Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-572-464/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-01
Bylos Nr.: e2-572-464/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00078-2023-0
Bylos rūšis: Civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjas: Dalia Kačinskienė
Pareiškėjas: Žemaitijos būstas, UAB
Trečiasis asmuo: J. V., A. G., R. U., G. K., T. B., G. A., K. A., R. J., B. M., M. A., O. G., V. C., Z. J. B., S. N., O. L., S. B., D. D., I. M., M. M., P. J., D. P., A. B., I. L., V. L., T. J., E. P., R. C., R. T., V. G., R. G., M. G., A. P., V. K., Z. M., A. S., S. S., L. N., A. N., A. K., L. Ž., J. N., J. J., Ž. J., A. M., O. K., Telšių rajono savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Antikus“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų ikoda“
Atsakovas: UAB „Armeringa“

Kategorijos

2.6.38Taikos sutartis
3.5.14Vykdomasis raštas

Civilinė byla Nr. e2-572-464/2026 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00078-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.5.14 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 1 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Armeringa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Žemaitijos būstas“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė ,,Butų ūkio valdos“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armeringa“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Armeringa“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Žemaitijos būstas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys J. V., A. G., R. U., G. K., T. B., G. A., K. A., R. J., B. M., M. A., O. G., V. C., Z. J. B., S. N., O. L., S. B., D. D., I. M., M. M., P. J., D. P., A. B., I. L., V. L., R. J., T. J., E. P., R. C., V. C., R. T., V. G., R. G., M. G., A. P., V. K., Z. M., A. B., A. S., S. S., A. P., L. N., A. N., A. K., L. Ž., J. N., J. J., Ž. J., A. M., O. K., Telšių rajono savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Antikus“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų ikoda“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žemaitijos būstas“ (buvęs pavadinimas – UAB ,,Butų ūkio valdos“) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Armeringa“ 350 091,54 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB „Armeringa“ pateikė priešieškinį ir prašė:

pripažinti, kad ieškovės 2022 m. kovo 28 d. ir 2022 m. balandžio 25 d. raštais atliktas vienašalis 2020 m. gegužės 15 d. rangos darbų be projektavimo sutarties Nr. EPC02615 nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas;

pripažinti ieškovės 2022 m. balandžio 25 d. raštu atliktą 8 226 Eur įskaitymą neteisėtu;

priteisti iš ieškovės 6 594,43 Eur žalos atlyginimą, 8 226 Eur skolą, 740,34 Eur netesybas (delspinigius), 12,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos šalys sudarė ir 2025 m. vasario 7 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė tvirtinti taikos sutartį, prašydamos bylą nutraukti.

Šiaulių apygardos teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtino šalių 2025 m. vasario 7 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė; grąžino ieškovei 2 700 Eur, o atsakovei – 426 Eur žyminį mokestį; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Vakarų ikoda“ iš atsakovės 1 911,80 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės 432,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė 2026 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, t. y. dėl 5 000 Eur skolos, 10 000 Eur baudos ir 0,02 proc. dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško prievolės įvykdymo, išieškojimo.

