- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2-1169-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00336-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“
- Pareiškėjas
- V. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Šančių prekybos centras“ pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą iškelta bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šančių prekybos centras“ bankroto bylą. Pareiškimą grindė tuo, kad pareiškėjui yra priteistos 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidos. Antstolė nustatė, kad atsakovė neturi registruoto turto, sąskaitose lėšų nėra. Atsakovė nesiėmė veiksmų prievolei įvykdyti. Iš viešų duomenų matyti, kad atsakovė nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. yra įsiskolinusi Sodrai, skola sudaro 166,37 Eur; vykdymo išlaidas sudaro 305,31 Eur; paskutinis balansas yra pateiktas už 2018 metus. Nurodė, kad įmonė yra nemoki, todėl prašė iškelti bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą, iškėlė UAB „Šančių prekybos centras“ bankroto bylą; įmonės nemokumo administratore paskyrė J. Z. V.
3. Teismas nustatė, kad atsakovės skola pareiškėjui sudaro 2 000 Eur ir vykdymo išlaidos; pareiškimo nagrinėjimo dieną yra sustabdytas išieškojimo procesas.
4. Teismas, remdamasis viešų registrų ir informacinių sistemų duomenimis, nustatė, kad įmonė turėjo trumpalaikio turto už 11 662 Eur, iš kurių 10 833 Eur sudarė atsargos, jų konkrečiai neįvardijant, o įmonės skolos sudarė 1 250 Eur (įmonės balanso duomenys už 2018 m.); daugiau finansinių ataskaitų įmonė neteikė. Įmonė transporto priemonių neturi, antstolės 2021 m. liepos 20 d. pažymoje nurodyta, kad atsakovė turto, piniginių lėšų neturi, skola ir vykdymo išlaidos sudaro 2 368,19 Eur, Nekilnojamojo turto registro ir Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis atsakovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.
5. Teismas vertino, kad tokia įmonės būsena atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė turto neturi, turi skolų; duomenų apie turtą ir skolas pareiškimo nagrinėjimo dienai neteikė, todėl atsakovei iškėlė bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „Šančių prekybos centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą atmesti arba grąžinti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Teismas nustatęs, kad atsakovė turi materialaus turto, kurio vertė 10 kartų viršija turimus įsiskolinimus, kurio užteko padengti pareiškėjo reikalavimui, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė nemoki, nevertindama bendrovės materialaus turto, neatliko bendrovės turto ir įsipareigojimų santykio vertinimo.
6.2. Pareiškėjo reikalavimo vykdymas buvo sustabdytas, todėl negali būti vertinamas pradelstu ar neįvykdytinu.
6.3. Iš 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovės balanso matyti, kad 10 833 Eur atsargos analogiška suma (10 920 Eur) buvo apskaitytos ir 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose, atsargos nėra susidėvėję; iš 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovė uždirbo 4 049 Eur pajamų ir turėjo 499 Eur grynojo pelno. Teismas ignoravo aplinkybę, jog įmonė veikia pelningai.
6.4. Teismas nepagrįstai nevertino įsiskolinimo pareiškėjui pobūdžio. Turimas reikalavimas yra priteistos bylinėjimosi išlaidos – išimtinai procesinio pobūdžio reikalavimas, nesusijęs su delsimu atsiskaityti už prekes, paslaugas ar kitokiu nesąžiningu elgesiu. Atsakovė neginčija, kad bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos, tačiau nėra ginčo, jog šiai dienai atsakovė neturi pareigos jų atlyginti.
6.5. Teismas vertindamas atsakovės mokumą, nepagrįstai pareiškėją laikė kreditoriumi. Atsakovė turi tik 166,37 Eur skolą Sodrai. Nėra užvestų bylų, kuriose atsakovei būtų pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai.
6.6. Atsakovė įmokėjo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą į savo areštuotą sąskaitą banke, kurioje yra lėšų padengti tiek pareiškėjo reikalavimą, tiek įsiskolinimą Sodrai.
6.7. Įmonė veikia 14 metų, dirba pelningai, todėl nėra pagrindo kelti bankroto bylą.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas V. P. pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Įmonės mokumo 2021 metų vasarą negalima nei patvirtinti, nei paneigti finansinėmis ataskaitomis už 2018 metus.
7.2. Atsakovės vadovas ne tik ignoravo jam JANĮ bei teismo nustatytą pareigą pateikti teismui prašomą informaciją bei dokumentus dėl atsakovės mokumo, tačiau metinio finansinių ataskaitų rinkinio neteikė ir juridinių asmenų registro tvarkytojui. Dėl šių aplinkybių suinteresuotas asmuo ne tik nevykdo įstatymų jam nustatytų pareigų, tačiau sąmoningais, tyčiniais veiksmais slepia tikrąją turtinę padėtį, neviešindamas privalomos informacijos.
7.3. Byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytą turtą bendrovė turi bei turtinė padėtis nepasikeitė. Teismas, vadovaudamasis byloje surinkta informacija, pagrįstai sprendė, kad įmonė yra nemoki.
