ieškinio (nagrinėjamu atveju – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo) atsisakymo, jeigu toks procesinis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Viena iš aplinkybių, kurią nustatęs teismas pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą atsisakymą gali pripažinti prieštaraujančiu viešajam interesui, yra akivaizdi atsakovės nemokumo būklė, o tai reiškia, kad pareiškimo iškelti bankroto bylą atsisakymas negali būti priimtas, kai yra abejonių, kad atsakovės finansinė padėtis leidžia be abejonių pagrįstai spręsti, jog įmonė yra nemoki.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susijusius su apeliantės mokumo vertinimu, neturi pagrindo padaryti išvados, kad apeliantės nemokumo būklė yra akivaizdi.
Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje nurodyta, kad, pagal JANĮ, įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytų kriterijų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) kad juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025, 49 punktas). Negalėjimas laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas) ir tai, kad įsipareigojimai viršija juridinio asmens turto vertę (balanso testas), yra alternatyvūs, o ne kumuliatyvūs kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-95-1249/2026, 40 punktas). Negalėjimas laiku įvykdyti prievolių taip pat neturėtų būti vertinamas atsietai nuo nemokumo instituto tikslų ir paskirties, nevertinant įsipareigojimų nevykdymo sistemiškumo, pradelstų įsipareigojimų dydžio, struktūros ar kitų konkrečiu atveju pripažintinų reikšmingomis aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-95-1249/2026, 44 punktas).
Iš apeliantės byloje pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų parengtų 2026 m. birželio 30 d., bei už 2025 m. ir 2024 m. matyti, kad bendrijos turto vertė 2026 m. sudarė 233 014 Eur, 2025 m. – 208 062 Eur, 2024 m. – 162 696 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2026 m. – 163 762 Eur, 2025 m. – 150 169 Eur, 2024 m. – 116 010 Eur. Bendrija veikė pelningai, 2026 m. deklaravo – 11 361 Eur pelno, 2025 m. – 11 205 Eur, 2024 m. – 16 755 Eur. Pagal bendrijos pateiktą debitorinių įsiskolinimų sąrašą debitorinės skolos 2026 m. birželio 30 d. sudarė 153 629,06 Eur, įsipareigojimai kreditoriams – 98 185,64 Eur. Iš bendrijos pateikto banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 25 d. matyti, kad bendrija dalinai moka mokesčius, perveda antstoliams, gaunamos pajamos iš su UAB „Kauno švara“ 2026 m. balandžio 10 d. sudarytos sutarties vykdymo.
Nustatytų aplinkybių kontekste, prieitina prie išvados, kad nors bendrija ir susiduria su finansiniais sunkumais, turi įsiskolinimų, tačiau vykdo veiklą, gauna pajamas, deklaruoja pelną, dalinai moka mokesčius, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė yra akivaizdžiai nemoki ir dėl to pareiškėjos atsisakymas nuo pareiškimo ir, atitinkamai, bylos nutraukimas prieštarautų viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas priimti pareiškėjos atsisakymą nuo pareiškimo dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo ir, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, bylą nutraukti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimo nagrinėjamoje byloje atsisakymu kitų apeliantės kreditorių interesai nėra pažeidžiami, nes apeliantės bankroto procedūros dar nėra pradėtos, o kiekvienas apeliantės kreditorius turi teisę bankroto bylos apeliantei iškėlimą inicijuoti savarankiškai (JANĮ 9 straipsnis). Tokia pareiga, paaiškėjus, kad apeliantė yra nemoki, išlieka ir apeliantės vadovui ar likvidatoriui (JANĮ 8 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, apeliantei grąžintinas 60 Eur už atskirąjį skundą 2026 m. rugsėjo 7 d. sumokėtas žyminis mokestis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 87 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei mažajai bendrijai „MOJU Projektai“ (juridinio asmens kodas 306304689) atsisakymą. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartį. Civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „MOJU Projektai“ (juridinio asmens kodas 306304689) nutraukti. Grąžinti mažajai bendrijai „MOJU Projektai“ (juridinio asmens kodas 306304689) 60 Eur žyminį mokestį sumokėtą 2026 m. rugsėjo 7 d. Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.