- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2-150-577/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00995-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Renova LT“
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.6Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio
- 3.2.8.5Bylos nutraukimas, jeigu pareiškėjas atsisakė nuo pareiškimo ir teismas atsisakymą priėmė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Renova LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Renova LT“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Renova LT“ (toliau – ir bendrovė).
2. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 196 288,32 Eur. Atlikti nepriemokos išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs. Atsakovė neturi darbuotojų, turto, nevykdo veiklos, laiku negali vykdyti turinių prievolių, todėl atitinka juridinio asmens nemokumo būseną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Renova LT“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją „Penktas šansas“, taip pat išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.
4. Teismas nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Kadangi atsakovė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismas apie atsakovės (ne)mokumą sprendė iš byloje esančių ir viešųjų registrų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
5. Teismas iš paskutinių atsakovės Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų nustatė, kad 2018 m. pabaigoje atsakovės turto vertė buvo 49 989 Eur (tik trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 698 Eur. Taip pat, remdamasis viešųjų registrų duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo ar registruojamo kilnojamojo turto neturi, bendrovėje nėra nė vieno valstybiniu socialiniu draudimu apdrausto asmens. Be to, vykdomos 2 vykdomosios bylos, kuriuose išieškoma iš atsakovės turto (išieškotoja VMI prie LR FM, išieškomos sumos – 187 016,17 Eur ir 7 914,53 Eur).
6. Įvertinęs tai, kad atsakovė neturi nekilnojamojo ir registruojamo kilnojamojo turto, turi didelės vertės skolą ieškovei, kurios ilgą laiką nesugeba padengti, nuo 2019 metų neteikia Juridinių asmenų registrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, neturi darbuotojų, teismas padarė išvadą, jog atsakovė veiklos nevykdo. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė atsakovei iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
II. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Renova LT“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį bei atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Renova LT“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovės nurodyta mokestinė nepriemoka, delspinigiai bei baudos (196 288,32 Eur) atsakovei buvo apskaičiuoti atlikus mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (2024 m. kovo 4 d. patikrinimo aktas Nr. (21.222 Mr.) FR0680-74 (toliau – ir patikrinimo aktas). Patikrinimo aktas patvirtintas ieškovės 2024 m. balandžio 12 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-87 (toliau – ir Sprendimas). Atsakovei buvo nustatyta 186 581,16 Eur prievolė. Skirtumas (1 633,57 Eur) tarp Sprendime esančių duomenų (186 581,16 Eur) ir pareiškime esančių duomenų (188 214,73 Eur) susidarė dėl to, kad iki VMI kreipimosi į teismą papildomai buvo apskaičiuoti pelno mokesčio delspinigiai (574,10 Eur) ir pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai (1 059,74 Eur).
7.2. Bendrovėje nuo 2023 m. gegužės 19 d. nebuvo nė vieno dirbančio asmens, be to, įmonės buveinės adresas buvo formaliai įregistruotas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (Konstitucijos pr. 3, Vilnius), todėl atsakovei nebuvo žinoma apie jos atžvilgiu priimtus VMI sprendimus. 2024 m. rugsėjo 25 d. atsakovė pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK). Pateiktas skundas nėra išnagrinėtas.
7.3. Kadangi ieškovės Sprendimas, kuriuo patvirtintos mokestinės nepriemokos su priskaičiuotomis baudomis bei delspinigiais, šiuo metu yra ginčijamas, Sprendimas nelaikytinas įsiteisėjusiu bei vykdytinu. Pasak atsakovės, tai reiškia, jog bendrovė neturi pradelstų 188 214,73 Eur dydžio įsipareigojimų. Atsakovės turimi įsipareigojimai (8 073,59 Eur (GMP nepriemoka) neviršija bendrovės turimo turto (49 989 Eur), bendrovė yra pajėgi vykdyti turimus įsipareigojimus, kurie yra žymiai mažesni už bendrovės turtą. Neegzistuoja nė viena iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų sąlygų, leidžiančių konstatuoti atsakovės nemokumą, todėl apskųsta nutartis naikintina bei atsisakytina tenkinti VMI pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Nagrinėjamoje byloje atsakovės paduotas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Renova LT“ iškelta bankroto byla.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
3. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: VMI 2024 m. kovo 4 d. patikrinimo akto Nr. (21.222 MR) FR0680-74), 2024 m. balandžio 12 d. VMI sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222Mr) FR0682-87, UAB „Renova LT“ skundo MGK bei 2024 m. spalio 10 d. el. laiško, kuriuo MGK praneša apie atsakovei pateiktą dokumentą „Dėl UAB „Renova LT“ skundo nagrinėjimo“, reg. Nr. 5-2024/567, kopijas.
4. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnio nuostatas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
5. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad duomenys apie pateiktą skundą dėl ieškovės sprendimų, kurie susiję su atsakovės skolos (mokestinės nepriemokos) nustatymu, gali turėti įtaką sprendžiant atsakovės (ne)mokumo klausimą, ieškovės pateiktą informaciją apie pradėtą ginčą dėl mokestinės nepriemokos, tai, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo (atskirasis skundas su priedais buvo išsiųstas ieškovei), naujus įrodymus priima.
Dėl ieškovės atsisakymo nuo pareiškimo
6. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 31 d. po bylos išsiuntimo į Lietuvos apeliacinį teismą, ieškovė VMI pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą (dėl informacijos pateikimo), kuriame nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog dėl UAB „Renova LT“ mokestinės nepriemokos pradėtas mokestinis ginčas, bei vadovaudamasi CPK 140 straipsnio 1 dalimi, atsisako pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Renova LT“ iškėlimo. Pareiškime pažymėta, kad VMI yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.
7. JANĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo galima atsisakyti tol, kol teismo nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo dar nepriimta. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas gali nepriimti ieškinio (nagrinėjamu atveju – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo) atsisakymo, jeigu toks procesinis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.
8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad JANĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas iš esmės analogiškas iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) 6 straipsnio 5 daliai, kurioje buvo nustatyta, kad pareiškimo teismui galima atsisakyti iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą. Dėl nurodytos priežasties, aiškinant JANĮ įtvirtintą pareiškėjo teisę atsisakyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, išlieka aktualūs teismų praktikoje pateikti išaiškinimai dėl ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalies taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020).
9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalies nuostatą, nurodyta, kad tuo atveju, jeigu nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą yra neįsiteisėjusi, laikytina, kad bankroto byla neiškelta. Toks aiškinimas, leidžiantis tam tikrais atvejais atsisakymo nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme, atitinka proceso operatyvumo ir ekonomijos principus, atsižvelgiant į tai, kad akivaizdi atsakovės nemokumo būklė yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti priimti atsisakymą nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kaip prieštaraujantį viešajam interesui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-401/2014), tuo tarpu tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismui kiltų abejonių dėl atsakovės nemokumo, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir šį klausimą grąžinus iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas galėtų be apribojimų pasinaudoti ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalyje numatyta teise atsisakyti pareiškimo pirmosios instancijos teisme. Esant tokioms aplinkybėms ir aiškiai išreikštai pareiškėjo valiai dėl pareiškimo atsisakymo, bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui vien tam, kad pirmosios instancijos teismas išspręstų pareiškimo atsisakymo priėmimo ir bylos nutraukimo klausimą, neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomijos principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-823/2018; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-450/2019; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020, 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-910/2022).
16. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškovės atsisakymas nuo pareiškimo gali būti svarstomas ir apeliacinės instancijos teisme, jeigu toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (JANĮ 19 straipsnio 2 dalis, CPK 42 straipsnio 2 dalis).
17. Viena iš aplinkybių, kurią nustatęs teismas pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą atsisakymą gali pripažinti prieštaraujančiu viešajam interesui, yra akivaizdi atsakovo nemokumo būklė, o tai reiškia, kad pareiškimo iškelti bankroto bylą atsisakymas negali būti priimtas, kai yra abejonių, kad atsakovo finansinė padėtis leidžia pagrįstai spręsti, jog įmonė yra nemoki.
18. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
19. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būklė, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti vieną iš dviejų alternatyvių aplinkybių, tai yra juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę.
20. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovės sprendimas, kuriuo patvirtintos mokestinės nepriemokos su priskaičiuotomis baudomis bei delspinigiais yra ginčijamas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, todėl sprendimas nelaikytinas įsiteisėjusiu bei vykdytinu. Vertintina, kad bendrovė neturi pradelstų 188 214,73 Eur įsipareigojimų, o turimi įsipareigojimai (8 073,59 Eur (GMP nepriemoka) neviršija bendrovės turimo turto (49 989 Eur), bendrovė yra pajėgi vykdyti turimus įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais argumentais.
21. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai kreditoriaus finansinis reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti priimamas ir nagrinėjamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-211-330/2016). Bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas nesprendžia klausimo dėl kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1349-798/2018). Tuomet, kai įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, ginčija pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013; 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018).
22. Ieškovės pareiškime nurodyta bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 196 288,32 Eur. Atsakovė pateikė skundą dėl 2024 m. kovo 4 d. patikrinimo akto Nr. (21.222 Mr.) FR0680-74 bei 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-87, kuriuose apskaičiuota bendra 186 581,16 Eur mokėtina mokesčių, delspinigių ir baudų suma. Apeliantė neginčija 8 073,59 Eur apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio skolos (likęs skirtumas susidarė dėl ieškovės po Sprendimo papildomai apskaičiuotų delspinigių).
23. Nagrinėjamu atveju atsakovės nemokumo būklės konstatavimą apskųstoje nutartyje lėmė būtent išvada dėl negebėjimo padengti didelės vertės skolą ieškovei, taip pat duomenys apie tai, kad atsakovė neturi turto, darbuotojų, veiklos nevykdo. VMI 2024 m. gruodžio 31 d. pareiškime patvirtino apeliantės nurodytas aplinkybes apie pradėtą mokestinį ginčą dėl mokestinės nepriemokos (VMI Sprendimo apskundimo), be to nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Renova LT“ ieškovė atsisako. Nors viešais duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2025 m. sausio 23 d. turi 1 089,31 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nepateikė prašymo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, duomenų, kad VSDFV skola išieškoma priverstinai, nėra (vykdomosios bylos buvo pradėtos tik išieškotojos VMI iniciatyva). Bylos duomenimis nustatyti atsakovės turimi įsipareigojimai ((8 073,59 Eur (GMP nepriemoka) bei 1 089,31 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui) neviršija bendrovės turimo turto (49 989 Eur); duomenų, sudarančių pagrindą padaryti vienareikšmišką išvadą, kad bendrovė nepajėgi vykdyti turimus įsipareigojimus, nėra. LITEKO duomenimis, atsakovei kitos bylos nėra iškeltos.
24. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susijusius su atsakovės mokumo vertinimu, nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti išvados, kad atsakovės nemokumo būklė yra akivaizdi, o ieškovės atsisakymas nuo pareiškimo prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, todėl yra pagrindas ieškovės atsisakymą nuo pareiškimo priimti ir, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, bylą nutraukti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimo nagrinėjamoje byloje atsisakymu kitų atsakovės kreditorių interesai nėra pažeidžiami, nes atsakovės bankroto procedūros dar nėra pradėtos, o kiekvienas atsakovės kreditorius turi teisę bankroto bylos atsakovei iškėlimą inicijuoti savarankiškai (JANĮ 9 straipsnis). Tokia pareiga, paaiškėjus, kad atsakovė yra nemoki, išlieka ir atsakovės vadovui ar likvidatoriui (JANĮ 8 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Renova LT“ (juridinio asmens kodas 304460675) atsisakymą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį.
Civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Renova LT“ (juridinio asmens kodas 304460675) nutraukti.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.