7.4. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui iš atsakovės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra įsiteisėjęs bei galiojantis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas sustabdyti šio teismo sprendimo vykdymą nepanaikino sprendimo. Suinteresuoto asmens prievolė pareiškėjui yra galiojanti – patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
7.5. Aplinkybė, kad atsakovė deponavo pinigines lėšas banko sąskaitoje, nepatvirtina mokumo; sąmoningas ir tyčinis informacijos apie turtinę padėtį slėpimas, neteikimas patvirtina, kad atsakovė yra nemoki.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, kurio normos taikomos nagrinėjamoje byloje.
Dėl ginčo esmės
13. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nurodytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
14. Kauno apygardos teismas skundžiama 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Šančių prekybos centras“ bankroto bylą, konstatavęs jos nemokumą dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais.
15. Kartu su 2021 m. spalio 5 d. rašytiniais paaiškinimais apeliantė pateikė teismui duomenis (pridėti į bylą kaip įrodymai), kad bendrovė atsiskaitė su pareiškėju ir Sodra, nurodydama, jog šiuo metu apeliantė kreditorių neturi, su ankstesniais kreditoriais yra visiškai atsiskaičiusi, o pati bendrovė yra moki; vienintelis bendrovės akcininkas įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka dengti įmonės nuostolius, jeigu tokių būtų.
16. JANĮ 22 straipsnyje reglamentuojami atsisakymo iškelti nemokumo bylą pagrindai. Vienas iš atvejų, kai teismas atsisako iškelti bankroto bylą, yra jeigu juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Lingvistiškai aiškinat JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą matyti, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą jeigu kreditoriaus reikalavimą juridinis asmuo patenkina iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Toks teisinis reguliavimas yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, kadangi sudaro galimybę skolininkui gera valia įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, kol dar nėra išspręstas klausimas dėl įmonės nemokumo ir kitų bankroto bylos iškėlimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau praktikoje gali susiklostyti situacija, kai apeliacinės instancijos teismui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, skolininkas patenkina pareiškimą pateikusio kreditoriaus reikalavimą arba šis kreditorius atsisako nuo reikalavimo. Tokia situacija JANĮ nėra reglamentuojama ir ji iš esmės skiriasi nuo JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės, kadangi tokiu atveju pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs įmonės nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020, 29 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šiuo klausimu, minėtoje nutartyje pažymėjo, kad kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atisakyti kelti įmonei bankroto bylą. Tačiau reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020, 30 punktas).
17. Taigi esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir aptartai jį aiškinančiai teismo praktikai, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kuomet įsiskolinimą pareiškėjui ir Sodrai apeliantė sumokėjo jau esant priimtai nutarčiai iškelti jai bankroto bylą, lemia būtinumą nustatyti, ar dėl patenkintų reikalavimų iš esmės keičiasi UAB „Šančių prekybos centras“ finansinės būklės vertinimas.
18. Apeliantė jokių finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų pirmosios instancijos teismui nepateikė, teismas vertino pareiškėjos pateiktus bei paties teismo nustatytus duomenis. Finansinės atskaitomybės dokumentai už vėlesnius nei 2018 metus nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui, apeliantė pateikė tik įmonės kreditorių ir debitorių sąrašą bei atsiskaitymo su kreditoriais duomenis, taip pat duomenis, patvirtinančius skolos valstybės biudžetui nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).
19. Remiantis bylos duomenimis pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, kadangi pareiškėjo naudai pagal 2021 m. kovo 29 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-214-464/2021 buvo priteista 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidos ir atitinkamai susidarė 305,31 Eur vykdymo išlaidos bei nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. 166,37 Eur įsiskolinimas Sodrai. Apeliantės teigimu, ji kitų įsiskolinimų kreditoriams neturi; vienintelis bendrovės akcininkas įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka dengti įmonės nuostolius, jeigu tokių būtų; apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie įsiskolinimų nebuvimą. Iš viešai prieinamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šios nutarties priėmimo dieną bendrovė VMI ir socialinio draudimo įsiskolinimų neturi. Remiantis antstolių informacinės sistemos bei po skundžiamos nutarties priėmimo į bylą pateiktais antstolių duomenimis, iš apeliantės vykdytas 2 000 Eur sumos išieškojimas pareiškėjo naudai pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. teismo vykdomąjį raštą šiuo metu sustabdytas. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad kasacinis teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi sustabdė Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovės pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos, vykdymą. Apeliantės pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovė sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą pareiškėjo naudai pagal 2021 m. kovo 29 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-214-464/2021 priteistoms bylinėjimosi išlaidoms ir antstolio išlaidoms atlyginti ir informavo apie tai pareiškėją. Papildomai, bendrovė tiesiogiai sumokėjo ieškovui 2 370 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti pagal kasacine tvarka peržiūrėtiną 2021 m. kovo 29 d. teismo sprendimą. Kiti kreditoriai savarankiškų reikalavimų dėl bendrovės bankroto nereiškė, į bylą duomenų apie UAB „Šančių prekybos centras“ turimą įsiskolinimą jiems nepateikė. Apeliantė pateikė bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašus. Iš surinktų duomenų nustatyta, kad apeliantės didžiausias įsiskolinimas sudarė pareiškėjui, tačiau šiuo metu su buvusiais kreditoriais ji yra atsiskaičiusi. Pagal pridedamą aktualų kreditorių sąrašą bendrovė turi tik vieną kreditorių – įmonės akcininką E. P., kuris prašo 14 metų veikiančiai bendrovei bankroto bylos nekelti ir įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka dengti įmonės nuostolius, jeigu tokių būtų.
20. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
21. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad bendrovė 2019 m. pareiškė netiesioginį ieškinį visų BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių naudai buvusiam „Naujoji Vaišvydava“ direktoriui V. P. dėl 179 718 Eur žalos atlyginimo; šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Bendrovė 2019 m. pareiškė netiesioginį ieškinį visų BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių naudai buvusio „Naujoji Vaišvydava“ direktoriaus V. P. kontroliuojamai bendrovei UAB „Global Petroleum“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos pinigais – 69 685,19 Eur priteisimo. 2021 m. rugsėjo 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-310-555/2021 ieškinys atmestas, tačiau, apeliantės teigimu, šiuo metu yra ruošiamas apeliacinis skundas. Bendrovė turi 7 554,29 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“; debitorius yra realiai veiklą vykdanti bendrovė. Bendrovė turi 26 837,19 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Revrida“; ši įmonė yra likviduojama, jos likvidavimas užtruko dėl akcininko mirties ir kilusių turto paveldėjimo ginčų. Bendrovė nuo 2018 m. turi mokestinę permoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri sudaro 2 073,11 Eur. Pareiškėjas atsikirsdamas į apeliantės pateiktą debitorių sąrašą ir apeliantės finansinius reikalavimus, atkreipia dėmesį, kad debitorė UAB „Naujoji Vaišvydava“ yra likviduota, todėl atgauti šios skolos atsakovė neturi jokių galimybių.
22. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo argumentu dėl apeliantės galimybės atgauti skolą iš UAB „Naujoji Vaišvydava“, kadangi remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis UAB „Naujoji Vaišvydava“ yra likviduota dėl bankroto, tačiau vertinant kitus apeliantės nurodomus debitorius ir skolas apeliantei, tikėtina, kad bent dalis jų bus atgauta ir šios gautinos debitorių sumos priskirtinos prie bendrovės turto. Nors bendrovė ilgalaikio jos vardu registruoto turto neturi ir iš pateiktų duomenų negalima nustatyti realios apeliantės turimo turto vertės, tačiau šiuo atveju spręstina, kad UAB „Šančių prekybos centras“ turimi debitorių įsiskolinimai, nors ir nebūtų visa apimtimi atgauti, yra bendrovės turtas. Be to, bendrovė banko sąskaitoje turi 3 000 Eur, tai patvirtina, kad įmonė nėra nemoki.
23. Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinus į bylą pateiktus ir teismo surinktus duomenis spręstina, kad dėl patenkintų įsiskolinimų pareiškėjui ir Sodrai, nustatytas apeliantės UAB „Šančių prekybos centras“ turto ir įsipareigojimų santykis neteikia pagrindo išvadai apie jos nemokumą ir sudaro pagrindą atsisakyti kelti bankroto bylą.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė turi įstatyminę pareigą juridinių asmenų registrui teikti jos metinių finansinių ataskaitų rinkinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius faktinę aplinkybę, kad bendrovės mokumo vertinimą keičiantis, visas įsiskolinimas pareiškėjui ir Sodrai buvo padengtas, ir vienintelis bendrovės akcininkas siekia išsaugoti įmonės veiklą, įsipareigodamas teisės aktų nustatyta tvarka dengti įmonės nuostolius, jeigu tokių atsirastų, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Šančių prekybos centras“ netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį apeliantės atskirasis skundas vertinamas kaip iš esmės patenkintas, todėl jai grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
27. Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti jam apeliacinės instancijos teisme patirtas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo ir 300 Eur rašytinių paaiškinimų parengimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas patenkintas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.
28. Apeliantė pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme už rašytinių paaiškinimų parengimą. Patenkinus apeliantės atskirąjį skundą, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti duomenys (sąskaita už teisines paslaugas, apmokėjimo dokumentas) įrodo, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 484 Eur išlaidas, rengiant procesinius dokumentus. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių, todėl atsakovei iš pareiškėjo priteistina 484 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti uždarajai akcinei bendrovei „Šančių prekybos centras“, juridinio asmens kodas 300670270, bankroto bylą.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Šančių prekybos centras“, juridinio asmens kodas 300670270, 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, 2021 m. rugsėjo 28 d. sumokėtą AB SEB banke.
Priteisti iš pareiškėjo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šančių prekybos centras“ 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.