Nurodė, kad pagal taikos sutartį atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos sumokėti 10 000 Eur, ne vėliau kaip iki 2025 m. vasario 28 d. sumokėti 5 000 Eur, ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 31 d. sumokėti 5 000 Eur ir ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d. sumokėti 5 000 Eur (taikos sutarties 2 punktas). Atsakovė iki prašymo pateikimo dienos nėra atlikusi paskutinio 5 000 Eur mokėjimo, kurį ji turėjo atlikti iki 2025 m. balandžio 30 d. Atsakovė pagal taikos sutartį buvo įsipareigojusi mokėti 0,02 dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną iki visiško prievolės įvykdymo (taikos sutarties 6 punktas) ir 10 000 Eur baudą (taikos sutarties 7 punktas). Kadangi atsakovė pažeidė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškovės prašymu išduoti vykdomąjį raštą nesutiko. Nurodė, kad ji perdavė ieškovei visus dokumentus, susijusius su daugiabučio namo renovacija, todėl reikalavimas išduoti vykdomąjį raštą dėl 10 000 Eur baudos pagal taikos sutarties 7 punktą yra nepagrįstas. Reikalavimas, susijęs su 0,02 proc. dydžio delspinigiais, taip pat nepagrįstas, nes nėra nurodyta konkreti delspinigių suma, be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalį reikalavimui dėl netesybų taikytinas 6 mėn. senaties terminas. Taigi, vykdomasis raštas dėl netesybų negali būti išduodamas už daugiau nei 180 d. Atsakovės teigimu, ieškovė negali reikalauti 10 000 Eur baudos ir 0,02 proc. dydžio delspinigių už tą patį pažeidimą. Klausimo dėl vykdomojo rašto dėl 5 000 Eur skolos išieškojimo nagrinėjimą atsakovė prašė atidėti, sudarant galimybę ieškovei pateikti savo poziciją dėl pradelstos įmokos mokėjimo išdėstymo ir 11,25 proc. dydžio metinių palūkanų mokėjimo. Pažymėjo, kad ji šiuo metu neturi pakankamai lėšų įmokai sumokėti, o skubotas sprendimas dėl vykdomojo rašto išdavimo gali sukelti didelę žalą tiek atsakovei, tiek jos darbuotojams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Žemaitijos būstas“ prašymą patenkino iš dalies – išdavė ieškovei vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-68-856/2025 dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalies dėl nesumokėtos 5 000 Eur skolos ir 0,02 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo laiku nesumokėtos skolos nuo 2025 m. balandžio 30 d. už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško prievolės įvykdymo, kitos prašymo dalies netenkino. Teismas nurodė, kad pagal taikos sutarties 2 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 25 000 Eur dydžio sumą tokia tvarka: 10 000 Eur – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos (2.1 papunktis); 5 000 Eur – ne vėliau kaip iki 2025 m. vasario 28 d. (taikos sutarties 2.2 papunktis); 5 000 Eur – ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 31 d. (taikos sutarties 2.3 papunktis); 5 000 Eur – ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d. (taikos sutarties 2.4 papunktis). Šalys taikos sutarties 6 punktu susitarė, kad, atsakovei pažeidus taikos sutarties 2 punkte prisiimtus įsipareigojimus, ji mokės ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško prievolės įvykdymo. Atsakovei pažeidus bent vieną taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą, bus laikoma, kad atsakovė pažeidė taikos sutarties sąlygas ir tokiu atveju ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos taikos sutarties 2 punkte nustatyta tvarka nesumokėtos sumos, dėl visos taikos sutarties 7 punkte numatytos baudos ir dėl atsakovės mokėtinų delspinigių priverstinio išieškojimo iš atsakovės (taikos sutarties 8 punktas). Nesant šalių ginčo dėl to, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei 5 000 Eur įmokos, kurią ji turėjo sumokėti ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d., teismas konstatavo taikos sutarties 2.4 papunkčio pažeidimą. Šalims susitarus, kad, atsakovei pažeidus taikos sutarties 2 punkte prisiimtus įsipareigojimus ji mokės ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško prievolės įvykdymo, ieškovės reikalavimą išduoti vykdomąjį raštą ir dėl šios taikos sutartimi numatytos sąlygos teismas pripažino pagrįstu. Kadangi byla yra išnagrinėta, atsakovė teismo vertinimu, negali prašyti taikyti delspinigiams ieškinio senatį. Įstatyme nustatytas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas delspinigiams skaičiuoti netaikytinas, nes teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma priverstinai vykdytinu dokumentu, ji šalims turi galutinio teismo sprendimo galią. Tačiau teismas nepagrįsta pripažino prašymo dalį išduoti vykdomąjį raštą dėl 10 000 Eur baudos išieškojimo. Pagal taikos sutarties 6 ir 7 punktus atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 10 000 Eur baudą pažeidusi šios taikos sutarties 3 punktu prisiimtus įsipareigojimus, tuo kompensuojant ieškovės nuostolius dėl atliktų statybos rangos darbų dokumentų atkūrimo. Taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį priėmimo perduoti ieškovei visą pagal 2020 m. spalio 15 d. sudarytą rangos darbų be projektavimo sutartį Nr. EPC02615 atliktų statybos rangos darbų dokumentaciją. Ieškovė taikos sutarties 3 punkto pažeidimo neįrodinėja, o iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad taikos sutartyje nurodytus dokumentus atsakovė ieškovei perdavė. Todėl teismas konstatavo, kad taikos sutarties 3 punktas yra įvykdytas ir ieškovė neįgijo teisės reikalauti sumokėti jai 10 000 Eur baudą. Atsakovės prašymą atidėti klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo svarstymą ir sudaryti ieškovei galimybę pateikti poziciją dėl atsakovės pateikto pasiūlymo, susijusio su pradelstų pagal taikos sutartį 5 000 Eur mokėjimo išdėstymo, mokant 11,25 proc. dydžio metines palūkanas, teismas atmetė. Pažymėjo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma priverstinai vykdytinu dokumentu, ji šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, todėl toks atsakovės prašymas negali būti sprendžiamas nagrinėjant prašymą dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, pasiūlęs atsakovei kreiptis į teismą CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė UAB ,,Armeringa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių. Šis ieškovės reikalavimas yra ydingas – nėra nurodyta tiksli delspinigių suma, jų skaičiavimo tvarka, t. y. nuo kokios sumos jie yra skaičiuojami, už kokį laiką, todėl neaišku, dėl kokios delspinigių sumos bus išduotas vykdomasis raštas. Skundžiama nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnyje įtvirtintų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, be to, ji neatitinka teisinio tikrumo, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, rungimosi bei dispozityvumo principų. Teismas nepagrįstai nesprendė netesybų mažinimo klausimo, kuris aktualus ir tais atvejais, kai delspinigių dydis nustatomas teismo patvirtinta taikos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020). Atsakovė pagal taikos sutartį sumokėjo ieškovei 20 000 Eur, o nesumokėjo tik paskutinės 5 000 Eur įmokos. Vienintelis atsakovės pajamų šaltinis yra daugiabučių namų renovacijos projektai, dėl užsakovų vėluojančių atsiskaitymų su atsakove buvo sutrikdyti jos piniginių lėšų srautai, kurie apsunkino taikos sutarties vykdymą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė patyrė papildomų nuostolių dėl vėlavimo atlikti 5 000 Eur mokėjimą pagal taikos sutartį. Teismas nepagrįstai patenkino prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 5 000 Eur skolos bei nepagrįstai atmetė prašymą dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos nustatymo. Atsakovė atsiliepime į prašymą išduoti vykdomąjį raštą nurodė, kad deda ir yra pasirengusi dėti maksimalias pastabas padengti pradelstą įsiskolinimą. Atsakovė siūlė ieškovei sudaryti atskirą susitarimą, kuriame būtų numatytas pradelstos pagal taikos sutartį sumos mokėjimo grafikas su 11,25 proc. dydžio metinėmis palūkanomis. Atsakovės vertinimu, jos siūlomos sąlygos būtų pakankamos ne tik kompensuoti galimus ieškovės praradimus, jei tokie egzistuoja, bet ir būdas gauti papildomos naudos palūkanų forma. Siūlomų palūkanų norma atitinka rinkoje esančias vartojimo paskolos palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaip minėta, ieškovė UAB ,,Žemaitijos būstas“ ir apeliantė UAB ,,Armeringa“ tarp jų kilusį civilinį ginčą dėl skolos, nuostolių atlyginimo bei priimtų sprendimų panaikinimo pagal jų sudarytą statybos rangos sutartį baigė taikiai. Šalys 2025 m. vasario 7 d. sudarė taikos sutartį, kurią Šiaulių apygardos teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtino, o pradėtą civilinę bylą nutraukė. Ieškovė, vadovaudamasi CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto dėl neįvykdytos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalies išdavimo.

Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis ar kuri nors jos dalis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Toks prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Visgi, teismui pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas ir teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, kita vertus, šalių neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Įstatymų leidėjo valia, teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

Pasisakydamas dėl vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas).

Vykdomojo rašto dėl nevykdomos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties (jos dalies) išdavimo nagrinėjimas iš esmės vyksta pirmosios instancijos teisme. Suinteresuotos šalys argumentus ir įrodymus privalo teikti klausimą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, faktų įrodinėjimo procesas vyksta būtent pirmosios instancijos teisme, o apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą (CPK 301 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju 2026 m. gegužės 4 d. atsiliepime į ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą apeliantė nurodė tokius nesutikimo su šiuo prašymu argumentus: jai nėra aiški delspinigių suma; delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 6 mėn.; šiuo metu apeliantė neturi pakankamai lėšų 5 000 Eur įmokai pagal taikos sutartį sumokėti, todėl prašo spręsti klausimą dėl pradelstos įmokos mokėjimo išdėstymo. Atskirajame skunde apeliantė nurodo ir papildomus, naujus argumentus dėl šalių laisva valia abipusių nuolaidų būdu sulygtų 0,02 proc. netesybų dydžio neprotingumo bei jų dydžio mažinimo. Tačiau sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teisme, netesybų dydžio klausimas nebuvo keliamas ir nesudarė šios bylos nagrinėjimo dalyko. Apeliantė, kuriai viso proceso metu atstovavo du advokatai, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios jai sukliudė argumentus dėl netesybų dydžio nurodyti pirmosios instancijos teisme.

CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos tokios pačios taisyklės (CPK 338 straipsnis). Kadangi aplinkybės, susijusios su šalių taikos sutartimi sulygtų delspinigių dydžio atitikimu protingumo reikalavimams bei jų mažinimu, nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į CPK 306 straipsnio 2 dalyje ir 312 straipsnyje įtvirtintus draudimus, jos negali būti vertinamos.

Atskirojo skundo argumentai, kad delspinigių skaičiavimo tvarka apeliantei nėra aiški ar kad turėjo būti nurodytas konkrečia suma apibrėžtas jų dydis, atmestini kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014; 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-823/2025, 20 punktas). Ginčo taikos sutarties 6 punkte nurodoma, kad, atsakovei pažeidus taikos sutarties 2 punkte prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė mokės ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško prievolės įvykdymo. Akivaizdu, kad pačios šalys susitarė dėl netesybų formos ir jų skaičiavimo tvarkos. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, visiškai aiškus tiek netesybų dydis, tiek jų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai (iki prievolės įvykdymo), o taip pat suma, nuo kurios jie turi būti skaičiuojami. Šalims taikos sutartimi nesutarus dėl konkrečia suma apibrėžto netesybų dydžio, teismas neturėjo pareigos nurodyti mokėtiną netesybų sumą (ją suskaičiuoti).

Apeliantė neginčija tokios faktinės aplinkybės, kad ji nėra įvykdžiusi taikos sutarties 2.4 papunktyje nurodytos prievolės – iki 2025 m. balandžio 30 d. sumokėti ieškovei 5 000 Eur. Taigi, pagal taikos sutarties 6 punktą 0,02 proc. dydžio delspinigiai turi būti skaičiuojami už kiekvieną pradelstą 5 000 Eur dydžio prievolės neįvykdymo dieną nuo 2025 m. balandžio 30 d. iki visiško jos įvykdymo. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas netesybų dydį bei jų skaičiavimo tvarką pagrįstai nurodė atsižvelgdamas į pačių šalių susitarimą, įtvirtintą taikos sutartyje. Todėl atmestini kaip aiškiai nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai dėl CPK įtvirtintų reikalavimų teismo nutarties turiniui ir (ar) bendrųjų civilinio proceso principų pažeidimo.

Nėra pagrindo sutikti ir su tokia apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti ir patenkinti apeliantės prašymą pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką. Kaip matyti, apeliantė atsiliepime į ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą prašė atidėti klausimo nagrinėjimą, suteikiant galimybę ieškovei pasisakyti dėl neįvykdyto pagal taikos sutartį mokėjimo išdėstymo dalimis, apeliantei papildomai sumokant 11,25 proc. dydžio metines palūkanas. Taikos sutarties 2.4 papunktyje šalys susitarė dėl 5 000 Eur įmokos sumokėjimo termino – ši įmoka turėjo būti sumokėta iki 2025 m. balandžio 30 d. Apeliantės prašymas išdėstyti laiku jos nesumokėtos 5 000 Eur įmokos mokėjimą dar mažesnėmis dalimis, teismui nustatant kitus tų mažesnių dalių sumokėjimo terminus ir pareigą mokėti palūkanas, iš esmės reikštų taikos sutarties sąlygų, kuriomis šalys susitarė dėl apeliantės prievolės išdėstymo dalimis ir ginčo įmokos (5 000 Eur) sumokėjimo termino, pakeitimą. Pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismo, sprendžiančio vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo klausimą, įgaliojimai yra ribotos apimties – spręsdamas šį klausimą teismas tik patikrina, ar egzistuoja vykdomojo rašto išdavimo sąlygos ir, atitinkamai, jį išduoda arba atsisako išduoti, nekeisdamas šalių susitarimo (įskaitant ir susitarimą dėl papildomų prievolių, tokių kaip palūkanos ar netesybos) turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-823/2025, 28 punktas).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad 5 000 Eur įmoka pagal taikos sutartį turėjo būti sumokėta iki 2025 m. balandžio 30 d. Apeliantė, daugiau nei vienerius metus nevykdydama šios prievolės ir teigdama, kad, jos vykdymą išdėsčius, ji būtų pajėgi atsiskaityti su ieškove, nepateikė jokių duomenų, jog per daugiau nei vienerius metus būtų sumokėjusi nors dalį šios įmokos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento išdavimą, kai yra nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, ir pagrįstai ieškovei išdavė vykdomąjį raštą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė